Tag: Kvėpavimo takų infekcijos

  • Prasidėjo RSV sezonas: pirmieji simptomai ir kam infekcija pavojingiausia

    RSV (respiracinis sincitinis virusas) – vienas dažniausių virusų, sukeliančių kvėpavimo takų infekcijas. Juo gali užsikrėsti įvairaus amžiaus žmonės, o persirgus imunitetas nėra ilgalaikis, todėl infekcija gali kartotis.

    Lenkijos Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto duomenimis, 2023 metais šalyje užregistruota apie 12 tūkst. RSV atvejų, 2024 metais – jau apie 41,6 tūkst., o 2025 metais – daugiau nei 94 tūkst. užsikrėtimų.

    Svarbu įvertinti, kad tai – tik registruoti atvejai. Ne visi sergantys pasidaro RSV testą, o lengvesnės infekcijos neretai praeina be vizito pas gydytoją, todėl realus skaičius gali būti didesnis.

    RSV sezonas Lenkijoje paprastai tęsiasi nuo spalio ar lapkričio iki gegužės, o daugiausia susirgimų fiksuojama žiemą. Dėl to rudenį verta prisiminti profilaktikos taisykles ir būti atidesniems, bendraujant su žmonėmis, kuriems komplikacijų rizika didžiausia.

    Kaip plinta RSV ir kada pasireiškia simptomai

    RSV dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu ir per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kvėpavimo takų išskyromis. Užsikrėsti galima kalbantis, kosint ar čiaudint, taip pat palietus užterštą paviršių ir vėliau – burną, nosį ar akis.

    Inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo dviejų iki aštuonių dienų. Užsikrėtęs žmogus gali platinti virusą dar iki tol, kol pats aiškiai pajus, kad serga.

    Infekcijos pradžia dažnai primena paprastą peršalimą, todėl vien pagal savijautą patikimai atskirti RSV nuo gripo ar kitų virusų sunku. Simptomai paprastai stiprėja palaipsniui.

    Pirmieji požymiai ir kada reikia skubios pagalbos

    Dažniausiai RSV pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų simptomais, tačiau daliai žmonių infekcija gali progresuoti iki bronchiolito ar plaučių uždegimo.

    Ypač atidūs turėtų būti kūdikių tėvai: mažiausiems vaikams RSV gali pasireikšti ne tik sloga ir kosuliu, bet ir dirglumu, silpnumu, nenoru valgyti, pakitusiu kvėpavimu. Labai mažiems kūdikiams gali pasitaikyti ir apnėjų – trumpų kvėpavimo sustojimų.

    Pavojingi signalai – padažnėjęs ar apsunkintas kvėpavimas, įtraukiami tarpai tarp šonkaulių įkvepiant, pamėlusios lūpos, apnėjos, ryškūs maitinimo sunkumai. Tokiais atvejais reikalinga skubi medicinos pagalba, o esant stipriems kvėpavimo sutrikimams ar pamėlynavimui patariama nedelsiant skambinti numeriu 999.

    Kam RSV kelia didžiausią riziką ir kokia apsauga galima

    Nors RSV gali užklupti bet ką, sunkių komplikacijų rizika skirtingose grupėse nevienoda. Daugiausia rizikuoja kūdikiai, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, taip pat neišnešioti naujagimiai.

    Didesnė rizika nurodoma ir vyresniems nei 60 metų žmonėms, ypač turintiems gretutinių ligų. Tarp labiau pažeidžiamų – sergantieji širdies ir plaučių ligomis (įskaitant LOPL, astmą, širdies nepakankamumą), taip pat žmonės, turintys cukrinį diabetą ar lėtinę inkstų ligą.

    Vienas iš būdų mažinti sunkaus RSV eigos riziką – skiepai. Lenkijoje yra preparatų suaugusiesiems ir vakcina, kuri gali būti skiriama nėščiajai, kad apsauginiai antikūnai būtų perduoti kūdikiui.

