CP v2

Tag: Kūrybinės industrijos

  • Alytaus kultūros forumas: kaip kūrybiškumas ir bendruomenės keičia šiandienos miesto gyvenimą

    Ketvirtadienį Alytaus kultūros centras tapo susitikimo vieta kultūros, komunikacijos, kūrybinių industrijų ir visuomeninio gyvenimo atstovams iš skirtingų Lietuvos miestų. Kultūros forume dėmesys sutelktas į tai, kaip šiandien kinta žmogaus ryšys su miestu, kokiais būdais telkiamos bendruomenės ir kaip kultūra gali būti ne atskira sritis, o kasdienybės dalis.

    Renginyje aptartos auditorijų įtraukimo praktikos, kultūros organizacijų komunikacijos iššūkiai ir kūrybiškumo reikšmė sprendžiant socialinius klausimus. Pastaraisiais metais ši tema ypač aktuali regionams, kurie ieško būdų stiprinti vietos tapatybę, pritraukti jaunus žmones ir išlaikyti gyvą miesto centrą ne tik per šventes, bet ir kasdien.

    Forume pranešimus skaitė ir diskusijas įvairiomis perspektyvomis papildė Agnė Pinigienė, Gintautė Žemaitytė, Virginija Vitkienė, Rytis Zemkauskas ir Agnietė Lisičkinaitė. Skirtingos patirtys susijungė į bendrą klausimą, kaip kurti miestą, kuriame kultūra padeda žmonėms susitikti, kalbėtis ir jaustis įtrauktiems.

    Organizatorių teigimu, didelė renginio vertė buvo dalyvių įsitraukimas ir gyvos diskusijos, kurios tęsėsi ne tik salėje, bet ir neformaliose erdvėse. Toks formatas leidžia ne vien pasiklausyti pranešimų, bet ir užmegzti ryšius, kurie vėliau virsta bendrais projektais ar iniciatyvomis.

    Dalyviai po renginio akcentavo, kad svarbiausia buvo galimybė sutikti bendraminčius ir išgirsti praktinių pavyzdžių, kaip kultūrinės idėjos pritaikomos realiose bendruomenėse. Alytuje vykęs kultūros forumas parodė, kad regioniniai renginiai gali būti aktualūs ne tik kultūros lauko profesionalams, bet ir visiems, kuriems rūpi gyva, atvira ir žmones jungianti miesto aplinka.

    Alytaus kultūros centro informacija

  • Švenčionėliai taikosi į kūrybinių industrijų centrą: ką siūlo „Kurk Lietuvai“ analizė

    Švenčionėliai taikosi į kūrybinių industrijų centrą: ką siūlo „Kurk Lietuvai“ analizė

    Švenčionių rajono savivaldybėje gegužės 13 dieną aptartas Švenčionėlių potencialas tapti kūrybinių industrijų traukos centru. Diskusijoje dalyvavo meras Rimantas Klipčius, vicemeras Erikas Demidovas, savivaldybės specialistai, Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro direktorė Rasa Turlienė.

    Susitikime savo įžvalgas pristatė programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovai Ieva Astraukienė ir Dominykas Kaminskas, kurie rajone dirba kelis mėnesius. Jų užduotis – įvertinti, kokios prielaidos Švenčionėliuose leistų kryptingai auginti kūrybines industrijas ir paversti jas apčiuopiamu ekonominiu bei socialiniu impulsu.

    Ką reiškia kūrybinės industrijos?

    Kūrybinės industrijos šiandien suprantamos plačiau nei vien kultūros renginiai ar meninė veikla. Prie šios srities dažnai priskiriamas dizainas, architektūra, audiovizualinė kūryba, reklama, leidyba, žaidimų kūrimas, turinio gamyba skaitmeninėms platformoms ir kitos žiniomis grįstos veiklos.

    Europos Sąjungos praktikoje tokios veiklos laikomos svarbiu regionų konkurencingumo veiksniu, nes kuria aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas ir padeda pritraukti jaunus specialistus. Savivaldybėms tai taip pat tampa įrankiu stiprinti miesto įvaizdį ir skatinti turizmą ne sezono metu.

