CP v2

Tag: Lazdynai

  • Orzechų bumas kieme: kokias rūšis rinktis ir kaip pasodinti, kad derlius nustebintų greitai

    Orzechų bumas kieme: kokias rūšis rinktis ir kaip pasodinti, kad derlius nustebintų greitai

    Kokie riešutmedžiai atlaiko žiemas?

    Lietuvoje sodo planavimą dažniausiai lemia žiemos šalčiai ir pavasarinės šalnos, todėl renkantis riešutmedžius svarbu įvertinti atsparumą šalčiui. Dalis rūšių sėkmingai auga ir vėsesniuose regionuose, jei parenkama tinkama vieta ir dirvožemis.

    Patikimiausiu pasirinkimu išlieka graikinis riešutmedis, tačiau soduose vis dažniau bandomos ir kitos Juglans genties rūšys. Juodasis ir japoninis riešutmedžiai laikomi atsparesniais šalčiui, todėl kai kuriais atvejais jie gali būti saugesnė alternatyva.

    Ne mažiau populiari ir lazdynų grupė, nes jiems paprastai reikia mažiau erdvės, o derliaus sulaukiama greičiau. Be to, lazdynai lengviau pritaikomi mažesniems sklypams ir sodyboms, kur kiekvienas metras svarbus.

    Vieta ir dirva lemia viską

    Riešutmedžiams dažniausiai reikia saulėtos vietos ir gilaus, derlingo dirvožemio, kuriame neužsistovi vanduo. Šios kultūros formuoja galingą šaknų sistemą, todėl sunkioje, užmirkstančioje ar stipriai suslėgtoje žemėje augimas lėtėja, o medžiai silpsta.

    Graikinis riešutmedis užauga didelis, tad jam verta numatyti atstumą iki pastatų ir kitų augalų. Praktikoje tai reiškia, kad nedideliame sode jis gali užgožti kitas kultūras, o tankiai susodinus vėliau prasideda konkurencija dėl šviesos ir drėgmės.

    Dar viena priežastis neskubėti sodinti arti daržo ar gėlynų yra natūraliai išskiriamos medžiagos, galinčios slopinti kai kurių augalų augimą. Dėl to planuojant želdynus verta iš anksto numatyti, kas augs riešutmedžio kaimynystėje.

    Nuo graikinio iki egzotikos

    Graikinis riešutmedis sode dažniausiai pasiekia 5–10 metrų aukštį, nors palankiomis sąlygomis gali užaugti gerokai didesnis. Sodams dažnai rekomenduojami skiepyti sodinukai, nes jie paprastai greičiau pradeda derėti ir leidžia tiksliau prognozuoti vaisių kokybę.

    Juodasis riešutmedis vertinamas ne tik dėl riešutų, bet ir dėl tvirto, tamsaus medžio, kuris plačiai naudojamas baldų gamyboje. Visgi jo riešutų kevalas paprastai būna kietesnis, todėl branduolį išgauti sunkiau nei graikinio.

    Pilkas riešutmedis išsiskiria šviesesne žieve ir riešutais, kurie dažnai apibūdinami kaip riebūs bei maistingi. Japoninis riešutmedis neretai dera kekėmis, o viena įdomesnių formų yra širdinis riešutas, kurio branduolys iš tiesų primena širdį.

    Lazdynas yra praktiškas pasirinkimas, kai norisi riešutų, bet nėra vietos dideliam medžiui. Jis dažniausiai užauga 3–5 metrų aukščio, o tinkamai formuojamas gali būti dar kompaktiškesnis.

    Kada sodinti, kad prigytų?

    Sodinimui dažniausiai pasirenkamas ruduo arba ankstyvas pavasaris, kol dar neprasidėjo aktyvi vegetacija. Lazdynams dažnai palankesnis rudeninis sodinimas, nes jie anksti pradeda sezoną, o riešutmedžiai gali būti sodinami abiem laikotarpiais, vengiant įšalo.

    Sodinant svarbu iškasti pakankamai gilią ir plačią duobę, nes riešutmedžiai formuoja liemeninę šaknį, kuri gali skverbtis gilyn. Šaknis reikia išskleisti laisvai, jų nelankstyti, o pasodinus gausiai palaistyti, kad neliktų oro tarpų.

