CP v2

Tag: Laktozės netoleravimas

  • Mozzarelos skystį dažnas išpila į kriauklę: kada jį galima naudoti ir kaip jis veikia žarnyną

    Mozzarela dažniausiai parduodama su skysčiu, kuris padeda sūriui išlikti drėgnam, elastingam ir šviežiam. Tačiau daugelis šį skystį automatiškai išpila, nors dalį atvejų jis gali būti panaudotas virtuvėje. Svarbiausia įvertinti, kas tai per skystis ir ar produktas buvo laikytas tinkamai.

    Priklausomai nuo gamintojo, pakuotėje gali būti lengvai pasūdyta laikymo terpė arba į išrūgas panašus skystis, kuriame lieka nedideli kiekiai pieno komponentų. Jame gali būti laktozės, išrūgų baltymų pėdsakų ir mineralų, tačiau tai nėra probiotinis gėrimas ar išskirtinis maisto papildas. Dažniau tai praktiškas ingredientas, leidžiantis sumažinti maisto švaistymą ir suteikti patiekalams švelniai pieno, truputį sūroką skonį.

    Kaip veikia virškinimą?

    Žarnynui poveikis priklauso nuo individualios tolerancijos pieno produktams. Jei žmogus gerai toleruoja laktozę ir pieno baltymus, nedidelis kiekis tokio skysčio paprastai nesukelia problemų ir gali būti naudojamas kaip kulinarinis priedas. Vis dėlto daliai žmonių jis gali sustiprinti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar diskomfortą.

    Jautresni turėtų būti žmonės, turintys laktozės netoleravimą ar dirgliosios žarnos sindromą, nes net maži kiekiai laktozės gali sukelti nemalonius simptomus. Taip pat verta atkreipti dėmesį į druskos kiekį: kai kurios užpilo versijos būna gana sūrios, todėl netinka tiems, kurie riboja natrį dėl padidėjusio kraujospūdžio ar inkstų ligų.

    Kur panaudoti virtuvėje?

    Skystį galima įmaišyti į padažus, sriubas ar troškinius, kai norisi švelnaus, pieno produktams būdingo poskonio. Jis gali tikti ir tešlai, pavyzdžiui, picai ar duonai, jei recepte dera lengvas sūrumas. Kai kurie jį naudoja marinatams, ypač paukštienai, nes druska ir rūgštingumas gali padėti minkštinti mėsos skaidulas.

    Vis dėlto šio skysčio nereikėtų laikyti ilgai atidaryto. Jei jis įtartinai aptemęs, gleivėtas, stipriai rūgščiai kvepia arba pati mozzarella buvo laikoma atidaryta per ilgai, saugiau skystį išpilti. Vertinant paprastai, galioja ta pati taisyklė kaip ir kitiems greitai gendantiems pieno produktams: jei kyla abejonių dėl kvapo ar išvaizdos, geriau nerizikuoti.

  • Ajranas iš 3 ingredientų: vėsina, sotina ir gali padėti žarnynui – štai kaip pasigaminti

    Ajranas iš 3 ingredientų: vėsina, sotina ir gali padėti žarnynui – štai kaip pasigaminti

    Ajranas – tai gaivus sūrus gėrimas iš natūralaus jogurto, vandens ir druskos. Jis nėra desertas ar saldus kokteilis: skonis lengvai rūgštus, o charakteris labiau išraiškingas, todėl ypač tinka prie aštresnių, riebesnių ar sotesnių patiekalų.

    Namuose ajraną pasigaminti paprasta ir greita. Dažniausiai užtenka sumaišyti stiklinę natūralaus jogurto su puse stiklinės labai šalto vandens, įberti žiupsnelį druskos ir trumpai suplakti ar sutrinti, kol viršuje susidaro putos.

    Konsistenciją galima reguliuoti pagal skonį: jei norite skystesnio gėrimo, įpilkite daugiau vandens. Ajraną taip pat galima pagardinti mėta, krapais, tarkuotu agurku, trupučiu citrinų sulčių ar žiupsniu pipirų, tačiau klasikinė versija išlieka trijų ingredientų.

    Didžiausias ajrano privalumas – jo jogurtinė bazė. Natūralus jogurtas yra fermentuotas pieno produktas, o pasirinkus jogurtą su gyvomis bakterijų kultūromis, ajranas gali papildyti mitybą produktais, kurie siejami su palankesne žarnyno mikrobiotos būkle.

