Tag: Kvantinė kompiuterija

  • Oksfordo kvantinių technologijų startuolis „QuantrolOx“ pritraukė 12 mln. eurų: ką kuria ir kodėl to reikia

    Oksfordo kvantinių technologijų startuolis „QuantrolOx“ pritraukė 12 mln. eurų: ką kuria ir kodėl to reikia

    Anglijos ir Suomijos ryšius turintis Oksfordo universiteto kvantinių technologijų startuolis „QuantrolOx“ pranešė užbaigęs 12 mln. eurų A serijos investicijų etapą. Investicijų raundui vadovavo ankstyvosios stadijos investuotojas IW Capital, taip pat prisidėjo Europos inovacijų tarybos (EIC) fondas ir „Transpose Capital“.

    Bendrovė, kurios būstinė yra Suomijoje, kuria programinę įrangą, skirtą efektyvesniam kvantinių kompiuterių darbui. Pagrindinis tikslas yra automatizuoti kvantinių sistemų derinimą ir valdymą, kad šie įrenginiai stabiliau veiktų ir būtų lengviau pritaikomi praktikoje.

    „QuantrolOx“ teigimu, vienas didžiausių šiandienos kvantinės kompiuterijos iššūkių yra vadinamasis valdymo ir kalibravimo „butelio kakliukas“. Kvantinė aparatinė įranga yra itin jautri aplinkos trikdžiams, o jos parametrų nustatymas dažnai reikalauja daug laiko ir aukštos kvalifikacijos specialistų.

    Įmonė pabrėžia, kad jos sprendimai sukurti taip, jog galėtų veikti su skirtingomis kvantinės aparatinės įrangos architektūromis. Tai svarbu rinkai, kurioje kartu vystomos įvairios technologinės kryptys, o universaliai pritaikoma valdymo programinė įranga gali sumažinti integracijos kaštus ir paspartinti diegimą.

    Startuolis nurodo, kad tyrimuose buvo parodyta, jog DI pagrindu atliekamas kvantinių įrenginių derinimas gali užtrukti mažiau nei 70 minučių ir pranokti geriausią žmogaus pasiektą rezultatą. Tokie pasiekimai vertinami kaip potenciali priemonė greičiau pereiti nuo laboratorinių eksperimentų prie patikimesnių, pakartojamų kvantinių sistemų.

    „QuantrolOx“ įkūrė vadovas Vishal Chatrath, anksčiau dirbęs „Nokia“, taip pat Oksfordo universiteto mokslininkai ir technologijų kūrėjai, įskaitant profesorių Andrew Briggs, mokslininkę dr. Natalia Ares ir produktų vadovą Dominic Lennon. Bendrovė teigia, kad komandos patirtis apima tiek akademinį kvantinių technologijų pagrindą, tiek praktinį sprendimų kūrimą.

    Gautas lėšas „QuantrolOx“ planuoja skirti komercinės plėtros spartinimui ir veiklos stiprinimui JAV rinkoje. Pasak įmonės, tai turėtų padėti greičiau diegti sprendimus partnerių infrastruktūroje ir plėsti klientų ratą, kai kvantinių technologijų ekosistema pereina į ankstyvos komercijos etapą.

    „Kiekviena pramonės šaka remiasi savo įrankiais ir žmonėmis. „QuantrolOx“ kuria kvantinės pramonės pamatus: mūsų įrankiai industrializuoja kvantinę aparatinę įrangą ir parengia žmones ją valdyti“, – sakė „QuantrolOx“ bendraįkūrėjas ir vadovas Vishal Chatrath.

    Bendrovė taip pat primena, kad ankstesniuose etapuose ją rėmė kiti investuotojai, tarp jų „Hoxton Ventures“, o prie akcininkų yra prisidėjęs ir „Arm“ bendraįkūrėjas Hermann Hauser. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip signalas, jog komanda ir technologinė kryptis sulaukia pasitikėjimo iš patyrusių giliųjų technologijų investuotojų.

    Kvantinės kompiuterijos sektoriuje šiandien daug dėmesio skiriama ne tik naujiems procesoriams, bet ir programinės įrangos sluoksniui, leidžiančiam efektyviai valdyti sudėtingas sistemas. Tokie sprendimai kaip automatizuotas kalibravimas gali tapti vienu iš praktinio mastelio augimo veiksnių, nes mažina priklausomybę nuo rankinio, sunkiai standartizuojamo darbo.

  • Ispanijos kvantinių kompiuterių kūrėja „Qilimanjaro Quantum Tech“ pritraukė 19,6 mln. eurų: kam bus skirta

    Ispanijos kvantinių kompiuterių kūrėja „Qilimanjaro Quantum Tech“ pritraukė 19,6 mln. eurų: kam bus skirta

    Barselonoje įsikūrusi kvantinių kompiuterių bendrovė „Qilimanjaro Quantum Tech“ paskelbė užbaigusi A serijos finansavimo pirmąjį etapą ir pritraukusi 19,6 mln. eurų. Įmonė save vadina vienintele Ispanijoje visą kvantinio kompiuterio „stecką“ kuriančia komanda, vystančia tiek aparatinę, tiek programinę dalį.

