CP v2

Tag: Lazeriniai ginklai

  • Vengrija pademonstravo lazerinį ginklą prieš dronus: ką tai reiškia Europai?

    Vengrija pademonstravo lazerinį ginklą prieš dronus: ką tai reiškia Europai?

    Vengrija pristatė šalies viduje kurtą lazerinį ginklą, skirtą kovai su skirtingų tipų dronais. Demonstracija įvyko spalio 17 dieną dviejų dienų gynybos inovacijų parodoje Honvédelmi Innovációs Szemle, surengtoje Nullponti poligone.

    Parodoje Vengrijos įmonės rodė ir kitas kariuomenei aktualias technologijas: autonomines transporto priemones, bepiločių sistemų sprendimus bei dronų aptikimo ir neutralizavimo priemones. Lazerinės sistemos bandymas prasidėjo nuo taikinio aptikimo ir drono sunaikinimo lazerio spinduliu.

    Renginyje dalyvavo gynybos ministras Romulusz Ruszin-Szendi ir Vengrijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovas generolas Zsolt Sándor. Pasak ministro, šalis siekia stiprinti vietines technologines kompetencijas ir mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų.

    Lazerio detalės kol kas slepiamos

    Vengrijos gynybos institucijos neatskleidė lazerinės sistemos pavadinimo, gamintojo, spindulio galios ar efektyvaus veikimo nuotolio. Taip pat neaišku, ar pademonstruota įranga jau yra baigtas produktas, ar tai prototipas, kuriam dar reikės papildomų bandymų prieš diegiant į tarnybą.

    Parodos kontekstas rodo platesnę kryptį: pirmąją renginio dieną savo sprendimus pristatė beveik 50 Vengrijos gynybos pramonės dalyvių. Tolimesnis žingsnis, apie kurį kalbėjo ministras, būtų kariuomenės poreikių suformulavimas ir bendradarbiavimo modelio pasirinkimas, perkant parengtus sprendimus arba kuriant juos kartu.

    Kodėl lazeriai tampa vis svarbesni?

    Lazeriniai ginklai vis dažniau vertinami kaip atsakas į sparčiai plintančias bepiločių grėsmes. Dronai naudojami žvalgybai, smūgiams ir oro gynybos perkrovimui, o tradicinės perėmimo priemonės ne visuomet yra ekonomiškai racionalios, kai tenka reaguoti į masines ir palyginti pigias atakas.

    Vienas dažniausiai įvardijamų lazerinių sistemų pranašumų yra tai, kad taikiniai naikinami nenaudojant klasikinių raketų ar artilerijos sviedinių. Dėl to vieno panaudojimo kaina teoriškai gali būti mažesnė, tačiau praktikoje daug priklauso nuo sistemos galios, energijos tiekimo, aušinimo ir veikimo sąlygų, pavyzdžiui, dūmų, dulkių ar kritulių.

    Europa ir pasaulis jau investuoja

    Vengrijos demonstracija įsikomponuoja į platesnę tarptautinę tendenciją, kai lazerinės oro gynybos technologijos vystomos kaip papildoma priemonė greta raketinių kompleksų. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė plėtoja „DragonFire“, o Ukraina yra pranešusi apie darbus su „Trójząb“ sistema.

    Jungtinių Valstijų kariuomenė taip pat plečia priešdroninį arsenalą, įsigydama įvairias priemones, įskaitant sistemas, skirtas aptikimui ir neutralizavimui. Tokie pirkimai rodo, kad lazeriai vertinami ne kaip vienintelė išeitis, o kaip dalis sluoksniuotos gynybos, kur svarbi ir radaro, ir optikos, ir elektroninės kovos sąveika.

  • Lenkijos gynybos pramonė taikosi į ateities ginklus: lazeriai, mikrobangos ir kova su dronais

    Lenkijos gynybos pramonė plečia ambicijas

    Lenkijos gynybos pramonė, išgarsėjusi tokiais produktais kaip nešiojamieji oro gynybos kompleksai Piorun, savaeigės haubicos Krab ar žvalgybiniai dronai FlyEye, vis aktyviau investuoja į naujos kartos technologijas. Kare Ukrainoje aiškiai matyti, kad net ir veiksmingi ginklai per kelerius metus, o kartais ir per kelis mėnesius, turi būti modernizuojami, nes priešas prisitaiko.

