CP v2

Tag: Laisvoji ekonominė zona

  • Panevėžio rajone planuojama 424 ha LEZ: tarp Berčiūnų ir Gustonių numatyta ir gynybos pramonė

    Panevėžio rajono savivaldybės tarybai pristatyta naujos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) koncepcija – tarp Berčiūnų ir Gustonių siūloma formuoti 424 hektarų pramonės teritoriją. Projekto rengėjai teigia, kad tokio masto zona galėtų tapti viso regiono augimo varikliu ir padėti pritraukti stambesnius investuotojus, kuriems šiandien trūksta paruoštos infrastruktūros.

    Sprendimo poreikį didina tai, kad esama Panevėžio LEZ teritorija, užimanti apie 47 hektarus, jau beveik užpildyta. Savivaldybė akcentuoja, kad be naujų pramoninių plotų regionas rizikuoja prarasti konkurencinį pranašumą, ypač kai įmonės ieško didelių, logistiškai patogių sklypų gamybai ir sandėliavimui.

    Vieta parinkta dėl logistikos

    Numatoma teritorija pasirinkta dėl susisiekimo perspektyvų: ji ribojasi su magistraliniu keliu A9, o netoliese planuojama „Rail Baltica“ trasa. Koncepcijoje taip pat įvardijama Gustonių krovinių stotis ir intermodalinis terminalas, kurie galėtų sustiprinti krovinių pervežimą ir suteikti pramonei alternatyvą vien kelių transportui.

    Dar vienu argumentu įvardijama tai, kad aplink planuojamą zoną nėra tankiai apgyvendintų teritorijų, todėl būtų lengviau derinti pramonės plėtrą su aplinkosaugos ir triukšmo reikalavimais. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios sąlygos ypač svarbios įmonėms, kurioms reikalingi dideli pastatai, inžineriniai tinklai ir intensyvus logistikos srautas.

    Prioritetas – MTEP ir gynyba

    Pristatant galimybių studiją nurodyta, kad iš kelių alternatyvų rekomenduojama kryptis siejama su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP) bei gynybos pramonės plėtra. Tokia orientacija atitinka pastarųjų metų tendencijas Europoje, kai, augant saugumo poreikiams, vis daugiau dėmesio skiriama vietinei gynybos pramonei, tiekimo grandinių patikimumui ir aukštos pridėtinės vertės gamybai.

    „Esama pramonės zona jau užpildyta, todėl negalime ir mes stovėti vietoje – privalome veikti greitai ir strategiškai. Tikiu, kad naujoji 424 ha teritorija taps stipriu viso Panevėžio regiono ekonominiu varikliu“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis.

    Koncepciją tarybai pristatė Panevėžio plėtros agentūros atstovai kartu su studijos rengėjais – MB „Bauland“ ir UAB „Newsec advisers LT“. Jų skaičiavimu, per projekto laikotarpį teritorijoje galėtų atsirasti iki 7 000 darbo vietų, o sukurta socialinė ir ekonominė pridėtinė vertė siektų apie 282 mln. eurų.

    Kokie būtų kiti žingsniai?

    Savivaldybė nurodo, kad suderinus galutinį studijos variantą su miesto ir rajono vadovybe, planuojama kreiptis į Vyriausybę dėl valstybei svarbaus projekto statuso. Toks statusas paprastai leidžia greičiau koordinuoti procedūras, susijusias su žemės išpirkimu, teritorijų planavimu ir pagrindinės infrastruktūros parengimu.

    Pagal pristatytą planą, vienas iš tikslų – 2027 metais paskelbti LEZ valdymo operatoriaus konkursą. Savivaldybė pabrėžia, kad realus projekto tempas priklausys nuo sprendimų dėl statuso, planavimo procedūrų ir to, kaip greitai pavyks užtikrinti investuotojams reikalingus inžinerinius tinklus bei susisiekimo sprendinius.

  • Pėsčiųjų ir dviračių takas tarp Karmėlavos ir Kauno: ryškėja 4 km trasa, finišas – rugpjūtį

    Tarpe Karmėlavos ir Kauno įsibėgėjo naujos pėsčiųjų ir dviračių trasos įrengimas – jau ryškėja beveik 4 kilometrų vientisa atkarpa, kuri sujungs abiejose vietovėse esančius takus į vieną maršrutą. Savivaldybė skelbia, kad šis sprendimas turėtų palengvinti kasdienes keliones ir padidinti eismo saugumą.

    Karmėlava pastaraisiais metais sparčiai auga, o šalia veikianti Laisvoji ekonominė zona generuoja intensyvesnius srautus ir darbo keliones. Dėl to saugus judėjimas pėstiesiems ir dviratininkams tampa ne tik patogumo, bet ir infrastruktūros prioritetu, ypač maršrutuose, kur eismas tradiciškai koncentruojasi į automobilius.

    Kas bus įrengta maršrute

    Įgyvendinant projektą planuojama neapsiriboti vien asfalto ar dangos paklojimu – numatyti sprendimai, kurie didina patogumą ir saugumą įvairioms eismo dalyvių grupėms. Skelbiama, kad maršrute atsiras poilsio vietos su suoliukais ir šiukšliadėžėmis, taip pat kryptinis pėsčiųjų apšvietimas.

    Taip pat bus įrengti lietaus nuotekų tinklai, apsauginiai atitvarai, nauji kelio ženklai ir autobusų sustojimų peronai. Pabrėžiama, kad takas bus pritaikytas žmonėms su negalia, kad juo saugiai galėtų naudotis ir mažiau judrūs gyventojai.

    Kada planuojama pabaiga

    Darbus planuojama užbaigti rugpjūtį, todėl vasaros pabaigoje maršrutas turėtų tapti realia alternatyva tiek laisvalaikio išvykoms, tiek kelionėms į darbą dviračiu. Vientisas takas turėtų sumažinti poreikį dalį kelio važiuoti važiuojamąja dalimi ar rinktis ilgesnius apvažiavimus.

    Projektas finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Tai reiškia, kad darbai vykdomi pasitelkiant ir Europos Sąjungos ekonomikos atkūrimo krypties finansavimą, kuris daugelyje savivaldybių nukreipiamas į susisiekimo infrastruktūros atnaujinimą.