Tag: Labdara

  • Naujajame Džersyje 24 dviratininkai įveikė 36 km ir rinko paramą WOŚP: surinko 360 dolerių

    Naujajame Džersyje (JAV) 24 dviračių entuziastai susėdo ant dviračių ne dėl sportinio iššūkio, o dėl paramos – per pirmąjį žygį „Pozytywnie Zakręceni Rowerem dla WOŚP“ jie įveikė apie 36 kilometrus ir surinko 360 JAV dolerių labdarai.

    Kaip rašo Lenkijos leidinys „Super Express“, žygis įvyko lapkričio 15 dieną, o dalyviai liko pavargę, bet patenkinti ir tikino, kad pastangos buvo vertos tikslo – paremti Didįjį šventinės paramos orkestrą (WOŚP).

    Idėja priklauso Monikai Zawadzkai, kuri nusprendė sujungti pomėgį važiuoti dviračiu ir labdaringą veiklą. Organizatoriai pabrėžia, kad net ir vėlyvo rudens oras neatbaidė norinčių prisidėti.

    Pats formatas paprastas: žmonės susirenka bendram važiavimui, įveikia numatytą maršrutą, o kartu skatina aukoti iniciatyvai – ne tik įmetant pinigų į dėžutę, bet ir dalyvaujant aktyvioje bendruomeninėje veikloje.

    Maršrutas: nuo Trentono iki Prinstono

    Dviratininkai startavo nuo „Ambassador“ salės Trentone – vietos, kurioje jau ne vienus metus rengiami WOŚP finalo renginiai. Iš ten grupė pajudėjo Prinstono link.

    Iki tikslo buvo apie 11 mylių į vieną pusę. Pasiekę Prinstoną, dalyviai skyrė laiko trumpam poilsiui, nusifotografavo ir apžiūrėjo Prinstono universiteto teritoriją.

    Vėliau laukė kelionė atgal į Trentoną. Iš viso, kaip nurodoma, dalyviai nuvažiavo apie 22–23 mylias, tai yra maždaug 36 kilometrus.

    Kitas važiavimas – lapkričio 22 dieną

    Organizatoriai skaičiuoja, kad pirmą kartą susirinkusių 24 dalyvių dėka pavyko surinkti 360 dolerių WOŚP veiklai. Tikimasi, kad prisijungus didesniam būriui, ir surenkama suma augs.

    Jau planuojamas ir kitas važiavimas: jis turėtų vykti lapkričio 22 dieną. Šį kartą numatytas maršrutas – nuo Washington Crossing iki New Hope.

    Dalyviai neslepia, kad tokie žygiai reikalauja jėgų, tačiau kartu tai tampa ir bendru nuotykiu: proga susipažinti, prasmingai praleisti laiką ir prisidėti prie paramos iniciatyvos.

  • Aktorė Katarzyna Glinka neteko „adopcinės per atstumą“ dukros iš Zambijos: „Daugiau jos nebepamatysiu“

    Aktorė Katarzyna Glinka pranešė skaudžią žinią: su mergaite iš Zambijos, kurią ji trejus metus rėmė kaip „adopcinę per atstumą“ dukrą, veikiausiai daugiau nebesusitiks. Pasak aktorės, su Angel ją siejo ypatingas ryšys, todėl atsisveikinimas tapo itin emocingas.

    „Barw szczęścia“ žvaigždė pasakojo, kad Angel grįžo į savo šeimą – mergaitės pasiimti atvyko močiutė. Tai reiškia, kad vaikas jau nebėra fondo, per kurį vyko parama, globojamas.

    Glinka, auginanti du sūnus Filipą ir Leoną, pabrėžė, jog jos „adopcija per atstumą“ neapsiribojo vien finansine parama. 2024 metais ji buvo išvykusi į Afriką ir pirmą kartą gyvai susitiko su mergaite.

    Aktorė prisiminė, kad ypatingą ryšį pajuto dar pamačiusi Angel nuotrauką, o susitikimas Zambijoje tą jausmą tik sustiprino. Dabar jai tenka susitaikyti su mintimi, kad šis ryšys greičiausiai liks tik prisiminimuose.

