Tag: Lapinis kopūstas

  • Kardiologas įvardijo 4 daržoves, kurios gali padėti mažinti širdies ligų riziką

    Mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių širdies ir kraujagyslių sveikatą, o daržovės čia turi itin svarbų vaidmenį. Kardiologas Marschall Runge išskiria keturias daržovių grupes, kurios dėl savo sudėties gali būti ypač naudingos siekiant mažinti širdies ligų riziką.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ publikacijoje, kurioje pabrėžiama, kad daržovės apskritai yra vertingos, tačiau kai kurios išsiskiria skaidulų, antioksidantų ir kitų širdžiai svarbių junginių gausa. Tarp dažniausiai minimų medžiagų – skaidulos, sulforafanas ir natūralūs nitratai.

    Pasak gydytojo, skaidulos padeda mažinti MTL (vadinamąjį „blogąjį“) cholesterolį, o taip pat siejamos su mažesniu uždegimu organizme. Uždegimas laikomas vienu iš širdies ligų rizikos veiksnių, todėl tokie mitybos pasirinkimai gali turėti ilgalaikę reikšmę.

    Kartu primenama, kad vien daržovių įtraukimas į racioną problemos neišsprendžia: svarbūs ir kiti įpročiai, tokie kaip fizinis aktyvumas, mažesnis sočiųjų riebalų bei druskos (natrio) vartojimas, o taip pat nerūkymas.

    1. Brokoliai

    Brokoliai vertinami dėl didelio skaidulų kiekio, kuris gali prisidėti prie sveikesnio kraujospūdžio ir padėti reguliuoti kūno svorį, nes ilgiau suteikia sotumo jausmą. Šie veiksniai netiesiogiai siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Kardiologas taip pat išskiria brokoliuose esantį sulforafaną – antioksidacinių savybių turintį junginį, aptinkamą ir kitose kryžmažiedėse daržovėse. Tokie junginiai siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir uždegiminiais procesais.

    Praktiškai brokolius siūloma ruošti paprastai: kepti orkaitėje su nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus arba dėti į sriubas ir salotas.

    2. Lapinis kopūstas (kale)

    Lapinis kopūstas (kale), kaip ir kitos kryžmažiedės daržovės, turi sulforafano ir kitų antioksidantų. Jie siejami su uždegimo mažinimu – tai svarbu kalbant apie ilgalaikę širdies sveikatą.

    Be to, kale yra vitamino K, kuris, pasak gydytojo, gali būti svarbus mažinant arterijų kalcifikacijos (kalkėjimo) riziką. Šis procesas laikui bėgant gali turėti įtakos kraujagyslių būklei.

    Kale taip pat turi skaidulų ir kalio, o šios medžiagos dažnai minimos kalbant apie kraujospūdžio palaikymą. Jei skonis nepatinka, patariama lapinį kopūstą įmaišyti į glotnučius (kokteilius) arba naudoti sriubose ir salotose.

    3. Burokėliai

    Burokėliai – dar viena daržovė, kuri išsiskiria skaidulomis ir antioksidantais, tačiau jų „stiprioji pusė“ – natūralūs maistiniai nitratai. Organizmas nitratus gali paversti azoto oksidu, kuris padeda atpalaiduoti kraujagysles.

    Toks poveikis gali būti siejamas su nežymiu kraujospūdžio mažėjimu, o padidėjęs kraujospūdis yra vienas svarbiausių širdies ligų rizikos veiksnių.

    Gydytojas pažymi, kad burokėliai natūraliai saldūs, todėl juos galima gaminti panašiai kaip saldžiąsias bulves – vengiant papildomo cukraus ar sviesto.

    4. Ankštinės daržovės

    Ankštinės daržovės – avinžirniai, lęšiai, pupelės – įvardijamos kaip augalinis pasirinkimas, kuris gali prisidėti prie širdies sveikatos. Pabrėžiama, kad jos gali būti priskiriamos daržovių suvartojimui ir yra vertingos kasdienėje mityboje.

    Pasak kardiologo, ankštiniai yra geras augalinių baltymų ir skaidulų šaltinis. Jie gali būti naudinga alternatyva gyvūninės kilmės baltymams, kuriuose neretai būna daugiau riebalų.