    Didžiausią sumą, 10 mln. eurų, investavo „Indra Group“ per „IndraMind“ iniciatyvą, orientuotą į suverenių sprendimų kūrimą. Papildomus 9,6 mln. eurų skyrė Ispanijos technologinės transformacijos draugija SETT, veikianti prie šalies Skaitmeninės transformacijos ir viešojo administravimo ministerijos.

    Kodėl svarbus šis sandoris?

    Investuotojai pabrėžia, kad kvantinė kompiuterija gali tapti svarbiu postūmiu sparčiai augančioms didelio sudėtingumo skaičiavimo užduotims, o taip pat ir dirbtinio intelekto plėtrai. Tokie projektai Europoje vis dažniau siejami su strategine autonomija, kai kritinės technologijos kuriamos ir kontroliuojamos vietoje.

    „Kvantinė kompiuterija žymės lemiamą šuolį dirbtinio intelekto raidoje ir jo gebėjime spręsti itin sudėtingas užduotis“, – sakė „IndraMind“ generalinis direktorius Ignacio Martínez.

    Nuo akademijos iki pramonės

    „Qilimanjaro Quantum Tech“ įkurta 2019 metais Barselonoje kaip kelių mokslo institucijų ir universiteto ekosistemos atšaka. Tarp steigėjų minimi mokslininkai ir vadovai, prisidėję prie įmonės technologinio kelio nuo ankstyvų prototipų iki veikiančių sistemų.

    Įmonės „full-stack“ modelis reiškia, kad ji kuria kvantinius lustus, programinę įrangą bei algoritmus, o taip pat integruoja kriogeniką ir valdymo elektroniką į pilnus sprendimus. Tokia vertikalioji integracija dažnai laikoma pranašumu bandant perkelti kvantines sistemas iš laboratorijų į pramoninį naudojimą.

    Fluxonium kubitai ir diegimas BSC

    Bendrovė teigia savo sprendimus grindžianti skaitmeniniais ir analoginiais kvantiniais procesoriais, paremtais superlaidžiais fluxonium kubitais. Ši architektūra paprastai siejama su didesniu koherentiškumu ir potencialiai didesniu atsparumu klaidoms, lyginant su plačiau paplitusiais transmon tipo kubitais.

    Pasak įmonės, jos daugiamodis metodas, jungiantis analoginius ir skaitmeninius kvantinius procesorius su didelio našumo klasikine kompiuterija, jau taikomas praktikoje. Trys „Qilimanjaro Quantum Tech“ kvantinės sistemos veikia Barselonos superkompiuterių centre, o viena jų įvardijama kaip pirmasis analoginis kvantinis kompiuteris, integruotas į Europos didelio našumo skaičiavimo centrą.

    „SETT įsipareigojimo atnaujinimas ir „Indra Group“ investicija sujungia suverenų ir pramoninį kapitalą, kad apsaugotų ir paspartintų technologinę autonomiją“, – sakė „Qilimanjaro Quantum Tech“ vadovė Marta P. Estarellas.

    Kur keliaus 19,6 mln. eurų?

    Naujai pritrauktas kapitalas bus naudojamas kvantinių kompiuterių mastelio didinimui ir industrializavimui, naujos kartos lustų vystymui bei gamybos ir diegimo pajėgumų plėtrai. Įmonė taip pat sieja augimą su platesniu kvantinių sistemų prieinamumu strateginiams sektoriams, pavyzdžiui, gynybai, saugumui ir pramonei.

    „Qilimanjaro Quantum Tech“ nurodo iš viso įdiegusi aštuonias kvantines sistemas ir turinti klientų energetikos, telekomunikacijų, logistikos, sveikatos priežiūros bei finansų srityse. Nuotolinę prieigą prie infrastruktūros ji teikia per „SpeQtrum Cloud“ platformą, veikiančią kaip Quantum-as-a-Service modelis.

    Bendrovė tikisi A serijos finansavimo etapą užbaigti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, prie jo prisidedant ir kitiems esamiems investuotojams, įskaitant „Avançsa“. Kvantinės kompiuterijos rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad Europa toliau stiprina tiek mokslinę, tiek pramoninę bazę šioje srityje.

  • Suomijos startuolis „S-Transistors“ pritraukė 2,6 mln. eurų: sprendžia kvantinių kompiuterių „laidų chaosą“

    Suomijos startuolis „S-Transistors“ pritraukė 2,6 mln. eurų: sprendžia kvantinių kompiuterių „laidų chaosą“

    Suomijos kvantinių technologijų startuolis „S-Transistors“ pritraukė 2,6 mln. eurų priešsėklinės stadijos investiciją. Finansavimo raundui vadovavo ankstyvosios stadijos investuotojas „Lifeline Ventures“, taip pat prisidėjo verslo angelas.

    Bendrovė kilo iš Suomijos VTT Technologinių tyrimų centro, kur buvo vystoma superlaidžių tranzistorių technologija. Tikslas – kurti integrinius grandynus, galinčius itin greitai veikti ir sunaudoti labai mažai energijos kriogeninėse, ypač žemose temperatūrose.

    Šiuo metu vienas didžiausių iššūkių plečiant superlaidžius kvantinius kompiuterius yra valdymas ir signalų maršrutizavimas. Dalis valdymo elektronikos veikia kambario temperatūroje, o su kvantiniu procesoriumi ją jungia daugybė kabelių, kurių kiekis didėjant kubitų skaičiui sparčiai auga.