    Saldžiai kartus atsisveikinimas

    Apie pasikeitusią situaciją Glinka prabilo minint Pasaulinę įvaikinimo dieną. Ji neslėpė dvejopų jausmų: džiaugiasi, kad Angel gali augti savo šeimoje ir namuose, tačiau kartu tai – skausmingas atsisveikinimas.

    Aktorė atvirai pripažino, kad priimti šį pokytį nebuvo lengva. Pasak jos, nors širdyje lieka daug šilumos, realybė tokia, kad keliai su mergaite gali daugiau nebesusikirsti.

    Ragina paramą skirti kitiems vaikams

    Katarzyna Glinka taip pat paragino, kad Angel skirtos aukos nenutrūktų kartu su šios istorijos pabaiga. Ji paprašė žmonių, kurie rėmė mergaitę, nukreipti paramą kitiems Zambijoje pagalbos laukiantiems vaikams.

    Be to, aktorė užsiminė planuojanti dar kartą vykti į Zambiją. Ji teigė norinti ir toliau savo sekėjams rodyti vietoje dirbančius žmones, padedančius pažeidžiamiausiems vaikams.

  • Moterų prieglaudos įvardijo 4 kasdienius daiktus, kurių nuolat trūksta labdarai

    Moterų prieglaudoms nuolat reikia ne tik maisto ar laikinų nakvynės vietų – didelis poreikis išlieka ir kasdieniams daiktams, kurie padeda išlaikyti orumą bei bent šiek tiek komforto. Prieglaudų atstovai įvardija keturias paramos rūšis, kurių dažniausiai pritrūksta.

    Kaip rašoma „EatingWell“, moterys ir mergaitės sudaro apie 39 proc. benamystę patiriančių žmonių, o apie 57 proc. benamystę patiriančių moterų teigia, kad prie būsto nestabilumo prisidėjo smurtas artimoje aplinkoje. Tokiose situacijose prieglaudos tampa saugia vieta, kur suteikiamas stogas virš galvos, maistas ir kitos bazinės paslaugos.

    Prieglaudų atstovai pabrėžia, kad parama nėra vien „būtiniausių“ daiktų rinkinys. Kartais smulkūs, bet kokybiški dalykai – pavyzdžiui, tinkamos plaukų priežiūros priemonės – žmogui gali reikšti galimybę vėl jaustis pasirūpintam.

    Prieš atnešant daiktų svarbu susisiekti su konkrečia prieglauda: vienur priimami tik nauji, kitur – ir švelniai naudoti daiktai, taip pat gali skirtis reikalingi dydžiai ar prioritetai.

    Viso dydžio higienos priemonės

    Prieglaudoms ypač trūksta pilno dydžio asmens higienos priemonių – šampūno, kondicionieriaus, kūno losjono. Taip pat dažnai prašoma dušo želės ir dezodoranto.

    Akcentuojama, kad poreikiai skiriasi: praverčia įvairiems plaukų tipams tinkantys produktai, taip pat odos priežiūros priemonės. Tarp didelio poreikio pavyzdžių minimos ir priemonės skirtingų tekstūrų plaukams bei plaukų gaubtai (bonnet).

    Šilti drabužiai

    Artėjant šaltiems orams, labai reikalingi šilti aksesuarai: kepurės, pirštinės, šalikai. Kai kur praverčia ir rankų šildyklės.

    Jei dovanojami dėvėti drabužiai, prašoma atnešti švarius ir geros būklės – be dėmių, skylių ar akivaizdaus nusidėvėjimo. Taip pat raginama rinktis patogius ir funkcionalius drabužius, kurie leistų jaustis gerai kasdienybėje.

    Dovanų kortelės

    Dar viena pagalbos forma – dovanų kortelės. Prieglaudų atstovai sako, kad jos suteikia daugiau savarankiškumo: žmogus pats gali išsirinkti tai, ko labiausiai reikia jam ar vaikams.

