Tag: Lapinės daržovės

  • Mokslininkai ją vadina sveikiausia daržove: auga vandenyje, užsiauginsite ant palangės

    Mokslininkai ją vadina sveikiausia daržove: auga vandenyje, užsiauginsite ant palangės

    Vandens pipirnė, dar vadinama vandens kresais, pastaraisiais metais vėl grįžta į mitybos ekspertų akiratį. JAV William Paterson universiteto tyrėjų sudarytame daržovių ir vaisių maistinės vertės reitinge ji buvo įvertinta kaip viena maistingiausių lapinių daržovių, aplenkusi net špinatus ir lapinius kopūstus.

    Šis augalas vertinamas dėl didelės vitaminų ir antioksidantų koncentracijos, o kartu – labai mažo kaloringumo. Vandens pipirnėje gausu vitaminų A, C ir K, taip pat folio rūgšties bei mineralų, o aštresnis, gaivus skonis primena rukolą ar ridikėlių lapus.

    Kas išskiria vandens pipirnę?

    Vandens pipirnė priklauso bastutinių šeimai ir natūraliai auga švarių, lėtai tekančių vandens telkinių pakrantėse. Dėl augimo specifikos svarbiausia sąlyga yra nuolat drėgna terpė, todėl ji skiriasi nuo daugelio kitų lapinių daržovių, kurioms pakanka įprasto dirvožemio.

    Mitybos požiūriu ši daržovė laikoma itin koncentruotu mikroelementų šaltiniu. Vertinant maistinių medžiagų tankį, skaičiuojama, kiek vitaminų ir mineralų gaunama iš santykinai mažo kalorijų kiekio, todėl tokie žalumynai dažnai rekomenduojami kasdieniam racionui.

    Kaip valgyti, kad neprarastų naudos?

    Dažniausiai vandens pipirnė valgoma žalia, nes taip geriausiai išsaugomas jos skonis ir dalis jautresnių junginių. Ji tinka salotoms, sumuštiniams, glotnučiams, taip pat kaip pagardas sriuboms ar omletams, dedant jau baigiant gaminti.

    Kaip ir kitus lapinius žalumynus, ją verta nuplauti itin kruopščiai, ypač jei kilmė neaiški. Jei vandens pipirnė renkama natūralioje aplinkoje, specialistai rekomenduoja to vengti dėl galimos mikrobiologinės taršos rizikos ir rinktis auginimą namuose arba patikimą tiekėją.

    Užsiauginsite ant palangės

    Vandens pipirnę galima auginti tiek sode, tiek namuose, tačiau esminė taisyklė – nuolatinė drėgmė. Patogiausia ją sėti į indą be drenažo skylučių, kad substratas išliktų šlapias, o vieta būtų šviesi, bet ne kepinanti tiesioginėje saulėje.

    Norint nuolatinio derliaus, lapelius verta skinti reguliariai, paliekant augalui galimybę atželti. Jei auginama ant palangės, svarbu stebėti, kad vanduo neužsistovėtų taip, jog atsirastų nemalonus kvapas ar pelėsis – tokiu atveju geriau pakeisti substratą ir pradėti iš naujo.

    Nors vandens pipirnė dažnai pristatoma kaip itin naudinga daržovė, mitybos specialistai pabrėžia bendrą principą: didžiausią naudą sveikatai duoda įvairus augalinio maisto racionas. Vandens kresai gali tapti paprastu būdu jį praturtinti, ypač jei namuose norisi šviežių žalumynų ištisus metus.

  • Daržininkai ją ravėjo kaip piktžolę, o dabar ji keičia salotas: portulaka grįžta į virtuves

    Daržininkai ją ravėjo kaip piktžolę, o dabar ji keičia salotas: portulaka grįžta į virtuves

    Portulaka daržinė (Portulaca oleracea) ilgą laiką daugelyje daržų buvo laikoma piktžole, tačiau pastaraisiais metais ji vis dažniau prisimenama kaip valgomas, greitai augantis ir karščiui atsparus augalas. Dėl traškių, sultingų lapelių ir švelniai rūgštoko skonio portulaka neretai lyginama su salotomis ar rukola.

    Šis augalas natūraliai prisitaikęs prie sausesnių sąlygų, todėl aktualus ir Lietuvoje, kai vasaros vis dažniau pasitaiko su karščio bangomis ir ilgesniais sausrų periodais. Portulaka kaupia drėgmę mėsingose stiebo dalyse ir lapuose, tad trumpalaikį vandens trūkumą pakelia lengviau nei dauguma lapinių daržovių.

    Kaip sėti ir auginti?

    Portulaka geriausiai auga šiltoje, saulėtoje vietoje, lengvesnėje dirvoje. Sėklas patogiausia berti tiesiai į dirvą pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, kai žemė jau sušilusi, nes vėsa ir užmirkimas jauniems daigams gali pakenkti.

    Sėkloms dygti reikalinga šviesa, todėl jas verta įterpti labai sekliai. Augalas greitai išsikeroja, todėl tarp eilučių naudinga palikti maždaug 20–25 centimetrų tarpą, kad vėliau būtų patogu skinti jaunus ūglius ir lapus.

    Kodėl vandens perteklius kenkia?

    Portulakai didesnė rizika yra ne sausra, o nuolat šlapia dirva. Laistyti dažniausiai reikia tik po sėjos, kol susiformuoja šaknys, ir per užsitęsusią sausrą, o įprastomis sąlygomis ji apsieina su minimalia priežiūra.

    Tręšimas taip pat neturėtų būti intensyvus: per daug derlingoje dirvoje portulaka gali auginti vandeningesnius, mažiau ryškaus skonio lapus. Pradžioje svarbu nureguliuoti piktžoles aplink daigus, tačiau vėliau pati portulaka dažnai sudaro tankų kilimą ir slopina konkurentus.

    Skonis ir panaudojimas virtuvėje

    Jauni portulakos lapeliai yra traškūs, šiek tiek rūgštoki, neretai apibūdinami kaip gaivūs. Dėl to ji tinka šaltoms salotoms, ypač derinant su pomidorais, agurkais, sūriu, alyvuogių aliejumi ar sėklomis.

    Portulaka tinka ir šiltiems patiekalams: ją galima trumpai apkepinti su česnaku, dėti į kiaušinių patiekalus, sriubas ar daržovių troškinius. Skynimas paprastai skatina atžėlimą, todėl tą pačią lysvę galima naudoti pakartotinai visą sezoną, pjaunant jaunus ūglius.

    Susidomėjimas portulaka siejamas ir su platesne tendencija rinktis atsparesnius, mažiau priežiūros reikalaujančius augalus. Kai dalis tradicinių lapinių daržovių karštyje greitai sužydi ir sukietėja, portulaka daugeliu atvejų išlieka stabili ir tinkama skinti, todėl ją vis dažniau atranda pradedantieji daržininkai.