CP v2

Tag: Laimė

  • „Vilniaus dienos“ parodė netikėtą efektą: vilniečių savijauta šoktelėjo iki 72,2 balo

    Miesto šventės ne tik užpildo gatves renginiais, bet ir apčiuopiamai keičia žmonių savijautą. Per šių metų Vilniaus dienas gyventojai ir svečiai buvo kviečiami atlikti „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso testą, o rezultatai nustebino.

    Šventinio savaitgalio metu Vilniuje fiksuotas Nacionalinis savijautos indeksas siekė 72,2 balo iš 100. Palyginimui, bendras Lietuvos rodiklis šiuo metu yra 64,1 balo, o ankstesniame reprezentatyviame tyrime Vilniaus miesto vidurkis siekė 64,0 balo.

    Nacionalinis savijautos indeksas vertina savijautą plačiau nei vien fizinės sveikatos būklę. Rodiklį sudaro trys sritys: fizinė sveikata, emocinė savijauta ir laimės pojūtis, todėl jis leidžia geriau pamatyti, kur žmonės jaučiasi stiprūs, o kur labiausiai reikėtų pagalbos ar pokyčių.

    „Dažnai žmogus pats sau sako, kad viskas gerai, tiesiog daug darbų, mažai miego ar įtemptas laikotarpis. Tačiau tokie dalykai ir sudaro bendrą savijautos paveikslą“, – sakė Kristina Gumauskienė, „Eurovaistinės“ rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė.

    Vilniaus dienų metu pagerėjimas matėsi visose trijose srityse, kurios formuoja bendrą indeksą. Fizinės sveikatos įvertis siekė 72,2 balo, emocinės savijautos – 72,6 balo, o laimės – 71,9 balo, ir visi šie skaičiai viršijo šalies vidurkius.

    Ankstesni reprezentatyvūs duomenys rodo, kad vilniečių emocinė gerovė paprastai laikosi arti Lietuvos vidurkio, tačiau sostinė turi savitų įtampos šaltinių. Vilniuje dažniau minimas stresas dėl darbo ar mokslų, taip pat dažnesnis nerimas dėl ateities ir pasaulio įvykių, kuris siekia 36 proc., kai bendras vidurkis yra 29 proc.

    Ekspertų praktikoje tokie pokyčiai per renginius dažnai aiškinami keliais veiksniais: daugiau judėjimo, buvimas lauke, socialinis ryšys ir prasmingas laisvalaikis gali trumpuoju laikotarpiu sumažinti įtampą. Vis dėlto ilgalaikei savijautai svarbiausi išlieka miegas, reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, socialinė parama ir streso valdymo įgūdžiai.

    „Vilniaus dienų“ rezultatai parodė kitą miesto pusę: kai žmonės susitinka, dalyvauja kultūriniame gyvenime ir skiria laiko sau, savijauta gali pakilti aukščiau kasdienio vidurkio“, – sakė K. Gumauskienė.

    Nacionalinio savijautos indekso iniciatyva pristatoma ne vien sostinėje: ji keliauja per skirtingas Lietuvos šventes ir viešas erdves, kviesdama žmones stabtelėti ir įsivertinti savijautą čia ir dabar. Projekto idėja paprasta: apie savijautą kalbėti prevenciškai, dar iki tol, kol kūnas ar emocijos ima siųsti aiškius pavojaus signalus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie matavimai nėra diagnozė, tačiau jie padeda atpažinti kryptį, kur verta skirti daugiau dėmesio. Jei žmogus pastebi nuosekliai prastėjančią nuotaiką, miego sutrikimus ar nuolatinį nerimą, rekomenduojama neapsiriboti testais ir pasitarti su sveikatos specialistais.

  • Harvardo tyrimas atskleidė: ilgo gyvenimo paslaptis ne pinigai – štai kas iš tiesų lemia laimę

    Ilgaamžiškumo ir laimės tema dažnai siejama su pajamomis, karjera ar genetika, tačiau vienas ilgiausiai vykdomų tyrimų pasaulyje rodo kitokią kryptį. Harvardo universiteto mokslininkų išvados pabrėžia, kad didžiausią įtaką gyvenimo kokybei turi ne materialūs pasiekimai, o santykių kokybė.

    Tyrimai, apimantys kelis dešimtmečius stebėjimų, leido palyginti žmonių sveikatą, emocinę savijautą ir socialinę aplinką skirtingais gyvenimo etapais. Vertinti ne tik atsakymai anketose ar interviu, bet ir medicininiai duomenys, leidžiantys tiksliau susieti kasdienius įpročius su senėjimo procesais.

    Kas labiausiai siejasi su ilgaamžiškumu

    Nuosekliai kartojasi viena pagrindinė įžvalga: tvirti, šilti ir patikimi socialiniai ryšiai siejasi su geresne fizine sveikata ir didesniu pasitenkinimu gyvenimu. Svarbu ne kontaktų skaičius, o tai, ar žmogus turi bent kelis žmones, kuriais gali pasikliauti ir su kuriais jaučiasi saugus.