    Toks „laidų ūkis“ didina sistemos sudėtingumą, apsunkina priežiūrą ir gali kelti papildomų energijos sąnaudų bei šiluminės apkrovos rizikų. Dėl to vis dažniau svarstoma valdymo aparatinę įrangą perkelti arčiau kvantinio procesoriaus, į tą pačią kriogeninę aplinką.

    Problema ta, kad įprasti silicio tranzistoriai itin žemose temperatūrose susiduria su našumo ir energijos vartojimo ribomis. „S-Transistors“ siūlo alternatyvą – superlaidžius tranzistorius, skirtus signalų valdymui ir perdavimui su maža galios sklaida, veikiant ten pat, kur ir kvantinis lustas.

    Įmonė teigia, kad technologija jau pritaikyta plokštelių mastu, o tai svarbu siekiant pereiti nuo laboratorinių demonstracijų prie pakartojamos gamybos. Platesnėje perspektyvoje tokie sprendimai galėtų būti naudojami ne tik kvantiniuose kompiuteriuose, bet ir aukšto našumo kompiuterijoje, dirbtinio intelekto aparatinėje įrangoje, kosminių sistemų elektronikoje ar dalelių detektoriuose, tačiau pradinis fokusas išlieka kvantinė kompiuterija.

    Vienas pirmųjų „S-Transistors“ produktų turėtų būti superlaidžių tranzistorių multiplekseris, pritaikytas integracijai su esamomis kriogeninėmis sistemomis. Jis būtų skirtas kvantinių įrenginių kūrimui ir prototipavimui, o pirmiesiems klientams bei strateginiams partneriams planuojama jį pristatyti per pirmuosius veiklos metus.

    Pasak bendrovės vadovo ir vieno iš įkūrėjų dr. Heorhii Bohuslavskyi, priartinus valdymo ir sąsajų aparatinę įrangą prie kvantinio lusto galima atverti kelią didesnėms sistemoms. Esminė sąlyga – kad elektronika dirbtų efektyviai ekstremaliai žemose temperatūrose.

    „Superlaidūs tranzistoriai yra būtent ta trūkstama aparatinės įrangos dalis, reikalinga didelio masto ir energiją taupančiai kvantinei kompiuterijai“, – sakė H. Bohuslavskyi.

    Pritrauktos lėšos bus skirtos kriogeninio signalų valdymo ir apdorojimo prototipams kurti, kriogeninei laboratorijai įrengti, bandomajai integrinių grandynų gamybos linijai paruošti ir komandai plėsti. Tai turėtų priartinti įmonę prie praktinių sprendimų, padedančių mažinti kvantinių kompiuterių valdymo sudėtingumą didėjant jų galiai.

  • „ColibriTD“ pritraukė 4 mln. eurų: kvantinių simuliacijų platformą ruošia plėtrai už Prancūzijos ribų

    „ColibriTD“ pritraukė 4 mln. eurų: kvantinių simuliacijų platformą ruošia plėtrai už Prancūzijos ribų

    French quantum
    software company ColibriTD has raised €4 million in seed funding to further
    develop its multiphysics simulation technology and expand internationally. The
    round was led by Earlybird Venture Capital, with participation from SymbiaVC
    and Medin VC, following a previous €1 million pre-seed investment from
    Earlybird.

    Founded in 2019
    by Laurent Guiraud and Hacène Goudjil, ColibriTD develops quantum software for
    solving complex simulation problems across industries including aerospace,
    defence, semiconductors, energy, automotive and finance.

    At the core of
    its technology is H-DES, or Hybrid Differential Equation Solver, a proprietary
    variational quantum algorithm designed to solve partial differential equations
    (PDEs). These equations are widely used in multiphysics simulations to model
    processes including fluid dynamics, material deformation, electromagnetic
    behaviour and financial risk.

    The company is
    focused on applying quantum computing to industrial simulation workloads that
    can require substantial classical computing resources. Its software is designed
    to provide a layer between quantum hardware and the engineering and scientific
    applications used by industrial customers. The platform is hardware-agnostic,
    allowing it to operate across quantum computing systems from different
    providers.

    ColibriTD has
    completed seven co-development projects across six sectors, including defence
    and aerospace, space and climate science, semiconductor design, nuclear energy,
    automotive engineering and quantitative finance. Applications have included
    radio-frequency design and combustion modelling for propulsion systems,
    alongside other simulation-intensive engineering and scientific workloads.

    The new funding
    will be used for further research and development of H-DES and to recruit
    quantum researchers and engineers to support customer projects. ColibriTD also
    plans to expand its hardware, academic and industrial partnerships and grow
    internationally as it prepares to scale its platform.

  • Paryžiaus „ColibriTD“ pritraukė 4 mln. eurų: kvantinės simuliacijos platformą žada perkelti į pramonę

    Paryžiaus „ColibriTD“ pritraukė 4 mln. eurų: kvantinės simuliacijos platformą žada perkelti į pramonę

    Paryžiuje įsikūrusi kvantinės programinės įrangos bendrovė „ColibriTD“ paskelbė užbaigusi 4 mln. eurų „seed“ etapo investicijų pritraukimą. Įmonė kuria kvantine kompiuterija paremtą daugiafizikės (multiphysics) simuliacijos platformą, skirtą sudėtingiems inžineriniams ir moksliniams skaičiavimams.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Earlybird Venture Capital, taip pat prisidėjo SymbiaVC ir Medin VC. Bendrovė nurodo, kad tai tęsia ankstesnį Earlybird finansavimą, kai anksčiau buvo investuota 1 mln. eurų.

