Tag: Laimo liga

  • Erkė gali įsisiurbti net parke: ką daryti radus ją ant odos ir kokių klaidų vengti

    Erkė gali įsisiurbti net parke: ką daryti radus ją ant odos ir kokių klaidų vengti

    Pavasarį ir vasarą erkės būna aktyviausios, todėl įkandimą galima parsinešti ne tik iš miško, bet ir iš parko ar pievos. Pats įsisiurbimas dar nereiškia, kad žmogus užsikrėtė Laimo liga ar erkiniu encefalitu, tačiau greita reakcija sumažina riziką ir padeda laiku pastebėti simptomus.

    Erkės dažniausiai renkasi šiltas, drėgnas ir mažiau matomas vietas, todėl po buvimo lauke verta apžiūrėti visą kūną. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti pažastims, kirkšnims, pakinkliams, kaklui, plaukų linijai ir vietai už ausų.

    Įkandimas neretai beveik nejaučiamas, nes erkė įkandimo metu išskiria nuskausminamųjų medžiagų. Dėl to ją žmonės aptinka tik po kelių valandų ar net kitą dieną, todėl odos patikra po pasivaikščiojimo išlieka viena efektyviausių prevencijos priemonių.

    Kaip teisingai ištraukti erkę?

    Pagrindinis principas radus erkę yra kuo greičiau ją pašalinti mechaniškai ir išlikti ramiems. Tam tinka plona pinceto galvutė arba vaistinėse parduodami specialūs įrankiai, svarbiausia sugriebti erkę kuo arčiau odos.

    Erkę reikėtų traukti tvirtu, tolygiu judesiu į viršų, laikantis įkandimo ašies. Jos nereikėtų sukioti, staigiai plėšti ar spausti, nes taip didėja tikimybė, kad į žaizdą pateks daugiau seilių ar turinio, kuriame gali būti ligų sukėlėjų.

    Pašalinus erkę, įkandimo vietą reikėtų dezinfekuoti, o rankas kruopščiai nusiplauti. Taip pat verta pasižymėti datą ir kelias savaites stebėti odą bei savijautą.

    Klaidos, kurios gali padidinti riziką

    Medikai nepataria naudoti vadinamųjų naminių metodų, kai erkė tepama riebalais, alkoholiu ar kitomis priemonėmis. Tokie veiksmai gali suerzinti parazitą ir paskatinti jį išskirti daugiau seilių ar skrandžio turinio.

    Taip pat nerekomenduojama erkės deginti ar bandyti ją „uždusinti“ kremu. Saugiausia ir patikimiausia taktika yra mechaninis pašalinimas kuo greičiau, nenaudojant papildomų dirgiklių.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją?

    Dažniausiai po įkandimo atsiranda nedidelis paraudimas ar gumbelis, panašus į įprastą vabzdžio įkandimą, ir tai per kelias dienas praeina. Toks vietinis uždegimas savaime neįrodo užsikrėtimo.

    Susirūpinti reikėtų, jei atsiranda migruojanti eritema, tai yra didėjantis žiedinis paraudimas, dažnai didesnis nei 5 centimetrai, kartais su šviesesniu centru. Ji gali pasirodyti praėjus nuo kelių dienų iki kelių savaičių po įkandimo ir paprastai nei skauda, nei niežti, bet palaipsniui plečiasi.

    Pastebėjus tokį paraudimą būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes Laimo ligai ankstyvoje stadijoje dažniausiai reikalingas gydymas antibiotikais. Laiku pradėtas gydymas padeda sumažinti vėlyvų komplikacijų, tokių kaip nervų sistemos pažeidimai ar sąnarių uždegimai, riziką.

    Verta žinoti, kad Laimo liga ne visada pasireiškia odos pokyčiais, o daliai žmonių gali pasireikšti į gripą panašūs simptomai, tokie kaip karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmai ir nuovargis. Jei per kelias savaites po įkandimo atsiranda neįprastų simptomų, saugiausia pasitarti su šeimos gydytoju.

