Tag: Layer 2

  • MEGA po „MegaETH“ pertvarkos atleidžia 20 proc. darbuotojų: keičia kryptį ir planuoja naujus produktus

    MEGA po „MegaETH“ pertvarkos atleidžia 20 proc. darbuotojų: keičia kryptį ir planuoja naujus produktus

    Kriptovaliutų ir blokų grandinių projektas MEGA, anksčiau žinomas kaip „MegaETH“, pranešė atleidžiantis 20 proc. darbuotojų. Sprendimas siejamas su pertvarka, kuria siekiama pakeisti įmonės kryptį.

    Apie tai socialiniame tinkle „X“ paskelbė vienas iš bendraįkūrėjų Shuyao Kong. Kaip skelbiama, pokyčiai palies dalį komandos, dirbusios prie „Ethereum“ antrojo sluoksnio (Layer 2) „MegaETH“ blokų grandinės, piniginės ir ekosistemos.

    Tuo metu projekto įkūrėjai, ankstyvieji darbuotojai ir pagrindinė inžinerijos komanda, pasak pranešimo, lieka įsipareigoję tęsti darbus. Kong pabrėžė, kad prieš komandą – daug ką įrodyti ir daug darbo ateityje.

    Ši žinia pasirodė netrukus po to, kai „MegaETH Foundation“ persivadino į MEGA ir įsipareigojo skirti 30 mln. JAV dolerių plėtrai į naujus produktus, tarp kurių minimas ir DI išvedžiojimas (AI inference).

    Kas keičiasi po persivadimo į MEGA

    Darbuotojų mažinimas pristatomas kaip pertvarkos dalis, kurios tikslas – perorientuoti veiklą. Nors atleidimai paliečia dalį ekosistemos kūrėjų, projekto branduolys, anot bendraįkūrėjo, išlieka.

    MEGA taip pat akcentuoja platesnę viziją, susijusią su kriptografija ir paskirstytomis sistemomis, kurios, Kong teigimu, gali keisti tai, kaip kuriama ir pasiekiama vadinamoji „išgryninta“ (purified) inteligencija.

    MEGA žetonas ir jo platinimo modelis

    Komanda MEGA žetoną paleido balandį, kai, kaip teigiama, buvo pasiektas pirmasis veiklos našumo etapas. Nurodoma, kad 53,3 proc. pasiūlos susieta su KPI pagrįstais steikingo (staking) atlygiais.

    Publikavimo metu MEGA žetonas kainavo apie 0,045 JAV dolerio ir per pastarąsias 30 dienų buvo pabrangęs maždaug 7,5 proc. Tai rodo, kad projektas pokyčius pasitinka esant aktyviai prekybai, tačiau pati įmonė tuo pat metu mažina komandą ir persidėlioja prioritetus.

    Investuotojams ir rinkos dalyviams tokios naujienos paprastai reiškia dvi lygiagrečias kryptis: viena vertus, taupymo ir perstruktūravimo signalą, kita vertus – bandymą sparčiau judėti link naujų produktų ir pritaikymų.

  • „MegaETH“ fondas persivadino į MEGA ir naujiems produktams skiria 30 mln. dolerių

    „MegaETH“ fondas persivadino į MEGA ir naujiems produktams skiria 30 mln. dolerių

    Už „Ethereum“ antrojo sluoksnio (Layer 2) tinklo „MegaETH“ stovintis fondas persivadino į MEGA ir pranešė naujiems produktams skiriantis 30 mln. JAV dolerių. Pirmasis planuojamas žingsnis – DI inferencijos rinka, kuri, kaip teigiama, turėtų startuoti gruodį.

    Apie tai rašo kriptovaliutų naujienų portalas „The Block“. Pasak MEGA, komanda po kelių mėnesių darbo „slaptu režimu“ nuo šiol ketina vystyti ne tik patį „MegaETH“ tinklą, bet ir atskirus produktus.

    MEGA nurodo, kad visi nauji sprendimai veiks „MegaETH“ infrastruktūroje. Taip pat akcentuojama, kad planuojami tinklo atnaujinimai, įskaitant greitesnį transakcijų galutinumą, turėtų prisidėti prie DI inferencijos produkto veikimo.