    Nėščiųjų skiepijimas, kaip nurodoma, galimas tarp 24 ir 36 nėštumo savaitės, o optimaliu laikotarpiu dažniausiai laikoma 32–36 savaitė – taip kūdikis apsaugomas pirmaisiais šešiais gyvenimo mėnesiais. Tekste pažymima, kad vakcina Lenkijoje nemokama nėščiosioms ir 65 metų bei vyresniems žmonėms, o 60–64 metų amžiaus grupei taikoma 50 proc. kompensacija.

    Skiepai nepakeičia kasdienės profilaktikos: infekcijų sezono metu svarbu reguliariai plauti rankas, vėdinti patalpas, vengti artimo kontakto su sergančiais, prisidengti burną kosint ar čiaudint. Jei vargina sloga, kosulys ar karščiavimas, rekomenduojama riboti kontaktą su kūdikiais ir vyresnio amžiaus žmonėmis.

    Specifinio antivirusinio gydymo, kuris būtų taikomas rutiniškai visais RSV atvejais, paprastai nėra. Daugeliu lengvų atvejų pakanka poilsio, skysčių ir simptomų lengvinimo, o sunkesniais atvejais gali prireikti gydymo ligoninėje, įskaitant deguonies terapiją ir lašinę rehidrataciją.

  • RSV smogia kūdikiams: ekspertai ragina keisti tvarką, prevencija sumažintų hospitalizacijas 98 proc.

    RSV virusas yra viena dažniausių kūdikių apatinių kvėpavimo takų infekcijų priežasčių ir gali baigtis sunkiu bronchiolitu ar plaučių uždegimu. Specialistai pabrėžia, kad veiksminga RSV profilaktika galėtų sumažinti hospitalizacijų skaičių iki 98 proc., tačiau ji vis dar nėra plačiai prieinama visiems naujagimiams.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad didelė dalis į ligonines dėl RSV patenkančių kūdikių iki tol buvo visiškai sveiki. Tai reiškia, kad rizika nėra tik neišnešiotiems ar lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams, todėl prevencijos apimtis tampa esminiu sveikatos politikos klausimu.

    Kas yra RSV ir kodėl pavojinga?

    RSV plinta oro lašeliniu būdu ir per užterštus paviršius, todėl protrūkiai ypač greitai įsisuka darželiuose ir šeimose. Mažiems kūdikiams kvėpavimo takai siauresni, o imuninė sistema dar bręsta, todėl infekcija dažniau komplikuojasi kvėpavimo nepakankamumu.

    Sezoninis sergamumas daugelyje Europos šalių dažniausiai išauga vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, nors bangos gali kisti. Dėl didelio užkrečiamumo vieno sergančio šeimos nario pakanka, kad virusas pasiektų kūdikį per kelias dienas.

    Ką reiškia profilaktika kūdikiams?

    Profilaktika paprastai siejama su pasyvia imunizacija, kai kūdikiui suteikiama paruoštų antikūnų apsauga rizikos sezono metu. Toks sprendimas skirtas sumažinti sunkių ligos formų tikimybę ir, svarbiausia, sumažinti hospitalizacijų bei intensyviosios terapijos poreikį.

    Ekspertai pabrėžia, kad reali nauda atsiskleidžia tada, kai apsauga pasiekia ne tik siauras rizikos grupes. Kadangi didelė dalis į ligonines patenkančių kūdikių iki infekcijos buvo sveiki, vien tik atrankinė apsauga gali nepakankamai sumažinti bendrą stacionarinių atvejų skaičių.

    Ko prašo ekspertai?

    Medikų bendruomenė ragina peržiūrėti kompensavimo ir organizavimo tvarką, kad profilaktika būtų paprasčiau prieinama visiems kūdikiams, ypač prieš prasidedant aktyviam RSV sezonui. Pasak jų, tai padėtų išvengti perkrautų vaikų skyrių, sumažintų komplikacijas ir sumažintų gydymo kaštus.

    Kol sprendimai dėl platesnės profilaktikos priėmimo svarstomi, tėvams primenama apie bazines priemones: rankų higieną, patalpų vėdinimą, kontaktų ribojimą su sergančiaisiais ir dėmesį ankstyviems simptomams. Jei kūdikiui atsiranda švokštimas, padažnėjęs kvėpavimas ar sunku maitintis, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

  • Gripo sezonas startuoja anksčiau: specialistai įspėja dėl pakitusio A(H3N2) varianto

    Gripo sezonas startuoja anksčiau: specialistai įspėja dėl pakitusio A(H3N2) varianto

    Kas keičiasi naujame sezone?