    „Aparatinė įranga gali atrakinti kvantinę kompiuteriją, bet programinė įranga nusprendžia, kur sukuriama vertė. „ColibriTD“ turi išskirtinę platformą su moksliniu pagrįstumu ir pramoniniu įdirbiu“, – sakė Earlybird Venture Capital partneris dr. Frédéric Du Bois-Reymond.

    Ką sprendžia „ColibriTD“?

    „ColibriTD“ įkurta 2019 metais, ją įsteigė Laurent Guiraud ir Hacène Goudjil. Bendrovė teigia vystanti H-DES (Hybrid Differential Equation Solver) metodą – nuosavą variacinį kvantinį algoritmą, skirtą spręsti dalines diferencialines lygtis.

    Tokios lygtis laikomos viena svarbiausių daugiafizių skaitmeninių simuliacijų ašių: jos naudojamos skysčių dinamikai, medžiagų deformacijoms, šilumos sklaidai, elektromagnetiniams reiškiniams ir kitiems procesams modeliuoti. Praktikoje tai reiškia, kad tikslus skaičiavimas gali lemti tiek geresnį variklio ar mikroschemos dizainą, tiek patikimesnį rizikos vertinimą finansuose.

    „Dirbtinis intelektas puikiai atpažįsta dėsningumus ir pateikia apytiksles prognozes, bet jis nepakeičia tikslių, fizika paremtų sprendinių, kurių reikia pramonėje“, – teigė bendrovė.

    Kur pritaikoma kvantinė simuliacija?

    Įmonė nurodo per kelerius metus įgyvendinusi bendrus kūrimo projektus šešiose srityse: gynyboje ir aviacijoje, kosmoso bei klimato moksle, puslaidininkių kūrime, branduolinėje energetikoje, automobilių inžinerijoje ir kiekybiniuose finansuose. Tokiuose sektoriuose dažnai susiduriama su itin didelėmis skaičiavimo apimtimis, todėl ieškoma metodų, galinčių sumažinti laiką nuo modeliavimo iki sprendimo.

    „ColibriTD“ taip pat pabrėžia „IBM“ poziciją, kad dalinių diferencialinių lygčių sprendimas yra viena sričių, kur kvantiniai kompiuteriai gali suteikti apčiuopiamą naudą artimesnėje perspektyvoje. Bendrovės sprendimas QUICK-PDE pateikiamas „Qiskit“ funkcijų kataloge ir skirtas „IBM“ kvantinių paslaugų planų naudotojams.

    „Kai 2019 metais įkūrėme „ColibriTD“, siekėme kvantinę kompiuteriją perkelti iš akademinės teorijos į apčiuopiamą verslo vertę. Šiandien matome lūžio tašką: įrodyta, kad kvantine simuliacija galima naudotis jau dabar“, – sakė „ColibriTD“ vadovas ir bendraįkūrėjas dr. Laurent Guiraud.

    Kur bus panaudoti 4 mln. eurų?

    Bendrovė nurodo, kad pritrauktas kapitalas bus skiriamas H-DES moksliniams tyrimams ir plėtrai, kvantinės srities tyrėjų bei konkrečių industrijų inžinierių samdai. Taip pat planuojama plėsti partnerystes su akademine bendruomene ir pramonės įmonėmis bei ruoštis tarptautinei plėtrai.

    „ColibriTD“ teigia aktyviai ieškanti bendrų kūrimo partnerių finansų, gynybos, puslaidininkių, aviacijos, automobilių ir energetikos sektoriuose. Bendrovės tikslas – kurti nuo konkrečios aparatinės įrangos nepriklausomą platformą, kuri leistų įmonėms praktiškai išnaudoti kvantinės kompiuterijos pranašumą.

  • Prancūzijos technologijų rinką H1 2026 tempė DI ir kosmosas: kas pritraukė daugiausia lėšų?

    Prancūzijos technologijų rinką H1 2026 tempė DI ir kosmosas: kas pritraukė daugiausia lėšų?

    Prancūzija 2026 metų pirmąjį pusmetį išliko viena aktyviausių Europos technologijų investicijų rinkų, o didžiausi pinigų srautai krypo į dirbtinis intelektas, kosmoso infrastruktūrą, finansines technologijas ir sveikatos sprendimus. Bendrą vaizdą smarkiai suformavo keli itin stambūs sandoriai, todėl rinka atrodė koncentruota, nors aktyvumas buvo platus.

    Didžiausią sumą pritraukė palydovinio ryšio grupė „Eutelsat“, kuri užsitikrino apie 975 mln. eurų finansavimą skolintomis lėšomis. Pinigai siejami su 340 naujų žemos orbitos palydovų įsigijimu ir „OneWeb“ tinklo plėtra bei atnaujinimu, stiprinant europinę alternatyvą globaliems palydoviniams tinklams.

    Dirbtinis intelektas tapo vienu svarbiausių kapitalo traukos centrų, ypač ten, kur investuojama ne tik į produktą, bet ir į skaičiavimo infrastruktūrą. Prancūzijoje tai ryškiai matėsi tiek ankstyvos stadijos milžiniškuose raunduose, tiek skolos finansavime, kai lėšos nukreipiamos į grafikos procesorių ir duomenų centrų pajėgumus.

