Tag: Kyjivo sritis

  • Zelenskis: Rusija smogė „pagrindiniam“ Ukrainos energetikos objektui Šiaurės Korėjos raketomis

    Zelenskis: Rusija smogė „pagrindiniam“ Ukrainos energetikos objektui Šiaurės Korėjos raketomis

    Rusijos pajėgos naktį smogė „pagrindiniam“ Ukrainos energetikos objektui, panaudodamos Šiaurės Korėjos balistines raketas KN-23, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Apie tai praneša „Euronews“. Pasak V. Zelenskio, po smūgių dar atliekami techniniai vertinimai, tačiau pirminės išvados rodo, kad vienoje iš apgadintų svarbių energetikos vietų buvo panaudotos būtent KN-23 raketos, pagamintos ir tiektos Šiaurės Korėjos.

    Ukrainos vadovas taip pat vėl paragino sąjungininkus paspartinti perėmimo raketų tiekimą, pabrėždamas oro gynybos svarbą atremiant balistines atakas.

    V. Zelenskio teigimu, į Kyjivą ir jo apylinkes buvo paleistos 36 balistinės raketos, iš jų keturias pavyko numušti.

    Kas žinoma apie KN-23

    KN-23 – Šiaurės Korėjos trumpojo nuotolio balistinė raketa. Nurodoma, kad jos maksimalus nuotolis siekia apie 690 kilometrų.

    Taip pat teigiama, kad ši raketa pirmą kartą išbandyta 2019 metų gegužę, o išvaizda panaši į rusišką „Iskander-M“.

    Ukrainos gynybos ministerija dar šių metų balandį skelbė, kad KN-23 jau buvo naudojamos ankstesnėse atakose prieš Ukrainą, ir akcentavo, jog su šiuo ginklu oro gynybos sistemoms susidoroti yra itin sudėtinga.

    Atakos prieš žiemą ir smūgiai energetikai

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad naujausi smūgiai buvo nukreipti į kritinę energetikos infrastruktūrą, Rusijai intensyvinant atakas artėjant žiemai.

    Pasak jo, Maskva sąmoningai siekia, kad milijonai ukrainiečių liktų be elektros, šildymo ir vandens.

    V. Zelenskis teigė, kad smūgiai gali būti ir bandymas daryti papildomą spaudimą Ukrainos derybinei pozicijai prieš planuojamas trišales Kyjivo, Maskvos ir Vašingtono derybas Abu Dabyje.

    Per naktines atakas Kyjivo regione, vietos valdžios ir Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, sužeisti mažiausiai šeši žmonės, tarp jų – vaikas, taip pat apgadintas tiltas ir energetikos objektai.

    Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad buvo pataikytą į Pivničnyj tiltą, o energetikos infrastruktūra apgadinta ir Kyjivo bei Žytomyro regionuose.

    Jo teigimu, sostinės energijos tiekimo situacija yra itin sudėtinga, todėl fiksuojami šildymo ir vandens tiekimo sistemų sutrikimai.

    V. Zelenskis nurodė, kad atakos taikėsi į pastotę, jungiančią Rivnės ir Chmelnyckio atomines elektrines su Kyjivu, taip pat į pastotes Vinicos, Žytomyro, Rivnės, Charkivo ir Dnipro regionuose. Jis pridūrė, kad dalinai sunaikintas ir vaikų darželis.

  • Neįprastas miško reiškinys Kyjivo srityje: jaunos beržų giraitės sudarė natūralią arką

    Kyjivo srityje socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas iš miško, kuriame jaunos beržų atžalos aplink nedidelę aikštelę pastebimai pasvirusios į centrą ir suformuoja tarsi natūralią arką. Vaizdas daugeliui primena tunelį, todėl vieta internautų jau spėta pakrikštyti „anomaline“.

    Įraše teigiama, kad atvykę žmonės esą jaučia neįprastą atmosferą ir svarsto, ar tai gamtos „mįslė“, ar tiesiog sutapimų sukurtas optinis įspūdis. Vis dėlto specialistų aiškinimas šiuo atveju dažniausiai būna gerokai žemiškesnis ir susijęs su mechaniniu poveikiu jauniems medžiams.

