CP v2

Tag: Kyjivo sritis

  • „Oriešnik“ raketos nuolaužos atskleidė: Putino stebuklingas ginklas gali būti tik demonstracija

    „Oriešnik“ raketos nuolaužos atskleidė: Putino stebuklingas ginklas gali būti tik demonstracija

    Ukrainos tyrėjai paskelbė pirmines išvadas apie Rusijos raketos „Oriešnik“ likučius, rastus po smūgio Kyjivo srityje. Anot jų, surinkti fragmentai rodo vaizdą, kuris gerokai skiriasi nuo Maskvos skelbtų teiginių apie tariamai proveržinę kinetinę ginkluotę.

    Ataka siejama su masiniu Ukrainos apšaudymu naktį iš gegužės 24 į 25 dieną. Ukrainos pusė teigia, kad buvo panaudotos dvi „Oriešnik“ raketos, nes pirmasis paleidimas galėjo būti nesėkmingas, o antrasis smogė į Bila Cerkvą.

    Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas yra nurodęs, kad raketa buvo paleista iš Kapustin Jaro poligono, o tai būtų bent trečias šio tipo sistemos panaudojimas kovinėmis sąlygomis. Pranešta, kad per šį smūgį aukų nefiksuota, o tai paskatino abejones dėl realaus ginklo paskirties.

    Tyrėjų teigimu, nuolaužose identifikuotas kovinės dalies segmentavimo modulis, leidžiantis daryti prielaidą apie šešių pagrindinių segmentų konfigūraciją. Tokia sandara galėtų paaiškinti kelių smūgio taškų pobūdį, matomą vaizdo įrašuose ir nuotraukose po atakų.

    Didžiausią dėmesį patraukė tai, kad aptikta elementų, panašių į kovinių galvučių maketus, o ne įprastas sprogstamąsias kovines galvutes. Pasak ukrainiečių, šiuo atveju raketa galėjo gabenti sunkius metalo ir betono blokus be sprogmenų, todėl susidarę krateriai būtų kelių metrų skersmens, tačiau be požymių, būdingų galingai detonacijai.

    Taip pat skelbiama, kad rasti valdymo ir nukreipimo sistemos komponentai, laidynai, o dalies elektronikos gamybos datos gali rodyti, jog naudotos ne naujausios partijos detalės. Ukrainos tyrėjai tvirtina, kad šiame pavyzdyje esą dominuoja rusiškos ir baltarusiškos kilmės elektronika, kas išsiskiria iš ankstesnių viešai aptartų atvejų, kai Rusijos ginkluotėje aptikta ir vakarietiškų dalių.

    Ukrainos pusė daro išvadą, kad dabartiniu pavidalu „Oriešnik“ galėjo būti naudojamas kaip politinė ir karinė demonstracija, o ne kaip priemonė masiškai naikinti įtvirtintus ar giliai paslėptus taikinius. Vis dėlto tyrimas tęsiasi, o galutinės išvados priklausys nuo papildomų fragmentų analizės ir duomenų palyginimo su kitais panaudojimo atvejais.

  • Rusijos „Oriešnik“ fiasko: paleido du, pirmasis sugedo, o krateriai Ukrainoje nuvylė

    Rusijos „Oriešnik“ fiasko: paleido du, pirmasis sugedo, o krateriai Ukrainoje nuvylė

    Naktį iš gegužės 24 į gegužės 25 dieną per masinį apšaudymą Ukrainoje Rusija, analitikų vertinimu, panaudojo dvi vidutinio nuotolio balistines raketas „Oriešnik“. Teigiama, kad antrasis paleidimas įvyko todėl, kad pirmasis užfiksuotas startas baigėsi nesėkme dar pačioje pradžioje.

    Atvirosios žvalgybos (OSINT) bendruomenė ir karinius paleidimus stebintys kanalai pranešė, kad pirmas startas galėjo būti apie 1 valandą nakties. Vis dėlto tuo metu nebuvo patikimų pranešimų apie pataikymą Ukrainos teritorijoje, todėl dalis stebėtojų abejojo, ar raketa apskritai pasiekė taikinį.