    Vienas iš išskirtinių sandorių buvo „Advanced Machine Intelligence“ sėklinis raundas, siekęs maždaug 1 mlrd. eurų. Bendrovė kuria vadinamuosius pasaulio modelius, kurie skirti geriau suprasti ir prognozuoti fizinio pasaulio dėsningumus, o tai investuotojams signalizuoja apie bandymą išeiti už vien didžiųjų kalbos modelių logikos ribų.

    Tuo metu „Mistral AI“ pasitelkė apie 830 mln. eurų skolos finansavimą, siekdama įsigyti 13 800 „Nvidia“ grafikos procesorių ir vystyti pirmąjį savo duomenų centrą Prancūzijoje. Tokie sprendimai atspindi platesnę tendenciją: DI rinkoje konkurencinis pranašumas vis dažniau remiasi ne vien modelių idėjomis, bet ir prieiga prie skaičiavimo galios bei duomenų kontrolės.

    Sveikatos technologijų segmente ryškiausiai išsiskyrė „Alan“, kuri per du raundus pritraukė apie 580 mln. eurų, o tai pabrėžė investuotojų apetitą skaitmeninėms draudimo ir paslaugų platformoms. Tarp sandorių buvo ir su vertinimu siejamas 480 mln. eurų etapas, kuriame bendrovė buvo vertinama maždaug 5,5 mlrd. eurų.

    Greta DI ir sveikatos sprendimų didelį dėmesį išlaikė kosmoso ir giliųjų technologijų kryptys, įskaitant aviaciją bei kvantinę kompiuteriją. Pavyzdžiui, „AURA AERO“ pritraukė apie 340 mln. eurų mažesnės taršos orlaiviams, o „Quobly“ gavo 115 mln. eurų silicio kvantinių kompiuterių komercializavimui ir diegimui debesijos bei didelio našumo skaičiavimo aplinkose.

    Finansinių technologijų ir skaitmeninių finansų kryptys taip pat išliko reikšmingos, nors jų sandoriai buvo mažesni už didžiuosius DI ir infrastruktūros raundus. „Pennylane“ pritraukė apie 200 mln. eurų, siekdama plėstis Europoje ir stiprinti mokėjimų bei pinigų srautų valdymo sprendimus, o decentralizuotų finansų protokolas „Morpho“ gavo apie 160 mln. eurų plėtrai ir integracijoms.

    Pastebima ir gynybos bei saugumo technologijų krypties stiprėjimo tendencija, kurią skatina geopolitinė aplinka ir auganti paklausa suvereniosioms technologijoms. „Harmattan AI“ pritraukė apie 185 mln. eurų autonominėms sistemoms bei su karinėmis operacijomis susijusiems sprendimams plėtoti.

    Apskritai 2026 metų pirmojo pusmečio Prancūzijos technologijų finansavimas parodė dvi paralelines realybes: kelios itin stambios transakcijos smarkiai kilstelėjo bendrą sumą, tačiau kartu išliko platus vidutinio dydžio sandorių vamzdynas. Rinkos kryptį aiškiai žymi DI infrastruktūra, kosmoso ryšys, sveikatos platformos ir suverenios saugumo technologijos.

  • JAV gynyba stato ant kvantinių technologijų: „IonQ“ jungiasi su Sandia laboratorijomis

    JAV gynyba stato ant kvantinių technologijų: „IonQ“ jungiasi su Sandia laboratorijomis

    JAV stiprina gynybos technologijų plėtrą, vis daugiau dėmesio skirdamos kvantinei kompiuterijai ir kvantiniams tinklams. Naujas bendradarbiavimas siekia pagreitinti sprendimus, kurie galėtų padėti tiek saugioms komunikacijoms, tiek sudėtingų sistemų optimizavimui.

    Partnerystė orientuota į kelias kertines sritis: kvantinių įrenginių kūrimą, jų charakterizavimą ir testavimą, taip pat aparatinės įrangos integraciją su konkrečioms užduotims pritaikytomis programomis. Tyrimai numatyti Quantum Demonstration Facility centre Naujojoje Meksikoje, priklausančiame Sandia National Laboratories.

    Šis centras buvo kuriamas tam, kad padėtų viešajam ir privačiajam sektoriui kartu tikrinti naujas kvantines technologijas, skirtas valstybės reikmėms. Praktinis tikslas aiškus: didinti kvantinių kompiuterių mastelio didinimo galimybes ir gerinti jų ryšį per kvantinius tinklus.

    „IonQ“ tikisi, kad bendras darbas su Sandia ekspertų komandomis pagreitins sprendimus, susijusius su jonų gaudyklėmis ir su jomis siejama fotonika. Sandia jau anksčiau gamino jonų gaudykles, kurios buvo naudojamos ankstyvuose „IonQ“ kvantinių kompiuterių prototipuose, o dabar bendradarbiavimo apimtis plečiama.

