CP v2

Tag: Lantana

  • Neišmeskite lantanos po sezono: paprastas žiemojimo būdas, kad pavasarį ji vėl sužydėtų

    Neišmeskite lantanos po sezono: paprastas žiemojimo būdas, kad pavasarį ji vėl sužydėtų

    Lantana yra tropinė, visžalė dekoratyvinė gėlė, kuri vasarą puošia balkoną ar terasą, tačiau mūsų klimato žiemos jai per šaltos. Dėl to augalas dažniausiai auginamas vazone ir rudenį perkeliamas į patalpas, kad sėkmingai peržiemotų. Sodininkai pabrėžia, kad didžiausios klaidos daromos augalą pernešus į per šiltą kambarį ir laistant taip pat gausiai kaip vasarą.

    Prieš žiemojimą lantaną verta paruošti dar lauke. Pirmiausia pašalinkite peržydėjusius žiedynus, nudžiūvusius ar pažeistus ūglius, o jaunus ūglius patrumpinkite bent per pusę. Toks genėjimas padeda augalui pereiti į ramybės būseną, sumažina vandens poreikį ir pavasarį skatina tankesnį krūmijimąsi.

    Perkeliant lantaną į vidų svarbu ją atidžiai apžiūrėti. Šiltose patalpose dažniausiai suaktyvėja šiltnaminiai baltasparniai ir voratinklinės erkės, todėl apžiūrėkite lapų apačias, ūglius ir žemės paviršių. Jei pastebite kenkėjų, geriau reaguoti iš karto, nes žiemą nusilpęs augalas pažeidimams tampa dar jautresnis.

    Tinkama vieta žiemojimui

    Sėkmingam žiemojimui lemiama yra temperatūra ir šviesa. Dažniausiai rekomenduojama laikyti lantaną 5–10 laipsnių Celsijaus temperatūroje, šviesioje, gerai vėdinamoje patalpoje, bet ne tiesioginėje kaitrioje saulėje. Tam tinka vėsesnė oranžerija, šviesus rūsys, lengvai šildomas garažas su langu ar šviesi laiptinė.

    Jei neturite šviesios vėsios patalpos, kai kuriais atvejais įmanomas ir žiemojimas tamsiau. Tokiu atveju temperatūra turi būti dar žemesnė, apie 5–7 laipsnius Celsijaus, o laistymas itin saikingas. Augalas gali numesti dalį lapų, tačiau pavasarį, grąžinus daugiau šviesos, paprastai atželia.

    Laistymas ir tręšimas žiemą

    Žiemą lantanai nereikia intensyvios priežiūros, tačiau svarbu nepersistengti. Trąšų ramybės laikotarpiu geriau nenaudoti, nes augimas natūraliai sulėtėja, o papildomas maitinimas gali tik išbalansuoti augalą. Laistykite tik tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradeda džiūti, ir saugokite vazoną nuo šalto pagrindo bei skersvėjų.

    Pavasario sezonui lantaną verta „pažadinti“ palaipsniui. Apie vasario mėnesį galima po truputį didinti šviesos kiekį ir laistymo dažnį, stebint, kaip reaguoja ūgliai. Toks švelnus perėjimas dažnai padeda augalui greičiau startuoti ir nevėluoti su žydėjimu.

  • Balkonas iki pat rudens skęs žieduose: 7 ištvermingi augalai, kurių pavydės kaimynai

    Balkonas iki pat rudens skęs žieduose: 7 ištvermingi augalai, kurių pavydės kaimynai

    Ne visi balkono augalai ištveria vasaros karščius: gegužę jie atrodo įspūdingai, o liepą neretai jau būna nusilpę nuo sausros ar netinkamo laistymo. Vis dėlto yra rūšių, kurios žydi ilgai, atlaiko temperatūrų svyravus ir nereikalauja kasdienės priežiūros.

    Ilgai žydintys balkonų augalai dažniausiai turi dvi bendras savybes: jiems reikia kuo daugiau šviesos ir reguliaraus maitinimo trąšomis, nes žydėjimas eikvoja daug energijos. Kad žiedai džiugintų iki rudens, svarbu ir tinkamas vazono dydis, drenažas bei laistymas ryte arba vakare.

    Patikimi vasaros lyderiai

    Pelargonijos išlieka vienu patikimiausių pasirinkimų tiems, kas nori stabilaus žydėjimo. Jos geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje, mėgsta tolygią drėgmę, o nužydėjusių žiedų šalinimas padeda formuoti naujus pumpurus.

    Petunijos balkone greitai sukuria ryškią žiedų bangą, tačiau jos ypač jautrios išdžiūvimui. Karštomis dienomis vandens gali prireikti ir du kartus per dieną, o nuolatinis tręšimas padeda išlaikyti intensyvią spalvą ir gausų žydėjimą.

    Kalibrachoja dažnai vadinama mini petunija, tačiau paprastai būna atsparesnė ir lengviau prižiūrima. Ji gražiausiai atrodo pakabinamuose vazonuose ar loveliuose, kur gali formuoti tankias kaskadas ir žydėti iki vėlyvo sezono.

    Verbenos vertinamos dėl ištvermės ir to, kad žiedai išlieka dekoratyvūs ilgą laiką. Jos taip pat patrauklios apdulkintojams, todėl balkonas tampa gyvesnis, o geriausi rezultatai pasiekiami saulėje ir vietoje, kur neužsistovi vanduo.

    Ne tik grožis, bet ir kvapas

    Lavanda suteikia balkonui Viduržemio jūros nuotaikos ir džiugina aromatu, tačiau ji nemėgsta perlaistymo. Jai svarbus geras vandens nutekėjimas, saulė ir saikinga drėgmė, ypač jei vasara lietinga.

