Tag: Laisvės kovos

  • Ignalinoje paminėta Partizanų pagerbimo diena: Mišios, atminimo vietos ir vienybės žinutės jaunimui

    Ignalinoje paminėta Partizanų pagerbimo diena: Mišios, atminimo vietos ir vienybės žinutės jaunimui

    Gegužės 17 dieną Ignalinoje surengtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas. Renginys pradėtas Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje aukotomis Šv. Mišiomis, vėliau dalyviai vyko į atmintinas partizanų pagerbimo vietas.

    Miesto kapinėse ir prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę savivaldybės vadovai kartu su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovu padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakeles. Po oficialiosios dalies Ignalinos kultūros centras kvietė į prisiminimų ir muzikos popietę, kurioje dėmesys skirtas asmeninėms istorijoms.

    Priminimas apie abejingumo kainą

    Ignalinos meras Laimutis Ragaišis kalbėdamas pabrėžė, kad istorinei atminčiai pavojingiausia yra abejojimas ir abejingumas. Jo teigimu, būtent dėl to šeimose svarbu nuosekliai pasakoti vaikams ir anūkams apie senelius, prosenelius bei jų išgyvenimus okupacijos metais.

    Renginyje taip pat prisimintos trys pernai mirusios partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės: Ona Butrimaitė-Laurinienė, Veronika Paukštytė-Macienė ir Angelė Mameniškytė-Kondratavičienė. Jų gyvenimo istorijos buvo įvardytos kaip gyvas liudijimas, kokią kainą žmonės sumokėjo už teisę išlikti laisviems.

    „Pasiimkite savo šeimų senus albumus, papasakokite apie senelius, prosenelius vaikams, anūkams. Pasaulis neramus, kiekvieno pareiga stengtis dėl šeimos, namų, krašto ir Lietuvos“, – sakė Laimutis Ragaišis.

    Raginimas stiprinti patriotinį ugdymą

    Budrumo ir pilietiškumo svarbą akcentavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ignalinos valdybos pirmininkas Vytautas Gimžauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad laisvės kovų dalyvių gretos kasmet mažėja, todėl atsakomybė perduoti istoriją jaunajai kartai tenka bendruomenėms, šeimoms ir švietimo įstaigoms.

    Pasak renginio dalyvių, šiandienos kontekste ypač svarbu kalbėti ne tik apie datas ar simbolius, bet ir apie žmonių patirtis: netektis, tremtį, pasipriešinimą, moralinius pasirinkimus. Minėjime skambėjo mintis, kad patriotiškumas nėra vien šventinių progų dalis, o kasdienis rūpestis valstybe ir artimaisiais.

    Gyvos istorijos per dainą ir prisiminimus

    Popietėje savo kūryba ir asmeninėmis šeimos istorijomis dalijosi žurnalistės Živilė Kropaitė-Basiulė ir Aistė Plaipaitė. Jų atliekamos dainos apie partizanus ir tremtį tapo emociniu renginio akcentu, o viena daina nuskambėjo ukrainiečių kalba, primindama, kad laisvės tema aktuali ir šiandien.

    Aistė Plaipaitė papasakojo apie senelį Praną Plaipą, kuris dar mokydamasis buvo nuteistas už antisovietinę veiklą, kai su bendraamžiais rašė ir platino patriotinio turinio atsišaukimus. Pasak jos, šeimos patirtis padėjo suprasti, kad laisvė nėra duotybė, o atsakomybė ją saugoti tenka kiekvienai kartai.

    Živilė Kropaitė-Basiulė priminė ir savo močiutės, partizanų ryšininkės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją, kurią aprašė knygoje „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Renginyje pabrėžta, kad tokios asmeninės istorijos padeda jaunimui lengviau suprasti pokario realybę ir moralinius pasirinkimus.

    Minėjimo pabaigoje bendruomenė akcentavo, kad laisvė iškovota didžiule kaina, todėl atmintis, vienybė ir pagarba istorijai neturi likti vien ceremonijomis. Už prasmingą pasirodymą viešnioms įteiktos gėlės ir Ignalinos krašto nuotraukų albumai.

