CP v2

Tag: Lakieji organiniai junginiai

  • Ar šuo gali užuosti vėžį? Mokslas paaiškina, ką iš tiesų reiškia jo įkyrus uostymas

    Šunys pasaulį pirmiausia pažįsta kvapais, todėl kartais jų elgesys žmonėms atrodo beveik „intuityvus“. Vis dėlto šuo vėžio „nemato“ ir neskaito diagnozių – jis reaguoja į kvapo pokyčius, kuriuos gali lemti įvairios organizmo būklės.

    Mokslininkus domina vadinamieji lakieji organiniai junginiai – smulkios kvapiosios medžiagos, kurias išskiria kūnas. Sergant kai kuriomis ligomis jų „kvapo profilis“ gali kisti, todėl atsirado idėja, kad šunų uoslė, tinkamai pritaikius metodiką, gali atpažinti tam tikrus kvapų dėsningumus.

    Ką šuo iš tikrųjų užuodžia?

    Tyrimuose kalbama ne apie „vėžio kvapą“ kaip vieną aiškų požymį, o apie sudėtingą kvapiųjų medžiagų visumą. Kvapas gali kisti dėl uždegimo, kraujavimo, infekcijos, audinių irimo, vaistų, hormonų pokyčių ar net mitybos.

    Dėl to buitinės istorijos, kai šuo „įtaria“ ligą, turi ribotą vertę: reakcija gali būti susijusi ir su visiškai nepavojingu dalyku. Kita vertus, tokia šuns dėmesio „žinutė“ kartais sutampa su realiu sveikatos pokyčiu, kurį verta patikrinti.

    Kaip šunys mokomi aptikti ligas?

    Šunys, ruošiami kvapų atpažinimui, paprastai dirba kontroliuojamomis sąlygomis: uosto biologinius mėginius ir turi išmokti atskirti „teigiamą“ kvapo šabloną nuo kontrolinių mėginių. Signalas dažniausiai būna ramus – sustojimas, atsisėdimas ar dėmesio fiksavimas ties konkrečiu mėginiu.

    Tokie protokolai skiriasi nuo kasdienybės namuose, kai augintinis staiga ima įkyriai uostyti žmogaus odą ar drabužius. Namų aplinkoje kvapus lengvai „užteršia“ kosmetika, tepalai, prakaitas, kraujas, maistas, skalbikliai, augintinio kontaktas su kitais žmonėmis ar gyvūnais.

    Kada įkyrus uostymas turėtų suklusti?

    Nėra vieno šuns elgesio, kuris reikštų vėžį. Jei šuo kartą ar kelis kartus pauosto ranką, pilvą ar koją, tai dažniausiai yra normali smalsumo reakcija.

    Daugiau dėmesio verta skirti situacijoms, kai šuo nuolat grįžta prie tos pačios vietos, o žmogus ten pastebi naują apgamą, mazgelį, žaizdą, sukietėjimą ar patinimą. Ypač reikšmingi požymiai yra didėjimas, kraujavimas, šlapiavimas, skausmas, niežėjimas, spalvos ar formos kaita, taip pat ilgai negyjanti žaizda.

    Tokiu atveju svarbiausia ne įrodyti, kad šuo „buvo teisus“, o nepraleisti laiko, kai pokytį galima įvertinti mediciniškai. Šuns reakcija gali būti papildomas signalas atkreipti dėmesį, bet diagnozę nustato tik gydytojas ir tyrimai.

    Kodėl šuns uoslė domina mediciną?

    Dalis mokslinių darbų rodo, kad apmokyti šunys tam tikromis sąlygomis gali atskirti kai kurių ligų mėginius geriau nei atsitiktinumas. Vis dėlto rezultatai stipriai priklauso nuo dresūros, mėginių paruošimo, kvapų kontrolės, tyrimo dizaino ir to, ar metodika pakartojama kitose komandose.

    Dėl šių priežasčių šunys šiandien nėra įprastas diagnostikos įrankis klinikose. Tačiau jų uoslė įkvepia kurti standartizuotus sprendimus, pavyzdžiui, „elektroninės nosies“ tipo jutiklius, kurie ateityje galėtų nuosekliai analizuoti kvapiąsias medžiagas.

    Ką daryti, jei šuo keistai reaguoja?

    Jei šuo staiga ima intensyviai uostyti ar laižyti vieną vietą, pirmiausia verta ramiai apžiūrėti odą ir pagalvoti, ar nebuvo naujo kremo, tepalo, žaizdelės, įkandimo, uždegimo ar kitos akivaizdžios priežasties. Bausti šuns už tokį elgesį nereikėtų – dažniausiai tai normalus tyrinėjimas.