    Inferencija – tai apmokyto DI modelio „paleidimo“ procesas, kai pagal įvestus duomenis sugeneruojamas rezultatas. MEGA teigimu, rinkoje skirtingi paslaugų teikėjai už panašias inferencijos paslaugas taiko labai nevienodus įkainius, o pirkėjams ne visuomet aišku, kokios rizikos slypi renkantis pigesnius, mažiau pažįstamus tiekėjus.

    DI inferencijos rinka žadama gruodį

    MEGA bendraįkūrėjas Yilong Li pareiškime teigė, kad tarp skirtingų tiekėjų įkainių vis dar esama „didžiulių spragų“, kurias, projekto vertinimu, būtų galima gerokai sumažinti. Komanda šį požiūrį vadina „Purified Intelligence“.

    Idėja – padaryti inferenciją iš skirtingų teikėjų labiau tarpusavyje pakeičiamą, kad vienoje globalioje rinkoje galėtų konkuruoti daugiau tiekėjų. MEGA atstovų teigimu, pagrindinė planuojamos rinkos auditorija – programuotojai ir produktų kūrėjai.

    Kaip konkrečiai veiks rinka ir kokie modeliai ar paslaugų teikėjai joje bus prieinami, MEGA kol kas nedetalizuoja. Bendraįkūrėja Shuyao Kong teigė, kad šias detales komanda sąmoningai pasilieka iki gruodžio starto.

    30 mln. dolerių – iš esamo iždo

    Pasak Shuyao Kong, 30 mln. JAV dolerių bus skiriama iš esamo projekto iždo, o inferencijos iniciatyva įvardijama kaip didžiausias šio etapo žingsnis. Kartu nurodoma, kad MEGA tikslas – plėsti ir MEGA žetono panaudojimo atvejus.

    Paklausta, kokį vaidmenį žetonas turės inferencijos rinkoje, Kong atsakė, kad tai yra projekto mandatas, todėl, esant galimybių, MEGA žetonas bus integruojamas ten, kur tai įmanoma.

    Ankstesnis finansavimas ir dabartinė padėtis

    „MegaETH“ komanda teigia iki šiol pritraukusi daugiau nei 80 mln. JAV dolerių per rizikos kapitalo finansavimą, bendruomenės raundus ir žetonų pardavimus. Tarp paminėtų etapų – 20 mln. JAV dolerių „seed“ raundas 2024 metų birželį, 10 mln. JAV dolerių raundas 2024 metų gruodį, apie 13 mln. JAV dolerių iš NFT pardavimo 2025 metų vasarį ir apie 40 mln. JAV dolerių iš viešo žetonų pardavimo 2025 metų spalį.

    Taip pat teigiama, kad praėjusiais metais komanda išpirko dalį investuotojų turėtos pozicijos: buvo atpirktas 4,75 proc. paketas, sudarytas iš nuosavybės dalies ir žetonų varantų, iš ankstyvųjų investuotojų.

    „MegaETH“ viešąją pagrindinio tinklo (mainnet) versiją paleido šių metų pradžioje. Projektas nurodo, kad šiuo metu tinkle užrakintos vertės (TVL) suma yra apie 12 mln. JAV dolerių, nors piko metu ji buvo viršijusi 245 mln. JAV dolerių.

    MEGA žetonas pradėjo veikti balandį ir, projekto pateikiamais duomenimis, jo kaina siekia apie 0,05 JAV dolerio – tai daugiau nei 76 proc. mažiau nei istorinė aukščiausia kaina.

  • „Aztec“ įdiegė „Tierra V6“: užlopyta kritinė spraga ir pagreitinti privatūs sandoriai

    „Aztec“ įdiegė „Tierra V6“: užlopyta kritinė spraga ir pagreitinti privatūs sandoriai

    Privatumą pabrėžiantis „Ethereum“ 2-ojo sluoksnio tinklas „Aztec“ pristatė „Tierra“ – „Alpha V6“ atnaujinimą, kuriuo siekiama išspręsti saugumo problemas ir pagreitinti privačių sandorių įrodymų generavimą.