    Nemėzija balkonuose dar nėra tokia dažna, nors pasižymi ilgu žydėjimu ir kompaktišku augimu. Ji gerai jaučiasi saulėje arba lengvame pavėsyje, o stabilus laistymas ir reguliarus tręšimas padeda išlaikyti vešlią formą.

    Lantana išsiskiria tuo, kad jos žiedai gali keisti atspalvį žydėjimo metu, todėl augalas atrodo ypač dinamiškai. Ji mėgsta šilumą ir saulę, pakankamai gerai pakelia karštį, tačiau būtina saugoti nuo šalnų, jei ruduo ateina anksti.

    Kaip išlaikyti žydėjimą iki rudens

    Net ir mažai reikliems augalams svarbiausia yra nuoseklumas: laistymas turi būti reguliarus, bet be užmirkimo, o vazonas privalo turėti drenažo skyles. Jei vanduo kaupiasi, šaknys ima dusti, o tai greitai sumažina žydėjimą.

    Norint, kad augalai nuolat krautų naujus žiedus, verta reguliariai šalinti nužydėjusius žiedynus ir stebėti, ar neatsirado kenkėjų. Ilgai žydinčioms rūšims dažniausiai reikia tręšimo bent kartą per savaitę, ypač jei jos auginamos mažesniuose vazonuose.

    Dar viena dažna klaida yra netinkama vieta: ne visi augalai vienodai toleruoja kepinančią saulę visą dieną. Jei balkoną vasarą kaitina tiesioginiai spinduliai, daliai augalų padeda lengvas pavėsinimas per patį karščiausią laiką.

  • Pamirškite pelargonijas: ši balkono gėlė žydi iki šalnų ir atrodo kaip tikra puokštė

    Pamirškite pelargonijas: ši balkono gėlė žydi iki šalnų ir atrodo kaip tikra puokštė

    Surfinijos ir pelargonijos jau daugelį metų karaliauja balkonuose, tačiau vis daugiau žmonių ieško ryškesnių, ilgiau žydinčių alternatyvų. Viena jų – lantana, kuri vasarą gali tapti pagrindiniu akcentu net ir nedideliame balkone. Šis augalas išsiskiria ne tik žiedų gausa, bet ir tuo, kad vienu metu gali rodyti kelis atspalvius.

    Lantanos žiedai susitelkia į smulkius žiedynus, o spalvos dažnai pereina nuo geltonos į oranžinę, rožinę ar raudoną. Dėl tokio „spalvų žaismo“ vazonas neatrodo plokščias, o primena floristo sudėliotą kompoziciją. Žydėjimas paprastai tęsiasi nuo vėlyvo pavasario iki vėsesnių rudens naktų, todėl tai pasirinkimas tiems, kurie nori rezultato visą sezoną.

    Kur lantana geriausiai auga

    Šiam augalui labiausiai tinka šviesi ir šilta vieta, kur daug tiesioginės saulės. Pietinė, pietvakarių ar vakarinė balkono pusė dažniausiai leidžia pasiekti gausiausią žydėjimą, o pusiau pavėsyje lantana paprastai suformuoja mažiau žiedų ir labiau ištįsta. Karštos vasaros dienos jai dažniausiai nėra problema, jei tik užtikrinamas teisingas laistymas.

    Lantana geriausiai atrodo tada, kai turi erdvės augti ir formuoja tankų, krūmišką siluetą. Dėl to verta rinktis didesnį, stabilų vazoną su vandens nutekėjimo angomis, kad šaknys nestovėtų drėgmėje. Mažame inde substratas greičiau perdžiūsta, o pats augalas prasčiau atskleidžia savo potencialą.

    Žemė ir drenažas – svarbiausia taisyklė

    Substratas turėtų būti derlingas, bet laidus vandeniui, kad šaknys gautų oro ir neimtų pūti. Tinka universalus balkono augalams skirtas mišinys, kurį naudinga „palengvinti“ perlitu ar smulkiu keramzitu. Vazonas be drenažo šiai gėlei yra viena dažniausių priežasčių, kodėl ji pradeda skursti.

    Praktinis sprendimas – ant vazono dugno berti keramzito sluoksnį, kuris pagerina vandens nutekėjimą. Tai ypač aktualu, kai vasarą laistoma dažniau, o liūtys gali greitai užlieti substratą. Lantana daug lengviau atleidžia trumpą perdžiūvimą nei nuolatinę šaknų drėgmę.

    Laistymas: reguliariai, bet ne per daug

    Vasara balkone reiškia, kad vazonai įkaista labiau nei dirva sode, todėl laistyti tenka dažniau. Vis dėlto svarbu nepersistengti: patikimiausias būdas – pirštu patikrinti viršutinį žemės sluoksnį ir laistyti tada, kai jis pradžiūsta maždaug 2 centimetrus. Per karščius to gali prireikti ir kasdien, tačiau vėsesnėmis dienomis intervalai pailgėja.

    Po laistymo vanduo neturi likti vazono apačioje ar padėkle, o jei jo susikaupia, perteklių reikia išpilti. Perlaistymas dažnai pasireiškia gelstančiais lapais, suglebusiais ūgliais ir silpnesniu žydėjimu. Laistyti geriausia nusistovėjusiu vandeniu, ypač jei vandentiekio vanduo kietas.

    Norint ilgai džiaugtis žiedais, svarbu nuosekli priežiūra visą sezoną: stabilus apšvietimas, laidus substratas ir saikingas laistymas. Dėl ryškių spalvų ir ilgo žydėjimo lantana gali tapti alternatyva tiems, kurie pavargo nuo įprastų balkono gėlių derinių. Tinkamai prižiūrima ji viename vazone sukuria efektą, kuriam kartais prireiktų kelių skirtingų augalų.