JAV technologijų bendrovės „Lantronix“ ir „Swarmer“ pristatė naują skaičiavimo platformą, skirtą mažiems kariniams dronams, kad daugiau autonomijos funkcijų veiktų pačiame įrenginyje. Tikslas paprastas: sumažinti priklausomybę nuo ryšio su operatoriumi ir išorinių skaičiavimo resursų, kai ryšys trūkinėja arba yra slopinamas.
Planuojama, kad sprendimas sujungs „Lantronix“ sisteminį modulį „Open-Q 6490CS“ ir „Swarmer“ autonominio valdymo programinę įrangą, sudarydamas gamybai paruoštą paketą. Jis orientuotas į JAV kariuomenės 1 grupės bepiločius orlaivius, tai yra mažus dronus iki maždaug 9 kilogramų.
Bendrovės teigia, kad naujoji platforma suteiks apie 4 kartus didesnę skaičiavimo galią nei dabartinis „Swarmer“ naudojamas sprendimas. Didesnė galia reikalinga tam, kad dronai galėtų vietoje atlikti vizualinę navigaciją, automatiškai atpažinti taikinius, sekti objektus ir koordinuoti veiksmus su kitomis bepilotėmis sistemomis.
„Kuriame platformą, galinčią vykdyti mažesnius DI modelius ir pritaikytą 1 grupės bepiločiams orlaiviams. Tikime, kad tai taps nauju pramonės standartu, o kiekvienas įrenginys bus tiekiamas su iš anksto įdiegta „Swarmer OS“ ir pažangiausiomis mūsų autonomijos funkcijomis“, – sakė „Swarmer“ vadovas Alexas Finkas.
Tokie projektai įgauna pagreitį tuo metu, kai Ukraina, JAV ir sąjungininkės siekia į tarnybą įvesti didelius kiekius nebrangių dronų, galinčių veikti sudėtingomis sąlygomis. Praktikoje vis dažniau akcentuojama, kad bepiločiai turi išlikti funkcionalūs, kai GPS signalas trikdomas, o ryšio su operatoriumi langai yra trumpi arba nestabilūs.
„Swarmer“ nurodo, kad jų autonominio veikimo programinė įranga nuo 2024 metų balandžio buvo panaudota daugiau nei 100 000 kovinių misijų Ukrainoje, kuriose dalyvavo beveik 50 Ukrainos karinių vienetų. Pasak bendrovės, sistemos buvo išbandytos aplinkoje, kurioje aktyviai veikia elektroninė kova ir ribojama palydovinė navigacija.
Ekspertiniu požiūriu, didesnė skaičiavimo galia mažame drono korpuse reiškia daugiau sprendimų priėmimo vietoje ir mažiau priklausomybės nuo duomenų perdavimo. Tai aktualu ne tik taikinių paieškai ar sekimui, bet ir skrydžio stabilumui, maršruto planavimui bei veikimui spiečiaus principu, kai keli dronai tarpusavyje derina manevrus.
Kartu toks technologinis šuolis didina diskusijas dėl autonomijos ribų ir kontrolės, nes daugiau funkcijų perkeliama iš operatoriaus į programinę įrangą. Kariuomenėms tai tampa praktiniu klausimu: kaip užtikrinti patikimumą, atsekamumą ir saugų veikimą aplinkoje, kur klaidos kaina itin didelė.