    Vėliau socialiniuose tinkluose pasirodę vaizdai leido analitikams geografiškai patvirtinti filmavimo vietą okupuotame Donecko regione. Iš to daroma išvada, kad raketa galėjo nukristi netoli paleidimo ar skrydžio trajektorijos pradžioje ir nepasiekė planuoto taikinio.

    Po nesėkmingo bandymo, vertinama, įvyko antras „Oriešnik“ paleidimas, kuris pasiekė Ukrainą ir smogė Bilos Cerkvos apylinkėms Kyjivo srityje. Dėl to Ukrainos pusė tą naktį viešai minėjo vieną tokio tipo smūgį, o ne du.

    Po smūgio vietos analizė taip pat kelia klausimų dėl ginklo, kurį Rusija propagandoje ilgą laiką bandė pateikti kaip išskirtinai efektyvų. Skelbiama, kad krateriai siekė maždaug 3 metrų skersmenį ir apie 2 metrų gylį, o aplinkiniai sugadinimai atrodė panašūs į ankstesnių atakų padarinius kituose Ukrainos miestuose.

    Ekspertai, remdamiesi kraterių matmenimis, smūgio energiją apytikriai vertino 220–400 megadžaulių, kas teoriškai prilyginama 52–95 kilogramų trotilo efektui. Tačiau pabrėžiama, kad kinetinis smūgis ir sprogstamoji galvutė veikia skirtingai, todėl toks palyginimas labiau padeda įsivaizduoti mastą, o ne tiesiogiai nuspėti realią žalą.

    „Vien kraterio dydis dar neįrodo, kad panaudoti būtent deklaruojami elementai ir kad jie davė žadėtą efektą“, – sakė vienas atvirosios žvalgybos analitikų, komentavęs vietos nuotraukas ir vaizdo medžiagą.

    Vertinimuose primenama, kad „Oriešnik“ koncepcija siejama su kelių atskiriamų kovinių elementų panaudojimu, kurie į taikinį smogia dideliu greičiu. Vis dėlto praktinis efektyvumas priklauso nuo tikslumo, patikimumo paleidimo metu ir realiai pasiektos žalos, o šiuo atveju viešai aptariami du aspektai – gedimas starto fazėje ir santykinai ribotas matomas poveikis.

    Karo kontekste vis dažniau lyginama, kiek realios kovinės naudos suteikia brangūs, sudėtingi ir ribotai gaminami ginklai, palyginti su masiškai naudojamomis priemonėmis, tokiomis kaip dronai-kamikadzės ir sparnuotosios raketos. Todėl „Oriešnik“ istorija gali tapti dar vienu pavyzdžiu, kaip ginklo reputacija informacinėje erdvėje ne visada sutampa su tuo, ką parodo mūšio laukas.

  • Netoli Černobylio plečiasi didelis miškų gaisras: sudėtingiausia situacija prie Pripetės upės

    Netoli Černobylio, Ukrainos Kyjivo srityje esančioje uždarojoje zonoje, plečiasi didelis miškų gaisras. Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato atstovai skelbia, kad ugnis greitai išplito dėl stiprių vėjo gūsių, o sudėtingiausia padėtis fiksuojama prie Pripetės upės.

    Pranešama, kad gaisras apėmė kelias rezervato teritorijas ir dalį miškų urėdijos plotų. Pirminiais vertinimais, ugnis yra perėjusi maždaug 1 200 hektarų, o didžiausios pajėgos sutelktos atviro degimo židiniams malšinti.

    Ypač įtempta situacija nurodoma atskirose Opachičių padalinio vietose ir kairiajame Pripetės upės krante. Gelbėtojai teigia, kad dėl vėjo viršutinis gaisras kai kur peršoko į naujas teritorijas, todėl degimo zona išsiplėtė.

    „Dėl stiprių vėjo gūsių ugnis kai kur perėjo į gretimus masyvus ir tai padidino gaisro plotą kairiajame Pripetės upės krante“, – teigiama rezervato pranešime.