    Įmonė taip pat skelbia apie spartų technologinį progresą: 2025 metais pranešta apie 99,99 proc. dviejų kubitų vartų tikslumą ir pristatyta naujausia kvantinė sistema „IonQ Tempo“. Pasak „IonQ“, jos sprendimai pritaikomi skaičiavimuose, tinkluose, jutikliuose ir kibernetiniame saugume, o tarp klientų minimos „Amazon Web Services“, „AstraZeneca“ ir „NVIDIA“.

    Kvantinės technologijos tampa geopolitinės konkurencijos dalimi, todėl valstybės didina investicijas į tyrimus ir praktinius bandymus. Tokios viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės JAV atveju signalizuoja siekį greičiau perkelti laboratorinius pasiekimus į realias gynybos ir nacionalinio saugumo taikymo sritis.

  • Europa priklausoma nuo Kinijos, bet štai kur Pekinas vis dar priklausomas nuo ES – netikėta

    Europa priklausoma nuo Kinijos, bet štai kur Pekinas vis dar priklausomas nuo ES – netikėta

    Nors Europos priklausomybė nuo Kinijos tiekimo grandinių dažnai aptariama, mažiau pastebima priešinga kryptis. Kinija, siekdama technologinio savarankiškumo, vis dar remiasi Europos kompetencijomis keliose strategiškai svarbiose srityse.

    Pekino tikslas mažinti priklausomybes įtvirtintas naujausiuose pramonės politikos planuose, orientuotuose į vietinę gamybą ir technologijų kūrimą iki 2030 metų. Tačiau net ir spartinant importo pakeitimą, kai kuriose grandyse Europa išlieka sunkiai pakeičiama.

    Ekspertai pabrėžia, kad šios priklausomybės nebūtinai virsta lengvai panaudojamu politiniu svertu. Kinijos įtaka retųjų žemių ir kitų kritinių žaliavų rinkose Europai dažnai laikoma stipresne atsakomąja priemone, galinčia nusverti ES spaudimo galimybes.

    Puslaidininkiai ir „ASML“

    Europos puslaidininkių ekosistemoje išskirtinę vietą užima Nyderlandų „ASML“, praktiškai dominuojanti pažangiausių litografijos įrenginių segmente. Tokios sistemos yra būtinos modernių lustų gamybai, kurie reikalingi tiek DI sprendimams, tiek elektromobiliams ir gynybos pramonei.

    Dalis pažangiausių technologijų eksporto į Kiniją jau ribojama, tačiau Kinija vis dar gali įsigyti mažiau pažangius litografijos sprendimus ir, svarbiausia, išlaiko priklausomybę nuo įdiegtos įrangos aptarnavimo. Pramonėje būtent priežiūra ir remontas laikomi jautria grandimi, kuri sutrikus gali greitai paveikti gamybos apimtis.

    Kinija tuo pat metu agresyviai investuoja į vietinių įrenginių ir procesų kūrimą, o naujose gamybos linijose vis dažniau keliami reikalavimai didinti vietinės kilmės įrangos dalį. Tai reiškia, kad ES langas įtakai gali siaurėti, net jei šiandien priklausomybė dar išlieka didelė.

    Aviacija ir civilinis sertifikavimas

    Kinijos civilinės aviacijos ambicijas simbolizuoja siauro fiuzeliažo lėktuvas „Comac C919“, kuriuo siekiama konkuruoti su „Boeing“ ir „Airbus“. Vis dėlto jo tiekimo grandinė, ypač variklių ir orlaivio sistemų segmentuose, vis dar glaudžiai susijusi su Europos gamintojais ir jų subrangovais.

    Analitikai teigia, kad kritinės įrangos ir komponentų tiekimas yra svarbus Kinijos civilinės aviacijos programų tęstinumui, nes saugos standartai ir sertifikavimo reikalavimai reikalauja ilgamečių kompetencijų. Kita vertus, Europos įmonėms Kinijos rinka ilgą laiką buvo reikšminga pajamų dalis, todėl staigūs ribojimai smogtų ir Europos pramonei.

    Ne mažiau svarbi sritis yra sertifikavimas: norint, kad Kinijos orlaiviai galėtų plačiau veikti tarptautiniu mastu, jiems reikia pripažinimo ir atitikties procedūrų. Tai gali tapti politizuojamu klausimu, tačiau Kinija taip pat turi atsakomųjų mechanizmų, pavyzdžiui, vilkinti konkurentų modelių patvirtinimus savo rinkoje.

    Farmacija, biotechnologijos ir medicinos įranga

    Farmacijos ir biotechnologijų sektoriuje Europa tradiciškai stipri patentų, vakcinų kūrimo ir aukštos pridėtinės vertės vaistų gamybos srityse. Kinijos investicijos į mokslinius tyrimus auga, tačiau technologijų brandos ir tarptautinių reguliacinių standartų patirtis dar kurį laiką išliks Europos pranašumu.

    Europos bendrovės taip pat yra tarp medicinos įrangos lyderių, ypač vaizdinimo technologijose, kur svarbūs ne tik įrenginiai, bet ir sudėtingi komponentai bei programinė įranga. Nors gamyba vis dažniau lokalizuojama Kinijoje, kritinėse grandyse, tokiose kaip aukštos klasės komponentai ir algoritmai, Kinijos gamintojai dar atsilieka.

    Tuo pat metu ES verslui riziką kelia bendradarbiavimo modeliai, kai kuriamos jungtinės veiklos ar tyrimų partnerystės. Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokie projektai neretai paspartina technologijų perėmimą Kinijoje, o ilgainiui stiprina būsimus konkurentus globalioje rinkoje.