    Ruduo tradiciškai žymi kvėpavimo takų infekcijų suaktyvėjimą, o kartu prasideda ir sezoninės gripo vakcinacijos etapas. Nors didžiausias sergamumas gripu dažniausiai fiksuojamas žiemą, pirmieji atvejai ir protrūkiai įprastai ima ryškėti dar rudenį.

    2026 metų spalio 1 dieną Lenkijos vyriausiasis sanitarijos inspektorius dr. Pawełas Grzesiowskis atkreipė dėmesį, kad epidemiologinė situacija keičiasi, o virusai plinta nevienodai skirtinguose regionuose. Pasak jo, ankstesnis pasirengimas sezonui padeda sumažinti hospitalizacijų ir komplikacijų riziką.

    „Gripo virusai kasmet kinta, todėl negalime remtis vien ankstesnių sezonų patirtimi“, – sakė dr. Pawełas Grzesiowskis.

    Pakito virusas, bet simptomai tie patys

    Pasaulio sveikatos organizacija pastaraisiais sezonais atidžiau stebi gripo A(H3N2) atmainas, įskaitant ir vadinamąją K pogrupio kryptį, apie kurią buvo pranešta 2025 metų vasarą. Tokie genetiniai pokyčiai gali lemti spartesnį plitimą arba mažesnį anksčiau susiformavusio imuniteto veiksmingumą.

    Vis dėlto vien viruso „pasikeitimas“ savaime nereiškia, kad liga bus sunkesnė. Turimi stebėsenos duomenys tarptautiniu mastu paprastai vertinami atsargiai, o ligos sunkumas priklauso ir nuo amžiaus, gretutinių ligų, skiepijimo bei to, kaip greitai pradedamas gydymas rizikos grupėms.

    Gripo simptomai iš esmės išlieka panašūs ir dažniausiai prasideda staiga: pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, raumenų ir galvos skausmai, bendras silpnumas. Taip pat gali varginti sausas kosulys, gerklės skausmas, sloga, o kai kuriems žmonėms pasireiškia ir virškinimo sutrikimai.

    Ne visiems sergantiesiems pasireiškia visi požymiai, o vyresniems žmonėms gripas kartais gali vykti ir be labai aukštos temperatūros. Specialistai pabrėžia, kad vien pagal simptomus patikimai atskirti gripo nuo COVID-19 ar kitų ūminių kvėpavimo takų infekcijų dažnai neįmanoma.

    Skiepai ir apsauga: ką svarbu žinoti

    Sezoninės gripo vakcinos kasmet atnaujinamos pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, atsižvelgiant į pasaulinę virusų cirkuliaciją. 2026–2027 metų sezonui vakcinos sudėtis orientuota į apsaugą nuo gripo A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo viruso iš Victoria linijos.

    Skiepijimas neužtikrina, kad žmogus tikrai nesusirgs, tačiau reikšmingai sumažina sunkios eigos, komplikacijų ir hospitalizacijos tikimybę. Tai ypač aktualu vyresniems žmonėms, nėščiosioms, mažiems vaikams ir sergantiems lėtinėmis širdies, plaučių ligomis ar turintiems imuniteto sutrikimų.

    Medikai primena, kad imunitetas po skiepo susiformuoja ne iš karto, dažniausiai per maždaug dvi savaites, todėl delsti iki didžiausio sergamumo piko nėra naudinga. Tačiau pasiskiepyti galima ir vėliau, nes vakcinacija rekomenduojama viso sezono metu.

    Gripas pavojingas ne vien kelioms dienoms iš lovos išguldančiais simptomais. Jis gali komplikuotis plaučių uždegimu, paūminti lėtines ligas, retesniais atvejais sukelti širdies raumens uždegimą ar neurologines komplikacijas.