  • Partizanų atminimui – daugiau nei 400 žygeivių: kaip atrodė žygis „Samaningi kilometrai 2026“

    Partizanų atminimui – daugiau nei 400 žygeivių: kaip atrodė žygis „Samaningi kilometrai 2026“

    2026 metų gegužės 16 dieną Pašušvio apylinkėse surengtas atminimo žygis „Samaningi kilometrai 2026“, skirtas Prisikėlimo apygardos partizanams pagerbti. Organizatorių teigimu, į 15,6 kilometro maršrutą išėjo daugiau nei 400 dalyvių.

    Žygis pradėtas iškilmingai – padėtos gėlės Zembiškio–Lenčių mūšyje žuvusiems Vlado Pabarčiaus būrio partizanams. Ši vieta primena vieną iš kruvinų laisvės kovų epizodų, o pati tradicija kasmet grąžina dėmesį į konkrečius žmones ir jų istorijas.

    Maršrutas su edukacija

    Dalyviai žygiavo miško ir laukų takais, o maršrute laukė patriotinės dainos, skaitomos eilės ir teminės edukacijos. Programoje pristatyta ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus veikla „Atiduok Tėvynei, ką privalai“, skirta partizaninio karo patirčių ir vertybinių pasirinkimų pažinimui.

    Žygio metu taip pat eksponuota moksleivių piešinių paroda, pabrėžianti, kad istorinė atmintis perduodama ne vien per datas ar paminklus, bet ir per jaunų žmonių asmeninį santykį su praeitimi. Žygio pabaigoje dalyvių laukė kariškos vaišės ir karšta arbata.

    Kodėl svarbi Prisikėlimo apygarda

    Prisikėlimo apygarda laikoma vienu svarbiausių partizanų ryšių ir organizacinės struktūros centrų. Būtent šios apygardos teritorijoje, Minaičiuose, 1949 metais buvo suvienyta rezistencijos vadovybė, siekiant koordinuoti ginkluotą pasipriešinimą ir politinius tikslus.

    Žygyje dalyvavo ir Kėdainių rajono savivaldybės vadovai, pabrėžę, kad tokie renginiai padeda bendruomenei ne tik prisiminti istoriją, bet ir ją suprasti per vietoves, įvykius bei konkrečių kovotojų likimus.

  • Kalniškės mūšio 81-osios metinės: lietus nesutrukdė žygiui ir pagarbai žuvusiems partizanams

    Kalniškės mūšio 81-osios metinės: lietus nesutrukdė žygiui ir pagarbai žuvusiems partizanams

    Minėjimas Kalniškės miške

    Šeštadienį, nepaisant lietingo oro, Kalniškės miške paminėtos Kalniškės mūšio 81-osios metinės. Į minėjimą susirinko vietos bendruomenė, partizanų artimieji, tremtiniai, šauliai, kariškiai ir svečiai iš įvairių Lietuvos vietovių.

    Renginys prasidėjo tradiciniu žygiu partizanų kovų takais nuo Simno miesto aikštės. Žygio dalyviai, lydimi plk. Rimanto Jarmalavičiaus, keliavo į vieną svarbiausių Dzūkijos partizaninio pasipriešinimo vietų.

    Kalniškės mūšio vietoje buvo aukotos Šv. Mišios už žuvusius partizanus ir Lietuvos laisvę. Mišias aukojo Simno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. R. Žukauskas.

    Minėjime dalyvavo ir Alytaus rajono savivaldybės atstovai, taip pat Seimo nariai bei savivaldybės tarybos nariai. Susirinkusiesiems perduoti merės Ausmos Miškinienės linkėjimai, akcentuota, kad istorinė atmintis šiandien stiprina pilietiškumą.

    1945 metų gegužės 16 dienos mūšis

    Kalniškės mūšis įvyko 1945 metų gegužės 16 dieną, kai Dzūkijos partizanai susidūrė su sovietų NKVD pajėgomis. Istorikų vertinimu, tai buvo vienas didžiausių atvirų susirėmimų ankstyvuoju partizaninio karo laikotarpiu.

    Į kovą stojo apie 100 partizanų, kuriems vadovavo Lietuvos ulonų puskarininkis Jonas Neifalta-Lakūnas. Prieš juos buvo sutelktos keliskart gausesnės pajėgos, dažnai nurodoma apie 1 000 NKVD karių.

