Tag: Kvorumas

  • Lenkijoje – konfliktas dėl Konstitucinio teismo: prezidentūra kreipsis į prokuratūrą dėl Nawrockio incidento

    Lenkijos prezidentūra po naktinio incidento prie Konstitucinio teismo (TK) žada kreiptis į prokuratūrą ir kalba apie galimus nusikaltimus, susijusius su prezidentu Karoliu Nawrockiu.

    Kaip skelbia „SE.pl“, prezidento kanceliarija ketina pateikti du atskirus pranešimus: vieną – dėl paties incidento prie TK durų, kitą – dėl to, kaip, pasak prezidentūros, buvo perimta kontrolė teismo pastate.

    Prezidentūros atstovas, ministras Zbigniewas Boguckis teigia, kad prezidentas, naktį mėginęs patekti į TK pastatą ir dėl to nutraukęs kelionę į Senegalą, esą buvo sulaikytas jėga.

    Antrasis kreipimasis siejamas su platesniu konfliktu TK viduje: prezidentūra abejoja vieno posėdžio teisėtumu ir tvirtina, kad sprendimai galėjo būti priimti nesant reikiamo kvorumo.

    Du kreipimaisi į prokuratūrą

    Pasak Z. Boguckio, pirmasis pranešimas prokuratūrai susijęs su situacija, kai prezidentas, anot jo, buvo stumiamas ar fiziškai sulaikomas prie TK įėjimo. Prezidentūros teigimu, tai gali būti kvalifikuojama kaip „aktyvus užpuolimas“ prieš Lenkijos prezidentą.

    „Negalima liesti, negalima stumti, negalima išstumti prezidento. Čia Baudžiamasis kodeksas yra vienareikšmis“, – spaudos konferencijoje sakė Z. Boguckis.

    Antrasis pranešimas, prezidentūros aiškinimu, apims veiksmus, kuriais esą buvo perimta kontrolė TK. Čia minimas ir baudžiamojo kodekso straipsnis, apibrėžiantis veiksmus prieš konstitucinį valdžios organą.

    Ginčas dėl kvorumo ir TK sprendimų

    Z. Boguckis kritikuoja posėdį, kuriame, jo teigimu, dalyvavo aštuoni teisėjai, nors, prezidentūros vertinimu, sprendimams priimti turėjo dalyvauti dešimt. Dėl to keliamas klausimas, ar posėdyje apskritai buvo kvorumas.

    Prezidentūros atstovas taip pat pareiškė, kad prie incidento ir sprendimų TK, jo manymu, galėjo prisidėti ne tik teisėjai. Jis užsiminė, jog prokuratūra turėtų įvertinti ir kitų asmenų vaidmenį – nuo tų, kurie esą „blokavo duris“ ar išjunginėjo sistemas, iki galimai davusių nurodymus.

    Konfliktas įsiliepsnojo spalio pabaigoje

    Pateikiamame kontekste nurodoma, kad ginčas TK suaktyvėjo spalio 30-osios vakarą, kai Anna Korwin-Piotrowska paskelbė, jog laikinai vadovauja teismui kaip ilgiausią stažą turinti teisėja, ir inicijavo pertrauką prezidento Bogdano Święczkowskio bei viceprezidento Bartłomieja Sochańskio veikloje.

    Minima ir tai, kad per antradienio susitikimą aštuoni teisėjai priėmė sprendimus dėl teismo vidaus klausimų, įskaitant biudžetą ir naujas teisėjų kolegijas, taip pat – dėl drausminių procedūrų pradėjimo minėtų vadovų atžvilgiu.

    Z. Boguckis tikina, jog prezidento tikslas – ne „kerštas“, o „elementarios konstitucinės tvarkos“ atkūrimas, o konflikto TK eiga, panašu, persikelia ir į teisėsaugos institucijas.

  • Skandalas daugiabučiuose: paaiškėjo, kaip fiksuoti balsavimo raštu protokolai Krokuvos g. 65

    Krokuvos gatvės 65 ir Treniotos gatvės 36 daugiabučiuose fiksuojami butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Tokie dokumentai paprastai rengiami tuomet, kai sprendimai dėl namo valdymo, remonto ar lėšų kaupimo priimami ne susirinkime, o renkant parašus.

    Balsavimo raštu protokolas yra esminis įrodymas, kad sprendimas priimtas teisėtai: jame turi atsispindėti darbotvarkė, balsavimo rezultatai, skaičiavimo logika ir atsakingi asmenys. Praktikoje būtent protokolų pildymo tikslumas dažniausiai tampa ginčų tarp gyventojų, administratoriaus ar bendrijos valdymo priežastimi.