    Vis dėlto svarbu nepervertinti: ajranas nėra vaistas ir „negydo žarnyno“. Tačiau jis gali būti protinga alternatyva saldintiems gėrimams, ypač jei kasdienybėje norisi kažko gaivaus, bet nenorima papildomo cukraus ar saldžių priedų.

    Ajranas dažnai laikomas lengvesniu už patį jogurtą, nes skiedžiamas vandeniu. Dėl to jis gali padėti atsigauti po karščio, maloniai gaivina ir kartu suteikia dalį jogurtui būdingų maistinių medžiagų, įskaitant baltymus.

    Maistinė vertė labiausiai priklauso nuo pasirinkto jogurto. Natūralus jogurtas paprastai yra kalcio šaltinis, taip pat gali suteikti fosforo, kalio ir B grupės vitaminų, ypač riboflavino bei vitamino B12, kuris svarbus normaliai nervų sistemos veiklai.

    Dar vienas pliusas – tai, ko ajrane dažniausiai nėra. Gaminant iš natūralaus jogurto nereikia dėti cukraus, sirupų ar vaisinių užpildų, todėl gėrimo sudėtis išlieka paprasta, o skonis – ne desertinis.

    Ne visiems ajranas tinka vienodai. Kadangi recepte naudojama druska, žmonėms, kuriems rekomenduota riboti natrio kiekį, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar inkstų ligų, vertėtų rinktis minimalų druskos kiekį arba jos visai atsisakyti.

    Atsargumo gali prireikti ir netoleruojantiems laktozės. Fermentuoti pieno produktai daliai žmonių būna lengviau toleruojami nei pienas, tačiau reakcija individuali, todėl prireikus galima rinktis jogurtą be laktozės.

    Ajranas kartais lyginamas su kefyru ar lassi, bet tai skirtingi gėrimai. Kefyras gaminamas fermentuojant pieną su specifinėmis kefyro kultūromis, todėl skonis dažnai būna ryškesnis, o pats gėrimas gali būti lengvai putojantis.

    Lassi taip pat gaminamas jogurto pagrindu, tačiau populiarios versijos neretai būna saldintos ir vaisinės, todėl jose gali būti daugiau cukraus. Ajranas išsiskiria trumpa sudėtimi, sūriu skoniu ir tuo, kad labiausiai tinka kaip gaivus priedas prie maisto, o ne saldus gėrimas.

  • Net ir valgant sveikai pilvas pučiasi: dažna priežastis nustebins ir ją lengva ištaisyti

    Net ir laikantis subalansuotos mitybos daugelį vargina pilvo pūtimas, spaudimas ar padidėjęs dujų kiekis. Specialistai pabrėžia, kad problema ne visada susijusi su tuo, ką valgote, nes svarbus ir pats valgymo būdas bei kasdieniai įpročiai.

    Viena dažnai neįvertinama priežastis yra aerofagija, kai su maistu ar gėrimais praryjama per daug oro. Taip nutinka valgant per greitai, kalbant kramtant, geriant per šiaudelį ar nuolat kramtant kramtomąją gumą, o oras virškinamajame trakte gali sukelti nemalonią pilvo įtampą.

    Prie pūtimo taip pat prisideda gazuoti gėrimai, rūkymas ir įprotis čiulpti kietus saldainius, nes tokiu metu dažniau ryjamas oras. Jei žmogus valgo paskubomis, nespėja gerai sukramtyti maisto, o tai gali apsunkinti virškinimą ir sustiprinti diskomfortą.

    Kada kaltas ne oras

    Pilvo pūtimas neretai susijęs ir su tam tikrų produktų netoleravimu, pavyzdžiui, laktozės. Kai dalis angliavandenių ar cukrų nėra tinkamai suvirškinami plonojoje žarnoje, jie pasiekia storąją žarną, kur juos fermentuoja bakterijos, ir tuomet susidaro daugiau dujų.

    Dar viena priežastis yra per staigus skaidulų kiekio didinimas racione. Skaidulos žarnynui naudingos, tačiau staiga pradėjus jų vartoti daug, organizmui gali prireikti laiko prisitaikyti, todėl kurį laiką gali didėti dujų kiekis ir pūtimas.

    Ką galite pakeisti jau šiandien

    Jei pilvas dažnai pučiasi, verta sulėtinti valgymo tempą ir kruopščiai kramtyti maistą, taip pat vengti kalbėti rijimo metu. Daugeliui padeda atsisakyti gėrimų per šiaudelį ir sumažinti gazuotų gėrimų vartojimą.

