Tag: Ląstelės

  • Mokslininkai sujungė žiurkėno ląsteles su dumblio DNR: sukūrė „planimalus“

    Mokslininkai sujungė žiurkėno ląsteles su dumblio DNR: sukūrė „planimalus“

    Tarptautinė mokslininkų komanda sujungė žiurkėno ląsteles su vienaląsčio dumblio genetine medžiaga ir gavo naujas hibridines ląsteles, kurias pavadino „planimalais“ – nuo žodžių „augalas“ ir „gyvūnas“ junginio.

    Eksperimentui vadovavo tyrėjų grupė, kuriai vadovauja Sachihiro Matsunaga. Kaip skelbiama žurnale „Nature Communications“, darbe naudotas dumblis priklauso rūšiai Cyanidioschyzon merolae.

    Pagrindinis tyrimo tikslas buvo patikrinti, ar žinduolio ląstelė gali priimti ir išlaikyti labai didelius genetinės informacijos fragmentus iš organizmo, priklausančio visai kitai evoliucinei šakai – jas skiria daugiau nei milijardas metų evoliucijos.

    Rezultatai rodo, kad perkelta DNR nebuvo tik trumpam „įdėta“ į ląstelę: ji išliko aptinkama ir buvo perduodama dukterinėms ląstelėms jų dauginimosi metu, nors didžioji dalis svetimų genų liko neaktyvūs.

    Dvi strategijos ir vienas aiškus lyderis

    Tyrėjai išbandė dvi strategijas. Pirmuoju atveju jie leido žiurkėno ląstelėms „praryti“ dumblį, o antruoju – tiesiogiai sujungė abiejų organizmų ląsteles, pasitelkę polietilenglikolį (PEG), padedantį susilieti ląstelių membranoms.

    Kur kas veiksmingesnis pasirodė būtent ląstelių sujungimas su PEG: šiuo metodu pavyko gauti maždaug 800 kartų daugiau stabilių ląstelių kolonijų nei bandant pasikliauti natūraliu „prarijimu“.

    Kiek svetimos DNR išliko ir kaip ilgai?

    Genetinė analizė atskleidė vieną įspūdingiausių tyrimo detalių: vienoje gautoje ląstelių linijoje aptikta apie 16,3 milijono dumblio DNR bazinių porų. Šie fragmentai apėmė sekas iš visų 20 dumblio chromosomų.

    Dar svarbiau, kad svetima DNR buvo aptinkama net po 155 ląstelių dalijimosi kartų. Tai rodo, jog ląstelės sugebėjo išlaikyti didžiulį genetinės informacijos kiekį pakankamai ilgą laiką.

    Kodėl hibridinės ląstelės „neišsiderino“?

    Tyrėjai pastebėjo mechanizmą, galintį paaiškinti, kodėl svetima genetinė medžiaga galėjo išlikti nepakenkdama ląstelės gyvybingumui. Paaiškėjo, kad apie 96 proc. baltymus koduojančių dumblio genų liko neaktyvūs.

    Tai siejama su epigenetiniais procesais – genų aktyvumo reguliavimu nekeičiant pačios DNR sekos. Tyrėjai šį reiškinį įvardijo kaip epigenetinę kontrolę.

    Taip pat nustatyta, kad svarbų vaidmenį atlieka fermentas DNMT3A, dalyvaujantis DNR metilinime. Kai jo veikla buvo sutrikdyta, išlaikyti svetimą genetinę medžiagą ląstelėse tapo sunkiau.

    Fotosintezės dar nėra, bet kryptis aiški

    Ilgalaikė komandos ambicija – pasitelkus perneštus genus suteikti gyvūninėms ląstelėms tam tikrų augalams ar dumbliams būdingų savybių. Tarp teorinių galimybių minimas energijos iš šviesos panaudojimas organinių junginių ir deguonies gamybai.

    Vis dėlto patys autoriai pabrėžia ribas: šiame etape naujai gautos ląstelės fotosintezuoti nepradėjo. Vien svetimos DNR išlikimas nereiškia, kad ląstelė geba realiai pasinaudoti joje užkoduotomis „instrukcijomis“.

    Toliau mokslininkai planuoja ieškoti būdų aktyvuoti pasirinktus genus ir „įjungti“ naujus metabolinius kelius, taip pat užtikrinti tinkamą chloroplastų – už fotosintezę atsakingų struktūrų – veikimą.