    Kas turi būti protokoluose

    Įprastai protokoluose nurodoma, kokiu klausimu balsuota, kada vyko balsų rinkimas, kiek savininkų turėjo teisę balsuoti ir koks kvorumas reikalingas sprendimui priimti. Taip pat fiksuojama, kiek balsų gauta už, prieš ar susilaikė, ir kaip nustatytas galutinis rezultatas.

    Tokiuose procesuose svarbu, kad gyventojams būtų aišku, kokie dokumentai pagrindžia sprendimą, ir kur su jais galima susipažinti. Skaidrumas ypač aktualus sprendžiant klausimus, kurie turi finansinių pasekmių, pavyzdžiui, dėl rangos darbų, kaupiamųjų lėšų dydžio ar administravimo išlaidų.

    Dažniausios problemos ir ginčai

    Daugiausia klausimų kyla, kai gyventojai negauna pilnos balsavimo medžiagos, nesupranta, kaip suskaičiuoti balsai, arba įtaria, kad dalis biuletenių užpildyta netinkamai. Ginčai taip pat dažnėja, kai protokoluose trūksta duomenų, nenurodyti skaičiavimo kriterijai ar nėra aišku, kas tikrino gautus balsus.

    Jei savininkams kyla pagrįstų abejonių, įprasta praktika yra prašyti pateikti protokolų kopijas ir susijusius dokumentus, kad būtų galima patikrinti, ar procedūros atitiko reikalavimus. Tokiais atvejais svarbu ir tai, kaip buvo informuoti savininkai, ar suteikta pakankamai laiko balsuoti ir ar sprendimas neprieštarauja teisės aktams.

    Ką tai reiškia gyventojams

    Gyventojams balsavimas raštu yra patogus būdas priimti sprendimus, tačiau jis reikalauja daugiau dokumentinės drausmės nei susirinkimas. Kuo daugiau aiškumo protokoluose, tuo mažesnė rizika, kad sprendimai bus ginčijami, o planuojami darbai įstrigs.

    Krokuvos gatvės 65 ir Treniotos gatvės 36 atvejais pagrindinis akcentas yra protokolų fiksavimas ir jų vaidmuo užtikrinant sprendimų teisėtumą. Gyventojams tai signalas atidžiai vertinti dokumentus, susijusius su namo valdymu, ir prireikus reikalauti procedūrų skaidrumo.

  • Vilniaus rajono taryba šaukia posėdį po žlugusio kvorumo: kas atsidūrė spalio 16 dienos darbotvarkėje?

    Vilniaus rajono taryba šaukia posėdį po žlugusio kvorumo: kas atsidūrė spalio 16 dienos darbotvarkėje?

    Po to, kai spalio 12 dieną Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis neįvyko nesusirinkus kvorumui, savivaldybė skelbia naujo posėdžio darbotvarkę. Tarybos posėdis numatytas spalio 16 dieną 10.00 valandą.

    Kvorumas yra būtina sąlyga, kad savivaldybės taryba galėtų teisėtai priimti sprendimus, todėl posėdžio neįvykimas paprastai reiškia atidedamus balsavimus ir užsitęsiančius sprendimų priėmimo terminus. Tokiose situacijose gyventojams aktualūs klausimai gali persikelti į kitą darbotvarkę, o dalis sprendimų projektų laikinai lieka nepatvirtinti.

    Atnaujinta spalio 16 dienos posėdžio darbotvarkė pateikiama kaip oficialus dokumentas, su kuriuo gyventojai gali susipažinti iš anksto. Savivaldybė taip pat nurodo, kad su sprendimų projektais ir susijusiais dokumentais galima susipažinti Teisės aktų informacinėje sistemoje.

    Posėdžio eigą gyventojai galės stebėti nuotoliniu būdu tiesioginės transliacijos metu. Savivaldybė informuoja, kad transliacija bus pasiekiama realiuoju laiku savivaldybės „Youtube“ kanale ir socialiniame tinkle „Facebook“.

    Praktika skelbti darbotvarkę ir sudaryti galimybę stebėti posėdžius tiesiogiai laikoma vienu svarbiausių savivaldos skaidrumo elementų. Viešos transliacijos leidžia gyventojams sekti diskusijas, vertinti argumentus ir matyti, kaip tarybos nariai balsuoja dėl sprendimų, turinčių įtakos kasdieniams savivaldybės reikalams.