    Todėl šalia patikrintų sprendimų Lenkijoje daugėja projektų, kurie dar visai neseniai skambėjo kaip mokslinė fantastika: kryptingos energijos sistemos, lazeriniai sprendimai, mikrobangų technologijos ir autonominiai kovos elementai. Pagrindinis tikslas – pigiau ir greičiau reaguoti į sparčiai augančią dronų grėsmę.

    Mikrobangos ir lazeriai prieš dronus

    Vienas ryškesnių krypčių pavyzdžių – autonominis išskaidytas sprendimas, skirtas kovai su bepiločiais orlaiviais, kurį pristatė Zakłady Mechaniczne Tarnów. Šis projektas siejamas su programa Rozmaryn ir apjungia kelių institucijų bei įmonių kompetencijas, įskaitant Wojskowa Akademia Techniczna, Instytut Techniczny Wojsk Lotniczych, taip pat technologijų bendroves, dirbančias su specialiaisiais sprendimais.

    Sistemos idėja paprasta: taikiniai aptinkami radaru ir optoelektronika, o neutralizavimas vyksta ne kinetiniu smūgiu ar ryšio slopinimu, bet didelės galios mikrobangų impulsu. Toks impulsas gali išvesti iš rikiuotės drono elektroniką, o zoninio poveikio principas teoriškai leidžia vienu veikimu veikti ir prieš kelis taikinius, pavyzdžiui, dronų spiečių.

    Lygiagrečiai Lenkijoje vykdomi ir lazerinės ginkluotės darbai. Vienas žinomiausių – Autonomiczny System Broni Laserowej, finansuojamas pagal programą Perun, kuriame dalyvauja Wojskowa Akademia Techniczna, PIT-Radwar, Politechnika Warszawska ir CRW Telesystem-Mesko. Tokie sprendimai pirmiausia orientuojami į bazės ir kritinės infrastruktūros apsaugą nuo bepiločių orlaivių.

    Ekonominis argumentas čia esminis: lazerio panaudojimo kaina dažnai įvardijama kaip keliasdešimt eurų už vieną veikimą, kai tuo metu raketinis perėmimas gali kainuoti nepalyginamai brangiau. Būtent kaina ir efektyvumas prieš masiškai naudojamus dronus tampa pagrindiniu motyvu ieškoti alternatyvų.

    Nauji žaidėjai ir greitėjantis ginklavimosi ciklas

    Lenkijos ginkluotės agentūra taip pat analizuoja kryptingos energijos sprendimus, kurie ateityje galėtų būti skirti ne tik dronams, bet ir raketoms ar artilerijos sviediniams. Skelbiama, kad konsultacijose dalyvavo apie 20 subjektų, tarp jų ir Lenkijos mokslo bei pramonės atstovai.

    Išskirtinis signalas rinkai – į lazerinių sprendimų lauką žengia ne vien tradicinės gynybos pramonės įmonės. Pavyzdžiui, Kimla, anksčiau labiau sieta su CNC staklėmis ir automatika, atsidūrė tarp besidominčiųjų lazerine ginkluote. Tai rodo, kad kryptingos energijos technologijos tampa platesnės aukštųjų technologijų ekosistemos dalimi, o ne vien siauras karinės pramonės segmentas.

    Grėsmės pobūdis taip pat keičiasi. Regiono saugumo diskusijose vis dažniau minima, kad Rusija tobulina bepiločius sprendimus, o didesnį nerimą kelia ir greitesni, sudėtingesni dronai, verčiantys spartinti tiek aptikimo, tiek perėmimo priemonių kūrimą.

    Modernizacija apima ne vien lazerius

    Be kryptingos energijos, Lenkijos įmonės ir institutai dirba su radarais, pasyvios detekcijos priemonėmis, optoelektronika, lazeriniu taikinių apšvietimu ir ryšio sprendimais, kurie turėtų būti atsparesni trikdymui. Parodose demonstruojami ir autonominiai priešlėktuviniai sprendimai, kai raketiniai kompleksai integruojami su beįgulėmis platformomis.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – Piorun sistemos modernizavimo kryptis ir naujesnės versijos pristatymai, orientuoti į geresnį mažos šiluminės signatūros taikinių, įskaitant mažus dronus, aptikimą. Modernizacijos poreikį didina tai, kad rinka ir mūšio laukas evoliucionuoja greičiau nei tradiciniai ginkluotės įsigijimo ciklai.