    Gesinimo darbus apsunkina ir saugumo rizikos: dalyje vietovių darbai negali būti vykdomi dėl minų pavojaus. Dėl to gelbėtojai priversti rinktis saugesnes prieigas ir koncentruotis į židinius, kuriuos galima pasiekti technika.

    Iš viso gaisrui likviduoti sutelkta keli šimtai darbuotojų ir kelios dešimtys technikos vienetų, darbai vyksta nepertraukiamai. Pareigūnai pabrėžia, kad situacija išlieka sudėtinga, nes vėjas ir sausesni orai gali lemti naujus ugnies šuolius.

    Tuo pat metu skelbiama, kad radiacinis fonas gaisro rajone neviršija normų. Rezervato pateikiami matavimai rodo 0,19–0,35 mikrosiverto per valandą lygį, todėl, anot jų, papildomų radiologinių grėsmių šiuo metu nefiksuojama.

    Pastaraisiais metais gaisrai uždarojoje zonoje kartojasi vis dažniau, o jų gesinimą apsunkina ne tik klimato veiksniai, bet ir karo sukelti apribojimai. Ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad sausringesni sezonai, stiprūs vėjai ir ribotos galimybės operatyviai pasiekti kai kurias teritorijas didina tokių incidentų masto riziką.

  • Prie Černobylio plinta 1 100 ha miškų gaisras: pareigūnai aiškina, ar yra radiacijos grėsmė

    Ukrainos Kyjivo srityje, Černobylio atskirties zonoje, gelbėtojai gesina sparčiai plintantį miškų gaisrą. Skelbiama, kad ugnis apėmė daugiau kaip 1 100 hektarų, o situaciją sunkina sausra ir stiprūs vėjo gūsiai.

    Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, jog dėl vėjo liepsnos greitai persimeta į naujus miško masyvo kvartalus. Dėl to dalis pajėgų dirba sustiprintu režimu, siekiant lokalizuoti židinius ir sustabdyti gaisro plitimą.

    „Dėl stiprių vėjo gūsių ugnis sparčiai plinta teritorijoje, apimdama naujus miško masyvo kvartalus“, – pranešė Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

    Gesinimo darbus riboja ne tik meteorologinės sąlygos, bet ir saugumo rizikos. Tarnybos nurodo, kad kai kuriose atskirties zonos vietose išlieka minų ir sprogmenų pavojus, todėl dalyje miško kvartalų laikinai negalima vykdyti darbų.

    Ar kyla radiacijos grėsmė?

    Vėliau Ukrainos Vidaus reikalų ministerija informavo, kad radiacinė situacija šalyje išlieka stabili, įskaitant ir šiaurinę Kyjivo srities dalį. Pasak ministerijos, stebėsenos duomenys nerodo gamma spinduliuotės padidėjimo už normos ribų.

    „Pagal Nacionalinės hidrometeorologijos tarnybos duomenis, gama spinduliuotės lygis visoje šalies teritorijoje yra normos ribose“, – pranešė Ukrainos Vidaus reikalų ministerija.

    Pareigūnai taip pat ragina gyventojus vertinti tik oficialią informaciją, ypač jei viešojoje erdvėje pasirodo prieštaringi teiginiai apie galimą radiacinį foną. Černobylio regionas yra jautrus dėl istorinio 1986 metais įvykusio avarijos palikimo, todėl didesni gaisrai čia visuomet kelia papildomą visuomenės dėmesį.

    Kodėl gaisrai regione kartojasi?

    Atskirties zonoje gaisrų riziką didina ilgi sausringi periodai ir stiprūs vėjai, o karo sąlygomis situaciją komplikuoja ribotas priėjimas prie kai kurių teritorijų. Gelbėtojams tenka derinti gesinimo taktiką su saugumo reikalavimais, o tai gali lėtinti darbų tempą.

    Šiuo metu gaisro likvidavimui pasitelkti Ukrainos gelbėtojų padaliniai, specialioji technika ir kitų tarnybų pajėgos. Darbai tęsiami, prioritetą teikiant židinių lokalizavimui ir plitimo prevencijai.