CP v2

Tag: Lapų tręšimas

  • Birželį agurkai ima geltonuoti? Šis purškimas su Epsom druska gali išgelbėti derlių

    Birželį agurkai ima geltonuoti? Šis purškimas su Epsom druska gali išgelbėti derlių

    Kodėl agurkų lapai gelsta?

    Birželį lauke auginami agurkai dažnai būna intensyvaus augimo, žydėjimo ar pirmojo derliaus stadijoje, tačiau būtent tada pasirodo ir pirmieji nerimą keliantys požymiai – geltonos ar rusvos dėmės ant lapų. Dažna priežastis yra vėsios naktys ir dideli paros temperatūrų svyravimai, dėl kurių augalai prasčiau įsisavina maisto medžiagas.

    Tokiais atvejais lapai gali šviesėti dėl mitybos disbalanso, ypač kai trūksta magnio ar kalio. Jei dirva šalta ir per šlapia, šaknys laikinai „užstringa“, todėl net ir patręšti agurkai ne visada gauna tai, ko reikia.

    Vis dėlto geltonos dėmės ne visada reiškia vien mitybos problemas. Jei dėmės kampuotos, o apatinėje lapo pusėje matyti pilkšvas ar violetinis apnašas, tai dažnai siejama su netikrosios miltligės plitimu – liga sparčiai progresuoja esant drėgnam orui.

    Į netikrąją miltligę panašūs požymiai gali atsirasti ir dėl kampuotosios lapų dėmėtligės, kai apatinėje lapo pusėje matomi drėgni plotai, o audiniai tarp gyslų vėliau išbyra ir susiformuoja kampuotos skylutės. Po ilgų lietingų periodų agurkus taip pat gali pulti alternariozė, kuri dažniausiai prasideda rusvomis dėmėmis ir silpnina visą augalą.

    Epsom druska: kada ji padeda?

    Kai įtariama, kad agurkai patiria stresą dėl vėsos ir prasčiau įsisavina maisto medžiagas, dažnai pasirenkamas lapinis tręšimas. Vienas populiariausių variantų – Epsom druska, dar vadinama magnio sulfatu, kuri augalams suteikia magnio ir sieros.

    Praktiškai dažnai naudojamas tirpalas, kai 20 gramų magnio sulfato ištirpinama 1 litre vandens ir juo apipurškiami lapai. Purkšti patariama ryte arba vakare, kad tirpalas neišgaruotų per greitai, o lapai nenudegtų nuo saulės.

    Svarbu suprasti, kad Epsom druska nėra fungicidas, todėl ji nepagydys grybinės ligos, jei ši jau įsisiautėjusi. Tačiau lapinis papildymas gali sustiprinti augalą, kai problema susijusi su mitybos trūkumu ar laikinu šaknų „stingimu“ dėl žemos temperatūros.

    Kaip sumažinti ligų riziką?

    Jeigu ant lapų matomi aiškūs ligų požymiai, vien mitybos korekcijos dažnai nepakanka – būtina tiksliai įvertinti situaciją ir taikyti augalų apsaugos priemones pagal jų paskirtį. Drėgnos, permainingos vasaros metu patogenai plinta greitai, todėl uždelstas reagavimas gali kainuoti dalį derliaus.

    Profilaktikai ypač svarbi kasdienė priežiūra: reguliarus laistymas, vengiant perlaistymo, ir subalansuotas tręšimas. Agurkams augant ir mezgant vaisius svarbu ne tik azotas, bet ir pakankamas kalio kiekis, nes jis siejamas su vaisių formavimusi ir augalo atsparumu stresui.

    Taip pat verta prisiminti, kad lapų drėkinimas vakare, tankus pasodinimas ir prasta oro cirkuliacija sudaro palankias sąlygas ligoms. Jei įmanoma, agurkus geriau laistyti prie šaknų, o augalus formuoti taip, kad lapija greičiau džiūtų po lietaus.

  • Pomidorai po pasodinimo atgyja: agronomai įvardijo šaldytuvo ingredientą ir tikslią schemą

    Pomidorai po pasodinimo atgyja: agronomai įvardijo šaldytuvo ingredientą ir tikslią schemą

    Po pomidorų daigų pasodinimo į dirvą augalai patiria stresą, todėl pirmosios 2–3 savaitės dažnai lemia, kiek krūmas užaugins žiedų ir vaisių. Šiuo laikotarpiu svarbiausia ne „užpilti“ trąšomis, o padėti šaknims įsitvirtinti, o lapijai išlikti sveikam.

    Sodininkų bendruomenėse vis dažniau minimas paprastas produktas, kurį daug kas turi šaldytuve, – pienas. Jis dažniausiai naudojamas ne kaip pagrindinė trąša, o kaip pagalbinė priemonė purškiamuose mišiniuose, kad tirpalas geriau pasiskirstytų ir ilgiau išliktų ant lapų.

    Kodėl po pasodinimo svarbiausia balansas

    Agronomijos praktikoje pabrėžiama, kad jauniems pomidorams kenkia per didelės azoto normos, ypač kai oras vėsus ar dirva dar neįšilusi. Tokiu atveju krūmas gali auginti lapiją, bet silpniau formuoti žiedynus, o perteklius didina ligų riziką.

    Ne mažiau svarbu ir boras, kuris siejamas su žiedų formavimusi bei apdulkinimu, o jodas ir manganas dažniausiai minimi kaip mikroelementai, kurie mažomis normomis gali padėti palaikyti augalo būklę. Vis dėlto perdozavimas lapų purškimuose pasireiškia greitai, todėl proporcijos ir dažnis turi būti ypač atsargūs.

    Mišinys su pienu: kaip jis suprantamas praktiškai

    Šaltinyje pateikiamas purškimo receptas, kuriame sumaišoma apie 1,5 gramo boro rūgšties su stikline karšto vandens, įlašinama apie 60 lašų jodo, įdedamas šaukštas karbamido, įpilama stiklinė tamsaus kalio permanganato tirpalo ir stiklinė pieno. Tada mišinys praskiedžiamas kibiru vandens ir juo apipurškiami krūmai, daugiau dėmesio skiriant lapams.

    Pienas šiame kontekste dažniausiai aiškinamas kaip priemonė, padedanti tirpalui geriau prilipti prie lapų. Be to, pieno produktai sodininkystėje neretai minimi ir kaip priemonė, kuri tam tikromis sąlygomis gali prisidėti prie mikrofloros balanso ant lapų paviršiaus, tačiau tai nėra pilnavertė tręšimo strategija.

    Į ką atkreipti dėmesį, kad nepakenktumėte

    Lapų purškimą verta planuoti tik ramiu oru, anksti ryte arba vakare, kad tirpalas nespėtų nudeginti lapų saulėje. Jei naudojami jodo ar kalio permanganato tirpalai, saugiausia pradėti nuo mažesnės koncentracijos ir pirmiausia išbandyti ant kelių augalų.

    Taip pat būtina įvertinti, ar dirvai iš tiesų trūksta maisto medžiagų, nes pomidorų problemos dažnai susijusios su šaltu gruntu, netolygiu laistymu ar kalcio pasisavinimu, o ne su mikroelementų stoka. Jei augalai atrodo prastai ilgiau nei 7–10 dienų po pasodinimo, tikslinga remtis dirvožemio tyrimu arba bent jau aiškiais simptomais, o ne vien universaliais receptais.