    Reguliarus valgymo režimas taip pat svarbus virškinimui: ilgos pertraukos tarp valgymų kai kuriems žmonėms siejamos su rėmens graužimu ir nevirškinimo pojūčiu. Be to, stresas gali paveikti žarnyno veiklą, todėl prieš valgį gali padėti keli lėti, gilūs įkvėpimai, kurie palengvina virškinimo sistemos darbą.

    Jei pilvo pūtimas kartojasi ilgai, atsiranda skausmas, ryškūs tuštinimosi pokyčiai, nepaaiškinamas svorio kritimas ar kraujas išmatose, reikėtų pasitarti su gydytoju. Tokiais atvejais svarbu atmesti rimtesnes priežastis ir parinkti individualiai tinkamą mitybą bei ištyrimą.

  • Močiutės gėrė kasdien: išrūgos grįžta į madą – kuo jos naudingos ir kam atsargiai

    Močiutės gėrė kasdien: išrūgos grįžta į madą – kuo jos naudingos ir kam atsargiai

    Produktas, kurį daugelis prisimena iš kaimo pieninių ir varškės gamybos, vėl atsiduria dėmesio centre. Išrūgos ilgą laiką buvo laikomos paprastu šalutiniu pieno produktu, tačiau šiandien vis dažniau vertinamos kaip natūralus būdas papildyti mitybą.

    Išrūgos susidaro atskyrus varškę ar sūrį, todėl tradiciškai jų būdavo beveik kiekvienuose namuose, kur laikytos karvės. Pastaraisiais metais, augant susidomėjimui mažiau perdirbtu maistu ir tvariomis virtuvės praktikomis, jos vėl grįžta į kasdienius receptus.

    Kuo išrūgos vertingos?

    Nors išrūgose daug vandens, jose išlieka dalis pieno baltymų, taip pat mineralai, svarbūs kaulams ir raumenų funkcijai. Dažniausiai minimi kalcis, kalis, fosforas ir magnis, o taip pat B grupės vitaminai, kurie svarbūs energijos apykaitai.

    Sporto mitybos industrijoje išrūgų baltymai yra vienas geriausiai žinomų ingredientų, nes pasižymi gera aminorūgščių sudėtimi. Dėl to išrūgos ar jų pagrindu pagaminti baltymų produktai siejami su raumenų atsistatymu po fizinio krūvio ir baltymų suvartojimo didinimu, kai to trūksta racione.

    Poveikis virškinimui ir savijautai

    Tradiciškai išrūgos dažnai minimos kaip lengvesnis, gaivinantis gėrimas, kuris gali tikti po sočių patiekalų. Fermentuoto pieno produktai apskritai siejami su palankesne žarnyno mikrobiotos pusiausvyra, o tai svarbu ne tik virškinimui, bet ir bendrai savijautai.

    Vis dėlto išrūgos nėra stebuklinga priemonė: nauda priklauso nuo bendros mitybos, fizinio aktyvumo, miego ir sveikatos būklės. Jei žmogus jau valgo pakankamai baltymų ir gauna mineralų su maistu, didelių pokyčių vien nuo išrūgų gali ir nebūti.

    Kaip vartoti ir kam atsargiai?

    Išrūgos dažniausiai geriamos vienos, taip pat maišomos į kokteilius ar naudojamos gaminant tešlą, sriubas, troškinius. Jos turi rūgštelę, todėl kai kuriems patogiau derinti su vaisiais ar uogomis, kad skonis būtų švelnesnis.

    Jei netoleruojate laktozės ar turite pieno baltymų alergiją, išrūgos gali netikti ir sukelti nemalonius simptomus. Sergantiems inkstų ligomis ar turintiems specifinių mitybos apribojimų dėl baltymų kiekio verta pasitarti su gydytoju ar dietologu, prieš pradedant reguliariai vartoti daugiau išrūgų ar baltymų produktų.

    Renkantis išrūgas parduotuvėje, pravartu atkreipti dėmesį į sudėtį ir cukraus kiekį, jei tai ne natūralios, o aromatizuotos versijos. Natūralios išrūgos geriausiai atitinka idėją grįžti prie paprastesnio, mažiau perdirbto pasirinkimo.

  • Bulvių pienas be sojos ir glitimo veržiasi į kavines: kodėl visi kalba apie jo putą?

    Karvės pieno vartojimas daugelyje šalių pamažu mažėja, o augaliniai gėrimai tampa kasdieniu pasirinkimu ne tik veganams. Vartotojai dažniau renkasi alternatyvas dėl mitybos įpročių, laktozės netoleravimo ir siekio mažinti poveikį aplinkai. Tarp naujų tendencijų vis dažniau minimas bulvių pienas.

