Tag: Lazerinės technologijos

  • Londono „Foundational“ pritraukė 9,6 mln. eurų: žada milimetriniu tikslumu sekti palydovus ir šiukšles

    Londono „Foundational“ pritraukė 9,6 mln. eurų: žada milimetriniu tikslumu sekti palydovus ir šiukšles

    Londone įsikūręs kosmoso technologijų startuolis „Foundational“ išėjo iš vadinamojo slaptojo režimo ir paskelbė pritraukęs 9,6 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Bendrovė kuria infrastruktūrą, kuri, jos teigimu, leistų gerokai tiksliau nustatyti palydovų ir kitų objektų padėtį orbitoje, įskaitant kosmines šiukšles.

    Į finansavimo etapą įsitraukė keli ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondai, tarp jų „Inflection“, „BACKED“, „Final Frontier“, „Adjacent“ ir „Type One Ventures“. Startuolis pinigus planuoja skirti antžeminių stočių tinklui plėsti, kosmose naudojamos įrangos gamybai integruoti ir duomenų platformai toliau vystyti.

    Ką tiksliai kuria „Foundational“?

    „Foundational“ veiklos pagrindas – palydovų lazerinio nuotolio matavimo technologija, dažnai vadinama SLR. Šis metodas veikia siunčiant lazerio impulsus iš antžeminės stoties į palydove esantį atšvaitą ir išmatuojant laiką, per kurį šviesa sugrįžta atgal.

    Tokiu būdu, priklausomai nuo sistemos konfigūracijos ir sąlygų, galima pasiekti itin aukštą matavimo tikslumą, kurį įmonė apibūdina kaip milimetrinį. Startuolis siekia, kad ši technologija taptų ne paviene, brangiai prižiūrima infrastruktūra, o masteliuojama komercinė paslauga.

    Bendrovė teigia sujungianti tris grandis į vieną vertikaliai integruotą sistemą: palydovuose montuojamus atšvaitus, automatizuotas antžemines lazerines stotis ir programinę platformą, kuri apdoroja bei pateikia klientams duomenis. „Foundational“ taip pat tikina, kad jų sprendimas gali būti iki 30 kartų pigesnis už senesnės kartos analogus ir pritaikytas darbui įvairiomis oro sąlygomis.

    Kodėl tikslus sekimas tampa kritinis?

    Žemojoje Žemės orbitoje daugėja tiek veikiančių palydovų, tiek neveikiančių aparatų ir jų fragmentų, o tai didina susidūrimų riziką. Kuo tankesnė orbita, tuo svarbiau operatoriams ir institucijoms turėti kuo tikslesnius duomenis apie objektų padėtį ir trajektorijų pokyčius.

    Tikslus sekimas reikalingas ne vien kosmoso saugumui: nuo palydovinės infrastruktūros priklauso ryšiai, navigacija, Žemės stebėjimas ir laiko sinchronizacija, kuri svarbi finansų bei logistikos sistemoms. Dėl to didėja poreikis sprendimams, kurie padėtų patikimiau stebėti orbitos situaciją ir planuoti manevrus, mažinančius susidūrimų tikimybę.

    Kas žinoma apie komandą ir klientus?

    „Foundational“ įkurta 2025 metais, o įmonės vadovas ir vienas įkūrėjų Hira Virdee anksčiau dirbo su lazerinio sekimo technologijomis, kurios buvo vystomos ir komercializuojamos per „Lumi Space“. Startuolis pabrėžia, kad jo sprendimas remiasi ilgalaikiais moksliniais darbais ir praktine patirtimi diegiant lazerinio matavimo sistemas.

    Pasak bendrovės, tarp jos klientų ir partnerių yra Europos kosmoso agentūra, Jungtinės Karalystės valstybės institucijos, aviacijos ir kosmoso pramonės gamintojai, taip pat mokslinių tyrimų organizacijos ir vadinamojo NewSpace sektoriaus įmonės. „Foundational“ ambicija – sukurti atsparų pasaulinį tinklą, kuris nuolat teiktų tikslius padėties duomenis palydovų operatoriams, draudikams ir valdžios institucijoms.