    Nuo aušros iki sutemų trukęs mūšis pareikalavo skaudžiausios kainos: žuvo 44 partizanai. Šios netektys tapo Dzūkijos laisvės kovų simboliu, o pati vieta ilgainiui įgijo ypatingą reikšmę tiek istorinei atminčiai, tiek regiono tapatybei.

    Kalniškės mūšis dažnai minimas kaip pavyzdys, kiek daug lėmė ryžtas ir vietos pažinimas, kai partizanai siekė išsilaikyti prieš geriau ginkluotas ir gausesnes sovietų struktūras. Tačiau mūšis taip pat atskleidė ir žiaurią realybę: okupacinė valdžia turėjo didžiulius resursus, o atvirų kautynių kaina buvo itin didelė.

    Gyva atmintis ir bendrystė

    Po oficialiosios dalies minėjimo dalyviai klausėsi patriotininių ir partizaninių dainų koncerto Te skamba dainos milžinkapių šaly. Skambėjusios dainos priminė partizanų tikėjimą laisve, net kai pergalė atrodė nepasiekiama.

    Vėliau žmonės buvo pakviesti bendrystei ir kareiviškoms vaišėms. Tokie susitikimai, organizatorių teigimu, yra ne tik pagarba žuvusiesiems, bet ir būdas perduoti istorijos supratimą jaunajai kartai.

    Kalniškės mūšio vietoje šiandien stovi atminimo ženklai, kryžiai ir paminklai, o ąžuolai bei sutvarkyta aplinka primena, kad laisvės kovotojų istorija nėra vien vadovėlių tema. Kasmetinis sugrįžimas į šią vietą liudija, jog atmintis išlieka gyva per žmonių dalyvavimą, maldą ir bendrą atsakomybės jausmą.

  • Ignalinoje gegužės 17 dieną minės Partizanų pagerbimo dieną: Mišios ir susitikimas kultūros centre

    Ignalinoje gegužės 17 dieną minės Partizanų pagerbimo dieną: Mišios ir susitikimas kultūros centre


    Pagarba istorinei atminčiai

    Gegužės 17 dieną Ignalinoje vyks Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas.

    12 val. visi kviečiami į Šv. Mišias Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje.

    13 val. Ignalinos rajono kultūros centre vyks prisiminimų popietė apie rezistenciją ir atmintį. Renginio metu laukia prasmingas pokalbis su žurnalistėmis Živile Kropaite-Basiule bei Aiste Plaipaite.

    Živilė ir Aistė taip pat dovanos istorinę atmintį ir pagarbą kovotojams už laisvę žadinančių dainų. 

    Tai puiki proga prisiminti laisvės kovotojus, pagerbti partizanų atminimą ir kartu stiprinti visuomenės vienybę.

    Renginys nemokamas. Kviečiame dalyvauti!

     

    Savivaldybės administracija

     
     
     
     

  • Krašto apsaugos ministerija kviečia į „Samaningus kilometrus“: gegužės 16 dieną startuoja registracija grupėms

    Krašto apsaugos ministerija gegužės 16 dieną kviečia prisijungti prie nacionalinės žygių iniciatyvos „Samaningi kilometrai“ ir registruotis dalyvauti grupėmis. Organizatoriai ragina burti komandas su kolegomis, bendruomenėmis, šeimomis, mokiniais, nariais ar partneriais.

    „Samaningi kilometrai“ yra trečius metus iš eilės vykdomas projektas, įgyvendinamas kartu su Lietuvos šaulių sąjunga. Jo tikslas – per patyriminę veiklą ir šiuolaikišką pristatymą priminti Laisvės kovų istoriją, ją susiejant su konkrečiomis vietomis ir žmonių patirtimi.

    Iniciatyva skirta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai įprasminti, kuri tradiciškai minima trečiąjį gegužės savaitgalį. Pasak organizatorių, žygiai tampa būdu šią dieną pažymėti ne vien formaliais renginiais, o aktyviu dalyvavimu.

    Kodėl pasirinktas žygis?

    Žygis Laisvės kovų istorijoje nebuvo pramoga: partizanams tai dažnai reiškė būtinybę judėti, slėptis ir išgyventi miške, nuolat keičiant vietą. Projekto sumanymas kviečia dalyvius pabandyti įsivaizduoti, ką reiškė eiti į nežinią, ir ką istorijos suvokimui duoda fizinė pastanga bei buvimas tose pačiose erdvėse.