    Erkinio encefalito atveju skiepai išlieka patikimiausia prevencijos priemonė, ypač žmonėms, kurie dažnai lankosi gamtoje. Net ir pasiskiepijus, erkės įkandimo vietą vis tiek reikia stebėti, nes skiepai neapsaugo nuo Laimo ligos.

  • Šis paprastas daiktas kuprinėje gali padėti išvengti erkės ir boreliozės: gydytojai primena taisykles

    Šis paprastas daiktas kuprinėje gali padėti išvengti erkės ir boreliozės: gydytojai primena taisykles

    Erkių sezonas kasmet prasideda anksti, o šylant klimatui jų aktyvumas dažnėja ir užsitęsia ilgiau. Nors nėra priemonės, kuri šimtaprocentiniu tikslumu apsaugotų nuo erkės įsisiurbimo, riziką galima reikšmingai sumažinti pasiruošus iš anksto.

    Vienas netikėtas, bet praktiškas triukas lauke – drabužių valymo lipni juosta su voleliu. Ją verta įsimesti į kuprinę einant į mišką, parką ar planuojant pikniką pievoje, nes erkės neretai pirmiausia patenka ant drabužių.

    Lipniu voleliu perbraukus per kelnių klešnes, rankoves ar kojinių sritį, galima greitai „surinkti“ ropojančias erkes dar prieš joms pasiekiant odą. Svarbu suprasti, kad tai nėra gydymo ar repelento pakaitalas, tačiau gali būti papildoma prevencinė priemonė.

    Kitas būdas, kurį žmonės kartais taiko žygiuose, – prie kelnių klešnių pritvirtinti platesnę lipnią juostą taip, kad ji sudarytų barjerą ropojančiai erkei. Erkės dažniausiai juda nuo žolės ar krūmų į viršų, todėl barjeras ties blauzdomis teoriškai gali sutrukdyti pasiekti odą.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Paplitęs mitas, kad erkės krenta nuo medžių, tačiau dažniausiai jos tyko žemai, žolėje, krūmuose ir paklotėje. Praktikoje tai reiškia, kad rizika kyla ne tik miške, bet ir miesto parkuose, pakelėse, soduose, net kiemuose, kur yra žolės ir drėgnesnių vietų.

    Dar vienas klaidingas įsitikinimas – kad erkės „puola“ tik šiltomis vasaros dienomis. Jų aktyvumas priklauso nuo oro sąlygų, o švelnesnės žiemos nereiškia, kad problema išnyksta: erkės gali išgyventi ir suaktyvėti, kai tik sąlygos tampa palankios.

    Ką daryti grįžus iš lauko?

    Efektyviausia rutina po pasivaikščiojimo – kuo greičiau apžiūrėti kūną ir drabužius. Ypatingą dėmesį verta skirti vietoms, kur oda plonesnė ir šilčiau: pakinkliams, kirkšnims, pažastims, už ausų, galvos odai.

    „Kuo greičiau pastebėsite erkę ir ją saugiai pašalinsite, tuo mažesnė tikimybė, kad bus perduotos infekcijos“, – pabrėžia medikai.

    Jei erkė įsisiurbė, ją reikėtų pašalinti kuo skubiau, suimant kuo arčiau odos ir traukiant tolygiai, nesukiojant ir nespaudžiant pilvelio. Po pašalinimo įkandimo vietą verta dezinfekuoti, o kelias savaites stebėti savijautą ir odą.

    Kodėl tai svarbu dėl boreliozės?

    Erkės gali platinti įvairias ligas, o viena dažniausiai aptariamų yra Laimo liga, dar vadinama borelioze. Ankstyvas požymis gali būti plintantis odos paraudimas, tačiau ne visiems jis atsiranda, todėl svarbu atkreipti dėmesį ir į bendrus simptomus, pavyzdžiui, karščiavimą, sąnarių skausmus ar neįprastą nuovargį.