    Kaip skelbia „The Block“, atnaujinimas užlopo ankstesnėse versijose aptiktus pažeidžiamumus, įskaitant ir kritinę problemą „V5“ leidime. Kartu diegiamas ir naujas, dirbtiniu intelektu paremtas saugumo testavimo sprendimas.

    „Aztec“ atstovas aiškino, kad kritinės spragos pataisymas užtruko dėl decentralizuoto tinklo veikimo principo – norint įgyvendinti esminį saugumo pakeitimą, prie naujos versijos turi pereiti visas tinklas.

    Komanda pabrėžia, kad „Aztec“ neturi centrinio operatoriaus, galinčio vienasmeniškai atlikti pakeitimus, todėl ateityje siekiama padaryti atnaujinimų procesą spartesnį, jei būtų aptinkama naujų pažeidžiamumų.

    Kas pasikeitė po „Tierra V6“ atnaujinimo

    Be saugumo pataisymų, „Tierra V6“ esą dvigubai pagreitina privačių sandorių įrodymų generavimą – jie turėtų būti sukuriami maždaug per sekundę naudotojo įrenginyje.

    Tinklas taip pat trumpina pranešimų iš „Ethereum“ pristatymo laiką į „Aztec“: teigiama, kad tai dabar gali užtrukti vos 12 sekundžių, kai anksčiau vidutiniškai trukdavo apie dvi minutes. Praktikoje tai turėtų pagreitinti įnešimus ir kitus veiksmus tarp tinklų.

    „Aztec Foundation“ įkūrėjas ir vadovas Zac Williamson teigė, kad atnaujinimas suteikia tvirtesnį pagrindą programoms, kurių negalėtų kontroliuoti viena įmonė ar institucija, o privatumas turėtų būti integruotas pačiame tinkle, o ne „prašomas“ kaip papildoma funkcija.

    Kūrėjams – lankstesnis privatumo valdymas

    Pasak fondo, „Aztec“ kūrėjai gali pasirinkti, kurios jų programėlių funkcijos bus privačios, o kurios – viešos. Privačios funkcijos vykdomos naudotojo įrenginyje ir ten sugeneruojami įrodymai, tuo metu viešos funkcijos vykdomos tinkle.

    Toks modelis turėtų leisti kurti įvairius sprendimus, kuriems reikia selektyvaus privatumo – kai dalis veiksmų yra matomi, o dalis paslepiami nuo viešos grandinės.

    Startuoja ir ruošiasi naujos privačios programėlės

    Atnaujinimas pasirodė netrukus po to, kai „Aztec Labs“ atnaujino „zk.money“ – savarankiškos saugojimo (self-custodial) piniginę privatiems kriptomokėjimams, praėjus trejiems metams po ankstesnio produkto nutraukimo.

    „Aztec Labs“ vadovas Joe Andrews teigė, kad su „Aztec Tierra“ ir „zk.money“ naudotojai gali įnešti lėšas tiesiai iš bet kurios „Ethereum“ piniginės ir atlikti greitus privačius sandorius be sudėtingų „bridging“ procesų.

    Pranešime taip pat minimi kiti projektai: „Galactica“ (privatus DI išvedžiojimas), „Nemi“ (privati nuolatinių ateities sandorių prekyba), „Nulo“ (privati naršyklės piniginė), „Xochi“ (privatūs ketinimai ir prekyba), „Nyx“ (privatūs mokėjimai į bet kurią „Ethereum“ piniginę) ir „Olla“ (likvidus statymas „Aztec“ žetonui).

    Tarp vardijamų projektų yra ir „Rolling Chat“ – privati žinučių lenta, siejama su „Ethereum“ bendraįkūrėjo Vitaliko Buterino eksperimentais „Aztec“ tinkle.

    Kartu su „Tierra“ atnaujinimu „Aztec“ pristatė ir naują prekės ženklo identitetą bei interneto svetainę, o savo tikslu įvardijo siekį tapti platforma „nesustabdomoms privačioms programėlėms“.