  • Vilniaus rajone taryba vėl nesusirinko: meras perspėja dėl „Nemenčinės komunalininko“ ir šilumos

    Vilniaus rajone taryba vėl nesusirinko: meras perspėja dėl „Nemenčinės komunalininko“ ir šilumos

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis spalio 12 dieną antrą kartą iš eilės neįvyko, nes nesusirinko kvorumas. Savivaldybė nurodo, kad posėdyje užsiregistravo 11 tarybos narių, todėl sprendimų priėmimas buvo sustabdytas.

    Analogiška situacija fiksuota ir spalio 2 dieną, kai tarybos posėdis taip pat neįvyko dėl nepakankamo dalyvių skaičiaus. Šįkart posėdyje nedalyvavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai.

    Stringa biudžetas ir projektai

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič teigia, kad dėl nedalyvavimo taryboje įstrigo sprendimai, tiesiogiai susiję su kasdienėmis gyventojų paslaugomis. Pasak mero, savivaldybė negali laiku perskirstyti biudžeto ir užtikrinti sklandaus projektų finansavimo.

    „Yra ribos tarp politinių pozicijų ir dalykų, kurių nereikėtų peržengti. Šiuo atveju šios ribos peržengtos“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras taip pat pabrėžia, kad delsimas ypač jautrus socialinių paslaugų srityje, nes tam tikrais atvejais negalima panaudoti valstybės skirtų lėšų, kol taryba nepatvirtina biudžeto pakeitimų. Dėl to, savivaldybės teigimu, kyla rizika vėluoti su planuotomis priemonėmis ir paslaugų plėtra.

    Rizika šilumos tiekimui

    Vienu iš skubiausių klausimų įvardijama savivaldybės valdomos įmonės „Nemenčinės komunalininkas“ situacija. Pasak mero, dėl nepriimamų sprendimų įmonės vadovas priverstas ieškoti laikino finansavimo bankuose, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas.

    „Nemenčinės komunalininkas“ savivaldybei yra nurodęs, kad nepratęsus finansavimo sprendimų iki spalio 16 dienos gali pritrūkti apyvartinių lėšų kurui, elektrai ir kitoms būtinosioms išlaidoms. Tokiu atveju, savivaldybės vertinimu, didėtų rizika nepertraukiamam šilumos tiekimui šiaurinėje Vilniaus rajono dalyje.

    Įmonė šilumą tiekia 2 255 vartotojams, iš jų 2 195 gyventojams, taip pat eksploatuoja 20 katilinių. Savivaldybė skelbia, kad šiuo metu vertinamos galimos alternatyvos, kurios leistų išvengti paslaugų sutrikimų.

    Kada vyks kitas posėdis?

    Savivaldybė informuoja, kad kitas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis numatytas spalio 16 dieną. Meras tikisi, kad tarybos nariai susirinks ir sprendimai dėl biudžeto, projektų bei įmonės finansinio stabilumo bus priimti laiku.

  • Taryba neįvyko dėl kvorumo: Vilniaus rajone laukia 78 klausimai ir nauja posėdžio data

    Taryba neįvyko dėl kvorumo: Vilniaus rajone laukia 78 klausimai ir nauja posėdžio data

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuris spalio 2 dieną neįvyko dėl nesusirinkusio kvorumo, bus rengiamas iš naujo spalio 12 dieną 10 valandą. Posėdis planuojamas tarybos posėdžių salėje Rinktinės gatvėje Vilniuje.

    Savivaldybė nurodo, kad spalio 2 dieną į posėdį susirinko 11 iš 31 tarybos nario, todėl taryba negalėjo pradėti darbo. Dėl to visi darbotvarkėje numatyti sprendimai buvo atidėti ir perkeliami į kitą posėdį.

    Spalio 12 dieną planuojamo posėdžio darbotvarkėje numatyti 78 klausimai. Tarp jų – sprendimai, susiję su savivaldybės teikiamomis paslaugomis, švietimu, socialine sritimi, savivaldybės turtu, biudžetu, kelių priežiūra ir infrastruktūros projektais.

    Kvorumo trūkumas savivaldybių tarybose paprastai reiškia, kad sprendimų priėmimas sustoja ir vėluoja procedūros, susijusios su biudžeto pakeitimais, turto valdymu ar viešųjų paslaugų organizavimu. Tokiose situacijose gyventojams aktualūs klausimai gali būti nukeliami, o administracijai tenka iš naujo planuoti posėdžius ir derinti sprendimų projektų svarstymą.

    Gyventojams aktualūs tarybos sprendimai dažnai apima ir praktinius kasdienius klausimus, pavyzdžiui, infrastruktūros darbų planavimą, kelių priežiūros prioritetus ar socialinių paslaugų organizavimą. Dėl to savivaldybė pabrėžia, kad naujas posėdis šaukiamas siekiant laiku priimti svarbius sprendimus.

