Tarpblokinių pervedimų protokolas LayerZero paviešino atsiprašymą dėl to, kaip komunikavo po Kelp DAO tilto incidento, per kurį iš sistemos buvo neteisėtai išvesta apie 270 000 000 eurų vertės rsETH. Tai ryškus tono pokytis po ankstesnio vertinimo, kuriame buvo teigiama, kad sprendimas „veikė taip, kaip buvo numatyta“.
Įmonė pripažino, kad per kelias savaites po atakos jai nepavyko aiškiai ir tiesiai paaiškinti situacijos. LayerZero teigimu, siekta parengti išsamų techninį paaiškinimą, tačiau rinkai labiausiai trūko greitos ir konkrečios informacijos apie rizikas bei atsakomybę.
Kas įvyko per ataką?
LayerZero nurodė, kad buvo kompromituoti vidiniai RPC mazgai, kuriuos naudojo jos Decentralized Verifier Network (DVN) skaityti šaltinės grandinės būseną. Tuo pat metu įvykdyta DDoS ataka prieš išorinius RPC tiekėjus privertė sistemą remtis pažeista infrastruktūra.
Dėl to DVN patvirtino operacijas, kurios realiai neįvyko, ir taip buvo atvertas kelias neteisėtiems pervedimams. LayerZero incidentą siejo su Šiaurės Korėjos Lazarus grupe, kuri anksčiau ne kartą buvo minėta kaip viena aktyviausių kriptovaliutų vagysčių vykdytojų.
Vienas tikrintojas kaip „numatytasis“ pasirinkimas
Svarbiausia atsiprašymo dalis buvo pripažinimas, kad LayerZero neturėjo leisti savo DVN veikti kaip vieninteliam tikrintojui didelės vertės pervedimuose. Įmonė teigė, kad kūrėjams turi būti paliekama pasirinkimo laisvė, tačiau tokia 1 iš 1 konfigūracija neturėjo būti toleruojama didelės rizikos scenarijuose.
Kelp DAO anksčiau viešai nesutiko su naratyvu, kad visa atsakomybė tenka vien projekto konfigūracijai, ir argumentavo, jog vieno tikrintojo schema buvo pateikiama kaip įprastas įdiegimo pavyzdys. Rinkoje tai tapo platesne diskusija apie tai, kur baigiasi platformos rekomendacijų atsakomybė ir kur prasideda konkretaus produkto komandos pareiga atlikti papildomą rizikos vertinimą.
LayerZero taip pat pateikė masto kontekstą, pabrėždama, kad incidentas palietė vieną programą, o ne visą ekosistemą. Vis dėlto vieno didelio atvejo pakanka, kad pasitikėjimas tarpblokine infrastruktūra smuktų, nes tokie tiltai laikomi vienu dažniausių atakų taikinių visame kriptovaliutų sektoriuje.
Kokius pokyčius žada LayerZero?
Po incidento LayerZero skelbia pakeitusi praktiką: LayerZero Labs DVN nebeaptarnauja 1 iš 1 konfigūracijų. Įmonė taip pat migruoja numatytuosius nustatymus taip, kad daugelyje kelių būtų reikalaujama bent penkių tikrintojų, o grandinėse, kur pasirinkimų mažiau, būtų taikomas bent trijų tikrintojų slenkstis.
Techninėje dalyje planuojamas antras DVN klientas, parašytas „Rust“ kalba, siekiant sumažinti priklausomybę nuo vienos kodo bazės ir didinti atsparumą klaidoms. RPC architektūroje žadami smulkesni kvorumo valdikliai, kad sistema galėtų lanksčiau derinti vidinius ir išorinius mazgų tiekėjus.
Dar viena atskleista detalė susijusi su operacine sauga: prieš kelerius metus vienas iš daugiaparašio pasirašytojų asmeniniam sandoriui panaudojo gamybinę aparatinę piniginę. LayerZero teigė, kad pasirašytojas buvo pašalintas, piniginės pakeistos, o į pasirašymo įrenginius įdiegta anomalijų aptikimo programinė įranga.
Atsiprašymas pasirodė tuo metu, kai dalis rinkos dalyvių peržiūri tarpblokinių sprendimų tiekėjus. Keli protokolai po incidento paskelbė perkeliantys infrastruktūrą į alternatyvius sprendimus, o tai rodo, kad saugumo architektūra ir atsakomybės ribos tampa konkurenciniu veiksniu, o ne tik technine detale.
LayerZero teigė, kad pilnas techninis post mortem bus paskelbtas užbaigus išorinių saugumo partnerių tyrimus. Iki tol pagrindinis rinkos lūkestis išlieka paprastas: kad numatytieji nustatymai nebeskatintų rizikingų diegimų, o incidentų komunikacija būtų greitesnė ir aiškesnė.