  • Starknet pradėjo 7 dienų balsavimą: svarstoma tapti nepriklausomu 1 sluoksniu dėl kvantinių grėsmių

    Starknet pradėjo 7 dienų balsavimą: svarstoma tapti nepriklausomu 1 sluoksniu dėl kvantinių grėsmių

    Starknet bendruomenė pradėjo septynių dienų balsavimą, kuriuo sprendžiama, ar tinklas turėtų tirti galimybę ateityje tapti nepriklausomu 1 sluoksnio (Layer 1) blokų grandinės tinklu. Balsavimo esmė nėra nedelsiant keisti architektūrą, o suteikti mandatą papildomiems tyrimams ir parengti vėlesnius, detalesnius pasiūlymus.

    Pagal „Snapshot“ apklausos duomenis, balsavime jau dalyvavo reikšmingas STRK žetonų kiekis, o didžioji dauguma pasisakė už „taip“ variantą. Jei pasiūlymas būtų patvirtintas, tikėtina, kad toliau sektų nauji balsavimai ir techniniai dokumentai, apibrėžiantys galimus scenarijus, rizikas ir pereinamojo laikotarpio planą.

    Kodėl iškilo 1 sluoksnio idėja?

    Pasiūlymo šalininkai akcentuoja saugumo kontrolės klausimą ir ilgalaikę grėsmę, kurią kelia kvantiniai kompiuteriai. Jų argumentas toks: jei Starknet toliau remiasi Ethereum kaip 2 sluoksnio (Layer 2) tinklas, dalis saugumo ir atnaujinimų tempo neišvengiamai priklauso nuo Ethereum infrastruktūros ir jos modernizavimo grafiko.

    Diskusijoje taip pat minimos ir platesnės technologinės rizikos, įskaitant spartėjantį kriptografijos atnaujinimų poreikį. Praktikoje tai reiškia, kad tinklams vis dažniau tenka planuoti, kaip greitai jie galės atnaujinti kriptografinius mechanizmus, jei atsirastų reali grėsmė dabartinėms skaitmeninių parašų schemoms.

    Kas Starknet jau dabar padeda ruoštis?

    Starknet technologija remiasi STARK įrodymais, kurie paprastai laikomi turinčiais geresnį atsparumo kvantinėms atakoms potencialą nei kai kurie kiti metodai. Be to, projekto teigimu, dalis paskyrų lygmens sprendimų gali pereiti prie po kvantinio laikotarpio parašų be būtinybės nedelsiant keisti visą protokolą.

    Vis dėlto pasiūlyme pabrėžiama, kad kai kurie esminiai komponentai, pavyzdžiui, sąsajos su Ethereum (tiltai) ir duomenų prieinamumo architektūra, lieka susieti su Ethereum. Tai, šalininkų vertinimu, ir yra viena pagrindinių priežasčių svarstyti didesnę autonomiją 1 sluoksnio modelyje.

    Privatumo funkcijos ir platesnis kontekstas

    Saugumo tema sutampa ir su aktyviu Starknet funkcijų plėtimu: neseniai buvo pristatyta „Shadow Accounts“ koncepcija, skirta suteikti naudotojams patvaresnes pseudonimines tapatybes decentralizuotose programose. Tokie sprendimai gali padėti atskirti viešai matomą veiklą nuo pagrindinių piniginių, nors jų praktinis saugumas ir poveikis ekosistemai paprastai vertinamas ilgesnį laiką.

    Rinkos požiūriu, šis balsavimas kol kas labiau signalizuoja strateginę kryptį, o ne neišvengiamą pokytį. Galutinis rezultatas lems, ar Starknet komanda ir bendruomenė formaliai judės prie išsamesnių pasiūlymų, ar sutelks po kvantinio laikotarpio darbą išlaikydami dabartinį 2 sluoksnio kelią.

    „Jei pasiūlymas bus priimtas, tai reiškia tyrimą ir tolesnius pasiūlymus, o ne perėjimą“, – teigiama Starknet bendruomenės diskusijoje.

  • Blokų grandinės ekosistemos 2026 metais: kur krypsta Layer 1 ir Layer 2, o kur daugiausia rizikų?

    Blokų grandinės ekosistemos 2026 metais: kur krypsta Layer 1 ir Layer 2, o kur daugiausia rizikų?