    „Žmonėms atrodo, kad čia slypi kažkas paslaptingo, bet dažniausiai tokius vaizdus sukuria vėjas, sniegas ir tai, kaip medžiai kovoja dėl šviesos“, – aiškina miškininkystės praktikoje dažnai minimą principą aplinkos specialistai.

    Viena tikėtiniausių priežasčių yra sunkus, šlapias sniegas ar kita apkrova, kuri tam tikru laikotarpiu ilgiau spaudė plonus, dar labai lanksčius kamienus. Jauni beržai lengvai deformuojasi, o jei pasvirusi padėtis išsilaiko ilgai, augant kamienui deformacija gali „užsifiksuoti“ ir vėliau tik dar labiau išryškėti.

    Kitas dažnas paaiškinimas susijęs su stipriais vėjais ir gretimų medžių poveikiu. Jei šalia nuvirto stambesnis medis ar buvo stipriai nulaužtos šakos, jauni medeliai gali būti priversti augti į neįprastą pusę, kad išvengtų šešėlio arba prisitaikytų prie nuolatinių gūsių krypties.

    Didelę reikšmę turi ir šviesa. Medžiai natūraliai linksta į atviresnę erdvę, kur daugiau saulės, o nedidelė miško aikštelė sukuria sąlygas, kai kamienai „ieško“ šviesos iš centro pusės. Tokį reiškinį sustiprina konkurencija dėl šviesos, kai tankesnėje jaunuolyno dalyje augalai stengiasi kuo greičiau pasiekti geresnes apšvietimo sąlygas.

    Nors vaizdas išties įspūdingas, vien iš socialiniuose tinkluose plintančio įrašo daryti tvirtas išvadas būtų skubota. Norint tiksliau atsakyti, kas nulėmė beržų formą, reikėtų įvertinti vietovės reljefą, dirvožemį, vyraujančių vėjų kryptį, ankstesnių žiemų sniego apkrovas ir tai, ar teritorijoje anksčiau nebuvo kirtimų ar stichinių pažeidimų.

    Tokios „natūralios arkos“ miškuose nėra unikalios: panašūs vaizdai pasitaiko ten, kur jaunuolynai auga greitai, o aplinkos sąlygos bent vienu sezonu smarkiai pakeičia įprastą kamienų padėtį. Vis dėlto būtent socialiniai tinklai tokius epizodus dažnai paverčia sensacija, todėl vieta greitai pritraukia smalsuolius.

  • Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Maskvą naktį sudrebino, kaip teigiama, didžiausio masto bepiločių atakos nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Apie tai pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas, pabrėžęs, kad oro gynyba esą numušė šimtus į sostinę skridusių taikinių.

    Pasak mero, per parą visoje Rusijoje buvo sunaikinta daugiau nei 1 600 dronų, o 450 jų, jo teigimu, buvo nukreipti į Maskvos kryptį. Jis nurodė, kad dalis dronų pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą.

    „Keli dronai pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą. Žuvusiųjų nebuvo“, – sakė Sergejus Sobianinas.

    Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas pranešė, kad platesniame regione per atakas žuvo du žmonės. Nepriklausomų detalių apie žuvusiųjų aplinkybes ir galutinį sužeistųjų skaičių kol kas pateikiama nedaug, o pranešimai dėl žalos masto gali kisti.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina naktį smogė Maskvos regionui. Jo teigimu, buvo pataikyta į svarbų naftos pramonės objektą ir logistikos infrastruktūrą, o atakose panaudotos įvairios tolimojo nuotolio priemonės.

    „Mūsų tolimojo nuotolio atsakas naktį Maskvos regione turėjo labai reikšmingą poveikį“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Šis epizodas išryškina pastaruoju metu dažnėjančią tendenciją, kai Ukraina, stiprindama tolimojo nuotolio pajėgumus, taikosi į infrastruktūrą, susijusią su degalų tiekimu ir karine logistika. Tokie smūgiai paprastai vertinami kaip bandymas silpninti Rusijos galimybes aprūpinti pajėgas ir finansuoti karo veiksmus iš energetikos sektoriaus.