    Specialistai primena, kad geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias priemones: tinkamą aprangą, repelentus, kūno apžiūrą po buvimo gamtoje ir greitą erkės pašalinimą. Paprastas lipnus volelis ar juosta gali tapti papildomu žingsniu, ypač ilgesnių išvykų metu.

  • Erkių sezonas įsibėgėja: 6 pavojingos ligos ir svarbiausia taisyklė, mažinanti užsikrėtimo riziką

    Šylant orams vis daugiau žmonių laiką leidžia gamtoje, o kartu auga ir erkių įkandimų skaičius. Specialistai pabrėžia, kad didžiausias aktyvumas paprastai tęsiasi nuo pavasario iki ankstyvo rudens, todėl budrumo reikia tiek miškuose, tiek parkuose ar sodybose.

    Dalis erkių pernešamų ligų prasideda panašiai: pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda galvą ir raumenis, atsiranda silpnumas. Tačiau ligų eiga ir pasekmės gali smarkiai skirtis, o kai kuriais atvejais svarbi kiekviena para.

    Gydytojai akcentuoja, kad greitesnis erkės pašalinimas dažnai sumažina tikimybę užsikrėsti dalimi bakterinių infekcijų, kurios perduodamos ne akimirksniu. Vis dėlto tai nėra universali taisyklė visoms ligoms, todėl po įkandimo svarbu stebėti savijautą ir, prireikus, kreiptis į medikus.

    Pačią erkę rekomenduojama šalinti kuo greičiau, suimant ją kuo arčiau odos ir traukiant tolygiai, nesukiojant. Įkandimo vietą verta dezinfekuoti, o artimiausias kelias savaites atkreipti dėmesį į bėrimus, karščiavimą ar kitus neįprastus simptomus.

    Viena dažniausiai minimų erkių platinamų infekcijų – Laimo liga. Jai būdingi nuovargis, galvos skausmas, karščiavimas, o daliai žmonių atsiranda plintantis žiedinis bėrimas, neretai primenantis taikinį.

    Negydoma Laimo liga gali pažeisti sąnarius, širdį ir nervų sistemą, todėl ankstyvas gydymas antibiotikais yra esminis. Medikai primena, kad bėrimas pasireiškia ne visada, tad diagnozė remiasi ne vien odos pokyčiais.

    Kita, rečiau aptariama, bet vis dažniau aprašoma būklė – alfa-gal sindromas, kai po erkės įkandimo gali išsivystyti alerginė reakcija į raudoną mėsą. Simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po valgymo ir gali apimti pykinimą, dilgėlinę ar kvėpavimo sutrikimus.

    Šiam sindromui specifinio gydymo, kuris „panaikintų“ reakciją, paprastai nėra, todėl svarbiausia tampa mitybos korekcija ir alergologo priežiūra. Įtariant tokią alergiją, savarankiškai eksperimentuoti su maistu nerekomenduojama.

    Anaplazmozė ir erlichiozė – bakterinės infekcijos, kurios neretai primena gripą: karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmai. Kai kuriems žmonėms prisideda virškinamojo trakto simptomai, o vaikams erlichiozė gali pasireikšti ir bėrimu.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad įmanoma užsikrėsti keliomis infekcijomis vienu metu, todėl simptomai gali būti netipiniai ar sunkesni. Tokiais atvejais gydymą parenka medikai, įvertinę kliniką ir tyrimų rezultatus.

    Babeziozė išsiskiria tuo, kad ją sukelia ne bakterija, o parazitas, kuris pažeidžia raudonuosius kraujo kūnelius. Vieniems žmonėms simptomai gali ilgai nepasireikšti, kitiems būdingas gausus prakaitavimas, karščiavimas, silpnumas, o sunkesniais atvejais – mažakraujystė.