    Posėdžio transliaciją savivaldybė planuoja užtikrinti nuotoliniu būdu, o su darbotvarke ir sprendimų projektais gyventojai gali susipažinti oficialiai skelbiamuose savivaldybės dokumentuose ir teisės aktų informacinėse sistemose. Tai leidžia iš anksto įvertinti planuojamus sprendimus ir stebėti, kaip jie bus svarstomi.

  • Vilniaus rajono tarybos posėdis žlugo be kvorumo: meras įspėja apie kainą gyventojams

    Vilniaus rajono tarybos posėdis žlugo be kvorumo: meras įspėja apie kainą gyventojams

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis spalio 2 dieną neįvyko nesusirinkus kvorumui. Iš 31 tarybos nario dalyvavo 11, o apie neatvykimą iš anksto pranešė tik du tarybos nariai.

    Posėdyje nedalyvavo visa Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Savivaldybė pabrėžia, kad dėl tokio sprendimo buvo sustabdytas ne vienas politinis, o ir kasdienėms paslaugoms svarbus klausimas.

    Darbotvarkėje buvo numatytas diskusijas sukėlęs sprendimas dėl kardinolo Henriko Romano Gulbinovičiaus gatvės pavadinimo keitimo. Tačiau kartu taryba turėjo apsvarstyti dar 74 klausimus, susijusius su biudžetu, socialinėmis paslaugomis, infrastruktūra ir savivaldybės turtu.

    Ką sako meras?

    Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius teigia, kad tarybos narių mandatas įpareigoja dalyvauti priimant sprendimus net ir tada, kai nuomonės išsiskiria. Jo vertinimu, nedalyvavimas posėdyje reiškia ne tik politinį gestą, bet ir tiesioginį poveikį gyventojams.

    „Jeigu nesutinki su konkrečiu sprendimu, ateini, išsakai argumentus ir balsuoji prieš. Tačiau neateiti ir kartu užblokuoti dešimtis kitų klausimų yra politinis neatsakingumas“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Biudžetas ir paslaugos

    Pasak savivaldybės, dalis sprendimų buvo susiję su biudžeto korekcijomis, nes metų pradžioje kai kurioms reikmėms buvo numatyta mažiau lėšų, nei reikia pagal realų poreikį. Dėl to metų eigoje tarybai tenka perskirstyti asignavimus, kad būtų užtikrintos būtinos išlaidos.

    Vienas klausimų buvo susijęs su atsiskaitymu už komunalinių atliekų tvarkymą. Nepriėmus sprendimo dėl lėšų perskirstymo, savivaldybė nurodo riziką vėluoti atsiskaityti už paslaugas, o tai gali reikšti delspinigius ir didesnę naštą biudžetui.

    Taip pat nebuvo priimtas biudžeto pakeitimas, susijęs su keleivių vežimu ir mokinių pavėžėjimu. Savivaldybė skelbia, kad 2026 metų biudžete šioms paslaugoms numatyta 3,31 mln. eurų, kai realus poreikis siekia apie 5,8 mln. eurų, todėl trūksta beveik 2,5 mln. eurų.

    Administracijos vertinimu, užsitęsus finansavimo trūkumui didėja rizika laiku atsiskaityti su vežėjais ir užtikrinti paslaugų tęstinumą. Tokiais atvejais savivaldybė neatmeta ir papildomų kaštų dėl delspinigių ar ginčų sprendimo.

    Socialinės kompensacijos ir rizikos

    Neįvykęs posėdis palietė ir socialinę sritį. Savivaldybė nurodo negalinti tinkamai perskirstyti ir panaudoti 400 tūkst. eurų valstybės skirtų lėšų socialinėms paslaugoms, socialinei globai, asmeninei pagalbai ir kitoms priemonėms.

    Atidėti sprendimai dėl socialinių paslaugų kainų tvirtinimo, todėl, savivaldybės teigimu, gali nusikelti naujų paslaugų startas. Taip pat minima situacija, kai neįgalus asmuo, kuriam turėjo būti sprendžiamas socialinio būsto klausimas, sprendimo turės laukti ilgiau.

    Šildymo sezono pradžioje savivaldybė akcentuoja neapibrėžtumą dėl kompensacijų administravimo. Taryba turėjo spręsti dėl šilumos energijos subsidijavimo ir kuro kainų, naudojamų būsto šildymo išlaidų kompensacijoms skaičiuoti, todėl sprendimų atidėjimas gali reikšti ir vėlavimus skiriant išmokas.