    Rusijos smūgiai Ukrainoje nesiliauja

    Tuo pat metu Ukraina pranešė apie naujas Rusijos atakas. Kyjivo srityje po smūgio ligoninėje mirė vaikas, todėl šios atakos aukų skaičius, vietos pareigūnų duomenimis, išaugo iki keturių.

    Kyjivo srities valstybinės administracijos vadovas Timuras Tkačenka nurodė, kad vaikas buvo sužeistas per smūgį Vyšhorodo rajone ir vėliau neišgyveno. Jo teigimu, per daugiau nei parą trukusias atakas penkiuose rajonuose apgadintas 31 statinys.

    Pietų Ukrainoje, Chersono srityje, vietos valdžia pranešė apie per drono ataką žuvusį 71 metų dvasininką, o dar keturi žmonės esą buvo sužeisti. V. Zelenskis taip pat teigė, kad vien per šią savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau nei 2 000 atakos dronų, 1 700 valdomų aviacinių bombų ir 19 raketų.

    Abi pusės skelbia skirtingus duomenis apie numuštus taikinius ir padarytą žalą, o dalies informacijos nepriklausomai patvirtinti iš karto neįmanoma. Vis dėlto intensyvėjant tolimojo nuotolio atakoms, didėja rizika civilinei infrastruktūrai ir spaudimas oro gynybos sistemoms tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.

  • Kyjivo srityje blogėja oro kokybė: Višnevėje po smūgių fiksuojamas padidėjęs CO2 ir kietųjų dalelių lygis

    Kyjivo srityje, Višnevės bendruomenėje, po rusų smūgių ir kilusių gaisrų fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas. Vietos administracija skelbia, kad ore išaugo anglies dioksido (CO2) ir smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija.

    Padidėję rodikliai siejami su degimo produktais, kurie į atmosferą patenka gaisrų metu. Dūmai ir smulkios dalelės gali pabloginti savijautą, ypač jautresnėms gyventojų grupėms.

    „Gaisrų metu į orą patenka degimo produktai ir smulkios kietosios dalelės, kurios gali neigiamai veikti savijautą“, – teigiama Kyjivo srities karinės administracijos pranešime.

    Specialistai rekomenduoja kuo ilgiau nelaikyti atvirų langų ir riboti buvimą lauke, kol užterštumo lygis mažės. Taip pat patariama gerti daugiau vandens, o turint oro valytuvą jį naudoti didžiausiu režimu.

    Didžiausią riziką paprastai patiria žmonės, sergantys kvėpavimo takų ar širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat vaikai, senjorai ir nėščiosios. Jei atsiranda dusulys, akių perštėjimas ar stiprus kosulys, patariama likti patalpose ir prireikus kreiptis į medikus.

    Administracija nurodo, kad kituose Kyjivo srities miestuose ir gyvenvietėse, kur vykdoma stebėsena, leistinų cheminių ir biologinių medžiagų normų viršijimų kol kas nefiksuota. Taip pat pažymima, kad gama spinduliuotės fonas regione atitinka įprastą natūralų lygį.

    Oro būklė Kyjivo srityje stebima 16-oje stebėjimo postų, įrengtų skirtingose gyvenvietėse. Tarp jų minima ir Višnevė, kur šiuo metu situacija vertinama kaip jautresnė dėl gaisrų poveikio.

    Šis pranešimas pasirodė po masinės kombinuotos atakos, kurią rusų pajėgos surengė liepos 6 dienos naktį, atakuodamos Ukrainą raketomis ir dronais. Dėl sprogmenų detonavimo rizikos Višnevėje ir Kriukovščinoje buvo paskelbta evakuacija norintiems išvykti.

    Vėliau pranešta, kad pavojingų objektų detonavimas Višnevėje buvo sustabdytas, iš teritorijos evakuota daugiau nei 600 žmonių. Per smūgį Višnevėje žuvo trys žmonės, dar 26 sužeisti, tarp jų du vaikai.