    Kokius išteklius turi Švenčionėliai?

    Pristatydami analizę „Kurk Lietuvai“ projekto vadovai apžvelgė rajono situaciją Lietuvos kontekste ir pasiūlė kryptis, kuriose Švenčionėliai galėtų išsiskirti. Aptarta, kokios vietos stiprybės jau dabar kuria vertę, o kur matomos spragos, trukdančios auginti kūrybines veiklas nuosekliai.

    Diskusijoje daug dėmesio skirta vietos erdvėms ir jų įveiklinimui: kaip pritraukti kūrėjus, bendruomenes, mažąjį verslą ir partnerius iš kitų miestų. Taip pat kalbėta apie planuojamą „Depo“ projekto pastatą ir jo galimą vaidmenį kuriant vietos traukos tašką, kuriame galėtų susitikti kūryba, verslas ir turizmas.

    Ko reikia, kad idėja virstų rezultatais?

    Kūrybinių industrijų plėtra dažniausiai remiasi ne vienu sprendimu, o nuosekliu priemonių rinkiniu: aiškiai pasirinkta kryptimi, realiomis bendradarbystės ir renginių erdvėmis, vietos talentų ugdymu, ryšiais su švietimo įstaigomis ir stabiliais finansavimo šaltiniais. Savivaldybėms svarbu turėti ir matavimo rodiklius, kad būtų aišku, ar investicijos kuria grąžą bendruomenei.

    Švenčionėlių atveju aptarti žingsniai rodo siekį pereiti nuo pavienių iniciatyvų prie ilgalaikės strategijos. Jei pavyks suderinti infrastruktūrą, programų tęstinumą ir partnerystes, miestas galėtų sustiprinti patrauklumą gyvenimui ir darbui, o kūrybinės veiklos taptų viena iš regiono atsinaujinimo ašių.

  • Anykščių savivaldybė skyrė finansavimą kūrybinių industrijų viešųjų paslaugų plėtros projektui

    Anykščių savivaldybė skyrė finansavimą kūrybinių industrijų viešųjų paslaugų plėtros projektui

    Anykščių rajono savivaldybė pranešė skyrusi finansavimą 2026 metais įgyvendinamam projektui pagal priemonę Nr. 1.2.1.03, skirtą viešųjų paslaugų kūrybinių industrijų plėtotei organizuoti ir vykdyti. Sprendimas įformintas savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 11 dieną pasirašytu įsakymu Nr. 1-AĮ-228.

    Pasak savivaldybės, skirtos lėšos bus naudojamos projekto įgyvendinimui, o finansavimą gavęs pareiškėjas kviečiamas pasirašyti biudžeto lėšų naudojimo sutartį. Ši sutartis paprastai apibrėžia projekto tikslus, atsiskaitymo tvarką, terminus ir lėšų panaudojimo kontrolę.

    Kūrybinių industrijų priemonės savivaldybėse dažniausiai siejamos su kultūros, turizmo ir bendruomeninių paslaugų stiprinimu, kai pasitelkiami kūrėjai, organizacijos ir verslai. Tokie projektai gali apimti veiklų organizavimą, paslaugų prieinamumo didinimą, edukacines programas ar naujų formatų diegimą, kad viešosios paslaugos būtų patrauklesnės ir efektyvesnės.

    Gyventojams ir vietos organizacijoms tai gali reikšti daugiau kultūrinių iniciatyvų, renginių ar paslaugų, orientuotų į lankytojų srautus ir vietos ekonomikos aktyvinimą. Savivaldybė pabrėžia, kad konkrečios projekto veiklos ir įsipareigojimai detalizuojami sutartyje bei projekto dokumentuose.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kreiptis į Anykščių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėją Ingą Eidrigevičienę. Pranešime pateikiami kontaktiniai duomenys, kuriais galima susisiekti dėl sutarties pasirašymo ir projekto administravimo klausimų.

  • Molėtų savivaldybė kviečia teikti kultūros projektus: kas gali pretenduoti ir iki kada?