    Daugiau ankštinių į racioną galima įtraukti paprastai: pasigaminti humuso iš avinžirnių, virti sriubas su pupelėmis ar lęšiais, derinti su daržovėmis ir grūdais.

    Kas dar svarbu širdžiai

    Publikacijoje pabrėžiama, kad „tobulos“ mitybos nėra, o svarbiausia – bendros kryptys ir nuoseklumas. Dažniausiai minimi principai: daugiau mažiau apdoroto maisto (daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, ankštinių), mažiau druskos ir itin perdirbtų produktų.

    Taip pat akcentuojamas fizinis aktyvumas – rekomenduojama siekti apie 2,5 valandos vidutinio intensyvumo judėjimo per savaitę. Galiausiai, nerūkymas išskiriamas kaip vienas reikšmingiausių žingsnių, mažinančių širdies ligų riziką.

  • Vienas paprastas priedas glotnučiui: apelsinų ir mango sultys suteikia ryškesnį skonį

    Jei jūsų glotnutis dažnai išeina „plokščio“ skonio, paprastas sprendimas gali būti visai šalia – apelsinų ir mango sultys. Nedidelis jų kiekis, įpiltas į trintuvą, gali suteikti daugiau gaivumo ir tropinių natų net labai trumpam ingredientų sąrašui.

    Tokį triuką autorė aprašo „EatingWell“ publikacijoje, prisimindama mamos įprotį kiekvieną rytą į glotnutį įpilti sulčių. Jos šeimoje apelsinų sultys šaldytuve buvo laikomos ne tiek pusryčių taurei, kiek kasdieniam kokteiliui.

    Mamos mėgstamas derinys buvo paprastas: šaldytas mangas, šaldytas bananas, lapinis kopūstas (kale), šlakelis migdolų pieno, keli ledo kubeliai ir apelsinų bei mango sultys. Būtent sultys esą ir „užaugindavo“ skonį, nors ingredientų nedaug.

    Ši idėja gali praversti visiems, kurie daro žaliuosius glotnučius, bet vengia kartumo ar nori ryškesnio aromato. Sultys veikia kaip skystoji dalis, reikalinga trynimui, todėl vienu metu padeda ir tekstūrai, ir skoniui.

    Kaip sultys keičia skonį ir tekstūrą

    Pasak autorės, apelsinų ir mango sultys išlaiko apelsinams būdingą rūgštelę, kuri pirmiausia pajuntama gurkštelėjus. Tuo pačiu jos paryškina švelnesnius banano ir migdolų pieno skonius, kurie dažnai atsakingi už glotnučio kremiškumą.

    Jei vietoj paprastų apelsinų sulčių pasirenkama apelsinų ir mango versija, papildomas mango saldumas gali padėti subalansuoti kale kartumą. Be to, toks pasirinkimas sustiprina ir paties šaldyto mango skonį.

    Autorė mini ir dar vieną praktišką momentą: jos mama dažniausiai naudoja maždaug lygias dalis migdolų pieno ir sulčių, kiekį įpildama „iš akies“. Taip išgaunama tiršta, bet vis tiek lengvai geriama konsistencija.

    Ką dar verta žinoti bandant šį priedą

    Vanduo, vien tik pienas ar kitas neutralesnis skystis glotnučiui taip pat tinka – tai nėra būtinas ingredientas. Tačiau, jei jau pilate skystį, sultys yra būdas papildomai įnešti skonio, nekeičiant viso recepto.

    Autorė siūlo šį „patobulinimą“ pritaikyti ir kitiems deriniams – su mėgstamais šaldytais vaisiais ar daržovėmis, nebūtinai kartojant tą patį receptą. O pati ji iki šiol šaldytuve laiko apelsinų ir mango sulčių būtent glotnučiams.

    Tekste taip pat paminima, kad net ir nedidelis sulčių kiekis suteikia papildomą vitamino C „boostą“, nors pagrindinis akcentas čia – skonis ir tekstūra. Kitaip tariant, tai nedidelė detalė, kuri gali padaryti kasdienį gėrimą tiesiog skanesnį.