  • „Oriešnik“ raketos nuolaužos atskleidė: Putino stebuklingas ginklas gali būti tik demonstracija

    „Oriešnik“ raketos nuolaužos atskleidė: Putino stebuklingas ginklas gali būti tik demonstracija

    Ukrainos tyrėjai paskelbė pirmines išvadas apie Rusijos raketos „Oriešnik“ likučius, rastus po smūgio Kyjivo srityje. Anot jų, surinkti fragmentai rodo vaizdą, kuris gerokai skiriasi nuo Maskvos skelbtų teiginių apie tariamai proveržinę kinetinę ginkluotę.

    Ataka siejama su masiniu Ukrainos apšaudymu naktį iš gegužės 24 į 25 dieną. Ukrainos pusė teigia, kad buvo panaudotos dvi „Oriešnik“ raketos, nes pirmasis paleidimas galėjo būti nesėkmingas, o antrasis smogė į Bila Cerkvą.

    Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas yra nurodęs, kad raketa buvo paleista iš Kapustin Jaro poligono, o tai būtų bent trečias šio tipo sistemos panaudojimas kovinėmis sąlygomis. Pranešta, kad per šį smūgį aukų nefiksuota, o tai paskatino abejones dėl realaus ginklo paskirties.

    Tyrėjų teigimu, nuolaužose identifikuotas kovinės dalies segmentavimo modulis, leidžiantis daryti prielaidą apie šešių pagrindinių segmentų konfigūraciją. Tokia sandara galėtų paaiškinti kelių smūgio taškų pobūdį, matomą vaizdo įrašuose ir nuotraukose po atakų.

    Didžiausią dėmesį patraukė tai, kad aptikta elementų, panašių į kovinių galvučių maketus, o ne įprastas sprogstamąsias kovines galvutes. Pasak ukrainiečių, šiuo atveju raketa galėjo gabenti sunkius metalo ir betono blokus be sprogmenų, todėl susidarę krateriai būtų kelių metrų skersmens, tačiau be požymių, būdingų galingai detonacijai.

    Taip pat skelbiama, kad rasti valdymo ir nukreipimo sistemos komponentai, laidynai, o dalies elektronikos gamybos datos gali rodyti, jog naudotos ne naujausios partijos detalės. Ukrainos tyrėjai tvirtina, kad šiame pavyzdyje esą dominuoja rusiškos ir baltarusiškos kilmės elektronika, kas išsiskiria iš ankstesnių viešai aptartų atvejų, kai Rusijos ginkluotėje aptikta ir vakarietiškų dalių.

    Ukrainos pusė daro išvadą, kad dabartiniu pavidalu „Oriešnik“ galėjo būti naudojamas kaip politinė ir karinė demonstracija, o ne kaip priemonė masiškai naikinti įtvirtintus ar giliai paslėptus taikinius. Vis dėlto tyrimas tęsiasi, o galutinės išvados priklausys nuo papildomų fragmentų analizės ir duomenų palyginimo su kitais panaudojimo atvejais.

  • Rusijos „Oriešnik“ fiasko: paleido du, pirmasis sugedo, o krateriai Ukrainoje nuvylė

    Rusijos „Oriešnik“ fiasko: paleido du, pirmasis sugedo, o krateriai Ukrainoje nuvylė

    Naktį iš gegužės 24 į gegužės 25 dieną per masinį apšaudymą Ukrainoje Rusija, analitikų vertinimu, panaudojo dvi vidutinio nuotolio balistines raketas „Oriešnik“. Teigiama, kad antrasis paleidimas įvyko todėl, kad pirmasis užfiksuotas startas baigėsi nesėkme dar pačioje pradžioje.

    Atvirosios žvalgybos (OSINT) bendruomenė ir karinius paleidimus stebintys kanalai pranešė, kad pirmas startas galėjo būti apie 1 valandą nakties. Vis dėlto tuo metu nebuvo patikimų pranešimų apie pataikymą Ukrainos teritorijoje, todėl dalis stebėtojų abejojo, ar raketa apskritai pasiekė taikinį.