    Automobilių lustai, robotika ir kvantas

    Elektromobilių bumo sąlygomis Kinijos gamintojams svarbūs automobilių pramonei skirti lustai ir galios elektronika, kur reikšmingas vaidmuo tenka Europos įmonėms, tarp jų „Infineon“, „NXP“ ir „STMicroelectronics“. Vis dėlto pati Europa išlieka pažeidžiama tam tikrose tiekimo grandinės dalyse, ypač lustų surinkimo, testavimo ir pakavimo etapuose.

    Robotikos srityje Kinija demonstruoja greitą progresą, tačiau judesio valdymo, pavarų ir kitų precizinių komponentų segmente europietiški sprendimai vis dar plačiai naudojami. Ši priklausomybė mažiau matoma, nes dalis įmonių viešai nedetalizuoja tiekėjų, tačiau pramonės ekspertai ją vertina kaip reikšmingą.

    Kvanto technologijose ES valstybės narės laikosi nevienodos pozicijos: vienos griežtina eksporto kontrolę, kitos skatina mokslinius projektus ir partnerystes. Analitikų vertinimu, būtent vieningo požiūrio stoka gali susilpninti Europos galimybes formuoti taisykles, kai technologija pereis iš laboratorijų į komercinį pritaikymą.

    Bendras vaizdas rodo, kad tarpusavio priklausomybės tarp ES ir Kinijos yra dvišalės ir daugiasluoksnės. Net ir tada, kai Europa tam tikrose technologijose turi aiškų pranašumą, bandymai šį pranašumą paversti spaudimo priemone gali turėti kainą pačiai Europai, ypač pramonės pajamoms ir investicijoms.

  • Ispanija ir ES Barselonoje įjungė naują kvantinį kompiuterį: kuo jis svarbus DI ir mokslui

    Ispanija ir ES Barselonoje įjungė naują kvantinį kompiuterį: kuo jis svarbus DI ir mokslui

    Ispanija kartu su Europos Sąjunga Barselonoje pristatė naują kvantinį kompiuterį, kurio vertė siekia apie 9 800 000 eurų. Įrenginys įdiegtas Barselonos superkompiuterių centre ir bus integruotas į „MareNostrum 5“ infrastruktūrą, kur kvantinės ir klasikinės skaičiavimo sistemos dirba greta.

    Centro tikslas – spartinti mokslinius tyrimus ir DI sprendimų kūrimą, kai užduotims reikia itin didelių skaičiavimo išteklių. Tokia hibridinė architektūra leidžia parinkti tinkamiausią skaičiavimo būdą konkrečiai problemai: dalį atlikti klasikiniu superkompiuteriu, dalį – kvantiniu įrenginiu.

    Kuo šis kvantinis kompiuteris kitoks

    Naująją sistemą suprojektavo ir pastatė Barselonoje įsikūrusi bendrovė „Qilimanjaro Quantum Tech“, o finansavimą skyrė Europos Komisija ir Ispanijos Skaitmenizacijos bei dirbtinio intelekto valstybės sekretoriatas. Skirtingai nei anksčiau centre įdiegti kvantiniai įrenginiai, šis modelis yra analoginis kvantinis kompiuteris.

    Klasikiniai kompiuteriai skaičiuoja bitais, kurie vienu metu gali būti tik 0 arba 1. Kvantinis kompiuteris naudoja kubitus, kurie tam tikromis sąlygomis gali apjungti būsenas, todėl atsiranda galimybė kurti naujo tipo algoritmus ir efektyviau spręsti specifines užduotis, kur klasikiniai metodai stringa.

    MareNostrum Ona ir pirmieji rezultatai

    Barselonos centre veikianti kvantinė „MareNostrum 5“ dalis vadinama „MareNostrum Ona“. Visi trys centro kvantiniai kompiuteriai įrengti Torre Girona koplyčioje – toje pačioje erdvėje, kur 2005–2023 metais buvo laikomos ankstesnės „MareNostrum“ superkompiuterio versijos.

    Pirmosios dvi „MareNostrum Ona“ sistemos, pradėjusios veikti 2025 metų vasarį, iki šiol sukaupė apie 4 200 skaičiavimo valandų. Šis laikas buvo paskirstytas 53 tyrimų projektams, atrinktiems per oficialius Ispanijos superkompiuterių tinklo kvietimus.

    Europos tinklas ir technologinė nepriklausomybė

    Naujoji sistema bus prijungta prie Europos kvantinės kompiuterijos tinklo, kurį vysto Europos aukšto našumo kompiuterijos bendroji įmonė. ES strateginis siekis – stiprinti superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos pajėgumus Europoje, kad kritinė mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų kuriama ir valdoma regione.

    Iki šiol ši iniciatyva numato kelis kvantinius kompiuterius skirtingose Europos šalyse, kurie palaipsniui jungiami į bendrą ekosistemą. Tokia kryptis vertinama kaip atsakas į augančią pasaulinę konkurenciją dėl pažangios skaičiavimo infrastruktūros, svarbios nuo farmacijos ir medžiagų mokslo iki logistikos optimizavimo bei DI modelių mokymo.

