CP v2

Tag: Kvalifikuoti amatai

  • Universitetas jau nebe garantija: „Randstad“ atskleidė, kur algos šoktelėjo 30 proc.

    Universitetas jau nebe garantija: „Randstad“ atskleidė, kur algos šoktelėjo 30 proc.

    Ilgą laiką universitetinis diplomas buvo laikomas patikimiausiu keliu į gerai apmokamą darbą, tačiau darbo rinka sparčiai keičiasi. Didžiausios pasaulyje personalo atrankos bendrovės „Randstad“ vadovas Sanderis van’t Noordende teigia, kad vis daugiau jaunų žmonių verta svarstyti kvalifikuotų amatų kryptį.

    Pasak „Randstad“ pateiktų duomenų, kvalifikuotų amatų darbuotojų atlyginimai per pastaruosius kelerius metus pastebimai augo, o kai kuriose rinkose artėja prie biuro pozicijų ar net jas lenkia. Bendrovė skelbia, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose šios srities darbo užmokestis per ketverius metus augo apie 30 proc., Nyderlanduose apie 21 proc., Vokietijoje apie 18 proc., Jungtinėje Karalystėje apie 9 proc.

    „Sakyčiau, laikai, kai eidavai į universitetą ir dirbdavai biure, jau baigiasi. Reikia būti sumanesniems“, – sakė Sanderis van’t Noordende.

    Vienas svarbiausių pokyčių variklių yra spartus duomenų centrų augimas, kurį skatina DI plėtra ir didėjantys skaitmeninių paslaugų poreikiai. Tokiai infrastruktūrai reikia ne tik programuotojų, bet ir didelės fizinės darbo jėgos: elektrikų, ŠVOK specialistų, pramonės automatikos technikų, mechanikų bei kitų profesijų.

    „Skaitmeninei revoliucijai reikia masyvaus fizinio pagrindo. DI negali pats pasistatyti savo duomenų centrų“, – sakė Sanderis van’t Noordende.

    „Randstad“ analizė, paremta dešimtimis milijonų darbo skelbimų, rodo, kad 2022–2026 metais su duomenų centrais susijusių profesijų paklausa augo itin greitai. Tarp sparčiausiai augusių krypčių minimi robotikos technikai, ŠVOK inžinieriai ir pramonės automatikos technikai, kurių poreikis kilo dešimtimis procentų.

    Kartu bendrovė pabrėžia, kad darbo rinkoje formuojasi ir papildomas atlygio priedas už DI įgūdžius, ypač techninėse pareigose. „Randstad“ teigimu, pradedantys darbuotojai, turintys DI kompetencijų, kai kuriais atvejais gali tikėtis iki 25 proc. didesnio atlygio, o sertifikatai bei praktiniai įgūdžiai siejami su greitesnėmis paaukštinimo galimybėmis.

    Vis dėlto ekspertai akcentuoja, kad vien techninių žinių neužtenka. Darbdaviai vis dažniau ieško žmonių, kurie geba bendrauti, priimti sprendimus, dirbti komandoje ir kurti pasitikėjimu paremtus santykius su klientais, nes tokios kompetencijos yra sunkiau automatizuojamos.

    Ši tendencijų kombinacija keičia tradicinį karjeros planavimą: vieni renkasi universitetą ir papildomai stiprina DI įgūdžius, kiti sąmoningai pasuka į kvalifikuotus amatus, kuriuose auga paklausa ir atlyginimai. „Randstad“ vadovo žinutė aiški: renkantis ateities profesiją verta žiūrėti ne į stereotipus, o į realų rinkos poreikį ir infrastruktūros plėtros mastą.

  • DI keičia amerikietišką svajonę: „AT&T“ neranda meistrų, o diplomai praranda galią

    DI keičia amerikietišką svajonę: „AT&T“ neranda meistrų, o diplomai praranda galią

    JAV darbo rinkoje ryškėja netikėtas lūžis: spartėjant dirbtinio intelekto diegimui, įmonės vis dažniau stokoja ne biurų darbuotojų, o kvalifikuotų amatininkų. Telekomunikacijų milžinė „AT&T“ viešai pripažįsta, kad būtent technikai, elektrikai ir tinklų specialistai tampa kritine grandimi, be kurios DI ekonomikos plėtra stringa.

