Retas, delikatesu laikomas grybas gali sukelti itin neįprastas haliucinacijas: žmonėms ima vaidentis mažytės žmogaus pavidalo būtybės, kurios „bėgioja“, šokinėja ar ropoja sienomis ir grindimis.
Kalbama apie grybą „Lanmaoa asiatica“, augantį, be kita ko, Kinijos Junano provincijoje. Apie jo poveikį rašo „Discover Wildlife“, remdamasis mokslininkų tyrimais, tačiau kol kas vis dar nėra aišku, kokia tiksliai medžiaga sukelia tokį efektą.
Svarbi detalė – šis grybas laikomas valgomu, bet rizika atsiranda tuomet, kai jis suvalgomas žalias arba nepakankamai termiškai apdorotas. Tokiais atvejais haliucinacijos, kaip nurodoma, gali pasireikšti gana „nuspėjamai“.
Simptomai dažniausiai prasideda po 12–24 valandų nuo suvalgymo ir gali tęstis nuo vienos iki trijų dienų. Kai kuriais atvejais žmonėms prireikia ir hospitalizacijos.
Kas yra „liliputų“ haliucinacijos
Tokie regėjimai mediciniškai vadinami „liliputų“ haliucinacijomis. Terminas kilo iš Džonatano Svifto romano „Guliverio kelionės“, kuriame aprašomi nykštukiniai Liliputijos gyventojai.
Tekste pažymima, kad panašios haliucinacijos gali pasireikšti sergant įvairiomis ligomis ar būsenomis, pavyzdžiui, šizofrenijos atvejais arba per alkoholio abstinenciją. Vis dėlto „Lanmaoa asiatica“ išsiskiria tuo, kad po nepakankamo paruošimo gali sukelti būtent tokio tipo regėjimus.
Kinijos Junano provincijoje šis grybas turi vietinį pavadinimą, o mažus „žmogučius“, pasirodančius per haliucinacijas, gyventojai taip pat vadina atskiru terminu. Grybas apibūdinamas kaip turintis ryškų umami skonį ir parduodamas vietos turguose bei restoranuose.
Nurodoma, kad įstaigos, kurios jį patiekia, paprastai laikosi atsargumo priemonių: prieš valgant grybą rekomenduojama kaitinti ne trumpiau kaip 15 minučių.
Kur šis grybas aptiktas
Nors labiausiai „Lanmaoa asiatica“ siejamas su Kinijos Junano provincija, jis aptiktas ir Filipinuose, Kordiljerų administraciniame regione. Ten grybas ir haliucinacijų metu pasirodančios būtybės taip pat turi vietinius pavadinimus.
Teigiama, kad 2024 metais atliktas DNR sekoskaitos tyrimas patvirtino: nepaisant išorinių skirtumų, Kinijoje ir Filipinuose randami grybai priskiriami tai pačiai rūšiai.
Pranešimų apie grybus, sukeliančius „mažų žmonių“ regėjimus, esą būta ir Papua Naujojoje Gvinėjoje. Tačiau mokslininkai kol kas nėra tikri, ar ten kalbama apie tą pačią rūšį.
Kodėl poveikis vis dar mįslingas
Laboratoriniai tyrimai, į kuriuos remiamasi tekste, neaptiko genetinių požymių, susijusių su dviem gerai žinomais grybų haliucinogenais – psilocibinu ir ibotenine rūgštimi. Tai reikštų, kad poveikį gali lemti iki šiol mokslui nežinomas mechanizmas ar junginys.
Mokslininkus stebina ir haliucinacijų pastovumas: teigiama, kad, kitaip nei vartojant kai kurias kitas psichoaktyvias medžiagas, šiuo atveju regėjimai neretai būna labai panašūs.
Be haliucinacijų, apsinuodijimas gali pasireikšti ir kitais simptomais – minimi kliedesiai bei galvos svaigimas. Tekste nurodoma, kad kai kuriais atvejais dėl šių būklių prireikia medikų pagalbos.
Tolimesni tyrimai turėtų padėti identifikuoti nežinomą psichoaktyvią medžiagą ir geriau paaiškinti, kodėl susidaro „liliputų“ haliucinacijos – tai galėtų praplėsti žinias apie žmogaus smegenų veiklą ir suvokimą.