Šviesolaidžiai tampa Latvijos varikliu
Latvija vis ryškiau specializuojasi nišinėse aukštųjų technologijų srityse, o viena sparčiausiai augančių krypčių – šviesolaidžiai. Šalyje pagamintos optinės skaidulos ir jų pagrindu kuriami sprendimai didžiąja dalimi keliauja į užsienį, o tai rodo sektoriaus konkurencingumą globaliose rinkose.
Vienas dažniausiai minimas pavyzdys – Latgalos regionas, besiribojantis su Lietuva, kur susiformavo šviesolaidžių pramonės branduolys. Čia veikia įmonės, kurios gamina tiek pačias optines skaidulas, tiek jomis paremtus medicinos ir pramonės komponentus.
Līvāni miestas ir „Optical Fiber Valley“
Latgalos mieste Līvāni per pastaruosius metus išaugo specializuotų gamintojų ir tiekėjų ekosistema, siejama su iniciatyva „Optical Fiber Valley“. Projekto idėja – sutelkti įmones, mokslą ir investicijas, kad regione būtų kuriami aukštesnės pridėtinės vertės produktai.
Skelbiama, kad „Optical Fiber Valley“ biudžetas viršija 5,4 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų siejama su įmonių ir organizacijų indėliu, o reikšminga finansavimo dalis – su Europos Sąjungos sanglaudos politika.
Vienoje iš sektoriaus įmonių „Lightguide“ per metus pagaminama apie 20 mln. metrų optinės skaidulos, o produkcija pritaikoma pagal konkrečių klientų reikalavimus. Teigiama, kad įmonė eksportuoja į daugiau nei 50 šalių, o į užsienį iškeliauja daugiau nei 90 proc. pagamintos produkcijos.
Kaip šviesolaidis keičia mediciną
Šviesolaidžių pritaikymas medicinoje – viena svarbiausių šio sektoriaus augimo priežasčių Europoje. Optinės skaidulos vertinamos dėl lankstumo, galimybės perduoti šviesą ir tam tikrais atvejais ultravioletinius bei infraraudonuosius spindulius, o įrankiai gali būti itin ploni ir mažiau traumuojantys.
Latvijos kraujagyslių chirurgas ir flebologas Ints Ūdris pasakoja, kad šviesolaidžiais paremti kateteriai leidžia procedūras atlikti mažiau invazyviai. Jo teigimu, mažesnė audinių trauma dažnai reiškia greitesnį paciento atsistatymą ir trumpesnį grįžimą į įprastą režimą.
„Kateterio skersmuo siekia apie 0,5 milimetro, jis labai plonas ir į veną įvedamas per mažą angą, todėl procedūra gerokai mažiau traumuojanti. Po jos dažniausiai nejaučiamas skausmas, o po paros pacientas gali nusiprausti duše ir kitą dieną net plaukti“, – sakė Ints Ūdris.
Medicininių sprendimų spektras, kuriame naudojami šviesolaidžiai, plečiasi: jie taikomi proktologijoje, plastinėje chirurgijoje, urologijoje, oftalmologijoje, kardiologijoje ir kitose srityse. Kartu auga ir reikalavimai kokybei bei atsekamumui, nes medicinos prietaisams taikomi griežti saugos standartai.
Ambicija – 10 proc. BVP
Latvijos investicijų ir plėtros agentūra sieja šviesolaidžių industriją su platesniu vadinamųjų giliųjų technologijų ir pažangių medžiagų sektorių augimu. Tokia kryptis laikoma strategine, nes didina eksporto apimtis ir leidžia kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas.
Agentūros atstovė Vita Balode Andrews teigia, kad pažangios technologijos jau dabar sudaro reikšmingą ekonomikos dalį, o per artimiausią dešimtmetį tikimasi dar spartesnio šuolio. Prognozuojama, kad ilgainiui giliųjų technologijų segmentas gali pasiekti 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
„Šiuo metu pažangios technologijos sudaro apie 3 proc. Latvijos BVP, tačiau įmonės auga labai greitai. Tikimės, kad per 10 metų 10 proc. BVP sudarys giliosios technologijos ir pažangių medžiagų sprendimai, įskaitant šviesolaidžius“, – sakė Vita Balode Andrews.
Ekspertai pabrėžia, kad šviesolaidžių paklausa didėja ne tik telekomunikacijose, bet ir medicinoje, pramonėje, matavimo bei jutiklių sistemose. Šis derinys, kartu su ES finansavimo instrumentais ir regioninių klasterių kūrimu, Latvijai suteikia progą įsitvirtinti kaip vienai iš specializuotų Europos gamybos grandinės dalyvių.