  • Šias daržoves drąsiai palikite lysvėse: po pirmųjų šalnų jos tampa saldesnės

    Šias daržoves drąsiai palikite lysvėse: po pirmųjų šalnų jos tampa saldesnės

    Rudeniui įsibėgėjus daržas pamažu tuštėja, tačiau tai nereiškia, kad visas lysves būtina iškasti iki pirmųjų šalnų. Kai kurios daržovės gerai pakelia vėsesnes naktis, o lengvas pašalas net gali pagerinti jų skonį. Svarbiausia žinoti, ką palikti dirvoje, o ką geriau nuimti anksčiau.

    Sodininkystės praktikoje plačiai žinoma, kad vėsa daliai daržovių padeda sukaupti daugiau natūralių cukrų. Dėl to skonis tampa švelnesnis, mažiau kartus, o tekstūra malonesnė. Vis dėlto ilgalaikis stiprus šaltis ir įšalusi žemė gali pakenkti net atsparioms kultūroms.

    Kodėl po šalnų skonis gerėja?

    Atvėsus orams augalai keičia medžiagų apykaitą, o dalį krakmolo ir kitų atsargų paverčia paprastesniais cukrumis. Taip jie geriau apsisaugo nuo šalčio, o žmogui tai reiškia saldesnį ir švelnesnį skonį. Šis efektas dažniausiai pasireiškia po lengvų, trumpalaikių šalnų.

    Tačiau svarbu atskirti lengvą pašalą nuo ilgų šalčių: jei temperatūra laikosi gerokai žemiau nulio ir dirva įšąla, derlių pasidaryti iš žemės tampa sudėtinga. Tokiu atveju padeda mulčiavimas, pavyzdžiui, šiaudais ar sausais lapais, kurie lėtina dirvos peršalimą.

    Kopūstinės, kurioms šaltis netrukdo

    Lapinis kopūstas yra viena dažniausiai įvardijamų daržovių, kuri gali likti lysvėje ilgiau. Po pirmųjų šalnų jo lapai paprastai tampa švelnesni, sumažėja kartumas. Patogu tai, kad nebūtina nupjauti viso augalo iš karto, galima skinti lapus palaipsniui.

    Gūžiniai kopūstai ir briuseliniai kopūstai taip pat laikomi pakankamai atspariais vėsiam orui. Briuseliniai kopūstai dažnai geriau vertinami po lengvo pašalo, nes mažos gūželės įgauna švelnesnį poskonį. Derlių patartina imti nuo apatinių gūželių, nes jos subręsta anksčiausiai.

    Porai ir šakninės: ką verta palikti, o ko ne

    Porai, ypač vėlyvos žieminės veislės, gali augti dirvoje ilgiau ir dažnai iškasami tik tiek, kiek reikia maistui. Kad augalai lengviau ištvertų atšiauresnį laikotarpį, juos galima pridengti mulčiu arba daržininkystėje naudojama danga. Ankstyvesnės veislės paprastai jautresnės šalčiui, todėl jas saugiau nuimti prieš rimtesnį atvėsimą.

    Iš šakninių daržovių morkos ir petražolės dažnai pakelia lengvas šalnas, ypač jei auga purioje, laidžioje dirvoje. Vis dėlto derlių verta nuimti iki momento, kai žemė pradeda ilgam įšalti, nes tada šaknų išėmimas tampa sudėtingas. Šakniavaisius, kurie skirti laikymui, svarbu atrinkti nepažeistus.

    Salieras yra jautresnis šalčiui, todėl jo derliaus geriau neatidėlioti iki stipresnių šalnų. Po kasimo rekomenduojama pašalinti lapiją, o laikymui rinktis tik sveikus, neįtrūkusius šakniavaisius. Praktikoje jie dažnai laikomi vėsiai, pavyzdžiui, dėžėse su lengvai drėgnu smėliu, kad neišdžiūtų.

  • 15 lapinių daržovių, kurias verta atrasti: kaip jas ruošti, kad skonis nustebintų

    Per pastaruosius dešimtmečius parduotuvėse ir ūkininkų turguose gerokai išsiplėtė lapinių daržovių pasirinkimas. Šalia įprastų špinatų vis dažniau randame rukolą, lapinį kopūstą, mangoldus ar bok čojų, o jų skoniai ir tekstūros skiriasi kardinaliai. Dalis šių žalumynų tinka valgyti žalius, tačiau daugelis atsiskleidžia būtent termiškai apdoroti.

