CP v2

Tag: Laivo vrakas

  • Prie Turkijos krantų aptiktas, kaip manoma, seniausias laivo vrakas: 4 700 metų amforos

    Prie Turkijos krantų aptiktas, kaip manoma, seniausias laivo vrakas: 4 700 metų amforos

    Radinių vieta ir amžius

    Prie Turkijos Antalijos provincijos Kekovos salos vykdomų povandeninių tyrimų metu archeologai aptiko amforų, datuojamų maždaug 4 400–4 700 metų. Manoma, kad jos priklausė ankstyvojo bronzos amžiaus laivo kroviniui ir gali būti vienas seniausių iki šiol žinomų laivo vrakų.

    Apie atradimą viešai pranešta 2026 metais, akcentuojant, kad radiniai gali papildyti žinias apie Anatolijos jūrinę istoriją. Tyrėjų teigimu, tokio laikotarpio objektai jūros dugne yra itin reti, nes organinės medžiagos dažniausiai suyra, o kroviniai išsisklaido.

    Ką rodo amforų analizė?

    Amforos, sprendžiant iš formos ir pirminių tyrimų, galėjo būti naudotos alyvuogių aliejui arba vynui gabenti. Molio sudėties analizė rodo, kad dalis indų tikėtina pagaminta Levanto regione, siejamame su Jordano slėnio dirbtuvėmis.

    Panašių indų aptikimas kituose Viduržemio jūros regionuose leidžia kalbėti apie ankstyvas, bet plačias prekybos jungtis. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad analogų rasta Egipte, taip pat Trojoje ir Kretoje, todėl krovinių judėjimas galėjo apimti didelę rytinės Viduržemio jūros dalį.

    „Savo Mėlynojoje tėvynėje atveriame pasaulio seniausio laivo vrako pėdsakus“, – sakė Turkijos kultūros ir turizmo ministras Mehmetas Nuri Ersojus.

    Kaip buvo aptiktas vrakas?

    Vrakas identifikuotas po ankstesniais metais vykdytų povandeninių apžvalgų, kuriose dalyvavo Akdeniz universitetas. Surinkti amforų pavyzdžiai leido daryti prielaidą, kad laivas nuskendo ankstyvajame bronzos amžiuje.

    Nuoseklios kasinėjimų fazės pradėtos 2026 metais, gavus Turkijos kultūros ir turizmo ministerijos leidimus. Darbams vadovauja Antalijos muziejaus direkcija, o mokslinę tyrimų kryptį koordinuoja archeologų komanda.

    Devyni ženklai ant amforos

    Viena iš aptiktų amforų išsiskyrė dviem skylėmis korpuse ir devyniais aiškiai matomais ženklais. Pirminės interpretacijos leidžia svarstyti, kad tai galėjo būti vadinamoji plakimo amfora, pritaikyta pieno produktams gaminti.

    Jeigu ši versija pasitvirtintų, radinys praplėstų supratimą ne tik apie prekių gabenimą, bet ir apie kasdienybę jūroje. Mokslininkai kelia hipotezę, kad jūrininkai galėjo gabentis ožkas, kelionėse melžti ir laive pasigaminti sviestą ar sūrį.

    Turkijos institucijos pabrėžia, kad povandeninis kultūros paveldas tampa strategine tyrimų kryptimi, o nauji radiniai turėtų padėti tiksliau rekonstruoti ankstyvųjų prekybos kelių geografiją. Artimiausiu metu laukiama detalesnių laboratorinių rezultatų ir tikslesnio krovinio bei maršruto įvertinimo.

  • Bodeno ežere aptiktas viduramžių laivo vrakas: narai archeologai nustebo dėl jo amžiaus

    Bodeno ežere aptiktas viduramžių laivo vrakas: narai archeologai nustebo dėl jo amžiaus

    Atradimas prie Lindau krantų

    Bodeno ežere, netoli Lindau miesto pietų Vokietijoje, povandeninės archeologijos specialistai aptiko medinių konstrukcijų, kurios, kaip paaiškėjo, yra laivo vrako liekanos. Radinys iš pradžių atrodė kaip pavienės medienos dalys, tačiau iš ežero dugno kyšantys špantai ir korpuso fragmentai leido patvirtinti, kad tai nuskendęs laivas.

    Pirmąją užuominą, anot tyrėjų, pateikė patyręs pramoginis naras, gerai pažįstantis vietovę. Būtent tokie vietos narų pastebėjimai dažnai tampa pradžia rimtesniems tyrimams, nes dideliuose ežeruose daugelis objektų ilgus metus lieka nepastebėti.

    Radinį tiria Bavarijos povandeninės archeologijos draugijos komanda. Organizacija vienija profesionalius archeologus, apmokytus mokslinius narus, studentus ir patyrusius mėgėjus, todėl dalis darbų atliekama savanorystės pagrindu.

    Kas nustebino labiausiai?

    Didžiausia staigmena buvo vrako amžius: pirminiai lūkesčiai rodė, kad radinys turėtų būti gerokai naujesnis. Vis dėlto nedidelio medienos mėginio analizė parodė, kad laivas datuotinas maždaug 1420–1450 metais, tai yra vėlyvaisiais Viduramžiais.

    „Ypač įdomu buvo tai, kad iš tiesų pavyko identifikuoti medines liekanas kaip vraką. Iš pradžių tai visai nebuvo akivaizdu“, – sakė povandeninės archeologijos tyrėjas Tobiasas Pfledereris.

    Tyrėjai pabrėžia, kad Bodeno ežere žinoma tik nedaug vėlyvųjų Viduramžių laikotarpio laivų vrakų, todėl šis objektas gali papildyti žinias apie tuometinę laivybą, maršrutus ir laivų statybos technologijas. Pirminiais vertinimais, laivas galėjo būti apie 8–12 metrų ilgio ir maždaug 3 metrų pločio.

    Kodėl vrakas greičiausiai liks dugne?

    Nors visuomenei įspūdingiausiai skamba vrako iškėlimas, specialistai šiuo metu tokio sprendimo neplanuoja. Pagrindinė priežastis – sudėtingas ir brangus konservavimas: iš vandens iškeltą medieną reikia ilgai stabilizuoti, kitaip ji gali greitai suirti.

    Be to, povandeninėje aplinkoje, ypač kai konstrukcijas dengia nuosėdos, mediena neretai išlieka geriau apsaugota nei iškėlus į sausumą. Dėl to dažnas pasirinkimas – minimaliai invaziniai tyrimai, tikslus vietos fiksavimas ir dokumentavimas, o kasinėjimai svarstomi tik tiek, kiek būtina laivo konstrukcijai ir matmenims patikslinti.

    Tyrimų kontekste minimas ir pastaraisiais metais fiksuotas žemas Bodeno ežero vandens lygis, kuris gali atidengti anksčiau nepastebėtas dugno detales. Vis dėlto tokie pokyčiai kelia ir rizikų, nes didesni temperatūros svyravimai bei srovių poveikis gali spartinti jautrių organinių medžiagų irimą.