    Blokų grandinės ekosistemos 2026 metais bręsta: rinka vis mažiau remiasi vien pažadais, o vis labiau vertina realų pritaikymą, saugumą ir infrastruktūros patikimumą. Pagrindinis dėmesys krypsta į du sluoksnius: bazinius tinklus (Layer 1) ir mastelio sprendimus (Layer 2), kurie kartu formuoja daugialypę, tarpusavyje sujungtą skaitmeninių paslaugų aplinką.

    Layer 1 tinklai išlieka pagrindas, kuriame sprendžiami decentralizacijos, pralaidumo ir mokesčių klausimai. 2026 metais jie konkuruoja ne tik technologijomis, bet ir kūrėjų bendruomenėmis, infrastruktūros tiekėjais, piniginių ir biržų integracijomis bei reguliaciniu aiškumu, kuris ypač svarbus instituciniams dalyviams.

    Layer 2 sprendimai stiprėja kaip praktinis atsakas į aukštus mokesčius ir ribotą pralaidumą baziniuose tinkluose. Rollup tipo architektūros leidžia perkelti didelę dalį skaičiavimų už pagrindinės grandinės ribų, o į bazinį tinklą įrašyti tik patikrinimo duomenis, taip mažinant kainą ir didinant operacijų skaičių.

    Kur daugėja vertės kūrimo

    Didžiausia vertė šiandien kuriama ten, kur infrastruktūra tampa beveik nematoma galutiniam vartotojui. Tai apima patogesnį prisijungimą, paprastesnį raktų valdymą, mažiau klaidų atliekant pervedimus, taip pat greitesnį atsiskaitymą ir aiškesnę mokesčių logiką.

    Augant realiam naudojimui, svarbėja ir duomenų prieinamumas, patikimos orakulų sistemos bei saugumo auditai. Rinkoje tvirtėja požiūris, kad ekosistema nėra vienas tinklas ar viena programėlė, o tarpusavyje priklausomų komponentų grandinė, kur silpniausia vieta dažnai tampa atakos taikiniu.

    Kur slepiasi didžiausios rizikos

    Viena didžiausių rizikų išlieka tiltai tarp grandinių ir sudėtingos sąveikos schemos, kurios istorijoje ne kartą tapo nuostolių priežastimi. Dėl to ekosistemos vis dažniau renkasi paprastesnius, geriau audituotus sprendimus, o kai kuriais atvejais atsisako perteklinio „cross-chain“ sudėtingumo.

    Kita rizika yra centralizacijos kompromisai, ypač kai mastelio sprendimuose ar infrastruktūroje svarbų vaidmenį atlieka keli operatoriai. Net jei technologija veikia sklandžiai, rinkai svarbu, kas valdo kritinius atnaujinimus, kaip sprendžiami incidentai ir ar vartotojas turi realių apsaugos mechanizmų.

    Ką rodo 2026 metų tendencijos

    2026 metais stiprėja kryptis į modulines architektūras, kur atskirai optimizuojamos vykdymo, duomenų prieinamumo ir atsiskaitymo funkcijos. Toks skaidymas leidžia greičiau diegti naujoves, bet kartu reikalauja aiškių standartų ir patikimos integracijos, nes priešingu atveju didėja sisteminė rizika.

    Lygiagrečiai ryškėja DI ir blokų grandinės sankirta: DI įrankiai naudojami saugumo stebėsenai, sukčiavimo aptikimui, rizikos vertinimui ir incidentų analizei. Vis dėlto kritiniai sprendimai paprastai išlieka žmogaus kontrolėje, nes automatinės sistemos gali klaidingai interpretuoti nestandartines grandinių būsenas ar atakas.

    Galutinis ekosistemos laimėtojas 2026 metais greičiausiai bus ne tas, kuris pasiūlys vien didžiausią teorinį pralaidumą, o tas, kuris užtikrins patikimą veikimą, aiškią vartotojo patirtį ir prognozuojamas taisykles kūrėjams bei instituciniams dalyviams. Šioje rinkoje vis labiau vertinama ne triukšmas, o atsparumas, saugumas ir nuoseklus augimas.