    Šio tipo gėrimas paprastai gaminamas iš vandens ir bulvių pagrindo, o pramoniniuose produktuose dažnai papildomai pridedama rapsų aliejaus, mineralų ir vitaminų. Pagrindinis jo privalumas jautresniems žmonėms tas, kad jis natūraliai neturi laktozės, o daugelyje versijų nebūna sojos, glitimo ar riešutų. Vis dėlto sudėtis skiriasi, todėl alergiškiems ar turintiems celiakiją svarbu tikrinti etiketę.

    Kodėl baristos jį pastebėjo?

    Bulvių pienas išpopuliarėjo dėl to, kad kai kurie gamintojai jį pritaiko kavos gėrimams: jis gali suformuoti stabilią putą ir nesuskilti nuo aukštesnės temperatūros. Būtent putos kokybė lemia, ar gėrimas tinka kapučinui ir late, todėl naujos alternatyvos dažnai pirmiausia „išbandomos“ kavinėse. Skonis dažniausiai apibūdinamas kaip neutralus, mažiau saldus nei avižų gėrimo.

    Maistinė vertė priklauso nuo receptūros: vieni produktai yra lengvesni ir mažiau kaloringi, kiti turi daugiau riebalų dėl aliejų. Dalis gamintojų gėrimus praturtina kalciu ir vitaminu D, kad jie labiau priartėtų prie karvės pieno mitybinio profilio. Jei gėrimas nepraturtintas, kalcio kiekis gali būti gerokai mažesnis.

    Ką svarbu žinoti sveikatai?

    Teiginiai, kad pieno produktai vienareikšmiškai sukelia peršalimus ar kitas ligas, dažnai būna pernelyg supaprastinti. Tačiau laktozės netoleravimas iš tiesų gali sukelti pilvo pūtimą, skausmą, viduriavimą ir kitus virškinimo simptomus, todėl augaliniai gėrimai daugeliui tampa praktišku sprendimu. Alergija pieno baltymams taip pat yra aiški medicininė priežastis rinktis alternatyvas.

    Norintiems mažinti sočiųjų riebalų kiekį racione verta atkreipti dėmesį į sudėtį: vieni augaliniai gėrimai yra liesesni, o kiti dėl pridėtų aliejų gali turėti daugiau energinės vertės. Jei tikslas yra „sveikesnis“ pasirinkimas, dažnai rekomenduojama rinktis nepridėtinio cukraus, o prireikus ir kalciu praturtintas versijas.

    Ar galima pasigaminti namuose?

    Bulvių pieną galima pasigaminti ir namuose, tačiau jo savybės skirsis nuo baristinių produktų. Namuose dažniausiai gaunamas tirštesnis, krakmolingesnis gėrimas, kurio puta gali būti ne tokia stabili, nes pramonėje naudojami stabilizatoriai ir tiksliai subalansuotos riebalų bei baltymų proporcijos. Laikant šaldytuve naminį variantą reikėtų suvartoti per kelias dienas ir prieš naudojant suplakti.

    Augančiai augalinių gėrimų rinkai plečiantis, bulvių pienas tampa dar viena alternatyva tiems, kurie ieško neutralaus skonio ir nori išvengti dažniausių alergenų. Vis dėlto galutinį pasirinkimą dažniausiai lemia ne tik skonis ar putos kokybė, bet ir sudėtis, praturtinimas bei individualūs mitybos poreikiai.

  • Atsisakius pieno produktų: 5 dažni pokyčiai organizme ir ką svarbu kompensuoti mityboje

    Pieno produktai daugeliui yra kasdienės mitybos dalis, tačiau kai kurie jų atsisako dėl savijautos, odos problemų ar asmeninių įsitikinimų. Specialistai pabrėžia, kad toks sprendimas gali turėti ir aiškių privalumų, ir rizikų, jei mityba nesubalansuojama.

    Dažniausiai pokyčius greičiausiai pajunta žmonės, kuriems būdingas laktozės netoleravimas. Kitiems organizmo reakcija gali būti subtili, todėl svarbiausia stebėti simptomus ir užtikrinti, kad trūkstamos maistinės medžiagos būtų pakeistos kitais šaltiniais.

    Kas dažniausiai pasikeičia?

    Vienas akivaizdžiausių pokyčių atsisakius pieno produktų yra virškinimo simptomų sumažėjimas tiems, kurie netoleruoja laktozės. Tokiais atvejais dažniau sumažėja pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ir viduriavimas, ypač jei anksčiau pieno produktai buvo vartojami reguliariai.