    Jeigu matomas kūno pokytis kelia įtarimų arba nepraeina, racionaliausia yra užsiregistruoti pas gydytoją ir atlikti rekomenduotus tyrimus. Šuo gali atkreipti dėmesį, bet jis nepakeičia dermatoskopijos, kraujo tyrimų, vaizdinės diagnostikos ar kitų patikrintų medicininių metodų.

    Patikimiausia išvada paprasta: įkyrus šuns uostymas kartais sutampa su sveikatos pokyčiais, tačiau dažniau reiškia tik kvapo pasikeitimą. Todėl tokį signalą verta vertinti kaip paskatą pasitikrinti, o ne kaip namų testą ar diagnozę.

  • Elektroninė nosis užuodžia gedimą anksčiau už žmogų: DI gali pakeisti maisto kontrolę

    Elektroninė nosis užuodžia gedimą anksčiau už žmogų: DI gali pakeisti maisto kontrolę

    Kaip veikia elektroninė uoslė?

    Naujas vadinamosios elektroninės nosies prototipas geba aptikti maisto gedimą anksčiau, nei žmogus pajunta nemalonų kvapą ar pastebi akivaizdžius pokyčius. Prietaisas analizuoja labai mažus dujų kiekius, kuriuos produktai išskiria irimo metu, o jų sudėtis kinta gedimui progresuojant.

    Maistas skleidžia lakiuosius organinius junginius ir kitas dujines medžiagas, susijusias su bakterijų, pelėsių ar oksidacijos procesais. Žmogaus uoslė dažnai sureaguoja tik vėlyvame etape, kai koncentracijos jau didelės, todėl ankstyvas aptikimas tampa kritinis tiek saugai, tiek kokybei.

    Pagrindas yra miniatiūrinių jutiklių matrica, pagaminta iš pažangių nanomedžiagų, kurios skirtingai reaguoja į skirtingas chemines medžiagas ore. Iš daugelio jutiklių signalų sudaromas kvapo „piršto atspaudas“, o DI algoritmai atpažįsta, kokiai gedimo stadijai jis būdingas.

    Kur tai gali būti pritaikyta?

    Tyrėjų teigimu, sistema pakankamai jautri, kad fiksuotų ankstyvas gedimo fazes, kai dujų dar išsiskiria mažai. Tai ypač aktualu maisto gamintojams, sandėliams ir vežėjams, nes leidžia realiu laiku stebėti produktų būklę visoje tiekimo grandinėje.

    Prekybos tinklams tokie sprendimai galėtų padėti greičiau identifikuoti rizikingas partijas ir tiksliau spręsti, ką būtina išimti iš prekybos, o kas dar atitinka kokybės reikalavimus. Tai mažintų tikimybę, kad vartotojus pasieks prastesnės kokybės ar nesaugūs produktai, ir kartu sumažintų nuostolius.

    Technologija siejama ir su išmaniomis pakuotėmis, kurios pačios stebėtų, kas vyksta pakuotės viduje. Ateityje tokia pakuotė galėtų perduoti informaciją į telefoną ar logistikos sistemas, kad būtų aišku, ar laikymo sąlygos nebuvo pažeistos ir kaip kinta šviežumas.

    Kodėl tai svarbu maisto švaistymui?

    Maisto švaistymo problema auga, o dalis produktų išmetama profilaktiškai, nes nėra patikimo būdo greitai įvertinti realų šviežumą. Tikslesni dujų jutikliai galėtų padėti atskirti tikrai sugedusius produktus nuo tų, kurie dar tinkami vartoti, ir taip sumažinti bereikalingą išmetimą.

    Elektroninės nosys nėra visiškai nauja idėja, tačiau ilgą laiką jas ribojo dideli gabaritai, kaina ir nepakankamas tikslumas. Naujos medžiagos, tokios kaip grafenas ar MXene tipo struktūros, kartu su pažanga mašininio mokymosi srityje spartina komercinį proveržį.

    Vis dėlto praktiniam diegimui svarbūs du klausimai: kaip tiksliai sistema veiks realioje aplinkoje, kur ore yra daug pašalinių kvapų, ir ar pavyks sumažinti gamybos kaštus. Jei šie barjerai bus įveikti, elektroninė uoslė gali tapti reikšmingu įrankiu tiek saugai, tiek tvarumui.

