Per Rusijos naktinę dronų ir raketų ataką Kyjive apgadintas Kyjivo Pečorų lavros kompleksas – vienas svarbiausių Ukrainos istorinių ir religinių simbolių, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Socialiniuose tinkluose išplito vaizdai, kuriuose matyti virš šventovės kylanti liepsna.
Kyjivo valdžia skelbė, kad per antskrydį tūkstančiai žmonių ieškojo prieglobsčio, dalis jų naktį praleido metro stotyse. Būtent todėl smūgis kultūros ir tikėjimo vietai Ukrainoje sukėlė ypatingai aštrią reakciją.
Reakcija Kyjive ir Paryžiuje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis smūgį lavrai pavadino vienu rimčiausių Rusijos nusikaltimų prieš krikščioniškąją kultūrą per visą karo laikotarpį. Jis ragino Prancūzijoje susitinkančius G7 lyderius imtis griežtesnių priemonių prieš Maskvą.
„Labai svarbu, kad būtų G7 atsakas, ir kad jis būtų ryžtingas bei konkretus: daugiau spaudimo agresoriui ir daugiau paramos Ukrainos oro gynybai, ypač antibalistiniams pajėgumams“, – sakė Volodymyras Zelenskis.
Į įvykio vietą pirmadienio rytą atvyko prezidentas kartu su ministrės pirmininkės pareigas einančia Julija Svyrydenko ir kitais vyriausybės atstovais. Tuo metu gelbėtojai tęsė darbus, o lavros varpai, nepaisant padarytos žalos, vėl skambėjo virš miesto.
„Tai brutalus išpuolis prieš mūsų žmones ir mūsų paveldą. Tai tikrasis Rusijos tariamų stačiatikiškų vertybių veidas“, – sakė Julija Svyrydenko.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot smūgį palygino su įsivaizduojamu Paryžiaus Dievo Motinos katedros bombardavimu, pabrėždamas simbolinę tokio smūgio reikšmę Europai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad ataka tik sustiprino sąjungininkų ryžtą siekti paliaubų ir spausti Rusiją dėl karo pabaigos.
Kuo išskirtinė Kyjivo Pečorų lavra?
Kyjivo Pečorų lavra, dar vadinama Urvų vienuolynu, yra didžiulis vienuolynų ir cerkvių kompleksas, formuotas nuo XI iki XIX amžiaus. Jame yra ir požeminių erdvių – urvų sistema, kuri šimtmečius buvo piligrimystės ir dvasinio gyvenimo centras.
Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vadovas metropolitas Epifanijus pranešė, kad per ataką užsiliepsnojo vienos svarbiausių komplekso šventovių stogas. Pasak jo, buvo prašoma maldų ir pagalbos, kad šventovė būtų išsaugota nuo sunaikinimo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad Ukraina skubiai inicijuos procedūras UNESCO ir kitais tarptautiniais mechanizmais, siekdama tarptautinės reakcijos į tai, ką Kyjivas vadina valstybiniu barbarizmu. Toks kelias paprastai apima žalos fiksavimą, nepriklausomą vertinimą ir kreipimąsi dėl paveldo apsaugos priemonių.
Smūgiai paveldui ir karo taktika
Ataka prieš UNESCO saugomą objektą Kyjive dar kartą išryškino, kad karo metu taikiniu tampa ne vien karinė infrastruktūra, bet ir civiliniai bei kultūriniai simboliai. Tokie smūgiai didina visuomenės įtampą ir turi stiprų psichologinį poveikį, nes paliečia tapatybės ir istorinio tęstinumo jausmą.
Žmogaus teisių gynėja Oleksandra Matviijčiuk, viena iš 2022 metais Nobelio taikos premiją gavusio Ukrainos pilietinės visuomenės atstovų, teigė, kad smūgis buvo sąmoningas ir nukreiptas į Ukrainos istorijos šaknis. Ji akcentavo, kad lavra siejama su Kyjivo Rusiaus laikotarpiu, o tai Ukrainoje dažnai suvokiama kaip argumentas, jog istoriniai regiono centrai formavosi Kyjive, o ne Maskvoje.
„Rusija sąmoningai smogė lavrai, pastatytai Kyjivo Rusiaus laikais, kai Maskvos dar nebuvo, – dronu“, – sakė Oleksandra Matviijčiuk.
Kyjive pabrėžiama, kad, nepaisant padarytos žalos, bus siekiama atkurti nukentėjusias šventoves, o tarptautiniu lygmeniu – didinti spaudimą Rusijai ir stiprinti Ukrainos oro gynybą. Pastarasis klausimas ypač aktualus dėl augančios kombinuotų atakų taktikos, kai dronai naudojami išsekinti gynybą, o raketos – smogti svarbiems taikiniams.