    Didžiausia rizika patirti komplikacijų dažniausiai tenka vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi. Pajutus stiprų silpnumą ar atsiradus dusuliui po įkandimo, delsti nereikėtų.

    Ypač pavojinga laikoma dėmėtoji kalnų uolų karštinė, kuri kai kuriose šalyse siejama su sunkia ligos eiga ir didesniu mirtingumu, jei gydymas nepradedamas laiku. Be aukštos temperatūros, gali atsirasti smulkus bėrimas, o infekcija gali pažeisti kraujagysles ir vidaus organus.

    Į medikus verta kreiptis, jei per kelias savaites po įkandimo pakyla temperatūra, atsiranda stiprus galvos skausmas, bėrimas, neįprastas nuovargis, sąnarių skausmai ar neurologiniai simptomai. Taip pat svarbu pasitarti, jei įkandimų buvo daug arba erkę pašalinti pavyko tik po ilgesnio laiko.

    Specialistai primena, kad geriausia apsauga išlieka prevencija: tinkama apranga gamtoje, repelentai, kūno apžiūra grįžus namo ir greitas erkės pašalinimas. Kuo anksčiau atpažįstami simptomai, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių pasekmių.

  • Erkė įsisiurbė į odą? Štai ką privalote padaryti tuoj pat, kad sumažintumėte riziką

    Erkė įsisiurbė į odą? Štai ką privalote padaryti tuoj pat, kad sumažintumėte riziką

    Erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje paprastai suintensyvėja pavasarį, tačiau dėl švelnesnių žiemų įsisiurbimų fiksuojama ir ne sezono metu. Erkė įkandimo metu dažnai nejaučiama, todėl svarbiausia po buvimo gamtoje kuo greičiau apžiūrėti odą ir veikti nedelsiant.

    Erkės gali pernešti kelias žmogui pavojingas infekcijas, dažniausiai minimos Laimo liga ir erkinis encefalitas. Laimo ligą sukelia bakterijos, o erkinį encefalitą virusas, todėl šių ligų prevencija ir gydymas skiriasi: nuo encefalito gali padėti skiepai, o Laimo liga skiepų neturi.

    Grįžus iš miško, parko ar sodo, verta nusiprausti po dušu ir kruopščiai apžiūrėti visą kūną. Dažniausiai erkės įsisiurbia pažastyse, kirkšnyse, kelių linkiuose, už ausų, sprande ir ties plaukų linija, todėl šias vietas svarbu patikrinti ypač atidžiai.

    Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją reikėtų pašalinti kuo greičiau, nes kuo ilgiau ji būna prisitvirtinusi, tuo didesnė dalies infekcijų perdavimo tikimybė. Jei turite, patogiausia naudoti specialų erkių išėmimo įrankį, tačiau tinka ir aštri, dezinfekuota pinceto pora.

    Erkę suimkite kuo arčiau odos ir traukite staigiu, tvirtu judesiu į viršų, nespausdami pilvelio. Ištraukę įkandimo vietą dezinfekuokite, o vėliau įsitikinkite, kad erkė pašalinta visa, nes likusios dalys gali sukelti vietinį uždegimą.

    Svarbu nedaryti kelių klaidų: erkės netepkite aliejumi, kremu ar alkoholiu, nespauskite ir nedeginkite. Tokie veiksmai gali padidinti dirginimą ir apsunkinti saugų pašalinimą, o kai kuriais atvejais padidinti nepageidaujamų reakcijų riziką.

    Po įkandimo kelias savaites stebėkite savijautą ir odą: jei atsiranda plečiantis paraudimas, karščiavimas, galvos skausmas, raumenų ar sąnarių skausmai, silpnumas ar kiti neįprasti simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją. Net jei iškart jaučiatės gerai, simptomai gali pasireikšti vėliau, todėl budrumas po erkės įsisiurbimo yra būtinas.