    Ypač išskiriamos maisto prekių parduotuvių dovanų kortelės. Vis dėlto prieš perkant rekomenduojama pasiteirauti prieglaudos, kokių parduotuvių kortelės būtų tinkamiausios ir ar jos apskritai priimamos.

    Patalynė

    Prieglaudos dažnai priima paklodes, antklodes ir pagalves – tiek naudojimui apsistojimo metu, tiek išsinešti išvykstant. Pabrėžiama, kad smurtą patyrę žmonės neretai atvyksta neturėdami beveik nieko.

    Prieš dovanojant patalynę verta pasitikslinti, ar priimami tik nauji daiktai, ar tinka ir švelniai naudoti, taip pat – kokių dydžių labiausiai reikia.

  • Tėvo prieš mirtį prašymas virto Plungės fenomenu: parama vaikams jau perkopė 100 tūkst.

    Plungėje spalio 25 dieną surengtas Gintauto Vaitkevičiaus atminimo labdaros koncertas subūrė atlikėjus, verslo atstovus ir šimtus žiūrovų, o vakaro tikslas buvo vienas – padėti sunkiai sergantiems vaikams. Organizatoriai pranešė, kad bendra iniciatyvos surinkta paramos suma jau perkopė 100 tūkst. eurų.

    Šis renginys Plungėje įvyko ketvirtą kartą ir tapo pastebima bendruomenės tradicija. Koncertas taip pat buvo vienas pirmųjų didesnių renginių naujojoje Plungės sporto arenoje, todėl įgavo ir simbolinę miesto susitelkimo reikšmę.

    Tėvo palikimas tapo pažadu

    Iniciatyvos istorija prasidėjo nuo asmeninio šeimos pokalbio: prieš aštuonerius metus nuo onkologinės ligos miręs Gintautas Vaitkevičius sūnui Linui išsakė norą, kad ir po mirties būtų galima daryti gerus darbus. Vėliau šis prašymas virto kasmetiniu labdaros koncertu, kurio ašis – pagalba vaikams.

    „Tėtis man sakė, kad net ir jam išėjus norėtų likti naudingas kitiems, kad prasmė tęstųsi per pagalbą“, – sakė Linas Vaitkevičius.

    Plungiškiai Gintautą Vaitkevičių prisimena kaip aktyvų visuomenišką žmogų, palaikiusį bendruomenės iniciatyvas ir mokėjusį sutelkti kitus bendram tikslui. Būtent ši telkimo idėja ir tapo renginio pamatu.

    Scenoje – ryškiausi atlikėjai

    Koncerte pasirodė Inga Jankauskaitė, Vaidas Baumila, Justinas Jarutis, Edmundas Kučinskas, Vytautas Šiškauskas, Žilvinas Žvagulis, Irena Starošaitė, Paulina Paukštaitytė, Adrina, Steponas Januška, grupės „Tabasco“, „Grupė 2“, „Žemaitukai“ ir kiti atlikėjai.

    Renginį vedė iš Plungės kilęs Mantas Stonkus, o muzikinį skambesį sustiprino Plungės simfoninis orkestras ir Žemaitukų gyvo garso grupė. Organizatoriai akcentavo, kad dalis komandos ir atlikėjų prisidėjo neatlygintinai, todėl didesnė lėšų dalis galėjo būti nukreipta paramai.

    Kiek surinkta ir kam skiriama parama

    Organizatorių pateiktais duomenimis, koncerto metu surinkta 96 890 eurų, o renginio organizavimo išlaidos siekė 26 123 eurus. Atskaitoje nurodyta, kad penkiems sunkiai sergantiems vaikams numatyta paskirstyti 70 767 eurus, po 14 153,40 euro kiekvienam.

    Prie iniciatyvos aukomis prisidėjo ir žinomi žmonės: Mantas Stonkus paaukojo 2 000 eurų, Audrius Klišonis – 1 000 eurų. Taip pat paminėtas Plungės Lions klubas ir UAB „Darėja“, prisidėję prie renginio įgyvendinimo.