    Kodėl lazeriai svarbūs, bet nėra stebuklingas sprendimas

    Lazerinė ginkluotė turi ir aiškių ribojimų: jos efektyvumą silpnina rūkas, lietus, dūmai ar dulkės, o realūs nuotoliai dažnai būna mažesni, nei tikisi visuomenė. Dėl to tokios sistemos greičiau laikomos papildomu sluoksniu, o ne klasikinių raketinių sprendimų pakaitalu.

    Vis dėlto lazeriai ir kitos kryptingos energijos technologijos gynybai patrauklios dėl mažesnės vieno panaudojimo kainos, mažesnės logistikos naštos ir potencialo gintis nuo pigių dronų spiečių. Kartu tai investicija į kompetencijas, kurios gali būti pritaikomos ir civiliniuose sektoriuose, nuo optoelektronikos iki ryšio ar kosmoso technologijų.

    Lenkijos atveju matomas aiškus siekis neatsilikti nuo valstybių, kurios jau kuria ateities mūšio lauką apibrėžiančius sprendimus. Ši kryptis tampa ne tik prestižo, bet ir ilgalaikės nacionalinės saugumo bei pramonės konkurencingumo strategijos klausimu.

  • Didžioji Britanija kuria skydą nuo dronų: renkasi lazerius ir mikrobangas, žada pigų „šūvį“

    Didžioji Britanija kuria skydą nuo dronų: renkasi lazerius ir mikrobangas, žada pigų „šūvį“

    Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija 2026 metų rugsėjo 2 dieną paskelbė pradedanti projektą PANOPTES, kurio tikslas – sparčiai sustiprinti kariuomenės gebėjimą kovoti su bepiločiais orlaiviais. Tai pirmasis platesnės, kelių etapų programos žingsnis, numatantis naujų sprendimų atranką ir prototipų kūrimą.

    Ministerija kviečia įmones teikti siūlymus iki 2026 metų spalio 29 dienos. Atrinktoms komandoms planuojama paskirstyti apie 5 800 000 eurų, kad būtų sukurti realiomis sąlygomis išbandomi prototipai, galintys greitai pereiti į bandymų ir diegimo etapą.

    Pagrindinis tikslas – masiniai dronai

    PANOPTES reikalavimai orientuoti į integruotą sistemą, kuri vienu ciklu aptiktų, sektų, identifikuotų oro grėsmes ir jas neutralizuotų. Ypač pabrėžiamas autonominis veikimas iš karinės platformos, pavyzdžiui, iš transporto priemonės, kad sprendimas būtų mobilus ir greitai perkeliams.

    Pagrindiniu taikiniu įvardijami vadinamosios 1 klasės bepiločiai orlaiviai, įskaitant pavienius dronus ir jų spiečius. Būtent pigūs ir masiniai dronai pastaraisiais metais tapo vienu didžiausių iššūkių oro gynybai, nes tradicinės priemonės jiems dažnai yra per brangios.

    Lazeriai, mikrobangos ir kaina

    Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija nurodo, kad prioritetą teikia nukreiptos energijos ginklams, ypač lazerinėms sistemoms, nors neatmeta ir kitų technologijų. Esminė sąlyga – labai maža vieno panaudojimo kaina, kad gynyba galėtų atlaikyti ilgalaikes ir masines atakas.

    Šis kursas dera su jau vystomais sprendimais, tokiais kaip „DragonFire“ lazerinė sistema, kurios galia siejama su daugiau nei 50 kilovatų klase. Oficialiai skelbta, kad tokia sistema gali tiksliai veikti kelių kilometrų nuotoliu, o vieno energijos impulso kaina vertinama kaip labai maža, palyginti su raketomis.

    Be lazerių, britai plėtoja ir radijo dažnių nukreiptos energijos sprendimus, skirtus trikdyti ar pažeisti dronų elektroniką. Tarp minimų krypčių yra „RapidDestroyer“ tipo mikrobangų sistemos, kurių logika paprasta: ne numušti kinetiškai, o išjungti jautrius elektroninius komponentus.