    Siekiant sumažinti įsisiurbimų tikimybę, rekomenduojama rinktis uždarus drabužius, šviesesnes spalvas, naudoti repelentus ir po kiekvieno pasivaikščiojimo gamtoje atlikti apžiūrą. Erkinio encefalito prevencijai svarbiausia priemonė yra skiepai, ypač žmonėms, kurie dažnai būna gamtoje ar dirba lauke.

  • Jei turite šią kraujo grupę, erkės jus renkasi dažniau: ką rodo mokslas ir kaip saugotis

    Šylant orams Lietuvoje suaktyvėja erkės, o jų įkandimai kasmet sukelia šimtus rimtų infekcijų atvejų. Nors dažniausiai pabrėžiama apranga, repelentai ir elgesys gamtoje, kai kurie tyrimai rodo, kad įtakos gali turėti ir žmogaus kraujo grupė.

    Čekijoje atliktame laboratoriniame eksperimente buvo vertinama, ar erkės gali dažniau krypti prie tam tikros kraujo grupės. Rezultatai parodė, kad dažniausiai jos rinkosi A (antrąją) kraujo grupę, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra taisyklė, jog kitų grupių žmonių erkės nekanda.

    Tyrimo metu ant vienodo atstumo paviršiaus buvo patalpinti skirtingų kraujo grupių kraujo lašai, o erkė stebėta, prie kurio mėginio ji juda. Bandymas buvo kartojamas 100 kartų, o dažniausias pasirinkimas teko A (antrajai) grupei, kai tuo metu mažiausiai patraukli pasirodė B (trečioji) grupė.

    Kodėl tai dar nereiškia diagnozės

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad laboratorinės sąlygos neatspindi realios situacijos gamtoje, kur erkės orientuojasi į kur kas daugiau signalų. Pagrindiniai jų „taikiniai“ yra iškvepiamas anglies dioksidas, kūno šiluma, odos drėgmė ir individualus žmogaus kvapas.

    Tyrėjai kelia prielaidą, kad kraujo grupė gali būti susijusi su tam tikrais biocheminiais skirtumais, pavyzdžiui, odos išskiriamų medžiagų profiliu ar ant odos gyvenančių mikroorganizmų sudėtimi. Vis dėlto aiškaus mechanizmo, kodėl erkės galėtų preferuoti vieną grupę, kol kas nėra patvirtinta tiek, kad tai būtų galima taikyti kaip patikimą rizikos vertinimo priemonę.

    Didžiausia rizika slypi infekcijose

    Nepriklausomai nuo kraujo grupės, didžiausias pavojus kyla dėl erkių platinamų ligų, ypač erkinio encefalito ir Laimo ligos. Erkinis encefalitas yra virusinė infekcija, nuo kurios patikimiausiai apsaugo skiepai, o Laimo liga gydoma antibiotikais, tačiau ankstyvas atpažinimas yra labai svarbus.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir vienoje šeimoje ar draugų grupėje po to paties pasivaikščiojimo vienas žmogus gali rasti kelias erkes, o kitas nė vienos. Tokie skirtumai dažniau aiškinami elgesiu, drabužiais, buvimo vieta ir individualiais kvapais, o ne vien kraujo grupe.

    Kaip sumažinti įkandimo tikimybę

    Medikai pataria gamtoje rinktis šviesius, uždarus drabužius, kelnes sukišti į kojines, o po buvimo lauke kruopščiai apžiūrėti kūną, ypač pažastis, kirkšnis, sprandą ir už ausų. Taip pat svarbu naudoti repelentus ir jų poveikį atnaujinti pagal gamintojo nurodymus.

    Jei erkė įsisiurbė, ją rekomenduojama pašalinti kuo greičiau, suimant kuo arčiau odos ir traukiant tolygiai, nespaudžiant pilvelio. Po įkandimo vietą verta stebėti kelias savaites, o atsiradus plintančiam paraudimui, karščiavimui, galvos ar raumenų skausmams, reikėtų kreiptis į gydytoją.