    Parama augo ir po koncerto: Tomas Balsys bei įmonė „Ratuota Prekyba“ papildomai skyrė 3 000 eurų. Būtent šios papildomos aukos leido pranešti, kad bendra suma perkopė 100 tūkst. eurų.

    Tokio tipo labdaros renginiai Lietuvoje pastaraisiais metais vis dažniau remiasi skaidrumo principu: viešinamos surinktos sumos, organizavimo kaštai ir paramos paskirstymo logika. Šis modelis padeda išlaikyti pasitikėjimą ir skatina žmones aukoti ne vien renginio vakarą, bet ir jam pasibaigus.

    Plungėje gimusi iniciatyva šiandien jau peržengia vieno koncerto ribas: tai bendruomenės sutelktumo pavyzdys, kai asmeninė netektis virsta konkrečia, pamatuojama pagalba. Organizatoriai tikisi, kad tradicija bus tęsiama, o parama ir toliau pasieks tuos, kuriems jos reikia labiausiai.

  • Plungėje Lino Vaitkevičiaus šou iššlavė bilietus per dieną: nustebo net Mantas Stonkus

    Plungėje surengtas grupės „Žemaitukai“ nario Lino Vaitkevičiaus koncertas tapo vienu aptariausių pastarojo meto regiono renginių. Bilietai į pasirodymą buvo išpirkti per vieną dieną, o į areną susirinko pilna salė žiūrovų.

    Vakaro programą vedė plungiškis Mantas Stonkus, pabrėžęs, kad tokio masto ir kokybės sceną dažniau įprasta matyti nacionaliniuose apdovanojimuose ar didžiuosiuose sostinės renginiuose. Pasak jo, išskirtina tai, kad tokia produkcija sukurta ne Vilniuje, o gimtajame mieste.

    Bilietų medžioklė ir pilna arena

    Į koncertą atvykę žiūrovai pasakojo, kad bilietus įsigyti buvo sudėtinga dėl itin didelio susidomėjimo ir apkrautos pardavimo sistemos. Dalis gerbėjų teigė bandę ne vieną kartą, kol galiausiai pavyko „pagauti“ vietas salėje.

    Tokie atvejai Lietuvos koncertų rinkoje pastaraisiais metais tampa vis dažnesni, ypač kai pasirodymas siejamas su išskirtine programa arba aiškiu tikslu. Augant renginių pasiūlai, auditorija vis labiau vertina ne tik vardus, bet ir turinį, idėją bei patirtį.

    Žvaigždės scenoje ir kilnus tikslas

    Plungės sporto arenoje pasirodė būrys Lietuvos atlikėjų, o programą papildė gyvo garso muzikantai ir Plungės kultūros centro orkestras. Organizatoriai akcentavo, kad svarbi koncerto dalis buvo bendrystė, kai skirtingų kartų atlikėjai susivienija vienam vakarui.

    Renginys turėjo ir labdaros kryptį: iniciatyva siejama su Lino Vaitkevičiaus šeimos istorija bei noru padėti sunkiai sergantiems vaikams. Skelbta, kad bendra surinkta paramos suma, įskaitant aukas po koncerto, perkopė 100 000 eurų, o lėšos, atskaičius renginio išlaidas, numatytos penkiems vaikams.

    Tėvo atminimas tapo tradicija

    Koncerte daug dėmesio skirta atminimui ir vertybėms, kurios šią iniciatyvą lydėjo nuo pradžios. Lino Vaitkevičiaus tėvas Gintautas Vaitkevičius, artimųjų teigimu, buvo žmogus, mokėjęs sutelkti bendruomenę, o jo palinkėjimas padėti kitiems po mirties virto kasmet augančia tradicija.

    Žiūrovai taip pat prisiminė per anksti mirusį atlikėją Donatą Čižauską, kurio atminimas buvo pagerbtas visai arenai atsistojus. Vakaro pabaigoje nuskambėjo daina „Nepabaigta istorija“, tapusi emociniu koncerto akcentu.