    Universalus ir saugus būdas pradžiai yra trumpas apkepimas alyvuogių aliejuje su česnaku, o pabaigoje įspausta citrina. Taip sušvelninamas kartumas, išryškinamas aromatas ir išsaugoma maloni tekstūra. Žalumynus taip pat patogu dėti į sriubas, troškinius, makaronus ar ankštinių patiekalus, nes jie greitai praturtina patiekalą skaidulomis ir mikroelementais.

    Svarbu tinkamai pasiruošti: lapus verta kruopščiai nuplauti, nes dalis žalumynų auginami smėlingoje dirvoje, o drėgmė trumpina jų galiojimą. Jei lapai šlapi, juos verta nusausinti, o laikyti šaldytuvo stalčiuje, geriausia įvyniotus į popierinį rankšluostį. Kai kuriuos tvirtesnius žalumynus galima trumpai apvirti ir užšaldyti, taip sumažinant maisto švaistymą.

    Kaip išsirinkti ir keisti

    Renkantis pagalvokite, ką gaminsite: salotoms ir greitam apvytinimui geriau tinka švelnūs lapai, o ilgesniam troškinimui reikia tvirtesnių. Lapinis kopūstas, mangoldai ar garstyčių lapai išlaiko struktūrą ir ne taip greitai sukrenta. Tuo tarpu špinatai ar rukola greitai suminkštėja, todėl juos verta dėti pačioje pabaigoje.

    Skonių derinimas čia ypač svarbus: kartesni žalumynai geriau sutaria su rūgštimi ir riebalais. Citrina, actas, česnakas, alyvuogių aliejus, sviestas ar sūriai subalansuoja aštresnį skonį. Jei žalumynai atrodo per intensyvūs, padeda trumpas apvirimas ir tik tada apkepimas.

    Maistinė vertė ir ką verta žinoti

    Dauguma lapinių daržovių laikomos maistingomis: jos suteikia skaidulų, folatų, kalio, geležies, taip pat vitaminų A, C ir K. Vis dėlto vieno geriausio pasirinkimo nėra, nes skirtingi lapai išsiskiria skirtingomis medžiagomis, todėl praktiškiausia yra į racioną įtraukti kuo įvairesnių žalumynų. Terminis apdorojimas dažnai sumažina kartumą ir leidžia suvalgyti didesnį kiekį, ypač kai lapai stipriai susitraukia.

    Žaliems patiekalams verta rinktis švelnesnius lapus, o kartesnius ar pluoštingesnius dažniausiai maloniau valgyti apvirtus, keptus ar troškintus. Kai kuriems lapams naudinga mechaninė pagalba: smulkus pjaustymas ar lapų pamasažavimas su aliejumi ir druska padeda suminkštinti tekstūrą. Tai ypač aktualu lapiniam kopūstui, kurio žali lapai gali pasirodyti kieti.

    Žalumynai, kurie nustebina

    Rukola pasižymi pipirišku skoniu ir tinka ne tik salotoms, bet ir trumpai apvytinta makaronuose ar apkepuose. Bok čojus turi sultingus, traškius kotus ir švelnius lapus, todėl geriausia kepti taip, kad kotai gautų daugiau laiko, o lapai būtų įdedami vėliau. Brokoliniai rapinai dažnai būna kartoki, todėl jiems tinka apvirimas ir ryškūs prieskoniai, pavyzdžiui, česnakas ar citrina.

    Mangoldai vertinami dėl didelių lapų ir stambių kotų, kuriuos patogu ruošti atskirai: kotus pirmiau apkepkite, lapus dėkite vėliau. Lapinis kopūstas ir antkakliniai kopūstai laikomi vienais tvirčiausių, todėl puikiai tinka sriuboms ir troškiniams. O šakninių daržovių lapai, pavyzdžiui, burokėlių ar ridikėlių, dažnai be reikalo išmetami, nors juos galima greitai apkepti ir panaudoti kaip garnyrą.

    Norint sutaupyti ir valgyti įvairesnį maistą, verta atkreipti dėmesį į sezoną ir vietinius ūkius. Lietuvoje špinatai, mangoldai, lapinis kopūstas ar burokėlių lapai dažnai lengviau randami šiltuoju metų laiku, o žiemą pravartu turėti šaldytų žalumynų atsargų. Taip kasdieniai patiekalai tampa ir maistingesni, ir įdomesni, o lapinės daržovės iš garnyro virsta pagrindiniu akcentu.