  • Layer 2 sprendimai ir blokčeino mastelis: kas šiandien realiai veikia ir kur slypi rizikos

    Layer 2 sprendimai ir blokčeino mastelis: kas šiandien realiai veikia ir kur slypi rizikos

    Blokčeino tinklų mastelio problema išlieka viena didžiausių kliūčių, stabdančių platesnį kriptoturto ir decentralizuotų programų naudojimą. Augant vartotojų skaičiui ir operacijų apimtims, pagrindiniai tinklai dažnai susiduria su spūstimis, lėtesniu patvirtinimu ir didesniais mokesčiais.

    Layer 2 sprendimai kuriami tam, kad dalį operacijų perkeltų nuo pagrindinio tinklo ir taip padidintų pralaidumą, išlaikant pagrindinio sluoksnio saugumą. Praktikoje tai reiškia greitesnius pervedimus ir mažesnes sąnaudas, tačiau kartu atsiranda naujų techninių ir valdymo rizikų, kurias naudotojams svarbu suprasti.

    Kas yra Layer 2 ir kam to reikia

    Layer 2 paprastai apibrėžiamas kaip papildomas protokolo sluoksnis virš pagrindinio tinklo, kuriame operacijos apdorojamos efektyviau, o į pagrindinį tinklą periodiškai perkeliami suvestiniai duomenys. Tokiu būdu pagrindinis tinklas tampa galutiniu atsiskaitymo ir saugumo „teisėju“, o kasdienė apkrova sumažėja.

    Dažniausiai aptariami modeliai yra rollup tipo sprendimai, kai daug operacijų sujungiama į vieną paketą, ir tik tuomet patvirtinama pagrindiniame tinkle. Techniniai skirtumai tarp skirtingų rollup įgyvendinimų lemia, kaip greitai vartotojai gali atsiimti lėšas, kaip sprendžiami ginčai ir kiek priklausoma nuo papildomų tarpininkų.

    Ką tai keičia vartotojams ir verslui

    Vartotojams Layer 2 dažniausiai reiškia mažesnius operacijų mokesčius ir patogesnę patirtį programėlėse, kurios kitu atveju būtų pernelyg brangios ar lėtos. Verslui tai atveria kelią mokėjimams, žaidimams, lojalumo sistemoms ar skaitmeninio turto platformoms, kur reikalingas didelis operacijų skaičius ir prognozuojamos sąnaudos.

    Tačiau perėjimas į Layer 2 įveda papildomą sudėtingumą: atsiranda tiltai, skirtingi tinklų standartai ir galimi likvidumo išskaidymai. Dėl to svarbūs tampa tokie veiksniai kaip turto perkėlimo saugumas, duomenų prieinamumas ir aiškios taisyklės, kas nutinka sutrikus operatoriui ar pasikeitus protokolo parametrams.

    Kur slypi rizikos ir ką verta stebėti

    Didžiausios praktinės rizikos dažnai susijusios su tiltų saugumu, nes būtent jie tampa taikiniu atakoms, o klaidos gali lemti didelius nuostolius. Taip pat svarbu stebėti, kiek Layer 2 sprendimas yra decentralizuotas, ar egzistuoja avariniai administratoriaus raktai, kaip apibrėžtas atnaujinimų valdymas ir kokios yra išmokėjimo bei ginčų procedūros.

    Rinkoje matoma ir kita tendencija: vis daugiau projektų ieško kompromiso tarp maksimalios decentralizacijos ir greito produkto vystymo, todėl ankstyvos stadijos sprendimai neretai turi daugiau centralizuotų komponentų. Naudotojams tai reiškia paprastą taisyklę: mažesni mokesčiai ir greitis yra privalumas, bet prieš pervedant didesnes sumas verta įsivertinti, kokiomis saugumo prielaidomis tas greitis pasiektas.

    Artimiausiu metu didžiausias dėmesys kryps į mastelio didinimą kartu užtikrinant duomenų prieinamumą, skaidrų atnaujinimų valdymą ir atsparumą tiltų pažeidžiamumams. Taip pat ryškėja DI naudojimas infrastruktūros stebėsenai ir rizikų aptikimui, tačiau jis nepanaikina būtinybės turėti aiškius saugumo auditus ir patikrintas procedūras.

