Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) išlieka viena dažniausiai nepakankamai atpažįstamų kvėpavimo takų ligų, o diagnostikos vėlavimas kainuoja brangiai tiek pacientams, tiek sveikatos sistemai. Jungtinėje Karalystėje su LOPL siejama didelė hospitalizacijų našta, o dalis žmonių apie ligą sužino tik patekę į ligoninę dėl paūmėjimo.
Šios spragos priežastys dažnai susijusios ne su simptomų stoka, o su tuo, kaip praktiškai organizuojami tyrimai. Standartinis kelias į LOPL patvirtinimą paprastai remiasi spirometrija, tačiau ji reikalauja apmokyto personalo, laiko, tinkamai prižiūrimos įrangos ir paciento gebėjimo tiksliai atlikti jėginio iškvėpimo manevrus.
„Kvėpavimo ligos retai būna politinės darbotvarkės viršuje, nors jų našta milžiniška“, – sakė „TidalSense“ vadovė dr. Ameera Patel.
Spirometrijos silpnoji vieta – ne tik logistika, bet ir pats testavimo sudėtingumas pacientui. Vyresni, nusilpę ar tiesiog dusulio varginami žmonės ne visada pajėgia taisyklingai atlikti nurodymus, o net ir nedideli techniniai netikslumai gali pakeisti rezultatų interpretaciją.
Prie to prisideda ir klaidingi įpročiai klinikinėje praktikoje: LOPL dažnai automatiškai siejama su rūkymu, todėl dalis pacientų, kurie neatitinka „tipinio profilio“, gali būti tiriami vėliau arba tiriami nepakankamai. Dėl to prarandamas laikas, kai ankstyvas įsikišimas galėtų sumažinti paūmėjimų riziką ir sulėtinti ligos progresą.
„Daugelis pacientų tiesiog negali atlikti spirometrijos: reikia tiksliai vykdyti instrukcijas ir atlikti manevrus, o jei žmogus dusina ar yra nusilpęs, tai tampa neįmanoma“, – sakė A. Patel.
Alternatyvą siūlo Jungtinės Karalystės medicinos technologijų bendrovė „TidalSense“, kuri kuria greitesnį tyrimo metodą, paremtą įprastu kvėpavimu. Jų sprendimas „N-Tidal Diagnose“ prašo paciento 75 sekundes ramiai kvėpuoti į rankinį prietaisą, o tuomet surenkama anglies dioksido bangos forma, vadinama kapnograma.
Surinkti duomenys automatiškai perduodami į debesijos platformą, kur signalų apdorojimo ir mašininio mokymosi algoritmai ieško LOPL būdingų dėsningumų. Praktinis pažadas sveikatos įstaigoms – gauti atsakymą dar to paties vizito metu, o rezultatą integruoti į paciento įrašus be papildomo rankinio darbo.
„Mes sąmoningai laikomės paprastumo: nenaudojame juodosios dėžės sprendimų, o jei tenka taikyti sudėtingesnius modelius, juos tikriname iki smulkmenų“, – sakė A. Patel.
„TidalSense“ akcentuoja, kad naujas diagnostikos įrankis turi spręsti ne vien paciento patogumo klausimą, bet ir realias sveikatos sistemos kliūtis: darbuotojų trūkumą, ribotą kabinetų laiką, mokymų poreikį ir įrangos priežiūros kaštus. Bendrovė teigia, kad testą gali administruoti įvairūs sveikatos priežiūros specialistai po trumpo apmokymo, o vizitai gali būti trumpesni nei taikant tradicinę spirometriją.
Nors dabartinis dėmesys sutelktas į LOPL, bendrovė mato potencialą ir kitose srityse, ypač vaikų astmos diagnostikoje. Vaikams spirometrija dažnai būna dar sunkiau įveikiama dėl bendradarbiavimo ir techninio tikslumo reikalavimų, todėl greitesni ir mažiau varginantys testai galėtų tapti svarbia spragos užpildymo priemone.
LOPL nepakankama diagnostika yra ne vienos šalies problema, todėl tokie sprendimai vertinami ir kaip eksporto bei plėtros kryptis. „TidalSense“ pažymi, kad skirtingose rinkose nediagnozuotų atvejų dalis gali būti itin didelė, o tai reiškia, kad ankstesnė atranka ir patogesni tyrimai gali turėti apčiuopiamą poveikį tiek pacientų sveikatai, tiek sveikatos paslaugų prieinamumui.
Vis dėlto esminis klausimas išlieka tas pats: ar naujasis metodas taps patikimu kasdienės praktikos įrankiu, o ne tik pažangiu pilotiniu projektu. Jeigu 75 sekundžių kvėpavimo testas realiomis sąlygomis nuosekliai sutaps su klinikiniais kriterijais ir sumažins eilės diagnostikai, jis gali tapti vienu ryškiausių pokyčių LOPL nustatymo grandinėje per pastaruosius metus.