CP v2

Tag: Kvantinis skaičiavimas

  • Kvantinės programinės įrangos kūrėja „Algorithmiq“ pritraukė 18 mln. eurų ir perkelia būstinę į Milaną

    Kvantinės programinės įrangos kūrėja „Algorithmiq“ pritraukė 18 mln. eurų ir perkelia būstinę į Milaną

    Suomijoje įkurta kvantinės programinės įrangos bendrovė „Algorithmiq“ pritraukė 18 mln. eurų investiciją ir pranešė perkelianti pasaulinę būstinę iš Helsinkio į Milaną. Įmonė pabrėžia, kad reikšminga veiklos dalis Suomijoje išliks, o persikėlimas susijęs su spartėjančiu Italijos kvantinių technologijų ekosistemos augimu.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas „United Ventures“ ir institucinis investuotojas „CDP Venture Capital“, dalyvaujant ir ankstesniam investuotojui „Inventure VC“. Po šio etapo „Algorithmiq“ bendra pritraukta suma pasiekė 36 mln. eurų, o pati bendrovė teigia, kad tai didžiausia rizikos kapitalo investicija į kvantinį startuolį Italijoje.

    Pasak „Algorithmiq“ vadovės ir bendraįkūrėjos Sabrinos Maniscalco, rinka pamažu pereina į etapą, kai svarbiausias klausimas tampa ne tai, kas pastatys galingiausią kvantinį kompiuterį, o kas pavers jį praktiškai pritaikomu. Bendrovės teigimu, sprendimai, mažinantys triukšmą ir gerinantys algoritmų efektyvumą, gali tapti lemiamu veiksniu komercinant kvantines sistemas.

    „2026 metais kvantinės technologijos vis dažniau bus vertinamos pagal prasmingas taikomąsias užduotis, ir mes norime būti šių pokyčių centre“, – sakė Sabrina Maniscalco.

    „Algorithmiq“ įkurta 2020 metais, jos komanda kuria programinius sprendimus, orientuotus į chemijos, medžiagotyros ir gyvybės mokslų uždavinius. Tokiose srityse kvantinis skaičiavimas vertinamas dėl potencialo tiksliau modeliuoti molekulines sistemas, tačiau realų pritaikomumą dažnai riboja dabartinių įrenginių klaidos ir skaičiavimų nestabilumas.

    Bendrovė aiškina, kad sprendimas kurtis Milane susijęs ir su Italijos ambicija stiprinti kvantinių technologijų kryptį: šalis yra paskelbusi nacionalinę kvantinių technologijų strategiją, kuria siekiama auginti infrastruktūrą, talentus ir komercializaciją. Įmonės vertinimu, prieiga prie nacionalinio ir europinio kapitalo bei palankesnė politika padeda greičiau plėsti veiklą žemyne.

    „Algorithmiq“ pabrėžia, kad kvantinių technologijų lenktynėse ilgą laiką dominuoja aparatinės įrangos kūrėjai, tačiau vien galingesnių įrenginių nepakanka. Be proveržio programinės įrangos ir algoritmų sluoksnyje kvantinė technika gali taip ir likti sunkiai komercializuojama, todėl bendrovė siekia užimti poziciją būtent ten, kur kuriama praktinė vertė pramonei.

    Įmonė nurodo bendradarbiaujanti su didžiaisiais kvantinių technologijų ir debesijos žaidėjais, tarp jų „Google“, „IBM“, „Microsoft“, „AWS“, taip pat su „Rigetti“, „Cleveland Clinic“ ir CERN. Tokios partnerystės paprastai reiškia darbą su skirtingomis kvantinių procesorių architektūromis, kai programinė įranga turi būti pritaikoma prie nevienodų klaidų profilių ir eksperimentinių sąlygų.

    Pastaraisiais metais „Algorithmiq“ taip pat akcentavo pasiekimus, susijusius su kvantinės ir klasikinės skaičiavimo grandinės derinimu bei triukšmo mažinimu, kurie dažnai laikomi kritiniais žingsniais link patikimų pramoninių taikymų. Bendrovė teigia, kad pritrauktas kapitalas Milane bus nukreiptas į komercinių operacijų stiprinimą ir komandos plėtrą.