    Tarp sustojusių klausimų yra ir savivaldybės garantijos pratęsimas UAB „Nemenčinės komunalininkas“ paimtai paskolai. Savivaldybė nurodo, kad svarstytas 855 tūkst. eurų garantijos pratęsimas, o sprendimo nepriėmimas didina riziką patirti finansinių nuostolių.

    Atidėti ir infrastruktūros bei turto klausimai, įskaitant kelių ir gatvių sąrašų pakeitimus, turto perdavimą, vaizdo stebėjimo sistemos plėtrą, bendradarbiavimo sprendimus su policija ir Lietuvos šaulių sąjunga. Savivaldybė priduria, kad dalis projektų jau buvo svarstyti komitetuose.

    Neįvykus posėdžiui nusikėlė ir sprendimas dėl reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmo tvarkos aprašo. Savivaldybė teigia, kad šiuo dokumentu siekiama aiškiai apibrėžti specialistų veiksmų seką ir atsakomybes atpažinus riziką, o atidėjimas reiškia vėluojantį vieningos sistemos diegimą.

    Savivaldybės administracija skelbia papildomai vertinanti kiekvieno nepriimto sprendimo teisines, finansines ir praktines pasekmes bei terminus, iki kada sprendimai privalo būti priimti. Kitas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis planuojamas spalio 12 dieną.

  • Daugiabučių Elektrinės g. 6, Vytauto g. 10 ir Šilutės g. 13 balsai raštu: ką rodo protokolai?

    Daugiabučių namų savininkų balsavimas raštu – vienas dažniausių būdų priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų, lėšų kaupimo ar remonto darbų. Viešinami balsų skaičiavimo protokolai (Elektrinės g. 6, Vytauto g. 10, Šilutės g. 13) leidžia gyventojams patikrinti, kaip suskaičiuoti balsai ir kokie sprendimai laikomi priimtais.

    Tokiuose protokoluose paprastai fiksuojama, kokiu klausimu vyko balsavimas, kiek patalpų savininkų turėjo teisę balsuoti ir kiek balsų gauta. Taip pat nurodoma, ar sprendimas priimtas reikalinga dauguma, nes skirtingiems klausimams taikomi nevienodi balsavimo reikalavimai.

    Balsavimo raštu esmė

    Balsavimas raštu dažniausiai organizuojamas, kai sudėtinga sukviesti visų savininkų susirinkimą arba kai norima aiškiai užfiksuoti kiekvieno savininko valią. Praktikoje tai ypač aktualu sprendžiant dėl kaupiamųjų įmokų, rangos sutarčių, administratoriaus pasirinkimo ar kitų namo valdymo klausimų.

    Gyventojams svarbu atkreipti dėmesį, ar protokole aiškiai matyti balsų pasiskirstymas ir ar nurodyta, kaip buvo nustatytas kvorumas bei sprendimo priėmimo dauguma. Jeigu kyla abejonių dėl formos ar skaičiavimų, savininkai turi teisę prašyti paaiškinimų ir susipažinti su balsavimo biuleteniais bei jų apskaita.

    Ką verta pasitikrinti protokoluose

    Vertinant balsų skaičiavimo protokolą, paprastai tikrinama, ar teisingai įtraukti visi balsavimo teisę turintys butų ir kitų patalpų savininkai. Taip pat svarbu, ar nėra dvigubo balsavimo, netiksliai priskirtų patalpų ar balsų, pateiktų pasibaigus nustatytam terminui.

    Dar vienas praktinis aspektas – aiškus sprendimo suformulavimas. Kai klausimas suformuluotas dviprasmiškai, vėliau gali kilti ginčų dėl to, ką tiksliai savininkai patvirtino, pavyzdžiui, ar pritarta tik darbų vykdymui, ar ir konkrečiai sutarčiai, darbų apimčiai bei kainai.

    Ką daryti, jei kyla ginčas

    Jeigu savininkai mano, kad protokolas surašytas netiksliai arba balsai suskaičiuoti klaidingai, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į balsavimą organizavusį subjektą ir paprašyti pateikti paaiškinimus bei dokumentus. Dažnu atveju nesutarimus pavyksta išspręsti patikslinus skaičiavimus ar pašalinus akivaizdžias technines klaidas.

    Jei klausimo nepavyksta išspręsti taikiai, ginčai dėl savininkų sprendimų gali būti nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl kuo aiškiau ir skaidriau parengti balsų skaičiavimo protokolai, tuo mažesnė rizika, kad vėliau kils konfliktų dėl namo administravimo, lėšų ar vykdomų darbų.