    „Projektas stiprina Europos technologinės nepriklausomybės idėją didžiųjų JAV technologijų bendrovių akivaizdoje“, – sakė Katalonijos vyriausybės tyrimų ir universitetų ministrė Núria Montserrat.

    Ekspertai pabrėžia, kad kvantinė kompiuterija dar nėra universali klasikinės kompiuterijos pakaitalė, tačiau tam tikrose nišose ji gali duoti reikšmingą pranašumą. Todėl Europos investicijos į tokias sistemas vertinamos kaip bandymas iš anksto pasiruošti proveržiams, kurie gali pakeisti tiek mokslinių tyrimų tempą, tiek DI infrastruktūros planavimą.

  • „Algorithmiq“ perkelia pasaulinę būstinę į Milaną ir pritraukia 18 mln. eurų kvantinės programinės įrangos plėtrai

    „Algorithmiq“ perkelia pasaulinę būstinę į Milaną ir pritraukia 18 mln. eurų kvantinės programinės įrangos plėtrai

    Kvantinės programinės įrangos bendrovė „Algorithmiq“ paskelbė, kad jos pasaulinė būstinė nuo šiol bus Milane. Kartu įmonė pranešė pritraukusi 18 mln. eurų investiciją, kuri įvardijama kaip didžiausias Italijoje rizikos kapitalo sandoris kvantinių technologijų startuoliui.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas United Ventures ir institucinis investuotojas CDP Venture Capital, taip pat dalyvavo Inventure VC. Po šio etapo „Algorithmiq“ bendra pritraukta suma pasiekė 36 mln. eurų, o tai stiprina bendrovės pozicijas Europos kvantinių technologijų rinkoje.

    Fokusas – ne aparatinė įranga

    Skirtingai nei dauguma kvantinės kompiuterijos rinkos žaidėjų, konkuruojančių dėl aparatinės įrangos, „Algorithmiq“ dėmesį sutelkia į algoritmų ir programinės įrangos sluoksnį. Įmonė kuria sprendimus, kurie padeda kvantiniams kompiuteriams tapti praktiškai pritaikomais chemijos, medžiagotyros ir gyvybės mokslų uždaviniuose.

    Tokio tipo programinė įranga dažnai siejama su klaidų mažinimo, modelių tikslinimo ir efektyvesnio skaičiavimo metodais, kurie svarbūs dar iki plataus masto klaidoms atsparių kvantinių kompiuterių atsiradimo. Rinkai bręstant, dėmesys vis dažniau krypsta nuo klausimo, kas pastatys didžiausią kvantinę sistemą, į tai, kas sukurs realią pramoninę vertę.

    Kodėl Milanas?

    Bendrovė teigia, kad Milanas taps baze komercinei plėtrai ir partnerystėms su kvantinės aparatinės įrangos kūrėjais. Tuo pat metu „Algorithmiq“ išlaikys reikšmingą veiklą Suomijoje, o komandos ir projektai bus vystomi keliose šalyse.

    Sprendimas persikelti į Italiją siejamas ir su augančia šalies kvantinių technologijų ekosistema bei politiniu dėmesiu šiai sričiai. 2025 metais Italija pristatė Nacionalinę kvantinių technologijų strategiją, kuria siekiama stiprinti mokslinius pajėgumus, infrastruktūrą ir inovacijų komercializavimą.

    Ką sako įmonė ir investuotojai?

    „Algorithmiq“ vadovė ir bendraįkūrėja Sabrina Maniscalco pabrėžė, kad persikėlimas ir naujas kapitalas suteikia įmonei pagrindą augti ir dirbti su didžiausiais kvantinės kompiuterijos rinkos dalyviais.

    „Šis strateginis žingsnis ir investicija suteikia mums planą, kaip pasiekti mastą ir toliau dirbti su didžiausiais kvantinės kompiuterijos žaidėjais pasaulyje“, – sakė Sabrina Maniscalco.

    United Ventures partneris Jacopo Drudi akcentavo, kad kvantinės technologijos yra galimybė Europai diktuoti tempą, o ne vytis lyderius. Jo teigimu, tarptautinės komandos pritraukimas į Milaną rodo, kad šalyje formuojasi patraukli terpė aukštos pridėtinės vertės technologijoms.

    „Italija turi stiprų matematikos ir fizikos mokslų pagrindą, ir tai gali tapti struktūriniu pranašumu šioje technologinėje revoliucijoje“, – sakė Jacopo Drudi.

    Europos kvantinės darbotvarkės kontekste mokslininkas Tommaso Calarco pabrėžė, kad tokie sprendimai signalizuoja apie gebėjimą sujungti mokslinį meistriškumą, verslumą ir ilgalaikę pramoninę ambiciją.

    „Europai reikia daugiau sprendimų, kurie sujungia mokslinę kompetenciją, verslumą ir ilgalaikę pramoninę ambiciją“, – sakė Tommaso Calarco.

    Pasak bendrovės, 18 mln. eurų bus skirti komandos plėtrai, produktų vystymui ir komercinių projektų spartinimui, orientuojantis į sritis, kur kvantiniai skaičiavimai gali duoti apčiuopiamą rezultatą. Rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: didėjant valstybių ir fondų dėmesiui giliųjų technologijų sektoriui, finansavimas vis dažniau nukreipiamas į sprendimus, kurie padeda kvantinę kompiuteriją paversti praktiška pramonės priemone.