Dulkės ant kambarinių augalų lapų – ne tik estetinis trūkumas. Ant lapo paviršiaus susikaupęs nešvarumų sluoksnis gali mažinti šviesos pasisavinimą ir trikdyti dujų apykaitą, todėl augalas ilgainiui atrodo pavargęs. Dėl to lapus verta periodiškai švelniai nuvalyti.
Vienas iš namuose taikomų būdų – drungnas vanduo su labai nedideliu pieno kiekiu. Ši priemonė veikia paprastai: sudrėkinta šluostė lengviau „pritraukia“ dulkes, o paviršius po nuvalymo gali atrodyti švaresnis ir tolygesnis. Svarbu, kad tai būtų tik lašas ar keli pieno lašai, o ne pienu permirkęs lapas.
Praktiškai tai daroma taip: į dubenėlį su drungnu vandeniu įlašinkite šiek tiek pieno, pamirkykite minkštą šluostę, gerai nuspauskite ir atsargiai nuvalykite lapus. Lapo nereikia šlapinti – tik nuimti dulkes, kad neliktų lipnios plėvelės. Po procedūros augalą palikite įprastoje vietoje, bet ne tiesioginėje kaitrioje saulėje.
Šis būdas geriausiai tinka augalams su didesniais, lygiais lapais, kuriuos patogu valyti ranka. Tokie lapai paprastai geriau toleruoja lengvą drėgmę, o dulkės nuo jų nusivalo greitai ir be trynimo. Jei lapai labai purvini, dažnai pakanka ir vien vandens, o pieną naudoti tik retkarčiais.
Ne visiems augalams toks valymas saugus. Rūšims su plaukuotais, pūkuotais ar itin trapiais lapais drėgmė gali palikti dėmių, o pats valymas gali pažeisti paviršių. Tokiais atvejais geriau rinktis sausą, minkštą teptuką, švelnų nuvalymą ar dulkių pašalinimą be šlapinimo.
Dar viena taisyklė – nepersistengti su dažnumu. Lapų švarinimas turėtų būti epizodinis, kai matyti aiškus dulkių sluoksnis, o ne nuolatinis blizginimas. Jei lapai gelsta, vysta ar dėmėti, problema dažniausiai slypi laistyme, apšvietime, kenkėjuose ar netinkamoje drėgmėje, o ne lapų matinume.
Prieš valant visą augalą verta atlikti bandymą ant vieno lapo ir palaukti kelias valandas. Jei nelieka lipnumo, dėmių ar spalvos pakitimų, galima tęsti toliau. Atsargus testas padeda išvengti situacijų, kai norint pagražinti augalą netyčia pakenkiama jo lapams.