    Molėtų rajono savivaldybė paskelbė kultūros projektų finansavimo konkursą ir kviečia teikti paraiškas organizacijas, planuojančias viešas, ne pelno siekiančias veiklas savivaldybės teritorijoje. Paraiškas gali teikti viešieji juridiniai asmenys, tačiau rajono biudžetinės įstaigos konkurse dalyvauti negali.

    Projektai turi būti skirti visuomenei ir atitikti bent tris savivaldybės nurodytas prioritetines kryptis. Tarp jų minimos iniciatyvos, skatinančios kūrybinę įvairovę, kuriančios naujas kultūros raiškas ir stiprinančios vietos kultūros pasiūlą skirtingoms auditorijoms.

    Taip pat laukiami projektai, kurie ugdo profesionaliojo ir mėgėjų meno partnerystę, stiprina pilietiškumą ir bendruomeniškumą. Savivaldybė akcentuoja ir kultūros paveldo aktualizavimą bei etninės kultūros plėtotę, ypač kai veiklos įtraukia vietos gyventojus ir lankytojus.

    Atskiras dėmesys skiriamas vaikų ir jaunimo kultūriniam bei meniniam ugdymui, edukacijoms ir prasmingam užimtumui. Prioritetu įvardijami ir rajono tapatumą kuriantys projektai, taip pat kultūrinių ir kūrybinių industrijų plėtra, kai ji siejama su inovacijomis ir šiuolaikiniais sprendimais.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 21 dienos. Dokumentai turi būti pildomi kompiuteriu lietuvių kalba, o pateikimo būdai apima atsiuntimą paštu, pateikimą elektroniniu paštu, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba įteikimą savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyriui Molėtuose.

  • Mažeikiuose pristatytos „Išmanusis miestas 12“ idėjos: kaip siūloma atgaivinti Senamiesčio stotį

    Mažeikių rajono savivaldybėje gegužės 6 dieną lankėsi STRUCTUM organizuojamo projekto „Išmanusis miestas 12“ komanda. Susitikime su savivaldybės atstovais pristatytos Mažeikiams parengtos teritorijų vizijos, planuojamos kryptys ir pažangūs techniniai sprendimai.

    Su projekto komanda aptarimus vedė savivaldybės vadovai ir administracijos specialistai, atsakingi už architektūrą, urbanistiką, statybas, strateginį planavimą ir investicijas. Pagrindinis dėmesys skirtas tam, kaip siūlomi sprendimai galėtų būti pritaikomi realiame planavimo ir projektavimo etape.

    Fokusas – Senamiesčio stotis

    Dvi studentų komandos pristatė idėjas, kaip pritaikyti Mažeikių Senamiesčio stoties teritoriją kūrybinėms ir kultūrinėms industrijoms. Tarp aptartų krypčių – viešųjų erdvių atgaivinimas, patogesni pėsčiųjų srautai, ryšio su aplinkinėmis miesto dalimis stiprinimas ir vietos bendruomenei skirtų veiklų įveiklinimas.

    Diskusijose akcentuota, kad tokios teritorijos dažnai turi istorinį ir emocinį potencialą, tačiau jį reikia paversti kasdieniais, žmonėms patogiais sprendimais. Savivaldybės atstovai su projekto komanda vertino, kokie scenarijai realistiškiausi, kad vieta taptų traukos centru ne tik renginių metu, bet ir kasdien.

    Sprendimai, kurie gali virsti projektais

    STRUCTUM partneriai susitikime pristatė technines priemones ir technologinius sprendimus, galinčius padėti vystant architektūrines ir urbanistines idėjas. Aptarta, kaip inovacijos gali prisidėti prie tvaresnio planavimo, geresnio erdvių funkcionalumo ir aiškesnių projektavimo sprendinių.

    „Išmanusis miestas 12“ – nacionalinis projektas, sujungiantis savivaldybes, aukštąsias mokyklas, architektūros ir urbanistikos specialistus bei verslo partnerius. Projekto esmė – savivaldybių pateiktoms aktualioms teritorijoms ar iššūkiams kurti inovatyvias, tvarias ir bendruomenėms pritaikytas vizijas, kurios vėliau gali tapti pagrindu konkretiems projektams ir investicijoms.