    Įtariant gripą rizikos grupėse itin svarbus greitas kontaktas su gydytoju, nes antivirusiniai vaistai veiksmingiausi, kai pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pradžios. Dusulys, stiprus krūtinės skausmas ar sąmonės sutrikimai laikomi signalais nedelsiant kreiptis skubios pagalbos.

    Be skiepų, sezonui pasiruošti padeda ir kasdienės priemonės: rankų higiena, patalpų vėdinimas, sergant likimas namuose bei kontaktų ribojimas. Šios priemonės mažina plitimą ne tik gripo, bet ir kitų kvėpavimo takų virusų.

  • Gerklės skausmas ne visada peršalimas: 6 požymiai, kada tai gali būti pavojinga

    Vos pajutus perštėjimą ar skausmą gerklėje, daugelis pirmiausia griebiasi pastilių ir tikisi, kad tai tiesiog peršalimas. Tačiau panašūs simptomai gali slėpti ir bakterines infekcijas ar gerklų uždegimą, kuriems reikia kitokio gydymo. Laiku neatpažinus, daliai susirgimų didėja komplikacijų rizika.

    Mediciniškai peršalimu dažniausiai vadinama ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija. Ją sukelia įvairūs virusai, todėl požymiai gali skirtis, bet dažniausiai pasireiškia sloga, kosulys, lengvesnis gerklės paraudimas, nedidelis karščiavimas ir bendras silpnumas. Tokiais atvejais gydymas paprastai yra simptominis, o antibiotikai nepadeda.

    Kaip atrodo įprastas peršalimas?

    Esant virusinei infekcijai, gerklė dažniausiai būna tolygiai paraudusi, be ryškių apnašų. Dažnai prisideda sloga, užgulta nosis, ašarojimas, čiaudulys, o balsas pakinta nežymiai. Skausmas paprastai stipriausias pirmomis dienomis ir palaipsniui mažėja.

    Jei simptomai lengvi, padeda poilsis, pakankamas skysčių vartojimas, oro drėkinimas ir skausmą mažinančios priemonės pagal poreikį. Vis dėlto, kai kurie požymiai gali signalizuoti, kad tai ne vien virusas, o kita būklė, kurią svarbu įvertinti gydytojui.

    Trys ligos, kurios dažnai apsimeta peršalimu

    Viena dažniausių painiavos priežasčių yra tonzilitas, dar vadinamas angina, kai uždegimas apima gomurio tonziles. Jį neretai sukelia bakterijos, ypač A grupės streptokokas, rečiau virusai. Bakterinei formai būdinga tai, kad vien pastilės ar skalavimai problemos neišsprendžia.

    Įtarti anginą gali padėti staigus, stiprus gerklės skausmas, aukštesnė temperatūra, skausmingas rijimas ir padidėję, skausmingi kaklo limfmazgiai. Dažnai nebūna slogos ar kosulio, o ant tonzilių gali matytis apnašų. Gydymą, įskaitant antibiotikų poreikį, turėtų nustatyti medikas.

    Kita būklė yra faringitas, kai uždegama ryklės gleivinė, ypač užpakalinė gerklės sienelė. Jis gali būti virusinis, bakterinis arba dirginantis, pavyzdžiui, nuo šalto oro, tabako dūmų ar refliukso. Tokiu atveju dažnai vargina perštėjimas, sausumas, skausmas ryjant, o gerklės paraudimas labiau išreikštas ryklės srityje.

    Trečia dažna „peršalimo imitacija“ yra laringitas, kai uždegimas apima gerklas ir balso klostes. Tuomet ryškiausias požymis būna užkimimas ar net laikinas balso praradimas, „lojantis“ kosulys, gerklės dirginimas. Kai kuriais atvejais, ypač vaikams, kvėpavimas gali pasunkėti, todėl delsti pavojinga.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją?

    Yra keli signalai, kurių ignoruoti nereikėtų. Jei gerklės skausmą lydi labai aukšta temperatūra, stiprus rijimo skausmas, pūlingos apnašos ant tonzilių ar ryškiai padidėję kaklo limfmazgiai, verta kuo greičiau pasikonsultuoti. Taip pat svarbu įvertinti situaciją, jei simptomai nepraeina ilgiau nei savaitę arba vis blogėja.

