Tag: Lavinos

  • Tragedija Pakistane: per laviną žuvo alpinistas Nirmal Purja ir visa 10 žmonių ekspedicija

    Tragedija Pakistane: per laviną žuvo alpinistas Nirmal Purja ir visa 10 žmonių ekspedicija

    <p]Pakistano šiaurėje, Karakorumo kalnuose, per galingą laviną žuvo garsus britų ir Nepalo alpinistas Nirmal Purja. Jo žūtį socialiniuose tinkluose patvirtino ekspedicijas organizuojanti bendrovė „Elite Expeditions“, pranešusi, kad neišgyveno ir kiti komandos nariai.

    <p]Nelaimė įvyko Broad Peak kalne, kurio aukštis siekia 8 047 metrus, kai tarptautinė grupė kopė į viršūnę. Ryšys su ekspedicija nutrūko ketvirtadienį, o paiešką komplikavo aukštikalnių oras, sudėtingas reljefas ir ribotas sraigtasparnių darbas dideliame aukštyje.

    <p]Regiono valdžia nurodė, kad iki šiol rasti trijų alpinistų palaikai, kurie sraigtasparniu pergabenti į ligoninę formaliam tapatybės nustatymui. Tarp jų, kaip skelbta, yra Jungtinių Valstijų pilietė, Omano pilietė ir Nepalo pilietis, o paieškos darbai tęsiami antrą dieną.

    <h2]Kas žinoma apie nelaimę?

    <p]Vietos institucijų teigimu, lavina nusirito ekspedicijai kylant maždaug 6 600 metrų aukštyje. Operacijoje dalyvauja Pakistano kariuomenė, vietos gelbėtojai ir aukštikalnių nešikai, o komandai teko stabdyti darbus dėl oro sąlygų.

    <p]Pakistano Alpių klubo atstovai anksčiau skelbė, kad Broad Peak maršrutuose riziką didina staigūs orų pokyčiai, sniego sankaupos ir didelės nuolydžių atkarpos. Tokiose sąlygose lavinų pavojus gali kisti per kelias valandas, ypač po snygio ar smarkaus vėjo.

    <h2]Kodėl Broad Peak laikomas itin pavojingu?

    <p]Broad Peak yra dvyliktas pagal aukštį pasaulio kalnas ir vienas techniškai sudėtingiausių daugiau nei 8 000 metrų viršukalnių. Dėl didelio aukščio, šalčio, vėjo ir ilgų atkarpų virš vadinamosios mirties zonos net ir patyrusioms komandoms čia kyla itin didelė išsekimo bei nelaimių rizika.

    <p]Tokiose ekspedicijose sprendimus apsunkina ir tai, kad gelbėjimo galimybės ribotos: dideliame aukštyje sraigtasparniai ne visada gali saugiai pasiekti incidento vietą, o paieška ant sniego ir ledo dažnai priklauso nuo vietos komandų, kurios dirba ekstremaliomis sąlygomis.

    <h2]Nirmal Purja pasiekimai

    <p]Nirmal Purja plačiai išgarsėjo po rekordinio projekto, kai 2019 metais per 6 mėnesius ir 6 dienas įkopė į visas 14 daugiau nei 8 000 metrų viršūnių. Pastarosiomis dienomis jis viešai rašė siekiantis tapti pirmuoju žmogumi, dukart įkopusiu į visas vadinamąsias superviršūnes be papildomo deguonies.

    <p]Nepalo ministras pirmininkas Balendra Shah pareiškė užuojautą dėl tragiškos alpinisto ir kitų ekspedicijos narių žūties. Jo teigimu, nors jų kelionė nutrūko, drąsa ir indėlis į alpinizmą liks įkvepiantis pavyzdys.

  • Kada Tatruose iš tikrųjų baigiasi žiema: kodėl sniegas aukštai laikosi iki gegužės ir vėliau

    Kada Tatruose iš tikrųjų baigiasi žiema: kodėl sniegas aukštai laikosi iki gegužės ir vėliau

    Kalendorius ir realybė kalnuose

    Kalendorinis pavasaris Tatruose dažnai menkai primena tai, ką keliautojai įsivaizduoja žvelgdami į orų prognozes slėniuose. Aukščiausiose kalnų dalyse žiemos sąlygos neretai išsilaiko nuo lapkričio iki gegužės, o pavėsingose įdubose sniego lieka ir birželį.

    Zakopanėje teigiama vidutinė temperatūra paprastai įsitvirtina pavasarį, tačiau šalnos gali sugrįžti ir vėliau. Kylant aukštyn orai keičiasi greitai, o temperatūrų skirtumai tarp miestelio ir keterų per trumpą atstumą gali būti ryškūs.

    Kodėl aukščiau žiema tęsiasi ilgiau

    Pagrindinis veiksnys yra aukštis virš jūros lygio: kylant į kalnus oras vėsta, todėl krituliai dažniau virsta sniegu, o esamas sniegas tirpsta lėčiau. Plačiai taikoma taisyklė rodo, kad temperatūra vidutiniškai mažėja apie 0,6 laipsnio kas 100 metrų aukščio, nors realybėje tai priklauso ir nuo drėgmės bei oro masių.

    Ne mažiau svarbus reljefas. Šiauriniai šlaitai, siauri griovos tipo šlaitai ir pavėsingi ledyninės kilmės duburiai gauna mažiau saulės, todėl sniego danga ten išsilaiko ilgiau nei atvirose, saulėtose vietose.

    Vėjas taip pat formuoja situaciją: jis perneša sniegą, supusto sankaupas, sukuria karnizus ir storas „kišenes“ užuovėjose. Dėl to kai kur sniego sluoksnis gali išlikti gerokai ilgiau net tada, kai aplink jau vyrauja pavasariniai orai.

    Pavasario rizikos: apledėjimas ir lavinos

    Pavasaris kalnuose yra permainingas: dieną sniegas tirpsta, takai pažliunga, o naktį temperatūrai nukritus žemiau nulio paviršius vėl užšąla. Rytais tai dažnai reiškia kietą apledėjusį sniegą ir slidžias atkarpas net maršrutuose, kurie žemiau atrodo visai saugūs.

    Šis paros temperatūrų „švytuoklės“ efektas didina ir lavinų riziką, nes šlapias sniegas praranda stabilumą, o vėliau sukietėja susidarant pavojingiems sluoksniams. Gelbėtojai Tatruose ne kartą perspėja, kad šviežias sniegas ar staigus atšalimas pavasarį nėra išimtis, todėl sąlygos gali tapti žiemiškos per kelias valandas.

    Planuojant žygį į aukštesnes Tatrų dalis pavasarį, verta pasiruošti žieminiams scenarijams: atidžiai sekti perspėjimus, rinktis maršrutą pagal realias sąlygas, o ne datą kalendoriuje. Priklausomai nuo atkarpos, gali prireikti sukibimo priemonių, šalmo, o sudėtingesnėse vietose ir papildomos saugos įrangos.

    Patyrę kalnų keliautojai pabrėžia paprastą taisyklę: Zakopanės prognozė neapibūdina to, kas vyksta keterose. Tatruose žiema ne „baigiasi“, o pamažu traukiasi, ir šis procesas kasmet gali būti vis kitoks.