    Tokios priemonės, kaip lazeriai ir mikrobangos, numatomos kaip papildymas tradicinei oro gynybai, o ne jos pakaitalas. Ukrainos karo ir konflikto Artimuosiuose Rytuose patirtys parodė, kad pigūs efektoriai leidžia taupyti brangias raketas toms grėsmėms, kurių kitaip sustabdyti neįmanoma.

  • JAV ruošia lazerių ginklą: „AeroVironment“ sistema gali pakeisti kovą su dronais fronte

    JAV ruošia lazerių ginklą: „AeroVironment“ sistema gali pakeisti kovą su dronais fronte

    JAV kariuomenė svarsto artimiausiu metu įsigyti iki 20 lazerinės ginkluotės sistemų E-HEL, kurias kuria bendrovė „AeroVironment“. Ši kryptinė energija paremta sistema skirta naikinti mažus ir vidutinio dydžio dronus, į juos nukreipiant koncentruotą lazerio spindulį.

    Remiantis JAV kariuomenės dokumentuose aprašytais reikalavimais, E-HEL turėtų būti pritaikytas kovai su 1–3 dronų grupėmis. Nurodoma, kad taikiniais laikomi įvairių klasių bepiločiai, kurių masė gali siekti nuo 9 iki 600 kilogramų.

    Patirtis su DE M-SHORAD

    Nauji planai siejami su ankstesne programa Directed Energy Maneuver-Short Range Air Defense, kai ant šarvuoto „Stryker“ platformos buvo integruotas maždaug 50 kilovatų galios lazeris. Bandymų metu patvirtinta, kad aukštos energijos lazerį įmanoma įtraukti į manevrinės oro gynybos sudėtį.

    Vis dėlto praktika atskleidė ir rimtus inžinerinius iššūkius. Didelės galios elektros generavimo, aušinimo, spindulio valdymo įrangos ir jutiklių sutalpinimas šarvuotoje mašinoje bei patikimas darbas nuolatinių taktinių operacijų sąlygomis tapo vienu didžiausių ribojančių veiksnių.

    Kodėl svarbus ne tik kilovatų skaičius

    JAV kariuomenė signalizuoja perėjimą prie kompaktiškesnės ir modulinės lazerinių sistemų architektūros. Tai reiškia, kad prioritetu laikoma ne vien maksimali galia, o galimybė greitai dislokuoti, lengvai prižiūrėti, stabiliai maitinti ir integruoti sprendimą skirtingose misijose.

    Kitaip tariant, mažesnės nominalios galios lazeris gali būti vertingesnis už galingesnį analogą, jei jis yra patikimesnis lauke ir paprasčiau įtraukiamas į esamas oro gynybos grandis. Dronų grėsmė dažnai yra masinė ir dinamiška, todėl svarbus ne tik vieno taikinio sunaikinimas, bet ir nuolatinis sistemos prieinamumas.

    Kas daro lazerius patrauklius

    Lazerinė ginkluotė visame pasaulyje sulaukia dėmesio dėl potencialiai mažesnės vieno „šūvio“ kainos, lyginant su raketomis ar kitais brangiais perėmimo būdais. Teoriškai tokio sprendimo sąnaudos labiau priklauso nuo energijos tiekimo ir logistinio užtikrinimo nei nuo kiekvieno atskiro šaudmens.

    Taip pat pabrėžiama, kad kalbant apie aukštos energijos lazerius, omenyje turimi spinduliai, galintys kaitinti ir pažeisti konstrukcijas, pavyzdžiui, sparnus, korpusą ar kritinius mazgus. Tuo pat metu mažesnės energijos lazeriai mūšio lauke gali būti naudojami ir kitoms užduotims, pavyzdžiui, optinių sistemų apakinimui ar jutiklių veikimo trikdymui.

    Ekspertai pažymi, kad tokios sistemos nėra universalus atsakymas į visas grėsmes, nes jų efektyvumą gali riboti oro sąlygos, dūmai, dulkės ar poreikis užtikrinti nuolatinį energijos tiekimą. Vis dėlto planai dėl E-HEL rodo aiškią kryptį: kova su dronais tampa viena svarbiausių oro gynybos užduočių, o lazeriai gali tapti reikšminga šios mozaikos dalimi.