    „AT&T“ vadovas Johnas Stankey pabrėžė, kad įmonei reikia žmonių, kurie supranta elektrą, šviesolaidžio technologijas ir gali realiomis sąlygomis prijungti infrastruktūrą klientų namuose. Tai signalas, kad dalis darbo, kuri anksčiau buvo laikoma patikimu startu biuro karjerai, vis dažniau automatizuojama, o rankomis atliekamų darbų paklausa auga.

    Milžiniškos investicijos, bet trūksta rankų

    „AT&T“ yra paskelbusi planą per penkerius metus į šviesolaidžio ir tinklo pajėgumų plėtrą nukreipti apie 230 milijardų eurų. Įmonė nurodo, kad dalis šių pinigų bus skirta darbuotojų samdymui ir mokymams, tačiau didžioji paklausa tenka fronto linijos specialistams, o ne centrinių biurų pareigybėms.

    Įmonė planuoja samdyti tūkstančius technikų, o vieno darbuotojo parengimas gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų. Tokios sumos atspindi, kad reikalingi ne bendri įgūdžiai, o konkreti kvalifikacija, kurios neįmanoma greitai „atsisiųsti“ iš interneto ar pakeisti automatizavimu.

    Diplomas vis dar svarbus, bet nebe garantija

    Kartu auga įtampa tarp universitetinio išsilavinimo ir pirmųjų karjeros metų realybės. JAV statistika rodo, kad pastaraisiais metais jaunų absolventų nedarbas yra linkęs kilti, ypač srityse, kuriose pradinės pozicijos labiausiai pažeidžiamos automatizavimo, pavyzdžiui, rinkodaroje, personalo valdyme, apskaitoje ar dalyje IT funkcijų.

    Ekonomistai pabrėžia, kad DI ypač paveikia būtent įėjimo į profesiją etapą, kai darbuotojai anksčiau atlikdavo rutinines analitines užduotis, rinkdavo informaciją, rengdavo suvestines. Vis daugiau šių darbų gali atlikti generuojantys modeliai, o įmonės, lėtėjant samdymui, tampa selektyvesnės.

    „DI geriausiai atlieka pradinio lygio analitines užduotis, kurios anksčiau būdavo patikimos jauniems darbuotojams“, – sakė konsultantas Aaronas Cheris.

    DI bumas maitina statybas ir energetiką

    Didėjant duomenų centrų, ryšio tinklų ir lustų gamybos projektų apimtims, auga poreikis elektrikai, vėdinimo ir vėsinimo sistemų specialistams, suvirintojams, tinklų montuotojams bei techninės priežiūros darbuotojams. Šios grandys būtinos tam, kad DI paslaugos apskritai veiktų: modeliams reikia didžiulių skaičiavimo pajėgumų, elektros ir stabilaus ryšio.

    Darbo rinkos prognozėse JAV statybų sektoriuje minimas šimtų tūkstančių darbuotojų trūkumas, o demografinės tendencijos problemą gilina: dalis kvalifikuotų meistrų artėja prie pensinio amžiaus. Todėl įmonės vis dažniau siūlo didesnius atlygius, priedus už pasirašymą ir išlaikymą, apmokamus mokymus bei papildomas naudas.

    „Robotai artimiausiu metu į stulpus nelips“, – sakė „AT&T“ technikas Kyson Cook.

    Ekspertai pastebi, kad ilgalaikė kryptis gali būti dviguba: dalis biuro funkcijų transformuosis į DI įrankių priežiūrą ir procesų valdymą, o fizinės infrastruktūros profesijos išliks atsparios automatizavimui. Tai reiškia, kad vertę vis labiau lems ne vien diplomas, o įrodyti praktiniai įgūdžiai, sertifikatai ir gebėjimas dirbti su modernia įranga.