    Vėliau socialiniuose tinkluose pasirodę vaizdai leido analitikams geografiškai patvirtinti filmavimo vietą okupuotame Donecko regione. Iš to daroma išvada, kad raketa galėjo nukristi netoli paleidimo ar skrydžio trajektorijos pradžioje ir nepasiekė planuoto taikinio.

    Po nesėkmingo bandymo, vertinama, įvyko antras „Oriešnik“ paleidimas, kuris pasiekė Ukrainą ir smogė Bilos Cerkvos apylinkėms Kyjivo srityje. Dėl to Ukrainos pusė tą naktį viešai minėjo vieną tokio tipo smūgį, o ne du.

    Po smūgio vietos analizė taip pat kelia klausimų dėl ginklo, kurį Rusija propagandoje ilgą laiką bandė pateikti kaip išskirtinai efektyvų. Skelbiama, kad krateriai siekė maždaug 3 metrų skersmenį ir apie 2 metrų gylį, o aplinkiniai sugadinimai atrodė panašūs į ankstesnių atakų padarinius kituose Ukrainos miestuose.

    Ekspertai, remdamiesi kraterių matmenimis, smūgio energiją apytikriai vertino 220–400 megadžaulių, kas teoriškai prilyginama 52–95 kilogramų trotilo efektui. Tačiau pabrėžiama, kad kinetinis smūgis ir sprogstamoji galvutė veikia skirtingai, todėl toks palyginimas labiau padeda įsivaizduoti mastą, o ne tiesiogiai nuspėti realią žalą.

    „Vien kraterio dydis dar neįrodo, kad panaudoti būtent deklaruojami elementai ir kad jie davė žadėtą efektą“, – sakė vienas atvirosios žvalgybos analitikų, komentavęs vietos nuotraukas ir vaizdo medžiagą.

    Vertinimuose primenama, kad „Oriešnik“ koncepcija siejama su kelių atskiriamų kovinių elementų panaudojimu, kurie į taikinį smogia dideliu greičiu. Vis dėlto praktinis efektyvumas priklauso nuo tikslumo, patikimumo paleidimo metu ir realiai pasiektos žalos, o šiuo atveju viešai aptariami du aspektai – gedimas starto fazėje ir santykinai ribotas matomas poveikis.

    Karo kontekste vis dažniau lyginama, kiek realios kovinės naudos suteikia brangūs, sudėtingi ir ribotai gaminami ginklai, palyginti su masiškai naudojamomis priemonėmis, tokiomis kaip dronai-kamikadzės ir sparnuotosios raketos. Todėl „Oriešnik“ istorija gali tapti dar vienu pavyzdžiu, kaip ginklo reputacija informacinėje erdvėje ne visada sutampa su tuo, ką parodo mūšio laukas.

  • Netoli Černobylio plečiasi didelis miškų gaisras: sudėtingiausia situacija prie Pripetės upės

    Netoli Černobylio, Ukrainos Kyjivo srityje esančioje uždarojoje zonoje, plečiasi didelis miškų gaisras. Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato atstovai skelbia, kad ugnis greitai išplito dėl stiprių vėjo gūsių, o sudėtingiausia padėtis fiksuojama prie Pripetės upės.

    Pranešama, kad gaisras apėmė kelias rezervato teritorijas ir dalį miškų urėdijos plotų. Pirminiais vertinimais, ugnis yra perėjusi maždaug 1 200 hektarų, o didžiausios pajėgos sutelktos atviro degimo židiniams malšinti.

    Ypač įtempta situacija nurodoma atskirose Opachičių padalinio vietose ir kairiajame Pripetės upės krante. Gelbėtojai teigia, kad dėl vėjo viršutinis gaisras kai kur peršoko į naujas teritorijas, todėl degimo zona išsiplėtė.

    „Dėl stiprių vėjo gūsių ugnis kai kur perėjo į gretimus masyvus ir tai padidino gaisro plotą kairiajame Pripetės upės krante“, – teigiama rezervato pranešime.