    Skubios pagalbos reikėtų ieškoti, jei atsiranda dusulys, seilėtekis dėl negalėjimo nuryti, ryškus vienos pusės gerklės patinimas, kaklo sustingimas, labai prislopintas balsas ar sunkiai atveriama burna. Šie požymiai gali rodyti rimtesnes būkles, kurioms būtinas neatidėliotinas ištyrimas. Ypatingo atsargumo reikia vaikams, nėščiosioms ir žmonėms su nusilpusiu imunitetu.

    Gydytojai primena, kad antibiotikai skiriami ne „dėl visa ko“, o tada, kai yra pagrįstas įtarimas bakterinei infekcijai arba tai patvirtina tyrimai. Netinkamas antibiotikų vartojimas didina atsparumo riziką, o negydyta streptokokinė infekcija gali sukelti komplikacijas, todėl geriausia išeitis yra tiksli diagnostika. Jei abejojate, saugiausia pasirinkti konsultaciją, o ne spėliojimą.

  • Medikai įspėja: šis įprotis greitai naikina plaučius – pasekmės gali būti mirtinos

    Plaučiai kasdien be perstojo aprūpina organizmą deguonimi, tačiau viena plačiai paplitusi priklausomybė sparčiai silpnina jų funkciją. Gydytojai pabrėžia, kad rūkymas išlieka vienu svarbiausių išvengiamų veiksnių, didinančių lėtinių ir mirtinų ligų riziką.

    Cigarečių dūmuose yra tūkstančiai cheminių medžiagų, tarp jų ir kancerogenai, galintys pažeisti ląsteles bei skatinti genetinius pokyčius. Ilgainiui tai siejama su didesne plaučių vėžio ir kitų onkologinių susirgimų tikimybe.

    Rūkymas taip pat nuolat dirgina kvėpavimo takų gleivinę, palaiko uždegimą ir gali ardyti alveoles, kurios yra atsakingos už dujų apykaitą. Dėl šių pokyčių mažėja plaučių elastingumas, o žmogus pradeda dusti net ramybės būsenoje.

    Medikai rūkymą įvardija kaip pagrindinį rizikos veiksnį lėtinei obstrukcinei plaučių ligai, kuri dažnai vystosi nepastebimai ir progresuoja metų metus. Šiai būklei būdingas lėtinis kosulys, skrepliavimas, švokštimas ir vis prastėjanti fizinio krūvio tolerancija.

    Žala neapsiriboja vien rūkančiuoju: pasyvus rūkymas didina kvėpavimo takų ligų riziką aplinkiniams, ypač vaikams, nėščiosioms ir vyresnio amžiaus žmonėms. Kuo daugiau dūmų patalpose ar automobilyje, tuo didesnė toksinių dalelių koncentracija ir ilgalaikės pasekmės.

    Rūkymas silpnina ir natūralią plaučių apsaugą nuo infekcijų, todėl gali dažnėti bronchitai, pneumonijos, o rizikos grupėms didėja ir sunkių komplikacijų tikimybė. Be to, tabako dūmų toksinai veikia visą organizmą, didindami širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant infarktą ir insultą, riziką.

    „Vienintelis patikimas būdas sustabdyti žalą yra visiškai mesti rūkyti, o nauda sveikatai prasideda greitai“, – sako gydytojai.

    Specialistai primena, kad metimas rūkyti turi apčiuopiamą poveikį net ir ilgai rūkiusiems žmonėms: gerėja kvėpavimas, mažėja uždegiminiai procesai, o ilgalaikėje perspektyvoje krenta sunkių ligų rizika. Jei mesti sunku, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, kurie gali pasiūlyti įrodymais grįstą pagalbą.

  • Pavojingas 100 dienų kosulys suaugusiesiems: dažnai supainiojama, bet plinta itin greitai

    Pavojingas 100 dienų kosulys suaugusiesiems: dažnai supainiojama, bet plinta itin greitai

    Kodėl liga dažnai nepastebima?