  • ADAC ištyrė naujų automobilių kvapus: „BYD“ išsiskyrė blogiausiai, kaitra viską pablogina

    ADAC ištyrė naujų automobilių kvapus: „BYD“ išsiskyrė blogiausiai, kaitra viską pablogina

    Naujo automobilio kvapas daugeliui vairuotojų yra maloni saloninio automobilio patirties dalis, tačiau jį sukelia ne romantika, o iš plastikų, klijų, putų ir apmušalų į orą išsiskiriančios cheminės medžiagos. Vokietijos automobilių klubas ADAC kartu su Fraunhofer IBP institutu laboratorijoje patikrino, kiek tokių junginių aptinkama naujuose automobiliuose ir kaip tai kinta skirtingomis sąlygomis.

    Tyrime buvo analizuojami vadinamieji lakieji organiniai junginiai, dažnai apibendrinami terminu VOC, kurių naujo automobilio salone gali būti aptinkama daugiau nei 150. Tarp jų minimi formaldehidas, benzenas, toluenas, etilbenzenas, ksilenas ir stirenas, o dalis šių medžiagų gali dirginti gleivines ar sukelti galvos skausmus jautresniems žmonėms.

    Ypatingas dėmesys skirtas formaldehidui, nes jis pasižymi aštriu, dirginančiu kvapu, gali dirginti akis ir viršutinius kvėpavimo takus, o tarptautinėje klasifikacijoje siejamas su onkologine rizika. ADAC pabrėžė, kad reali koncentracija priklauso ne tik nuo medžiagų, bet ir nuo salono temperatūros bei automobilio amžiaus, nes naujos medžiagos intensyviausiai garuoja pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais.

    Tyrime dalyvavo keturi automobiliai: „Volkswagen“ Golf eTSI, „Dacia“ Spring, „BYD“ Seal 6 DM-i Touring ir „Hyundai“ Kona Hybrid, kurių amžius bandymo metu svyravo nuo 39 iki 216 dienų. „Volkswagen“ Golf vėliau buvo pakartotinai patikrintas po maždaug 200 dienų, siekiant įvertinti, ar senstant situacija pastebimai gerėja.

    Automobiliai buvo matuojami trimis režimais: esant 23 laipsnių temperatūrai, po stipraus salono įkaitinimo stovint ir važiuojant su įjungta ventiliacija bei oro kondicionieriumi. Matuota pagal DIN ISO 12219-1 metodiką, o kvapo intensyvumas vertintas šešiabalėje VDA 270 skalėje nuo beveik nejuntamo iki sunkiai pakeliamo.

    Kvapo vertinime ryškiausiai išsiskyrė „Dacia“ Spring, surinkusi geriausius balus tiek esant 23 laipsniams, tiek po įkaitinimo. „Hyundai“ Kona Hybrid liko per vidurį, „BYD“ Seal 6 DM-i Touring gavo prastesnį, bet stabilų įvertinimą abiem sąlygomis, o „Volkswagen“ Golf po įkaitinimo kvapu suprastėjo labiausiai.

    Esant 23 laipsniams visi keturi automobiliai atitiko būsimą formaldehido ribą 0,062 miligramo kubiniame metre ir buvo žemiau orientacinės 0,10 miligramo kubiniame metre vertės. Tačiau po salono įkaitinimo „Volkswagen“, „Dacia“ ir „BYD“ rodikliai jau viršijo ADAC minimą orientacinį lygį, o važiuojant su aktyvia ventiliacija koncentracijos visais atvejais akivaizdžiai mažėjo.

    „BYD“ šiame bandyme išsiskyrė dėl atskirų medžiagų: tai buvo vienintelis automobilis, kuriame viršyta 0,10 miligramo kubiniame metre ksileno vertė, o bendras TVOC rodiklis buvo didžiausias. ADAC taip pat pažymėjo, kad esant 23 laipsniams visi tirti automobiliai viršijo 0,95 miligramo kubiniame metre orientacinę TVOC vertę, tačiau „BYD“ atveju jis buvo aukščiausias ir, įjungus ventiliaciją, mažėjo santykinai lėčiau.

    „Nė vienas iš keturių tirtų automobilių nesukėlė tiesioginės grėsmės sveikatai“, – nurodė ADAC išvadose.

    Vis dėlto klubas pabrėžė, kad tema nėra vien kvapo klausimas, nes kaitra gali staigiai padidinti junginių koncentraciją, o tai jautresniems žmonėms gali sukelti dirginimą, galvos skausmą ar svaigimą. Praktinis patarimas paprastas: po automobilio stovėjimo saulėje pirmiausia praverti langus, išvėdinti saloną ir tik tada važiuoti, įjungus oro kondicionierių bei intensyvesnę ventiliaciją.