    Mokslinėje literatūroje dažnai minima, kad laktozės netoleravimas paplitęs globaliai, o jo dažnis skiriasi pagal regionus ir genetinius ypatumus. Jei simptomai aiškūs, pieno produktų ribojimas ar pasirinkimas be laktozės gali būti paprastas būdas pagerinti savijautą.

    Kitas dažnai aptariamas aspektas yra aknė. Tyrimų apžvalgos rodo ryšį tarp pieno, ypač lieso pieno, vartojimo ir didesnės aknės rizikos daliai žmonių, nors priežastinis ryšys nėra vienareikšmis ir priklauso nuo individualių veiksnių.

    Manoma, kad įtaką gali daryti hormoniniai mechanizmai, susiję su insulino ir IGF-1 signalizacija, kurie kai kuriems žmonėms gali skatinti odos riebalavimąsi ir uždegiminius procesus. Vis dėlto, jei aknė ryški ar užsitęsusi, vien dietos pakeitimo ne visada pakanka ir verta pasitarti su gydytoju dermatologu.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Dažniausia mitybinė rizika atsisakius pieno produktų yra mažesnis kalcio ir vitamino D kiekis racione. Pienas ir dalis kitų pieno produktų daugelyje šalių yra reikšmingas kalcio šaltinis, o kai kuriose rinkose pienas papildomai praturtinamas vitaminu D, todėl atsisakius šios grupės produktų gali atsirasti spragų.

    Ilgainiui tai svarbu kaulų sveikatai, ypač paaugliams, vyresnio amžiaus žmonėms ir moterims po menopauzės. Kalcį galima gauti iš lapinių daržovių, ankštinių, riešutų, sėklų, taip pat iš kalciu praturtintų augalinių gėrimų, tačiau praktikoje tai reikalauja sąmoningo pasirinkimo ir etikečių skaitymo.

    Dar viena sritis yra baltymai. Varškė, graikiškas jogurtas ir kiti pieno produktai dažnai padeda lengvai surinkti baltymų kiekį, todėl jų atsisakius kai kuriems žmonėms baltymų suvartojimas sumažėja, ypač jei mityboje trūksta ankštinių ar liesos mėsos, žuvies bei kiaušinių.

    Jei pieno produktai pakeičiami mažiau maistingais, bet saldintais alternatyviais produktais, išauga rizika nepastebimai padidinti pridėtinio cukraus kiekį. Tokiu atveju verta rinktis nesaldintus augalinius gėrimus ar jogurto alternatyvas ir prioritetą teikti visaverčiam maistui.

    Ar svoris tikrai krenta?

    Kai kuriems žmonėms atsisakius pieno produktų sumažėja bendras suvartojamų kalorijų kiekis, ypač jei anksčiau racione buvo daug sūrių, riebių užkandžių ar saldžių pieno desertų. Tuomet svorio pokytis labiau susijęs ne su pačiu pieno atsisakymu, o su mažesniu kaloringų produktų kiekiu.

    Vis dėlto, jei pieno produktai pakeičiami kaloringais augaliniais sūriais, saldintais gėrimais ar dažnesniais užkandžiais, svoris gali ir nekisti. Patikimiausias kelias yra vertinti bendrą raciono kokybę, porcijas ir baltymų bei skaidulų balansą.

    „Atsisakius pieno produktų verta iš anksto suplanuoti, iš kur gausite kalcio, vitamino D ir baltymų, kad pokyčiai būtų naudingi, o ne atsitiktiniai“, – sako mitybos specialistai.

    Jei įtariate laktozės netoleravimą, verta aptarti simptomus su šeimos gydytoju ir įvertinti, ar tinka be laktozės produktai, ar reikalingi platesni tyrimai. Taip pat svarbu prisiminti, kad pieno produktų netoleravimas nėra tas pats, kas alergija pieno baltymams, o pastaroji reikalauja griežtesnio požiūrio.

  • Ne kefyras, ne pasukos: šis avižų gėrimas gali palengvinti žarnyną, bet svarbi porcija

    Ne kefyras, ne pasukos: šis avižų gėrimas gali palengvinti žarnyną, bet svarbi porcija

    Ieškant alternatyvų karvės pienui, vis dažniau pasirenkami augaliniai gėrimai. Ypač populiarėja avižų gėrimas, kurį žmonės vertina dėl švelnaus skonio ir plataus panaudojimo kasdienėje mityboje. Jį neretai renkasi ir tie, kuriems pieno produktai kelia diskomfortą dėl laktozės netoleravimo ar jautresnio virškinimo.