    Pirmą sezoną didžiausias dėmesys skiriamas drėgmei, ypač jei pasitaiko sausringų savaičių. Mulčias aplink kamieną padeda ilgiau išlaikyti drėgmę, mažina piktžolių konkurenciją ir stabilizuoja dirvos temperatūros svyravimus.

    Sodininkai, vis dažniau ieškantys atsparesnių, įvairesnių ir sklypui pritaikytų pasirinkimų, riešutmedžius renkasi ne vien dėl derliaus. Tai ir ilgalaikė investicija į pavėsį, kraštovaizdį bei didesnę biologinę įvairovę sode.

  • Turite lazdyną sode? Šį rugpjūčio darbą padarykite dabar – rudenį riešutai tiesiog byrės

    Paprastasis lazdynas yra vienas ištvermingiausių sodo krūmų, tačiau gausus ir kokybiškas derlius dažniausiai neprasideda nuo sėkmės. Rugpjūtį, kai riešutai intensyviai pildosi, net keli teisingi veiksmai gali lemti, ar rudenį skinksite pilnus, ar vadinamuosius tuščius riešutus.

    Lazdynas geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingoje ir laidžioje dirvoje. Augalui taip pat palankus neutralesnis ar silpnai šarminis dirvos rūgštingumas, todėl soduose dažnai pabrėžiama kalcio svarba ir vengiama užmirkimo.

    Laistymas per sausrą

    Rugpjūtį didžiausia klaida yra manyti, kad lazdynas visada apsieina be papildomo vandens. Jauni krūmai jautresni dirvos išdžiūvimui, o per karščius ir ilgesnes sausras drėgmės trūkumas gali atsiliepti riešuto branduolio formavimuisi.

    Praktiškiausia taisyklė tokia: laistyti rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnį šaknų sluoksnį. Lengvose, smėlingose dirvose tai ypač svarbu, nes vanduo greitai nuteka ir šaknys ilgai lieka sausos.

    Tręšimas be azoto

    Vasaros pabaigoje lazdynui reikia ne auginti naują žalią masę, o pasiruošti rudeniui ir žiemai. Dėl to rugpjūčio pabaigoje dažniau rekomenduojamos trąšos, kuriose daugiau kalio ir fosforo, o azoto išvengiama.

    Kalis siejamas su augalo atsparumu ir audinių branda, o fosforas svarbus šaknims ir bendram augalo energijos balansui. Per vėlai panaudotas azotas skatina vėlyvą augimą, kuris nespėja sumedėti ir gali labiau nukentėti nuo šalčių.

    Lengvas vasaros genėjimas

    Rugpjūtį tinka ne stiprus formavimo genėjimas, o švelnus vainiko praretinimas. Tikslas yra įleisti daugiau šviesos ir oro į krūmo vidų, kad mažėtų ligų rizika ir geriau bręstų riešutai.

    Pirmiausia verta pašalinti stačiai į viršų augančius, nederančius ūglius, dažnai vadinamus vilkūgliais. Taip pat pravartu išpjauti šaknų atžalas prie pat žemės, nes jos atima vandenį ir maisto medžiagas iš derančių šakų.

    Jei pastebite pažeistus, nudžiūvusius ar į krūmo vidų besitrinančius ūglius, juos taip pat geriau išimti dabar, nelaukiant rudens. Svarbu naudoti švarius, aštrius įrankius ir pjauti tvarkingai, kad žaizdos greičiau užsitrauktų.

    „Jei lazdynas auga vienas, derlius dažnai būna menkas, nes dauguma veislių geriau dera, kai netoliese auga skirtingos veislės ir vyksta kryžminis apdulkinimas“, – pažymi sodininkystės specialistai.

    Rugpjūtį taip pat verta reguliariai apžiūrėti krūmą dėl amarų ir kitų kenkėjų, o nukritusius pažeistus riešutus surinkti ir pašalinti. Sezono pabaigoje, kai žalsvas apvalkalas ima gelsti, o riešutai pradeda kristi, juos geriausia rinkti dažnai, kad neįdrėktų ir nepradėtų pelyti.

    Skyrus lazdynui vos keliasdešimt minučių iki vasaros pabaigos, rezultatas dažnai matomas rudenį. Tinkamas laistymas per sausrą, tręšimas be azoto ir lengvas praretinimas yra trys paprasti dalykai, kurie padeda pasiekti gausesnį ir pilnavertesnį riešutų derlių.