    „Beveik viskas orbitoje ir stebėtinai daug dalykų ant žemės priklauso nuo to, ar tiksliai žinome, kur kas yra. Dabartinės matavimo technologijos nebeatitinka naujos kosmoso eros poreikių ir DI paremtų fizinių sistemų navigacijos iššūkių“, – sakė „Inflection“ vienas iš vadovų Alexander Lange.

    „Kiekvieną kartą atsiskaitydami kortele, tikrindami žemėlapį ar skambindami telefonu remiamės palydovine infrastruktūra, tačiau palydovų padėties nustatymo technologijos nepasivijo kosmoso ekonomikos augimo. Lazerinis nuotolio matavimas yra aukso standartas, bet iki šiol buvo pernelyg brangus ir sudėtingas masiškai taikyti“, – sakė „Foundational“ vadovas Hira Virdee.

  • „Ground A“ pritraukė daugiau nei 9 mln. eurų: lazerinė sistema GA 1000 žada pigiau stabdyti dronus

    „Ground A“ pritraukė daugiau nei 9 mln. eurų: lazerinė sistema GA 1000 žada pigiau stabdyti dronus

    Vokietijos gynybos technologijų startuolis „Ground A“ pranešė išėjęs iš „stealth“ režimo ir užbaigęs daugiau nei 9 mln. eurų vertės ankstyvosios stadijos finansavimo etapą. Įmonė įkurta prieš maždaug pusmetį, o pritrauktas kapitalas skirtas lazerine technologija paremtai antidroninei sistemai parengti rinkai.

    Bendrovė kuria sprendimą, skirtą mažiems, manevringiems bepiločiams aptikti ir neutralizuoti, kai dronų grėsmė Europoje sparčiai auga. Pastaraisiais metais antidroninės priemonės tapo viena greičiausiai besivystančių gynybos technologijų krypčių, ypač dėl infrastruktūros apsaugos poreikių ir karo Ukrainoje patirties.

    Kaip veikia GA 1000?

    „Ground A“ teigia, kad jos GA 1000 sujungia radarą ir kitus jutiklius su kompiuterine rega, DI ir tiksliu lazeriniu poveikiu. Sistema automatiškai aptinka, atpažįsta ir seka dronus, tačiau galutinį sprendimą dėl neutralizavimo, pasak kūrėjų, priima operatorius.

    Gamintojo pateikiami duomenys rodo, kad GA 1000 sveria mažiau nei 200 kilogramų ir yra kompaktiška, mobili platforma, pritaikyta įvairiems scenarijams. Tokie parametrai svarbūs rinkoje, kur pirkėjai dažnai reikalauja ne tik efektyvumo, bet ir greito perkėlimo bei diegimo prie kritinės infrastruktūros objektų.

    Integracija su esama oro gynyba

    Bendrovė pabrėžia, kad GA 1000 kuriama ne kaip izoliuotas sprendimas, o kaip integruojama sistema. Ji turėtų būti suderinama su esamomis oro gynybos, vadovavimo ir kontrolės sistemomis, taip pat galėtų būti montuojama ant sausumos, jūrinių ar orlaivių platformų.

    Tokia kryptis atitinka platesnę Europos gynybos pramonės tendenciją kurti modulines technologijas, kurias galima įjungti į jau veikiančius tinklus. Tai leidžia greičiau pasiekti operacinį naudojimą ir sumažinti diegimo kaštus, palyginti su visiškai naujos infrastruktūros kūrimu.

    Kas investavo ir kas toliau?

    Finansavimo etapui vadovavo „Vsquared Ventures“. Tarp dalyvių minimi ir gynybos technologijų bendrovė „Quantum Systems“, taip pat keli rizikos kapitalo investuotojai ir privatūs investuotojai iš Europos gynybos bei programinės įrangos sektorių.

    Įmonės vadovas ir bendraįkūrėjas dr. Tobiasas Brune teigia, kad pirmoji sistema jau yra bandymų ir validavimo etape ir artėja prie pateikimo rinkai. „Šio greičio skubiai reikia Vokietijai, Europai ir sąjungininkams“, – sakė jis.

    „Ground A“ planuoja Vokietijoje kurti modulinę serijinę gamybą. Bendrovė nurodo, kad kitas finansavimo etapas numatomas 2027 metais, o tuomet ketinama reikšmingai didinti gamybos pajėgumus, siekiant technologiją tiekti didesniais kiekiais.