    Organizatoriai pabrėžia, kad ėjimas autentiškomis vietomis keičia santykį su pasakojama istorija: girdimi pasakojimai susiejami su tuo, ką žmogus mato ir patiria čia pat. Toks formatas, anot jų, padeda išvengti pasyvumo, nes kiekvienas dalyvis tampa bendro veiksmo dalimi.

    Ką tai duoda komandoms ir bendruomenėms?

    Projektas pristatomas ir kaip įtraukianti veikla organizacijoms: žygis sukuria bendrą laiką pokalbiui, patirčiai ir susitelkimui. Dėl to „Samaningi kilometrai“ siūlomi ne tik pavieniams dalyviams, bet ir įstaigų, įmonių, mokyklų, bendruomenių ar draugų grupėms.

    Skelbiama, kad 2026 metais planuojama surengti 10 žygių Lietuvoje ir 9 žygius lietuvių bendruomenėse užsienyje. Pagrindinė iniciatyvos žinutė formuluojama taip: eidami jų mintomis samanomis ugdome savo pačių sąmoningumą.

  • Samaningi kilometrai 2026: 19 žygių Lietuvoje ir užsienyje kviečia registruotis grupėmis

    Samaningi kilometrai 2026: 19 žygių Lietuvoje ir užsienyje kviečia registruotis grupėmis

    Gegužės 16 dieną startuoja nacionalinė žygių iniciatyva „Samaningi kilometrai“, kviečianti registruotis grupėmis ir žygiuoti kartu su kolegomis, bendruomene, šeimomis ar partneriais. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik aktyvaus laisvalaikio forma, bet ir patyriminis būdas prisiliesti prie Laisvės kovų istorijos.

    Projektas įgyvendinamas trečius metus iš eilės kartu su Lietuvos šaulių sąjunga. Iniciatyvos tikslas – per veiksmą ir buvimą autentiškose vietose priminti partizaninio pasipriešinimo patirtis, o istoriją susieti su konkrečiu kraštovaizdžiu, pastanga ir bendru ėjimu.

    19 žygių per 2026 metus

    2026 metais numatyti 10 žygių Lietuvoje ir 9 žygiai lietuvių bendruomenėse užsienyje. Organizatoriai nurodo, kad dalyviai kviečiami rinktis iš skirtingų maršrutų ir prisijungti ten, kur patogiausia, o registracija orientuota į bendrą dalyvavimą komandomis.

    Iniciatyva skirta įprasminti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, kuri tradiciškai minima trečiąjį gegužės savaitgalį. Tokiu laiku pasirinkimas nėra atsitiktinis – dėmesys sutelkiamas į istorinę atmintį, pilietiškumą ir ryšį tarp visuomenės bei gynybos tradicijų.

    Kodėl žygis siejamas su partizanais

    Organizatorių teigimu, žygis Laisvės kovų kontekste nėra romantiška pramoga – partizanams judėjimas miškais buvo kasdienė išgyvenimo būsena. Šiandien, einant tomis pačiomis ar panašiose vietovėse, atsiranda galimybė istoriją patirti ne per formalų minėjimą, o per fizinę pastangą ir buvimą aplinkoje, kuri padeda geriau suvokti to laikotarpio realybę.

    „Žygis leidžia istoriją suprasti per patirtį, kai pasakojimai susiejami su tuo, ką žmogus mato ir išgyvena čia pat“, – teigia iniciatyvos organizatoriai.

    Kuo tai naudinga organizacijoms ir bendruomenėms

    „Samaningi kilometrai“ pristatomas ir kaip komandinio sutelktumo formatas: bendras maršrutas sukuria erdvę pokalbiui, bendram tikslui ir įsimenančiai patirčiai. Tokiose veiklose dažnai nelieka pasyvių stebėtojų – dalyvavimas tampa bendru veiksmu, kuris natūraliai stiprina tarpusavio ryšį.

    Pagrindinė iniciatyvos žinutė išlieka paprasta ir aiški: eidami jų mintomis samanomis ugdome savo pačių sąmoningumą. Norint prisijungti, siūloma pasirinkti vieną iš suplanuotų žygių ir registruotis su savo grupe.