    Plungėje vykęs renginys dar kartą parodė, kad regionuose gimstantys koncertai gali konkuruoti mastu ir kokybe, o jų didžiausia vertė dažnai slypi ne tik scenoje, bet ir realioje pagalboje tiems, kam jos labiausiai reikia.

  • Motinos netektis Nepale nesustabdė: 14-mečiui Markui ledas tapo prieglobsčiu, bet akyse – ašaros

    Motinos netektis Nepale nesustabdė: 14-mečiui Markui ledas tapo prieglobsčiu, bet akyse – ašaros

    Kelionė po tragedijos

    Keturiolikmetis dailiojo čiuožimo sportininkas Marks Vanagas po mamos netekties Nepale rado jėgų sugrįžti ant ledo ir sėkmingai pasirodė tarptautinėse Special Olympics varžybose Slovakijoje. Vaikinas įveikė ne tik sportinę įtampą, bet ir asmeninę krizę, kuri šeimai smogė itin skaudžiai.

    Po nelaimės Nepale Marks kartu su jaunesniu broliu Robertu gyvena pas močiutę Liudmilą. Artimieji pripažįsta, kad kasdienybė tapo sudėtinga tiek emociškai, tiek finansiškai, tačiau šeima stengiasi išlaikyti vaikams kuo stabilesnį ritmą.

    Kas padėjo išvykti į varžybas?

    Išvyka į Slovakiją tapo įmanoma dėl labdaros iniciatyvos „Zaļā lampa“ rėmėjų paramos, surinkus lėšų kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms. Močiutė pabrėžia, kad be žmonių palaikymo toks startas šiuo laikotarpiu būtų buvęs sunkiai įsivaizduojamas.

    Marks į varžybas vyko su Latvijos komanda, atstovaudamas klubui „Twizzle“, o sportininką lydėjo trenerė Olga Nečajevа. Anksčiau į startus jį visuomet palydėdavo mama, todėl šį kartą kelionė turėjo ir ypač jautrų emocinį krūvį.

    Autizmas ir sportas: ką duoda rutina

    Artimieji nurodo, kad Markui diagnozuotas autizmas, o dailusis čiuožimas jam tapo ne tik sportu, bet ir svarbia emocinės pusiausvyros dalimi. Special Olympics judėjimas daugelyje šalių akcentuoja, kad sportas žmonėms su intelekto ir raidos sutrikimais suteikia struktūrą, pasitikėjimo ir socialinių ryšių, kurie ypač reikšmingi netekties laikotarpiu.

    Šiose varžybose Slovakijoje Marks pristatė specialiai parengtą programą ir užėmė aukštą 4 vietą. Trenerė pažymėjo, kad sportininkas drąsiai atliko sudėtingus elementus ir nesutriko net turėdamas stiprių varžovų.

    „Marks čiuožė meistriškai ir gražiai, atliko sudėtingus elementus ir nepasimetė tarp vyresnių bei labiau patyrusių varžovų“, – sakė trenerė Olga Nečajevа.

    Močiutė pasakojo, kad aplinka varžybose buvo itin palaikanti: kiti dalyviai ir tėvai rodė dėmesį, šiltai bendravo, o tai Markui suteikė papildomo saugumo jausmo. Pasak artimųjų, net ir paprastos šeimos tradicijos, pavyzdžiui, pasidžiaugti pasiekimais po starto, šiuo metu turi ypatingą prasmę.

    „Marks laikėsi drąsiai, į ledą žengė su šypsena, o po varžybų labai brandžiai padėkojo man ir broliui už palaikymą“, – sakė močiutė Liudmila.

    Specialistai pabrėžia, kad tokiais atvejais svarbi ne tik sportinė motyvacija, bet ir bendruomenės parama, leidžianti vaikui išlaikyti užsiėmimus, kurie padeda susitvarkyti su stresu. Marko istorija tapo priminimu, jog net po didžiausių sukrėtimų ryšys su mėgstama veikla ir palaikanti aplinka gali tapti realiu atspirties tašku.

