Tag: Lapinis tręšimas

  • Pomidorų lapai raitosi, o žiedai krenta? Šis purškimas per karščius gali išgelbėti derlių

    Pomidorų lapai raitosi, o žiedai krenta? Šis purškimas per karščius gali išgelbėti derlių

    Karščio bangos pomidorams gali būti ne mažiau pavojingos nei vėlyvos šalnos: augalai patiria stresą, lapai ima raitotis, o žiedai neretai nubyrėja dar nespėję virsti vaisiais. Ypač tai pastebima šiltnamiuose, kur temperatūra dieną greitai peržengia 30 laipsnių ribą ir sutrinka apdulkinimas.

    Lapų susisukimas dažnai būna gynybinė reakcija, kai augalas bando sumažinti vandens garinimą. Vis dėlto tai gali signalizuoti ir apie kitas problemas, pavyzdžiui, maisto medžiagų disbalansą, per didelį azoto kiekį ar kenkėjų, ypač amarų, aktyvumą, todėl prieš imantis priemonių verta įvertinti visą augalo būklę.

    Kas nutinka per kaitrą?

    Pomidorų žiedadulkės jautrios karščiui: esant aukštai temperatūrai jų gyvybingumas mažėja, o žiedai gali prastai apsidulkinti. Dėl to augalas „numeta“ dalį žiedų, o vaisių mezgimas sulėtėja, net jei krūmas atrodo vešlus ir sveikas.

    Karštis dažnai sutampa su netolygiu laistymu, kai žemė tai perdžiūsta, tai staiga gauna daug vandens. Tokie svyravimai dar labiau didina stresą, o šaknims įkaitus prastėja maisto medžiagų įsisavinimas.

    Purškimas boru: kada jis naudingas?

    Boras laikomas vienu svarbiausių mikroelementų žydėjimo ir vaisių mezgimo laikotarpiu, nes siejamas su žiedadulkių gyvybingumu ir apdulkinimo procesu. Kai augalui jo trūksta, pomidorai gali prasčiau žydėti, o užuomazgos formuotis vangiau, todėl per karščius ši problema dar labiau išryškėja.

    Lapinis tręšimas boro tirpalu dažniausiai naudojamas kaip greita pagalba, kai norima paremti žydėjimą ir sumažinti žiedų kritimo riziką. Svarbu nepersistengti: boras reikalingas mažais kiekiais, o per didelė norma gali pakenkti lapams.

    Kaip sumažinti stresą šiltnamyje?

    Praktikoje didžiausią efektą duoda priemonių derinimas: reguliarus laistymas, šiltnamio vėdinimas, dirvos mulčiavimas šiaudais ar pradžiūvusia žole ir, jei įmanoma, pritemdymas kaitriausiomis valandomis. Taip apsaugomos šaknys nuo perkaitimo, o dirva ilgiau išlaiko drėgmę.

    Purškimus lapams geriausia atlikti anksti ryte arba vakare, kai saulė nebekaitina, kad sumažėtų lapų pažeidimo rizika. Jei kartu pastebimi amarai ar kiti kenkėjai, pirmiausia verta suvaldyti jų plitimą, nes vien mikroelementų papildymas problemos neišspręs.

    Jei simptomai kartojasi kasmet, naudinga atlikti dirvožemio tyrimą ir koreguoti tręšimą pagal realius poreikius. Tokiu būdu lengviau išvengti situacijų, kai augalas gauna per daug azoto, bet pritrūksta mikroelementų, reikalingų būtent žydėjimui ir vaisių formavimui.