    Avižų gėrimas dažniausiai vartojamas su kava, kokteiliais, košėmis ar desertais, tačiau dėmesį jis traukia ne vien patogumu. Avižose natūraliai esantis tirpusis skaidulų tipas beta gliukanas siejamas su teigiama įtaka žarnyno mikrobiotai ir virškinimo funkcijai. Moksliniuose vertinimuose beta gliukanas taip pat minimas kaip skaidula, galinti prisidėti prie normalaus cholesterolio palaikymo, jei jo suvartojama pakankamai.

    Kodėl svarbus beta gliukanas

    Beta gliukanas yra tirpusis pluoštas, kuris žarnyne tampa tarsi maistu naudingosioms bakterijoms. Dėl to daliai žmonių avižų gėrimas atrodo švelnesnis pasirinkimas nei kai kurie kiti produktai, ypač jei racione trūksta skaidulų. Vis dėlto poveikis nėra vienodas, nes skirtingi gamintojai naudoja nevienodą avižų kiekį, o sudėtis gali būti papildyta cukrumi ar aliejais.

    Renkantis parduotuvėje verta atkreipti dėmesį į sudėtį: kuo ji trumpesnė, tuo lengviau suprasti, ką geriate. Jei tikslas yra mažinti virškinimo dirgiklius, dažniau pasirenkami gėrimai be pridėtinio cukraus, o jautresniems žmonėms aktualūs ir praturtinti kalciu bei vitaminais variantai.

    Turite IBS? Porcija gali lemti viską

    Dirgliosios žarnos sindromą turintys žmonės dažnai vadovaujasi mažo FODMAP kiekio principais, nes dalis angliavandenių gali skatinti pilvo pūtimą ar skausmą. Tokiu atveju svarbi ne tik produkto rūšis, bet ir vienu metu išgeriama porcija. Praktikoje neretai rekomenduojama pradėti nuo mažesnio kiekio ir stebėti savijautą.

    Remiantis Monash universiteto mažo FODMAP metodika, avižų gėrimo toleravimas gali priklausyti nuo kiekio, o daliai žmonių geriau tinka mažesnė vienkartinė porcija. Dažnai minima orientacinė riba siekia apie 104 mililitrus, tačiau individuali reakcija gali skirtis. Jei simptomai kartojasi, saugiausia dėl mitybos korekcijų tartis su gydytoju ar dietologu.

    Kodėl tai vadinama ne pienu

    Nors kasdienėje kalboje vis dar dažnai sakoma avižų pienas, Europos Sąjungoje augaliniams produktams paprastai negalima taikyti pieno pavadinimo, nes jis teisės aktuose siejamas su gyvūninės kilmės pienu. Dėl to ant pakuočių dažniausiai rašoma avižų gėrimas. Tai nekeičia vartojimo įpročių, bet padeda aiškiau atskirti produktų kategorijas.

    Svarbu prisiminti, kad net ir augalinis gėrimas ne visada bus geriausias pasirinkimas kiekvienam: vieniems tiks dėl laktozės nebuvimo, kitiems gali netikti dėl priedų ar individualaus jautrumo. Patikimiausias kelias yra rinktis paprastesnę sudėtį, pradėti nuo mažų porcijų ir vertinti savo organizmo reakciją.

  • Kefyras ar pasukos: dietologė paaiškino, kas iš tiesų sveikiau ir kam tinka geriau

    Kefyras ar pasukos: dietologė paaiškino, kas iš tiesų sveikiau ir kam tinka geriau

    Kefyras ir pasukos jau seniai laikomi vienais naudingiausių fermentuotų pieno produktų. Vis dėlto žmonės dažnai klausia, kuris gėrimas organizmui palankesnis ir ar vienas iš jų turi aiškų pranašumą. Dietologė Anna Jędrej socialiniuose tinkluose palygino abu gėrimus ir išskyrė svarbiausius skirtumus.

    Pasak specialistės, tiek kefyras, tiek pasukos yra fermentuoti pieno produktai, turintys gyvų bakterijų kultūrų. Jie gali prisidėti prie virškinimo, žarnyno mikrobiotos pusiausvyros, taip pat yra kalcio, visaverčių baltymų ir B grupės vitaminų šaltinis.

    „Abu produktai yra fermentuoti pieno gaminiai, turintys labai panašių sveikatai naudingų savybių“, – sakė dietologė Anna Jędrej.