  • Lenkija meta milijonus į lazerį prieš dronus: ką tai reiškia regiono saugumui?

    Lenkija meta milijonus į lazerį prieš dronus: ką tai reiškia regiono saugumui?

    Lenkija pradeda finansuoti projektą ASBL, kuriuo siekiama sukurti kovinį lazerinį ginklą, skirtą greitai neutralizuoti bepiločius orlaivius. Sistema būtų orientuota į karinių objektų ir kritinės infrastruktūros apsaugą, o kuriant ją dalyvaus mokslo ir pramonės konsorciumas.

    Projektą planuojama įgyvendinti konsorciume, kuriam vadovaus Karo technologijos universitetas, bendradarbiaujant su Lenkijos gynybos pramonės grupės įmonėmis, tarp jų ir „PIT-Radwar“. Finansavimas skiriamas pagal programą PERUN, kuri remia naujas technologijas nacionalinio saugumo ir gynybos srityje.

    ASBL projektui skirta 33 070 623 Lenkijos zlotų parama, tai sudaro maždaug 7 700 000 eurų. Tuo metu visa PERUN programa jau apima 29 gynybos projektus, kurių bendra vertė siekia apie 176 000 000 eurų, finansuojamų iš kelių valstybinių institucijų lėšų.

    Kaip turėtų veikti sistema

    Pagrindinis tikslas – sukurti nukreiptos energijos lazerinę sistemą, kuri galėtų per trumpą laiką pažeisti ar sunaikinti droną, pavyzdžiui, perkaitinant konstrukciją ar kritinius komponentus. Tokie sprendimai dažniausiai vertinami kaip papildymas tradicinei oro gynybai, kai naudojama įprasta amunicija.

    Viešai kol kas neatskleista, per kiek laiko sistema turėtų būti sukurta, kokie būtų tiksliniai parametrai ar kokių tipų bepiločiams ji būtų pritaikyta. Tačiau projektas sutampa su platesne Lenkijos kryptimi ieškoti lazerinių sprendimų kariuomenei, įskaitant rinkos konsultacijas dėl skirtingo nuotolio lazerinių ginklų.

    Kodėl lazeriai tampa prioritetu

    Lazeriniai ginklai pasaulyje sulaukia vis daugiau dėmesio dėl augančios dronų grėsmės ir poreikio turėti pigesnį atsaką į masines atakas. Vienas dažniausiai minimų privalumų – potencialiai mažesnė vieno „šūvio“ kaina, nes pagrindinės išlaidos siejamos su energija, aušinimu ir sistemos eksploatacija.

    Kita svarbi aplinkybė – veikimo greitis: lazerio spindulys taikinį pasiekia akimirksniu, todėl teoriškai galima reaguoti į greitai manevruojančius objektus. Vis dėlto praktikoje efektyvumą riboja oro sąlygos, matomumas, dūmai ar dulkės, taip pat būtinybė taikinį išlaikyti spindulyje pakankamai ilgai.

    Regiono kontekstas ir platesnės tendencijos

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja kryptis stiprinti oro gynybą nuo mažų ir pigių bepiločių, kurie tapo itin dažna šiuolaikinių konfliktų priemone. Lazeriai, mikrobangų sistemos ir kiti nukreiptos energijos sprendimai dažnai vertinami kaip vienas iš atsakų, leidžiančių sumažinti brangių raketų naudojimą prieš santykinai nebrangius taikinius.

    Lenkija, investuodama į vietinį mokslą ir gynybos pramonę, siekia ne tik karinio rezultato, bet ir technologinės kompetencijos bei pramoninių pajėgumų augimo. Jei projektas pasiteisins, tai gali sustiprinti šalies pozicijas tiek regioninio saugumo, tiek gynybos technologijų rinkos požiūriu.

  • Lazeris kuprinėje: Kinija rodo ginklą, galintį per sekundes numušti dronus

    Lazeris kuprinėje: Kinija rodo ginklą, galintį per sekundes numušti dronus

    Kinija pristato nešiojamus aukštos energijos lazerių sprendimus „Lijian“, skirtus kovai su dronais. Gamintojo teigimu, didesni stacionarūs variantai gali veikti iki 1 200 metrų atstumu, o mobilios versijos taikinius neutralizuoja maždaug 500 metrų nuotolyje.