  • Pirmą kartą pamatė, kaip ląstelės „susikalba“ visame gyvame kūne: tai keičia mediciną

    Pirmą kartą pamatė, kaip ląstelės „susikalba“ visame gyvame kūne: tai keičia mediciną

    Naujas žvilgsnis į kūną

    Biologijoje ilgą laiką vyravo fragmentuotas požiūris: vieni tyrimai nagrinėjo pavienes ląsteles, kiti – organus ar viso kūno sistemas. Nors mikroskopija leidžia matyti smulkiausias detales, o vaizdiniai tyrimai atveria didesnį vaizdą, realiu laiku stebėti, kaip ląstelės komunikuoja per visą gyvą organizmą, iki šiol buvo itin sudėtinga.

    Tarptautinė mokslininkų komanda pristatė metodą, kuris leidžia fiksuoti ląstelių signalus skirtinguose audiniuose ir organuose vienu metu. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Nature“ ir jau dabar laikomi svarbiu žingsniu, sujungiančiu ląstelių biologiją, fiziologiją ir neuromokslus.

    Kas yra WHOLISTIC metodas

    Naujoji technologija pavadinta WHOLISTIC – tai viso organizmo gyvo vaizdinimo sistema, skirta registruoti audinių ir viduląstelinį aktyvumą. Sistema leidžia sekundė po sekundės sekti, kaip visame kūne kinta ląstelių signalai, suteikdama galimybę vienu vaizdu aprėpti skirtingų organų tarpusavio sąveiką.

    Pirmiesiems bandymams pasirinkti natūraliai skaidrūs modeliniai organizmai – zebravisės lervos ir žuvis Danionella cerebrum, išliekanti skaidri ir suaugusi. Tokie gyvūnai laboratorijose vertinami dėl to, kad leidžia stebėti procesus gyvai, neardant audinių, o jų biologiniai mechanizmai dažnai padeda suprasti ir žmogaus fiziologiją.

    „Šis darbas sujungia du fundamentalius biologijos mastelius – ląstelę ir visą organizmą – ir leidžia užpildyti iki šiol buvusią stebėjimo spragą“, – sakė neuroinformatikos mokslininkė Virginie Ruetten, viena iš metodo kūrėjų.

    Kodėl pasirinktas kalcio signalas

    Metodas remiasi kalcio signalizacijos stebėjimu, nes kalcis yra vienas universaliausių ląstelių „kalbos“ elementų. Kalcio jonų koncentracijos pokyčiai ląstelėse dalyvauja raumenų susitraukimuose, nervinių impulsų perdavime, ankstyvuosiuose vystymosi etapuose ir programuotoje ląstelių žūtyje.

    Tyrėjai pasitelkė genetinius sprendimus, kad didelė dalis ląstelių pradėtų gaminti fluorescencinius kalcio jutiklius. Kai ląstelėje kinta kalcio lygis, jutikliai sužimba, todėl aktyvumą galima fiksuoti optiškai ir susieti su konkrečiais audiniais ar organų sistemomis.

    „Kai kurių labai bazinių organizmo savybių mums tiesiog trūko, nes buvo be galo sunku pažvelgti į ląstelių atsakus tokiu mastu“, – teigė Virginie Ruetten.

    Netikėti atradimai ir reikšmė medicinai

    Stebėjimai jau atskleidė netikėtų reakcijų: pavyzdžiui, kremzlę formuojančios ląstelės sureagavo į šaltį, o tai leidžia naujai kelti klausimus apie audinių jautrumą aplinkai. Taip pat fiksuota, kad į tam tikras medžiagas reaguoja ne tik neuronai, bet ir smegenis dengiantys apsauginiai audiniai, vadinami smegenų dangalais.

    Dar vienas svarbus rezultatas – geriau apčiuopiami viso kūno ritmai ir koordinacija, įskaitant raumenų tarpusavio sinchronizaciją bei raumenų ir organų sąveikas. Tyrėjai taip pat užfiksavo, kaip smegenų kamieno valdomi mechanizmai gali perskirstyti kraujotaką visame kūne, o tokie procesai svarbūs aiškinantis streso, temperatūros ar vaistų poveikį.

    Mokslininkai tikisi, kad WHOLISTIC principu paremtas vaizdinimas bus pritaikomas ir kitose laboratorijose, o ilgainiui padės tiksliau suprasti sistemines ligas. Tarp potencialių krypčių minimi neurologiniai sutrikimai, uždegiminės būklės, vaistų poveikio vertinimas ir tyrimai, kuriuose svarbu matyti ne vieną organą, o viso organizmo atsaką.