    Kokliušas, dar vadinamas 100 dienų kosuliu, yra bakterinė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia Bordetella pertussis. Nors daugelis ją sieja su vaikais, suaugusieji taip pat serga, o dėl netipinių simptomų liga neretai lieka neatpažinta.

    Pirmosiomis savaitėmis kokliušas dažnai primena paprastą peršalimą: vargina sloga, lengvas karščiavimas ar gerklės dirginimas, atsiranda neintensyvus kosulys. Būtent ši fazė lemia klaidingą diagnozę, nes simptomai persidengia su kitomis kvėpavimo takų infekcijomis.

    Kaip plinta ir kiek laiko užkrečia?

    Kokliušas plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs žmogus kosėja ar čiaudi, o bakterijos patenka į kito žmogaus kvėpavimo takus. Užkrečiamumas ypač didelis ankstyvuoju laikotarpiu, kai liga dar atrodo kaip peršalimas.

    Gydymas antibiotikais svarbiausias kuo anksčiau, nes tuomet jis gali sumažinti užkrečiamumo trukmę ir palengvinti ligos eigą. Pradėjus tinkamą gydymą, užkrečiamumas paprastai reikšmingai sumažėja po 48 valandų, o negydant gali išlikti iki 21 dienos nuo kosulio pradžios.

    Antrojoje stadijoje prasideda stiprūs, priepuoliniai kosulio epizodai, kurie kartojasi serijomis ir gali tęstis savaites. Vaikams būdingas švilpiantis įkvėpimas po priepuolio, tačiau suaugusiesiems jis dažnai nepasireiškia, todėl liga dar lengviau praleidžiama.

    Rizikos ir įspėjamieji ženklai

    Ilgai trunkantis kosulys nėra tik nemalonumas: suaugusiesiems neretai pasireiškia išsekimas, miego sutrikimai, pykinimas ar vėmimas po kosulio priepuolių. Tyrimuose nurodoma, kad kosulys vidutiniškai gali trukti apie 54 dienas, o kai kuriems žmonėms tęsiasi gerokai ilgiau.

    Komplikacijų rizika nėra vien teorinė: daliai sergančių suaugusiųjų išsivysto antrinės būklės, o viena dažniausių yra plaučių uždegimas. Stiprūs kosulio priepuoliai taip pat gali sukelti šonkaulių lūžius, ypač vyresniame amžiuje ar turint trapų kaulinį audinį.

    Didesnę riziką patirti sunkesnę eigą turi žmonės, sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, turintys nusilpusį imunitetą ar rūkantieji. Šioms grupėms kosulys dažniau užsitęsia, o miego ir savijautos sutrikimai gali būti ryškesni.

    Kokliušo atpažinimui svarbiausias signalas yra kosulys, kuris tęsiasi kelias savaites, stiprėja naktimis, pasireiškia priepuoliais ir kartais baigiasi vėmimu. Jei namuose yra kūdikis, nėščioji ar žmogus su nusilpusiu imunitetu, dėl tokių simptomų delsti ypač pavojinga.

    Skiepai padeda, bet ne visada apsaugo

    Skiepai išlieka vienas svarbiausių būdų sumažinti sunkių formų riziką, tačiau apsauga laikui bėgant silpnėja. Dėl to ir paskiepyti žmonės gali užsikrėsti, tik dažniausiai serga lengviau, o tai dar labiau apsunkina kokliušo atpažinimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad sergamumas kokliušu dažnai kyla bangomis, o periodiški pakilimai gali kartotis kas kelerius metus. Tam įtakos turi keli veiksniai, įskaitant sumažėjusią populiacijos apsaugą, pasikeitusius kontaktų įpročius ir tai, kad dalis atvejų apskritai lieka nediagnozuoti.

    Jei kosulys užsitęsia ir tampa priepuolinis, ypač kai nėra aiškios priežasties ar įprastos priemonės nepadeda, verta kreiptis į medikus ir aptarti galimus tyrimus. Ankstyvas įvertinimas svarbus ne tik dėl paties paciento, bet ir dėl aplinkinių, kuriems infekcija gali būti pavojingesnė.