Gegužės 17 dieną Ignalinoje surengtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas. Renginys pradėtas Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje aukotomis Šv. Mišiomis, vėliau dalyviai vyko į atmintinas partizanų pagerbimo vietas.
Miesto kapinėse ir prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę savivaldybės vadovai kartu su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovu padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakeles. Po oficialiosios dalies Ignalinos kultūros centras kvietė į prisiminimų ir muzikos popietę, kurioje dėmesys skirtas asmeninėms istorijoms.
Priminimas apie abejingumo kainą
Ignalinos meras Laimutis Ragaišis kalbėdamas pabrėžė, kad istorinei atminčiai pavojingiausia yra abejojimas ir abejingumas. Jo teigimu, būtent dėl to šeimose svarbu nuosekliai pasakoti vaikams ir anūkams apie senelius, prosenelius bei jų išgyvenimus okupacijos metais.
Renginyje taip pat prisimintos trys pernai mirusios partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės: Ona Butrimaitė-Laurinienė, Veronika Paukštytė-Macienė ir Angelė Mameniškytė-Kondratavičienė. Jų gyvenimo istorijos buvo įvardytos kaip gyvas liudijimas, kokią kainą žmonės sumokėjo už teisę išlikti laisviems.
„Pasiimkite savo šeimų senus albumus, papasakokite apie senelius, prosenelius vaikams, anūkams. Pasaulis neramus, kiekvieno pareiga stengtis dėl šeimos, namų, krašto ir Lietuvos“, – sakė Laimutis Ragaišis.
Raginimas stiprinti patriotinį ugdymą
Budrumo ir pilietiškumo svarbą akcentavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ignalinos valdybos pirmininkas Vytautas Gimžauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad laisvės kovų dalyvių gretos kasmet mažėja, todėl atsakomybė perduoti istoriją jaunajai kartai tenka bendruomenėms, šeimoms ir švietimo įstaigoms.
Pasak renginio dalyvių, šiandienos kontekste ypač svarbu kalbėti ne tik apie datas ar simbolius, bet ir apie žmonių patirtis: netektis, tremtį, pasipriešinimą, moralinius pasirinkimus. Minėjime skambėjo mintis, kad patriotiškumas nėra vien šventinių progų dalis, o kasdienis rūpestis valstybe ir artimaisiais.
Gyvos istorijos per dainą ir prisiminimus
Popietėje savo kūryba ir asmeninėmis šeimos istorijomis dalijosi žurnalistės Živilė Kropaitė-Basiulė ir Aistė Plaipaitė. Jų atliekamos dainos apie partizanus ir tremtį tapo emociniu renginio akcentu, o viena daina nuskambėjo ukrainiečių kalba, primindama, kad laisvės tema aktuali ir šiandien.
Aistė Plaipaitė papasakojo apie senelį Praną Plaipą, kuris dar mokydamasis buvo nuteistas už antisovietinę veiklą, kai su bendraamžiais rašė ir platino patriotinio turinio atsišaukimus. Pasak jos, šeimos patirtis padėjo suprasti, kad laisvė nėra duotybė, o atsakomybė ją saugoti tenka kiekvienai kartai.
Živilė Kropaitė-Basiulė priminė ir savo močiutės, partizanų ryšininkės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją, kurią aprašė knygoje „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Renginyje pabrėžta, kad tokios asmeninės istorijos padeda jaunimui lengviau suprasti pokario realybę ir moralinius pasirinkimus.
Minėjimo pabaigoje bendruomenė akcentavo, kad laisvė iškovota didžiule kaina, todėl atmintis, vienybė ir pagarba istorijai neturi likti vien ceremonijomis. Už prasmingą pasirodymą viešnioms įteiktos gėlės ir Ignalinos krašto nuotraukų albumai.