    Dietologė pabrėžia, kad kefyras neretai laikomas stipresne parama žarnyno mikrobiotai. Dėl intensyvesnės fermentacijos ir platesnės mikroorganizmų įvairovės jis kai kuriems žmonėms gali geriau pasiteisinti, kai vargina nereguliarus tuštinimasis.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kefyras dažnai pasirenkamas po antibiotikų kurso. Antibiotikai gali paveikti žarnyno mikrobiotą, todėl fermentuoti produktai, kaip kasdienės mitybos dalis, kai kuriems žmonėms tampa praktišku būdu palaikyti virškinimo komfortą.

    Pasukos, specialistės teigimu, gali būti tinkamesnis pasirinkimas jautresnį virškinamąjį traktą turintiems žmonėms. Jos paprastai būna kiek lengvesnės ir daliai žmonių geriau toleruojamos, ypač jei vargina refliuksui būdingi simptomai.

    „Geriausia stebėti, kuris gėrimas labiau atitinka jūsų poreikius ir savijautą“, – sakė dietologė Anna Jędrej.

    Aptardama laktozės netoleravimą dietologė priminė, kad fermentacijos metu dalis laktozės virsta pieno rūgštimi. Dėl to kefyras ir pasukos kai kuriems žmonėms gali būti lengviau toleruojami nei įprastas pienas, tačiau organizmo reakcija išlieka individuali.

    Ekspertai taip pat primena, kad svarbi ir produkto sudėtis: verta rinktis mažiau pridėtinio cukraus turinčius, kuo trumpesnės sudėties produktus. Reguliarumas dažnai svarbesnis už vienkartinius pasirinkimus, o geriausias variantas paprastai yra tas, kurį žmogus noriai įtraukia į kasdienę mitybą.

  • Pieno plėvelė ant kakavos: kas joje iš tikrųjų susikaupia ir kam jos verčiau nevalgyti

    Daugeliui pieno plėvelė, susidariusi ant karšto pieno ar kakavos, yra vaikystės prisiminimas, kuris kelia arba nostalgiją, arba stiprią antipatiją. Vis dėlto tai ne sugedimo požymis, o natūralus procesas, atsirandantis šildant pieną. Mitybos požiūriu ši plona „odėlė“ gali būti ir vertinga, ir kai kuriems žmonėms ne pati tinkamiausia.

    Kaip susidaro pieno plėvelė?

    Kaitinant pieną, dalis baltymų pakinta dėl temperatūros, o jų paviršiuje susiformuoja tankesnė struktūra. Prie jos prisijungia riebalų lašeliai, todėl viršuje atsiranda vientisas sluoksnis. Kuo pienas riebesnis, tuo plėvelė paprastai būna storesnė ir elastingesnė.

    Svarbu atskirti du dalykus: pieno plėvelė ant šviežiai kaitinto pieno yra įprasta, tačiau nemalonus kvapas, kartus skonis ar rūgštumas jau gali rodyti, kad produktas nebetinkamas vartoti. Plėvelė pati savaime nėra „blogas ženklas“, jei pienas buvo laikomas tinkamai ir nepasibaigęs jo galiojimas.

    Kuo ji gali būti vertinga?

    Pieno plėvelėje dažniausiai susikaupia daugiau pieno baltymų ir riebalų nei likusiame skystyje, todėl ji yra tarsi nedidelė maistinių medžiagų koncentracija. Tai reiškia daugiau energijos, sotumo ir baltymų viename kąsnyje, ypač jei naudojamas nenugriebtas pienas.

    Riebaluose natūraliai būna riebaluose tirpių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino A, o taip pat dalies vitamino D, jei jo piene yra. Šildymas gali mažinti kai kurių jautresnių vitaminų kiekį, tačiau pats plėvelės sluoksnis vis tiek išlieka maistingas, ypač lyginant su tuo pačiu pieno kiekiu be susikaupusio riebalų ir baltymų sluoksnio.

    Kam plėvelės geriau vengti?

    Daugumai sveikų suaugusiųjų pieno plėvelė nekelia rizikos, tačiau kai kurioms grupėms ji gali būti problemiška. Pirmiausia tai žmonės, turintys alergiją pieno baltymams, nes plėvelėje baltymų dalis yra labiau koncentruota, todėl reakcijos gali būti ryškesnės.

    Taip pat atsargiai vertėtų elgtis tiems, kurių virškinimo sistema jautri ir kurie pastebi, kad riebesni pieno produktai sustiprina pilvo pūtimą ar diskomfortą. Jei žmogus netoleruoja laktozės, plėvelė problemos neišsprendžia, nes laktozė yra piene esantis cukrus ir išlieka skystyje, tad simptomai gali pasireikšti nepriklausomai nuo to, ar plėvelę suvalgysite.