    Mokslininkai pabrėžia, kad konfliktiniai ar toksiški santykiai neduoda tos pačios naudos, kaip palaikantis artumas. Ilgalaikė įtampa, nuolatiniai ginčai ir nesaugumo jausmas siejami su didesniu streso lygiu, o tai gali prisidėti prie prastesnių sveikatos rodiklių.

    Vienatvė veikia kaip rizikos veiksnys

    Kita medalio pusė yra vienatvė ir socialinė izoliacija, kurią tyrėjai vertina kaip reikšmingą rizikos veiksnį. Ji siejama ne tik su prastesne emocine būsena, bet ir su greitesniu sveikatos prastėjimu, įskaitant pažintinių funkcijų silpnėjimą senstant.

    Nors vienatvė nebūtinai reiškia buvimą vienam, ilgalaikis jausmas, kad nėra kam pasipasakoti ar iš ko sulaukti paramos, gali veikti panašiai kaip chroniškas stresas. Dėl to ekspertai rekomenduoja rūpintis socialiniais ryšiais taip pat sąmoningai, kaip mityba ar fiziniu aktyvumu.

    Ką daryti kasdien, kad būtų geriau

    Harvardo tyrimų kryptis dera su plačiau medicinoje pripažįstama nuostata: sveikatą palaiko keli tarpusavyje susiję dalykai. Reguliarus judėjimas, pakankamas miegas ir subalansuota mityba kuria pagrindą, o artimi ryšiai didina atsparumą stresui ir padeda lengviau įveikti gyvenimo krizes.

    Taip pat akcentuojama prasmingos veiklos svarba, kai žmogus turi tikslų, kurie jam asmeniškai svarbūs, o ne vien diktuojami aplinkos. Praktikoje tai gali būti bendruomeninė veikla, savanorystė, ilgalaikis pomėgis ar tiesiog nuoseklus laikas šeimai ir draugams, kurio dažnai pritrūksta kasdienėje rutinoje.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad greitų receptų čia nėra, tačiau kryptis aiški: santykių kokybė ir emocinis saugumas yra ilgalaikė investicija. Net nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, dažnesni susitikimai su artimaisiais ar sąmoningas konfliktų mažinimas, ilgainiui gali duoti apčiuopiamą efektą.

  • Ar pinigai perka laimę? Billas Gatesas atvirai paaiškino, ką jam suteikė finansinis saugumas

    Ar pinigai gali padaryti žmogų laimingesnį? Šis klausimas vėl sugrįžo į viešą diskusiją po to, kai socialiniuose tinkluose išplito senesnis Billo Gateso atsakymas apie tai, ką jam realiai davė didžiulė finansinė sėkmė.

    „Microsoft“ vienas įkūrėjų yra pripažinęs, kad didesnės pajamos jo gyvenimą padarė laimingesnį, tačiau ne dėl prabangos. Pasak jo, svarbiausia nauda yra ne galimybė pirkti brangius daiktus, o dingęs nuolatinis nerimas dėl netikėtų išlaidų.

    „Taip. Aš nebegalvoju, kaip apmokėti gydymą ar mokslą“, – sakė Billas Gatesas.

    Jis pabrėžė, kad tam nereikia milijardo, nes esminė riba yra finansinis stabilumas, o ne ekstremalus turtas. Tai reiškia būseną, kai žmogus gali susidoroti su staigiais gyvenimo sukrėtimais, pavyzdžiui, liga, darbo praradimu ar būtinu šeimos nario gydymu, neįkrisdamas į skolas.

    Ekspertai pastebi, kad Gateso mintis atitinka daugelį tyrimų išvadų: pinigai laimės „nenuperka“ tiesiogiai, tačiau mažina stresą ir didina pasirinkimo laisvę. Kuo mažiau kasdienio nesaugumo, tuo didesnė tikimybė jausti stabilesnę emocinę savijautą.

    Ekonomistai ir psichologai jau seniai nagrinėja ryšį tarp pajamų ir gerovės. Viena dažniausiai cituojamų išvadų yra ta, kad iki tam tikro taško pajamų augimas aiškiai siejasi su didesniu pasitenkinimu gyvenimu, nes lengviau patenkinti bazinius poreikius ir sukaupti finansinę „pagalvę“.

    Vis dėlto, pasiekus stabilumą, papildomi pinigai dažniau prisideda prie komforto, o ne prie ilgalaikės laimės. Tyrėjai išskiria, kad didžiausią poveikį savijautai daro ne vien pajamų dydis, bet ir finansinis neapibrėžtumas, skolos bei nuolatinis „išgyvenimo“ režimas.

    Pastaraisiais metais daugelyje šalių išaugus pragyvenimo kaštams, daugiau žmonių kasdien patiria spaudimą dėl būsto, maisto, sveikatos paslaugų ar švietimo išlaidų. Tokiose aplinkybėse finansinio saugumo tema tampa ne teorine, o labai praktiška: net ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai gali jaustis nesaugiai, jei neturi santaupų.

    Gateso pasisakymas dažnai interpretuojamas kaip priminimas, kad emocinę gerovę smarkiai veikia ne prabanga, o ramybė dėl rytojaus. Kitaip tariant, svarbiausias „pirkinys“ čia yra ne daiktas, o mažesnis kasdienis stresas.