  • Vokietijos „eleQtron“ pritraukė 57 mln. eurų: ką tai keičia pramonėje kuriant kvantinius kompiuterius

    Vokietijos „eleQtron“ pritraukė 57 mln. eurų: ką tai keičia pramonėje kuriant kvantinius kompiuterius

    Investicija į kvantinių sistemų mastelį

    Vokietijos giliosios technologijos bendrovė „eleQtron“, kuri kuria įkalintų jonų kvantinius kompiuterius, uždarė A serijos finansavimo etapą ir pritraukė 57 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos gamybos pajėgumams didinti, prieigai prie sistemų per debesiją plėsti ir aparatinės platformos plėtrai spartinti.

    Šis sandoris išryškina platesnę kryptį Europoje: kvantinis skaičiavimas vis dažniau vertinamas ne tik kaip mokslinis eksperimentas, bet ir kaip infrastruktūra, kurią įmanoma diegti versle. Praktinis lūžis siejamas su gebėjimu patikimai valdyti kubitus, mažinti klaidų lygį ir užtikrinti pakartojamą gamybą.

    Kas investavo ir kodėl tai svarbu

    Finansavimo etapui vadovavo „Schwarz Digits“, priklausanti „Schwarz Group“. Tarp pagrindinių investuotojų įvardijamas ir Europos inovacijų tarybos fondas EIC Fund, veikiantis prie Europos Komisijos inovacijų programų ekosistemos.

    Prie etapo prisidėjo ir ankstesni investuotojai, tarp jų „Earlybird“, taip pat nauji dalyviai, įskaitant „Ankaa Ventures“, lazerinės įrangos specialistą „Precitec“ bei plėtros bankus NRW.BANK ir IFB Hamburg. Bendrovė taip pat nurodo gavusi atskiras dotacijas iš Europos Sąjungos ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės.

    „Kvantinis skaičiavimas pereina iš tyrimų fazės į pramonei praktiškai pritaikomą infrastruktūrą. Šis finansavimas leidžia paspartinti perėjimą ir kurti sistemas, kurios spręs realias pramonės problemas“, – sakė „eleQtron“ vadovas ir vienas įkūrėjų Janas Henrikas Leisse.

    Kuo išsiskiria įkalintų jonų kryptis

    „eleQtron“ teigia kurianti kvantinius procesorius, paremtus įkalintais jonais, o bendrovės ištakos siejamos su Zygene universiteto kvantinės optikos tyrimais. Ši architektūra dažnai vertinama dėl potencialiai aukšto kubitų vienodumo ir tikslaus valdymo, tačiau didžiausi iššūkiai išlieka stabilumas bei klaidų mažinimas didinant sistemų apimtį.

    Bendrovė akcentuoja, kad vienas sudėtingiausių kvantinių kompiuterių kūrimo aspektų yra kubitų ekranavimas nuo aplinkos ir jų kontrolė, o skirtingos architektūros kelia skirtingus reikalavimus aušinimui ir valdomoms sąlygoms. Taip pat pabrėžiamas tikslus kvantinių būsenų valdymas, nuo kurio priklauso skaičiavimų patikimumas.

    „eleQtron“ nurodo, kad jos sukurta MAGIC technologija (magnetinio gradiento sužadintas susiejimas) leidžia kubitus itin tiksliai ir masteliai valdyti mikrobangomis. Bendrovė taip pat teigia pademonstravusi, kad toks valdymas reikšmingai mažina nepageidaujamą poveikį kitiems kubitams, o tai yra viena dažniausių klaidų šaltinių didesnėse sistemose.

    Debesija, užsakymai ir pramoninis panaudojimas

    Plėtra per debesiją rodo siekį kvantinius skaičiavimo resursus priartinti prie verslo klientų, kuriems svarbu ne tik prototipai, bet ir stabilios paslaugos. Tokia kryptis paprastai reiškia investicijas į infrastruktūrą, valdymo programinę dalį, saugą ir integraciją su esamais skaičiavimo procesais.

    Bendrovė skelbia, kad jos užsakymų portfelis viršija 60 mln. eurų, o komandoje dirba daugiau nei 100 darbuotojų. „eleQtron“ taip pat teigia bendradarbiaujanti su Europos tyrimų ir skaičiavimo centrais, siekdama greičiau perkelti kvantinį skaičiavimą į pramonines užduotis.

    „Kvantinis skaičiavimas įžengia į kritinę industrializacijos fazę. Tokios bendrovės kaip „eleQtron“, derinančios mokslinę kompetenciją su aiškiu dėmesiu masteliui, yra svarbios, kad Europos stiprybės virstų globaliai konkurencingomis technologijomis“, – pabrėžė EIC Fund valdybos pirmininkė Svetoslava Georgieva.