    Kūdikiams iki vienerių metų karvės pieno produktai apskritai dažnai nėra rekomenduojami kaip pagrindinis gėrimas, todėl ir plėvelė neturėtų būti siūloma. Jei kyla abejonių dėl alergijų ar virškinimo sutrikimų, saugiausia sprendimą aptarti su gydytoju ar dietologu.

    Praktinis patarimas paprastas: jei plėvelė nepatinka, ją galima lengvai nuimti šaukštu, o jei norite jos išvengti išvis, pieną kaitinant padeda dažnesnis pamaišymas ir kaitinimas žemesnėje temperatūroje. Skonis čia svarbus, tačiau dar svarbiau atpažinti atvejus, kai organizmui pieno baltymai ar riebesni produktai nėra tinkamiausias pasirinkimas.

  • Riaženka vietoje kefyro metant svorį: gydytojas paaiškino, kuo šis gėrimas pranašesnis

    Riaženka ir kefyras – du populiarūs fermentuoti pieno gėrimai, kuriuos žmonės dažnai lygina dėl poveikio virškinimui ir kūno svoriui. Nors abu produktai gali būti subalansuotos mitybos dalis, jų maistinė sudėtis ir toleravimas skirtingiems žmonėms gali reikšmingai skirtis.

    Gydytojas gastroenterologas Pavelas Andrjuščenka aiškina, kad riaženka gaminama fermentuojant pieną, todėl dalis laktozės joje būna suskaidyta. Dėl to kai kuriems žmonėms ji gali būti lengviau virškinama nei įprastas pienas, tačiau tai nereiškia, kad laktozės joje nėra.

    Kas yra riaženka ir kuo ji išsiskiria

    Riaženka paprastai vertinama dėl baltymų, kalcio ir pieno rūgšties bakterijų, kurios siejamos su žarnyno mikrobiotos įvairove. Baltymai taip pat prisideda prie sotumo jausmo, todėl tokie gėrimai neretai pasirenkami kaip užkandis ar lengvesnė vakarienės alternatyva.

    „Riaženkoje yra baltymų, kalcio ir naudingų pieno rūgšties bakterijų, todėl ji gali palaikyti virškinimą ir gerai suteikia sotumo“, – sakė Pavelas Andrjuščenka.

    Vis dėlto specialistas pabrėžia, kad riaženka tinka ne visiems. Žmonėms, turintiems laktozės netoleravimą, ji gali sukelti pilvo pūtimą, diskomfortą ar didesnį dujų kaupimąsi, nes laktozė fermentacijos metu išnyksta ne visiškai.

    Kefyras ar riaženka: ką rinktis?

    Lyginant su kefyru, riaženka dažnai būna riebesnė ir kaloringesnė, todėl ją rekomenduojama vartoti saikingai, ypač tiems, kurie griežčiau skaičiuoja paros energinę vertę. Kita vertus, švelnesnis, kiek saldesnis skonis kai kuriems žmonėms yra pranašumas, jei rūgštūs produktai netinka ar sukelia jautrumą.

    Gastroenterologas atkreipia dėmesį, kad kefyras dėl mažesnio riebumo dažniau pasirenkamas kasdieniam vartojimui, ypač siekiant mažinti svorį. Tuo metu riaženka gali būti naudinga kaip sotesnis pasirinkimas, jei tik telpa į bendrą dienos racioną.

    Ar riaženka padeda lieknėti?

    Specialistas pabrėžia, kad nei riaženka, nei kefyras savaime neturi riebalus deginančio poveikio. Svorio pokyčius daugiausia lemia bendras suvartojamų kalorijų kiekis, mitybos kokybė, baltymų ir skaidulų pakankamumas, fizinis aktyvumas bei miego režimas.

    „Sotumo jausmas ją vartojant išlieka ilgiau, todėl galima išvengti papildomų užkandžių“, – sakė Pavelas Andrjuščenka.

    Gydytojas nurodo, kad praktiška orientacinė porcija gali būti apie 150–250 mililitrų per dieną. Anot jo, tokio kiekio dažniausiai pakanka, kad žmogus gautų naudingų maistinių medžiagų ir kartu neperkrautų raciono papildomomis kalorijomis.

    Kalbant apie vartojimą vakare, riaženka gali būti vienas iš lengvo užkandžio variantų, jei po jos neatsiranda nemalonių pojūčių. Esminio skirtumo tarp riaženkos ir kefyro vakare, pasak specialisto, dažniausiai nėra – svarbiausia individuali tolerancija ir visos dienos mitybos balansas.