    Gesinimo darbus apsunkina ir saugumo rizikos: dalyje vietovių darbai negali būti vykdomi dėl minų pavojaus. Dėl to gelbėtojai priversti rinktis saugesnes prieigas ir koncentruotis į židinius, kuriuos galima pasiekti technika.

    Iš viso gaisrui likviduoti sutelkta keli šimtai darbuotojų ir kelios dešimtys technikos vienetų, darbai vyksta nepertraukiamai. Pareigūnai pabrėžia, kad situacija išlieka sudėtinga, nes vėjas ir sausesni orai gali lemti naujus ugnies šuolius.

    Tuo pat metu skelbiama, kad radiacinis fonas gaisro rajone neviršija normų. Rezervato pateikiami matavimai rodo 0,19–0,35 mikrosiverto per valandą lygį, todėl, anot jų, papildomų radiologinių grėsmių šiuo metu nefiksuojama.

    Pastaraisiais metais gaisrai uždarojoje zonoje kartojasi vis dažniau, o jų gesinimą apsunkina ne tik klimato veiksniai, bet ir karo sukelti apribojimai. Ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad sausringesni sezonai, stiprūs vėjai ir ribotos galimybės operatyviai pasiekti kai kurias teritorijas didina tokių incidentų masto riziką.

  • Prie Černobylio plinta 1 100 ha miškų gaisras: pareigūnai aiškina, ar yra radiacijos grėsmė

    Ukrainos Kyjivo srityje, Černobylio atskirties zonoje, gelbėtojai gesina sparčiai plintantį miškų gaisrą. Skelbiama, kad ugnis apėmė daugiau kaip 1 100 hektarų, o situaciją sunkina sausra ir stiprūs vėjo gūsiai.

    Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, jog dėl vėjo liepsnos greitai persimeta į naujus miško masyvo kvartalus. Dėl to dalis pajėgų dirba sustiprintu režimu, siekiant lokalizuoti židinius ir sustabdyti gaisro plitimą.

    „Dėl stiprių vėjo gūsių ugnis sparčiai plinta teritorijoje, apimdama naujus miško masyvo kvartalus“, – pranešė Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

    Gesinimo darbus riboja ne tik meteorologinės sąlygos, bet ir saugumo rizikos. Tarnybos nurodo, kad kai kuriose atskirties zonos vietose išlieka minų ir sprogmenų pavojus, todėl dalyje miško kvartalų laikinai negalima vykdyti darbų.

    Ar kyla radiacijos grėsmė?

    Vėliau Ukrainos Vidaus reikalų ministerija informavo, kad radiacinė situacija šalyje išlieka stabili, įskaitant ir šiaurinę Kyjivo srities dalį. Pasak ministerijos, stebėsenos duomenys nerodo gamma spinduliuotės padidėjimo už normos ribų.

    „Pagal Nacionalinės hidrometeorologijos tarnybos duomenis, gama spinduliuotės lygis visoje šalies teritorijoje yra normos ribose“, – pranešė Ukrainos Vidaus reikalų ministerija.

    Pareigūnai taip pat ragina gyventojus vertinti tik oficialią informaciją, ypač jei viešojoje erdvėje pasirodo prieštaringi teiginiai apie galimą radiacinį foną. Černobylio regionas yra jautrus dėl istorinio 1986 metais įvykusio avarijos palikimo, todėl didesni gaisrai čia visuomet kelia papildomą visuomenės dėmesį.

    Kodėl gaisrai regione kartojasi?

    Atskirties zonoje gaisrų riziką didina ilgi sausringi periodai ir stiprūs vėjai, o karo sąlygomis situaciją komplikuoja ribotas priėjimas prie kai kurių teritorijų. Gelbėtojams tenka derinti gesinimo taktiką su saugumo reikalavimais, o tai gali lėtinti darbų tempą.

    Šiuo metu gaisro likvidavimui pasitelkti Ukrainos gelbėtojų padaliniai, specialioji technika ir kitų tarnybų pajėgos. Darbai tęsiami, prioritetą teikiant židinių lokalizavimui ir plitimo prevencijai.