  • Tori Spelling pasirodė labdaros pokylyje Beverly Hills: netikėta šokėjos įkvėpta suknelė

    Tori Spelling, geriausiai žinoma dėl Donnos Martin vaidmens seriale „Beverly Hills 90210“, vėl atsidūrė dėmesio centre. Aktorė dalyvavo labdaros renginyje „Dancers Against Cancer“ Gala of the Stars Beverly Hills, kur nustebino ryškiu, šokėjų įkvėptu įvaizdžiu.

    Nors serialo finalas nufilmuotas 2000 metais, jo žvaigždės ir šiandien reguliariai sutinka gerbėjus renginiuose, skirtuose 1990-ųjų popkultūrai. Tokie susitikimai kaip „90’s Con“ leidžia gerbėjams pabendrauti su aktoriais, nusifotografuoti ir prisiminti laikotarpį, kai serialas buvo vienas žiūrimiausių.

    Šalia Spelling tokio tipo renginiuose neretai pasirodo ir kiti „Beverly Hills 90210“ aktoriai, tarp jų Brianas Austinas Greenas, Jennie Garth, Gabrielle Carteris, Ianas Zieringas ir Jasonas Priestley. Nors kiekvieno jų karjeros kelias skirtingas, nostalgijos banga išlieka stipri, o auditorija vis dar aktyviai seka jų veiklą.

    Šį kartą daugiausia kalbų sukėlė aktorės pasirinkta apranga. Spelling vilkėjo trumpą suknelę su stovu, ryškiai išryškintomis detalėmis ir aksesuarais, primenančiais sceninę šokėjų estetiką, o bendrą įspūdį sustiprino aukštakulniai ir ryškus makiažas.

    „Dancers Against Cancer“ labdaros vakaras kasmet suburia pramogų pasaulio atstovus ir rėmėjus, o surinktos lėšos skiriamos šokėjams, choreografams ir jų artimiesiems, susiduriantiems su onkologinėmis ligomis. Renginio programoje įprastai netrūksta pasirodymų ir aukcionų, kurie tampa vienu svarbiausių paramos šaltinių organizacijos veiklai.

    Spelling pastaraisiais metais aktyviai komunikuoja su auditorija socialiniuose tinkluose, taip pat vysto asmeninius projektus, tarp jų ir autorinį tinklalaidės formatą. Jos pasirodymas labdaros pokylyje dar kartą parodė, kad aktorė moka išnaudoti viešus renginius ne tik dėmesiui, bet ir svarbiai žinutei apie paramą bendruomenei.

  • Kaip „Estée Lauder Companies“ per 30 metų sutelkė milijonus: rožinė juostelė keičia kovą su krūties vėžiu

    Rožinė juostelė jau daugiau nei tris dešimtmečius vienija milijonus žmonių bendram tikslui – pasauliui be krūties vėžio. „Estée Lauder Companies“ kartu su savo labdaros iniciatyvomis pabrėžia, kad didžiausias proveržis įmanomas tik veikiant išvien: mokslui, medicinai, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms ir vietos bendruomenėms.

    Šios pasaulinės kampanijos pradžia siekia 1992 metus, kai Evelyn H. Lauder pristatė rožinės juostelės simbolį. Nuo tada iniciatyva išaugo į vieną ilgiausiai vykdomų korporatyvinių socialinių programų, kurios ašis išliko ta pati: remti mokslą, švietimą, ankstyvąją diagnostiką ir geresnę prieigą prie sveikatos paslaugų.

    Per daugiau nei 30 metų „Estée Lauder Companies“ ir su ja susijusios labdaros iniciatyvos krūties vėžio prevencijai, edukacijai ir moksliniams tyrimams visame pasaulyje skyrė apie 145 000 000 eurų. Didelė dalis šių lėšų atiteko krūties vėžio tyrimų rėmimo projektams, kurių tikslas – spartinti inovacijas ir gerinti pacientų gydymo rezultatus.

    Kodėl tema svarbi dabar?