  • „Quantum Machines“ įsigijo „QHarbor“ ir atidarė biurą Delfte: stiprina kvantinių technologijų plėtrą Europoje

    „Quantum Machines“ įsigijo „QHarbor“ ir atidarė biurą Delfte: stiprina kvantinių technologijų plėtrą Europoje

    Hibridinių kvantinių ir klasikinių valdymo sprendimų kūrėja „Quantum Machines“ pranešė įsigijusi Nyderlandų bendrovę „QHarbor“ ir atidariusi naują biurą Delfte. Šis žingsnis įtvirtina įmonės buvimą viename stipriausių Europos kvantinių technologijų centrų ir turėtų paspartinti jos programinės įrangos platformos plėtrą regione.

    „Quantum Machines“ kuria aparatinės ir programinės įrangos sistemas, kurios leidžia realiu laiku valdyti kvantinius procesorius bei koordinuoti eksperimentus. Bendrovė akcentuoja, kad jos platforma orientuota į pramonės perėjimą prie hibridinio kvantinio ir klasikinio skaičiavimo, kai skirtingos skaičiavimo architektūros naudojamos kartu tam, kad užduotys būtų sprendžiamos efektyviau.

    Delftas – vienas svarbiausių centrų

    Naujas biuras Delfte kuriamas remiantis „QHarbor“ komanda, kuri turėtų tapti vietos padalinio pagrindu. Įmonė tikisi, kad tai padės greičiau pritraukti talentus, stiprinti ryšius su vietos akademine ir technologijų bendruomene bei artimiau bendradarbiauti su Nyderlandų kvantinių technologijų ekosistema.

    Delftas laikomas vienu ryškiausių Europos kvantinių technologijų židinių dėl sutelkto mokslo ir verslo potencialo, infrastruktūros bei aktyvių tarptautinių partnerysčių. Tokiose ekosistemose įmonėms paprasčiau sparčiau testuoti sprendimus, jungti skirtingų sričių kompetencijas ir kurti bendrus projektus su tyrimų centrais bei pramonės partneriais.

    Platforma skirtingoms kubitų technologijoms

    „Quantum Machines“ nurodo, kad jos valdymo ir orkestravimo sprendimai pritaikomi įvairioms kubitų technologijoms, įskaitant superlaidžius kubitus, neutralių atomų, įkalintų jonų ir sukinio (spin) platformas. Skirtingi metodai turi savų privalumų ir ribojimų, todėl įrankiai, galintys palaikyti kelias architektūras, tampa ypač svarbūs tiek moksliniams tyrimams, tiek prototipų kūrimui.

    „QHarbor“ komanda prisidės prie programiškai apibrėžiamų eksperimentų, duomenų valdymo ir sisteminio lygmens integracijos krypčių. Tokie komponentai yra būtini siekiant didesnio kvantinių sistemų mastelio, kai auga kubitų skaičius, sudėtingėja kalibravimas ir didėja realaus laiko valdymo reikalavimai.

    „Kaip JAV įmonė, šiuo žingsniu parodome savo ilgalaikę investiciją į Europos kvantinę ateitį ir siekį tapti neatsiejama šios ekosistemos dalimi“, – sakė „Quantum Machines“ vadovas ir vienas įkūrėjų Itamaras Sivanas.

    „Prisijungę prie „Quantum Machines“ galime savo darbą išplėsti ir integruoti į platesnę platformą, kuri naudojama visoje kvantinių technologijų ekosistemoje“, – sakė vienas „QHarbor“ bendraįkūrėjų Alberto Tosato.

    Plėtra Europoje tęsiasi

    „Quantum Machines“ teigia, kad Delfto padalinys papildys jau esamą bendrovės tinklą Europoje, įskaitant veiklą Danijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Pasak bendrovės, tokia geografinė plėtra leidžia būti arčiau svarbiausių tyrimų ir komercinių iniciatyvų, o taip pat palengvina bendrus projektus su vietos partneriais.

    Sandoris ir naujo biuro atidarymas atspindi platesnę tendenciją, kai kvantinių technologijų rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien procesorių kūrimui, bet ir visam „aplinkiniam“ sluoksniui: valdymui, programinei įrangai, duomenų grandinėms bei integracijai su klasikiniais skaičiavimo resursais. Būtent šios sritys dažnai lemia, kaip greitai laboratoriniai pasiekimai virsta patikimais ir kartojamais sprendimais.