CP v2

Tag: Laja

  • Ne kiekvieną vaismedį kirpkite žiemą: viena klaida gali susilpninti visą lają

    Ne kiekvieną vaismedį kirpkite žiemą: viena klaida gali susilpninti visą lają

    Žiema nereiškia, kad darbai sode baigti: būtent be lapų lengviausia įvertinti vaismedžio lajos formą ir pastebėti bėdas. Tačiau ne visiems medžiams tinka tas pats genėjimo laikas, o netinkamai parinkta diena gali išprovokuoti žievės pažeidimus ir susilpninti augimą. Specialistai pabrėžia, kad prieš imant sekatorių verta įvertinti ir rūšį, ir oro sąlygas.

    Ką parodo medis be lapų

    Be lapijos aiškiai matosi į lajos vidų augantys ūgliai, susikertančios šakos, nudžiūvusios ar vėjo nulaužtos vietos. Toks vaizdas leidžia tiksliau nuspręsti, kur lają reikia retinti, kad pavasarį ji būtų geriau apšviečiama ir vėdinama. Tai svarbu ne tik estetikai, bet ir bendrai medžio sveikatai.

    Per tanki laja pavasarį ir vasarą ilgiau išlaiko drėgmę, todėl sudaromos palankesnės sąlygos grybinėms ligoms plisti. Retinimas padeda sumažinti riziką, o kartu leidžia stipresnėms šakoms gauti daugiau šviesos ir „nebekovoti“ tarpusavyje dėl vietos. Vis dėlto žiemą nereikėtų skubėti pašalinti visko, kas atrodo netvarkinga, nes staigus ir per smarkus genėjimas medį silpnina.

    Genėjimas turi turėti tikslą

    Praktikoje žiemos genėjimas dažniausiai siejamas su lajos formavimu ir struktūros „sutvarkymu“: šalinamos silpnos, pažeistos, į vidų augančios ar viena į kitą besitrinančios šakos. Toks darbas padeda išlaikyti aiškesnę lajos architektūrą ir sumažina nereikalingų ūglių kiekį. Taip medis energiją nukreipia į perspektyvias šakas, svarbias žydėjimui ir derėjimui.

    Patikimiausias kelias yra kasmetė, nuosekli korekcija, o ne vienkartinis radikalus „sutvarkymas“. Prieš pradedant rekomenduojama atsitraukti ir apžiūrėti medį iš toliau, įvertinti lajos simetriją ir tankį. Tuomet lengviau pasirinkti, ką šalinti pirmiausia, ir išvengti situacijos, kai netyčia išpjaunamos vertingos, vaisinės šakos.

    Kada geriau palaukti

    Vien kalendoriaus neužtenka: genėjimo dieną turi lemti ir orai. Esant stipriems šalčiams genėti nerekomenduojama, nes audiniai tampa trapesni, o pjūvio vietos gali nukentėti nuo šalčio. Dėl to dažnai akcentuojama, kad tradicinis laikotarpis tarp sausio pabaigos ir vasario pradžios nėra „kieta taisyklė“.

    Skirtingos vaismedžių rūšys ir veislės gali skirtis jautrumu šalčiui ir genėjimo laikui, todėl saugiausia sprendimą grįsti konkretaus medžio būkle. Jei kyla abejonių, verta rinktis švelnesnę korekciją ir atidėti didesnius pjūvius iki tinkamesnių sąlygų. Taip sumažinama rizika susilpninti lają ir prarasti dalį būsimo derliaus.

  • Šokių kolektyvas „Laja“ atšventė 45-metį: jubiliejiniame koncerte – bičiulių būrys ir padėkos

    Šokių kolektyvas „Laja“ atšventė 45-metį: jubiliejiniame koncerte – bičiulių būrys ir padėkos

    Pakruojo kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvas „Laja“ balandžio 25 dieną paminėjo 45 metų sukaktį šventiniu koncertu, subūrusiu esamus ir buvusius narius, vadovus bei ištikimiausius kolektyvo bičiulius. Renginys tapo ne tik pasirodymų vakaru, bet ir simboliška proga atsigręžti į kolektyvo nueitą kelią, repetuojant, keliaujant į koncertus ir puoselėjant tradicinį šokį.

    Jubiliejinę nuotaiką kūrė ne vien „Lajos“ šokėjai: scenoje pasirodė ir svečiai iš Lietuvos bei kaimyninės Latvijos. Koncerte dalyvavo Balsių pagrindinės mokyklos Klovainių skyriaus pradinių klasių šokėjai, Latvijos lietuvių bendruomenės tautinių šokių kolektyvas „Bijūnas“, Panevėžio kultūros centro senjorų šokių grupė „Gija“, Panevėžio bendruomenės rūmų šokių ansamblis „Linas“, Kuršėnų senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Diemedis“ ir Joniškėlio senjorų liaudies šokių kolektyvas „Abrūsėlis“.

    Šventę praturtino ir gyvos muzikos pasirodymas: koncertinę programą papildė Pakruojo kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Čvieks“. Tokia sinergija tarp šokio ir muzikos yra viena svarbiausių lietuvių liaudies sceninės tradicijos dalių, leidžianti žiūrovams pajusti ne tik choreografiją, bet ir šventės ritmą.

    Į renginį atvyko Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, kuris padėkomis įvertino aktyvius kolektyvo narius ir vadovę už kūrybinę energiją, meilę šokiui bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime. Padėkos įteiktos Virginijai ir Virgilijui Norkams, Daliai ir Virginijui Praniuliams, Dianai ir Dariui Rašimams, Nijolei ir Jonui Karpušenkoms, Jūratei ir Viliui Vaicekauskams, Genovaitei Dryžienei, Vidai Dumbrienei, Renatui Varnai, Kęstučiui Kazlauskui, Arūnui Juciui ir kolektyvo vadovei Aušrai Juciuvienei.

    Atskiri padėkos žodžiai skirti ir buvusiai ilgametei kolektyvo vadovei Leokadijai Juodagalvienei, kurios indėlis svarbus „Lajos“ istorijai ir tęstinumui. Sveikinimus taip pat perdavė Seimo narė Ilona Gelažnikienė, vicemeras Virginijus Kacilevičius, savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė, Seimo narės Vaidos Aleknavičienės padėjėja Inga Brūžienė ir Pakruojo kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Benas Nikalajevas.

    Renginį vedė Birutė Černiauskienė, kvietusi žiūrovus prisiminti ryškiausius kolektyvo istorijos momentus ir žmones, kūrusius „Lajos“ identitetą. Jubiliejinis vakaras dar kartą priminė, kad mėgėjų meno kolektyvai regionuose dažnai tampa bendruomenės traukos centru, o ilgalaikė veikla gimsta iš nuoseklaus darbo, savanorystės ir kartų bendrystės.