Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio sambūrio lyderis Jordanas Bardella ir „Reform UK“ vadovas Nigelas Farage penktadienį Birmingeme pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, kuriuo siekiama sustabdyti neteisėtus migrantų kirtimus per Lamanšą. Abu politikai pabrėžė, kad tokios priemonės būtų įgyvendinamos tik tuo atveju, jei jų vadovaujamos jėgos ateitų į valdžią.
Susitarimas pristatytas „Reform UK“ metinės konferencijos scenoje, o Farage jį apibūdino kaip naują Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės politinį suartėjimą. Bardella teigė, kad Jungtinė Karalystė neturėtų tapti neteisėtai į Prancūziją atvykusių migrantų galutine stotele, o grąžinimas į kilmės šalis, jo žodžiais, turėtų tapti principu.
„Jungtinė Karalystė neturi būti neteisėtai į Prancūziją atvykusių migrantų tikslas. Jie turi būti grąžinami į kilmės šalis“, – sakė Jordanas Bardella.
Kalbėdamas angliškai, ką viešai daro retai, Bardella kritikavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną dėl esą nepakankamos sienų apsaugos. Vėliau, jau spaudos konferencijoje prancūziškai, jis tikino, kad geresnis Prancūzijos sienų valdymas sumažintų spaudimą Kalė regione, iš kur dažniausiai ir startuoja bandymai kirsti Lamanšą mažomis valtimis.
Ką reiškia pažadas sustabdyti kirtimus
Politikų vartojama frazė apie kirtimų sustabdymą ilgam laikui iš esmės apima kelis sluoksnius: griežtesnę kontrolę Prancūzijos pakrantėje, greitesnį atvykusių asmenų grąžinimą ir platesnį atgrasymą, kad kelionė neapsimokėtų. Praktikoje tai atsiremia į tarptautinę teisę, dvišales sutartis, prieglobsčio procedūras ir žmogaus teisių standartus, todėl tokie pažadai paprastai susiduria su teisiniais ir politiniais apribojimais.
Jungtinėje Karalystėje neteisėtų kirtimų tema išlieka viena labiausiai politizuotų, ypač kalbant apie prieglobsčio sistemos apkrovą ir apgyvendinimo kaštus. Prancūzijai tai taip pat jautrus klausimas, nes didelė dalis srautų koncentruojasi šiaurėje, o sprendimai dažnai reikalauja tiek nacionalinių, tiek Europos masto priemonių.
Diplomatija ir vidaus politika susikerta
Šis susitikimas vyko netrukus po Emmanuelio Macrono vizito Londone, kuriame buvo aptartas bendrų priemonių stiprinimas prieš neteisėtą migraciją per Lamanšą ir platesni santykiai su Europa. Paraleliai Jungtinės Karalystės Leiboristų vyriausybė skelbė, kad šią vasarą fiksuotas mažiausias per Lamanšą mažomis valtimis atvykstančių migrantų skaičius nuo 2019 metų, nors tokie rodikliai sezoniškai svyruoja ir priklauso nuo oro sąlygų bei kontrolės intensyvumo.
Farage ir Bardella ryšys taip pat turi politinės istorijos kontekstą: nors jų pažiūros euroskeptiškos, Farage anksčiau yra kritikavęs tuometinį Nacionalinį frontą ir atsisakęs artimesnių aljansų Europos Parlamente, remdamasis kaltinimais dėl antisemitizmo ir išankstinių nuostatų. Vėliau jis pripažino atsargiai vertinęs šią politinę kryptį, tačiau teigė, kad Marine Le Pen vadovavimo laikotarpiu partija pasikeitė ir siekė platesnio rinkėjų palaikymo.
„Kai Marine perėmė vadovavimą, stebėjau situaciją ir neskubėjau įsitraukti. Tai, ką ji pasiekė, yra reikšmingas poslinkis partijai“, – sakė Nigelas Farage.
„Reform UK“ šešėlyje – finansavimo tyrimai
Susitarimo paskelbimą Jungtinėje Karalystėje temdė pranešimai apie galimus politinio finansavimo pažeidimus, susijusius su „Reform UK“. Žiniasklaidoje skelbta, kad partija buvo pranešta Metropoliteno policijai ir Rinkimų komisijai dėl įtariamų neteisėtų aukų, o tai svarbu todėl, kad Jungtinėje Karalystėje galioja griežtos taisyklės dėl aukų iš užsienio šaltinių.
Tokie tyrimai gali turėti tiesioginį poveikį partijos reputacijai ir jos galimybėms mobilizuoti rėmėjus, ypač prieš rinkimų ciklą. Politiniame lauke tai dažnai tampa ir konkurentų argumentu, kai migracijos klausimas naudojamas kaip vienas pagrindinių kampanijos variklių.