  • Pietų Korėjos birža Upbit kuria naują „Ethereum“ L2 su „Optimism“: ką reiškia GIWA Chain

    Pietų Korėjos birža Upbit kuria naują „Ethereum“ L2 su „Optimism“: ką reiškia GIWA Chain

    Pietų Korėjos kriptovaliutų birža Upbit paskelbė kurianti naują „Ethereum“ antrojo sluoksnio tinklą, paremtą „Optimism“ technologijų rinkiniu OP Stack. Projektas vadinamas GIWA Chain, o pirmoji jo versija jau paleista testiniame tinkle.

    Pagal paskelbtą informaciją, GIWA Chain bus diegiama naudojant „Optimism Foundation“ siūlomą OP Enterprise modelį, kuriame numatyta vadinamoji savarankiškai valdoma (Self-Managed) pakopa. Tai reiškia, kad tinklo veikimą ir pagrindinius sprendimus valdys pati Upbit, o „Optimism Foundation“ teiks technologinę pagalbą ir palaikymą.

    Kas yra L2 ir kodėl tai svarbu?

    Antrojo sluoksnio tinklai (L2) kuriami tam, kad „Ethereum“ ekosistemoje sandoriai būtų pigesni ir greitesni, dalį skaičiavimų perkeliant už pagrindinio tinklo ribų. Tokie sprendimai dažnai remiasi rollup architektūra, kai operacijos apdorojamos L2 tinkle, o į „Ethereum“ perduodami suvestiniai duomenys.

    Didelėms biržoms ir institucinėms platformoms L2 tampa būdu turėti labiau prognozuojamą infrastruktūrą, geriau valdyti mokesčius ir diegti papildomas taisykles, susijusias su rizikos kontrole ar atitiktimi. Pastaraisiais metais OP Stack tapo vienu dažniau pasirenkamų pagrindų organizacijoms, kurios nori kurti atskiras, bet su „Ethereum“ suderinamas grandines.

    Kas yra sekvencuotojas ir kodėl Upbit nori kontrolės?

    Vienas svarbiausių rollup tinklo komponentų yra sekvencuotojas, kuris sudėlioja, kokia tvarka sandoriai patenka į bloką, ir praktiškai lemia, kaip vyksta operacijų apdorojimas. Sekvencuotojas taip pat gali būti reikšmingas pajamų šaltinis, nes surenka dalį tinklo mokesčių.

    Upbit pasirinktas savarankiško valdymo modelis rodo siekį ne „nuomotis“ infrastruktūrą, o ją valdyti pačiai, įskaitant operacinę kontrolę. „Optimism“ komunikacijoje akcentuojama, kad dideli operatoriai, ypač reguliuojamoje aplinkoje, nenori atsisakyti tokios kritinės grandies kontrolės.

    Kokį vaidmenį čia turi „Optimism Foundation“?

    Nors Upbit valdys tinklą, „Optimism Foundation“ įsipareigoja suteikti vadinamąjį saugos tinklą: stebėseną, avarinio perėmimo sekvencuotojo scenarijus, prioritetinius pataisymus ir gaires. Tokia schema sukurta tam, kad vienas operatorius nebūtų paliktas vienas sprendžiant atsparumo, incidentų ir atnaujinimų valdymo klausimus.

    GIWA Chain taip pat siejama su platesne „Optimism“ kryptimi, kai nepriklausomos grandinės gali būti kuriamos pagal tą patį technologinį pagrindą, išlaikant suderinamumą ir potencialiai paprastesnę sąveiką tarp skirtingų tinklų. Upbit atvejis išsiskiria tuo, kad projektas viešai įvardijamas kaip pirmasis Self-Managed pakopos startas OP Enterprise modelyje.

    Kol kas GIWA Chain veikia tik testiniame tinkle, todėl realus poveikis vartotojams priklausys nuo to, kada bus paskelbtas pagrindinio tinklo paleidimas, kokios bus mokesčių ir integracijų sąlygos bei ar tinklas taps platesnės „Ethereum“ ekosistemos infrastruktūros dalimi.