    Krūties vėžys išlieka dažniausiai moterims diagnozuojama onkologinė liga pasaulyje, todėl ankstyva patikra ir visuomenės informavimas tebėra kritiškai svarbūs. Specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį ir į augantį susirgimų skaičių tarp jaunesnių nei 40 metų moterų, o tai didina poreikį investuoti į tyrimus bei ankstyvą rizikos vertinimą.

    Inovacijos keičia ir pačią diagnostiką: greta įprastų patikros programų vis daugiau dėmesio skiriama individualizuotai rizikai, genetiniams tyrimams ir duomenimis grįstiems sprendimams. Tokiame kontekste kampanijos, kurios skatina moteris neatidėlioti patikrų ir kalbėti apie krūtų sveikatą, tiesiogiai prisideda prie ankstyvesnio ligos nustatymo.

    Troska krūtų sveikatai kaip įprotis

    Kampanijos žinutė „Breast Care is Self-Care“ akcentuoja paprastą idėją: krūtų sveikata turėtų tapti kasdienės savipriežiūros dalimi. Tai reiškia ne tik sąmoningumą ir kūno pažinimą, bet ir reguliarias patikras pagal amžių bei individualią riziką.

    „Kalbėjimas apie krūtų sveikatą ir reguliarios patikros turi tapti tokiu pat įprastu įpročiu, kaip bet kuri kita savipriežiūros rutina“, – sakė kampanijos organizatoriai, ragindami moteris nepraleisti profilaktinių tyrimų.

    Vietinis kampanijos poveikis Lenkijoje

    Nors kampanija yra tarptautinė, jos poveikis matomas ir vietos mastu, kai parama nukreipiama į konkrečias bendruomenių reikmes. Lenkijoje iniciatyva ilgą laiką bendradarbiauja su organizacijomis, kurios stiprina švietimą, prevenciją, diagnostikos prieinamumą ir pacientų palaikymą.

    Prie lėšų telkimo prisideda ir specialiai pažymėti produktai su rožine juostele, kurių dalis pajamų skiriama krūties vėžio tyrimams, edukacijai bei pacientų priežiūrai. Kampanijoje minimos ir įsitraukiančios partnerystės su prekybos tinklais bei paslaugų bendrovėmis, kurios padeda išplėsti informacijos sklaidą.

    Organizatorių teigimu, pagrindinis principas nesikeičia: kiekviena iniciatyva, pokalbis ar parama prisideda prie bendro tikslo. Rožinė juostelė išlieka solidarumo simboliu, primenančiu, kad reikšmingi pokyčiai ateina tada, kai veikiama kartu.

  • Caritas dalija 20 000 Dosnumo krepšelių: prašo maisto aukų, nes brangsta šildymas

    Caritas dalija 20 000 Dosnumo krepšelių: prašo maisto aukų, nes brangsta šildymas

    Lietuvos Caritas pradeda iniciatyvą Dosnumo krepšelis ir kviečia gyventojus bei kolektyvus prisidėti ilgo galiojimo maisto produktais. Organizacija paruošė 20 000 krepšelių, kuriuos galima pildyti įmonėse, įstaigose, bendruomenėse, šeimose ar individualiai.

    Pripildytus krepšelius Caritas savanoriai perduos vienišiems senjorams, ligą ar negalią patiriantiems žmonėms, taip pat šeimoms, susiduriančioms su finansiniais sunkumais. Pasak organizacijos, šaltuoju sezonu pagalbos poreikis ypač išauga, nes padidėja išlaidos šildymui ir būtiniausioms prekėms.

    „Kylant pragyvenimo lygiui, alkstančių nemažėja. Akivaizdu, kad be pagalbos vieni kitiems neišsiversime: infliacija ir prognozuojamos dar didesnės šildymo kainos kelia iššūkių net dirbančioms šeimoms“, – sako Lietuvos Carito generalinė sekretorė Milita Žičkutė-Lindžienė.

