Tag: L4

  • Lenkijoje ZUS kelia ligos draudimo „lubas“: 2027-aisiais limitas viršys 25 tūkst. zl.

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lenkijoje didės savanoriško ligos draudimo įmokų bazės riba, kurią nustato socialinio draudimo institucija ZUS. Naujas limitas sieks 25 082,50 zl per mėnesį ir galios visus 2027 metus.

    Apie pasikeitimą pranešta ZUS prezidento komunikate, kurį, remdamasis oficialiu paskelbimu „Monitor Polski“, aptaria „Dziennik Gazeta Prawna“. Tai reiškia, kad didžiausia suma, nuo kurios verslininkas gali skaičiuoti savanorišką ligos draudimo įmoką, bus didesnė nei anksčiau.

    Limitas apskaičiuotas kaip 250 proc. prognozuojamo vidutinio darbo užmokesčio 2027 metams (10 033 zl). Palyginti su 2026 metais, maksimali įmokų bazė didėja 1 532,50 zl.

    Svarbu atskirti, kad ši riba nėra nei pati ligos išmoka, nei įmokos dydis – tai tik „lubos“, nuo kurių galima skaičiuoti savanorišką ligos draudimo įmoką. Kadangi įmoka sudaro 2,45 proc. bazės, naudojant visą limitą ji siektų 614,52 zl per mėnesį.

    Ką tai reiškia verslininkų ligos išmokoms

    ZUS nustatytas limitas svarbus dėl to, kad ligos išmokos verslininkams priklauso nuo pasirinktos įmokų bazės ir nedarbingumo dienų skaičiaus. Kuo didesnė bazė (iki leistino maksimumo), tuo potencialiai didesnė ir išmoka.

    Pateikiamas ir konkretus skaičiavimo pavyzdys: jei verslininkas į nedarbingumą (L4) patektų 2027 metų vasarį po 12 mėnesių nepertraukiamo įmokų mokėjimo nuo 7 000 zl bazės, po 13,71 proc. atskaitymų išmokos bazė sudarytų 6 040,30 zl.

    Tokiu atveju, taikant 80 proc. tarifą ir perskaičiuojant dienos sumą pagal vieną trisdešimtąją mėnesio dydžio, gautųsi 161,07 zl už dieną. Už 7 dienas išmoka siektų 1 127,49 zl (bruto).

    Taip pat primenama, kad ligos išmoką gaunantis verslininkas ZUS mokamą išmoką gali gauti nuo pirmosios nedarbingumo dienos.

  • ZUS Podlasėje patikrino 9,2 tūkst. nedarbingumų: sustabdė 269 išmokas ir „nukirpo“ 3,62 mln. zl

    Per pirmuosius tris 2026 metų ketvirčius Balstogės ZUS padalinio darbuotojai patikrino daugiau kaip 9,2 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Po patikrinimų sustabdytas 269 išmokų mokėjimas, o daliai žmonių sumažintos išmokos, priklausančios pasibaigus darbo santykiams.

    Bendra šių sprendimų suma siekė beveik 3,62 mln. zlotų. Tokie skaičiai atskleidžia, kad nedarbingumo kontrolės Lenkijoje yra intensyvios ir realiai gali baigtis prarastomis išmokomis.

    ZUS tikrina, ar žmogus iš tiesų yra laikinai nedarbingas ir ar nedarbingumo metu neužsiima veikla, prieštaraujančia sveikimui. Vertinama ir tai, ar asmuo tuo laikotarpiu nedirba už atlygį.

    Svarbi detalė – jei gydytojas ekspertas, remdamasis medicinine dokumentacija, nustato, kad paciento sveikata jau leidžia grįžti į darbą, jis gali sutrumpinti nedarbingumo laikotarpį. Tokiam sprendimui nebūtinai reikia paciento apžiūros gyvai.

    Patikrinimų mastas visoje Lenkijoje

    Panašios patikros vykdomos ne tik Podlasės regione. Visos šalies mastu per tą patį laikotarpį buvo atlikta 318,7 tūkst. nedarbingumų patikrų.

    Jų rezultatas – užblokuotas 15,7 tūkst. išmokų mokėjimas, o suma viršijo 27,2 mln. zlotų. Dar didesnė suma susidarė mažinant išmokas, mokamas pasibaigus darbo santykiams – iš viso 215,6 mln. zlotų.

    Ką leidžiama daryti nedarbingumo metu

    Nedarbingumo laikotarpiu žmogus gali išeiti iš namų dėl gydytojo vizito, vaistų pirkimo vaistinėje, tyrimų, reabilitacijos ar būtinų apsipirkimų. Taisyklės taip pat leidžia atlikti skubius, vienkartinius kasdienius veiksmus, jei tai netrukdo gydymui.