    Caritas ragina aukoti ilgo galiojimo produktus, kuriuos patogu sandėliuoti ir saugiai pristatyti: konservus, aliejų, kruopas, miltus, makaronus, cukrų, kavą, arbatą, taip pat saldumynus. Organizacija pabrėžia, kad prieš šventes net ir nedidelė parama gali tapti apčiuopiama pagalba žmonėms, kurių biudžetas įtemptas.

    Pasak Carito savanorių, iniciatyva svarbi ne tik dėl maisto, bet ir dėl žmogiško ryšio. Šaltuoju metu dažniau išryškėja ir kitos problemos, pavyzdžiui, netinkama avalynė, šiltesnių drabužių trūkumas, socialinė atskirtis, o apsilankymas ir pokalbis neretai tampa ne mažiau reikšmingas nei pati parama.

    Caritas atkreipia dėmesį, kad skurdas ir maisto nepriteklius dažnai paliečia ne vien bedarbius ar vienišus senjorus. Augančios būsto išlaidos, energijos kainų svyravimai ir bendras pragyvenimo brangimas vis dažniau spaudžia ir dirbančias šeimas, ypač auginančias vaikus ar gyvenančias regionuose.

    Iniciatyva vykdoma iki Kalėdų, o prisidėti galima perduodant pripildytus krepšelius per Carito savanorius ir padalinius. Organizacija taip pat primena, kad aukos ir savanorystė leidžia pagalbą pasiekti greičiau, kai žmonėms jos labiausiai reikia.

  • Kur dingsta „Nothing Bundt Cakes“ neparduoti pyragai: dovanoja ar meta į šiukšliadėžę?

    JAV desertų tinklas „Nothing Bundt Cakes“ kasdien kepa ir parduoda įvairių dydžių biskvitinius keksus, tačiau dalis jų dienos pabaigoje gali likti neparduota. Natūraliai kyla klausimas, ar tokie produktai paaukojami, ar tiesiog išmetami, ypač maisto švaistymo temai tampant vis jautresnei.

    Įmonė viešai nurodo, kad sprendimai dėl neparduotų gaminių tvarkymo nėra centralizuoti ir paliekami kiekvienai franšizės kepyklai atskirai. Tai reiškia, kad viename mieste likučiai gali būti paaukojami, o kitame, laikantis vietos taisyklių ir higienos reikalavimų, gali atsidurti atliekose.

    „Sprendimai dėl neparduotų pyragų aukojimo ar utilizavimo priimami individualios kepyklos lygiu“, – teigiama oficialiame „Nothing Bundt Cakes“ komentare, pateiktame žiniasklaidai.

    Pats tinklas taip pat pabrėžia laikymo rekomendacijas: jų gaminiai turėtų būti laikomi šaldytuve ir prieš patiekimą trumpam išimami iki kambario temperatūros. Oficialiai nurodoma, kad šaldytuve pyragai išlieka tinkami vartoti iki 5 dienų, tačiau prekybai dažnai taikomas trumpesnis vidinis šviežumo standartas.

    Praktika, kas nutinka likučiams, skirtingose vietose gali smarkiai skirtis ir dėl reguliavimo. JAV maisto aukojimą veikia valstijų bei savivaldybių reikalavimai, taip pat atsakomybės, ženklinimo ir saugaus transportavimo sąlygos, todėl franšizėms neretai paprasčiau pasirinkti atsargesnį kelią.

    Viešojoje erdvėje pasirodo ir prieštaringų liudijimų: socialiniuose tinkluose vieni teigia matę išmetamus gaminius, kiti tikina, kad dalis produkcijos laikoma užšaldyta ir nuostoliai minimalūs. Kadangi pats tinklas sprendimą palieka padaliniams, vieno universalaus atsakymo greičiausiai nėra.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad maisto aukojimas JAV dažnai remiasi partneryste su vietos labdaros organizacijomis, o verslams svarbu turėti aiškias vidaus procedūras, kaip užtikrinti saugą ir atsekamumą. Todėl vartotojams, norintiems sužinoti tiksliai, kokia praktika taikoma jų mieste, patikimiausias būdas yra paklausti konkrečios „Nothing Bundt Cakes“ kepyklos darbuotojų.