    Tačiau pinigų galima netekti, jei ligos metu dirbama už atlygį arba laikas leidžiamas taip, kaip nesuderinama su sveikimu. Patikrinimų metu kontrolieriai, kaip nurodoma, fiksuoja atvejus, kai nedarbingumo gavėjai daro remontą, dirba sode, išvyksta turistauti ar dalyvauja renginiuose.

    Podlasėje aprašytas atvejis, kai išmoka panaikinta dėl užsienio kelionės – gydytojas įvertino, kad tokia veikla galėjo būti žalinga sveikimui. Kitu atveju žmogus, turėdamas nedarbingumą dėl skaudančio peties, pjovė veją ir tvarkė savo valdą.

    Nuo 2027 metų – nauja L4 tvarka

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos įsigalios nuostatos, kurios leis nedarbingumo pažymėjimą priskirti tik vienai iš kelių darboviečių. Tai būtų daroma paties paciento prašymu, jei tam neprieštarautų sveikatos būklė ir darbo pobūdis.

    Praktiškai tai reikštų, kad žmogus, turintis kelis darbus, tam tikrais atvejais galėtų teisėtai vykdyti pareigas pas kitą darbdavį, o nedarbingumas būtų taikomas tik vienai darbo vietai.

  • Slauga sergančiam artimajam: „ZUS“ gali mokėti išmoką, bet galioja dvi aiškios sąlygos

    Lenkijoje dirbantys žmonės ne visada žino, kad slaugant sergantį sutuoktinį ar kitą artimąjį galima gauti „ZUS“ mokamą slaugos išmoką. Ji priklauso ne tik darbuotojams pagal darbo sutartį, bet ir savarankiškai dirbantiems bei vykdantiems veiklą pagal civilines sutartis, jei atitinkami reikalavimai.

    Pirmoji sąlyga susijusi su socialiniu draudimu: teisė į išmoką atsiranda tik tuomet, kai asmuo yra apdraustas ir turi pagrindą gauti ligos socialinio draudimo išmokas. Darbuotojams tai paprastai užtikrina darbdavys, o savarankiškai dirbantys turi būti sumokėję ligos draudimo įmokas, jei toks draudimas jiems nėra privalomas.

    Antroji sąlyga taikoma pačiai slaugos situacijai: išmoka mokama tik tada, kai realiai nėra kito šeimos nario, galinčio pasirūpinti ligoniu, o slaugomas asmuo gyvena kartu su apdraustuoju viename namų ūkyje. Praktikoje tai reiškia, kad vien tik giminystės ryšio nepakanka, vertinama ir faktinė galimybė užtikrinti priežiūrą.

    Ką laikoma šeimos nariu?

    Pagal Lenkijoje taikomą slaugos išmokų reguliavimą, šeimos nariu gali būti ne tik sutuoktinis ar vaikas, bet ir kiti artimieji, pavyzdžiui, tėvai, seneliai, broliai ar seserys, taip pat uošviai. Esminė detalė daugeliu atvejų yra bendras gyvenimas ir tai, kad slauga iš tiesų būtina.

    Taip pat svarbu atskirti slaugos išmoką nuo įprasto nedarbingumo dėl savo ligos. Šiuo atveju nedarbingumas suteikiamas ne dėl paties darbuotojo sveikatos, o dėl būtinybės prižiūrėti sergantį artimąjį.

    Kiek mokama ir kiek laiko?

    Išmoka paprastai siekia 80 proc. išmokos bazės, kuri skaičiuojama iš ankstesnių 12 mėnesių pajamų. Darbuotojams bazė nustatoma pagal darbo užmokestį, o savarankiškai dirbantiems pagal pajamas, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos.

    Slaugos nedarbingumui taikomi ir trukmės limitai. Dažniausiai per metus bendra riba siekia 60 dienų, tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai slaugomi tik vyresni nei 14 metų namų ūkio nariai, limitas gali būti mažesnis ir siekti 14 dienų per metus.

    Kokie dokumentai reikalingi?

    Pagrindas išmokai gauti yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir prašymas skirti slaugos išmoką. Darbuotojai dokumentus paprastai pateikia darbdaviui, o savarankiškai dirbantys kreipiasi tiesiogiai į „ZUS“.

    Išmokos administravimas priklauso ir nuo darbdavio dydžio: jei įmonėje dirba daugiau nei 20 darbuotojų, išmoką dažniausiai apskaičiuoja ir išmoka darbdavys, o mažesnėse įmonėse mokėjimą perima „ZUS“. Išmoka gali būti mokama ir už poilsio bei švenčių dienas, jei jos patenka į patvirtinto nedarbingumo laikotarpį.