    Didžiausio dėmesio sulaukė „Lijian II“ ir „Lijian III“. Šie modeliai sudaryti iš trijų dalių: lazerio spindulio generatoriaus, oru aušinamos sistemos ir rankinio valdymo terminalo, o komplektą galima susipakuoti į kuprinę ir nešti vienam ar dviem kariams.

    Sistemos masė, priklausomai nuo versijos, siekia apie 25–30 kilogramų, iš kurių pats lazerio generatorius sudaro apie 15 kilogramų. Konstrukcija leidžia keisti šaudymo kampą daugiau nei 90 laipsnių, todėl lengviau atakuoti skirtingame aukštyje ir skirtingomis kryptimis judančius dronus.

    Gamintojas nurodo, kad „Lijian III“ droną gali sunaikinti maždaug per 4 sekundes. Po šūvio įrangai esą reikia trumpesnės nei 5 sekundžių pauzės atvėsti, kad būtų galima tęsti darbą.

    Dar vienas akcentas – energijos poreikis: deklaruojama apie 2 kilovatų darbinė galia, todėl tokį sprendimą lengviau panaudoti lauko sąlygomis. Palyginimui, galingesnėms stacionarioms lazerinėms sistemoms dažnai reikia apie 10 kilovatų ar daugiau bei sudėtingesnio, skysčiu aušinamo modulio.

    „Lijian“ nėra izoliuotas įrenginys ir gali būti integruojamas į platesnę oro gynybos schemą. Skelbiama, kad jis gali veikti su radarais ir išorinėmis aptikimo priemonėmis, o taikinių atpažinimui gali būti naudojami DI algoritmai.

    Toks miniatiūrizuotos lazerinės ginkluotės posūkis siejamas su pastarųjų metų karo patirtimis, kai pigūs ir masiškai naudojami dronai tapo žvalgybos bei smūgių priemone. Analitikai pažymi, kad tokie sprendimai teoriškai gali pigiau papildyti artimo nuotolio oro gynybą, ypač ten, kur raketinės sistemos būtų per brangios ar per lėtos reaguoti.

    Gamintojas taip pat pateikia kainos orientyrą: vienas komplektas gali kainuoti apie 250 000 eurų. Tokia suma rodo, kad tai nėra pigi priemonė, tačiau lazerio logika paprasta: brangiausia yra pati sistema, o vieno numušimo savikaina ilgainiui gali mažėti, jei užtenka energijos ir komponentų resurso.

  • Europa ruošia lazerinį ginklą: „DragonFire“ jau 2027 metais gali pasirodyti britų laivuose

    Europa ruošia lazerinį ginklą: „DragonFire“ jau 2027 metais gali pasirodyti britų laivuose

    Europa artėja prie istorinio lūžio gynybos technologijose: Jungtinė Karalystė siekia pirmoji žemyne į tarnybą įvesti aukštos energijos lazerinį ginklą „DragonFire“. Projektą vysto „QinetiQ“ kartu su britų padaliniais „MBDA“ ir „Leonardo“, o tikslas aiškus – sistemą pritaikyti realiam naudojimui jūroje.

    Apie programos pažangą viešai kalbėta ir gynybos žiniasklaidoje: šiuo metu daug dėmesio skiriama viso lazerinio komplekso mažinimui. Kuo kompaktiškesnė sistema, tuo lengviau ją integruoti į karo laivus, užtikrinti aušinimą, elektros tiekimą ir veikimą sudėtingomis jūrinėmis sąlygomis.

    Kas žinoma apie „DragonFire“?

    Oficialiai skelbiama, kad „DragonFire“ galia viršija 50 kW. Toks lygis leidžia kalbėti ne apie optikos trikdymą, o apie realų taikinių pažeidimą, kai energijos spindulys gali įkaitinti ir ardyti medžiagas.

    Viešai nurodoma ir sistemos tikslumo kartelė: teigiama, kad ginklas gali pataikyti į monetos dydžio objektą maždaug 1 kilometro atstumu. Taip pat minima, jog potencialus veikimo nuotolis gali siekti apie 2 kilometrus, nors reali taktika priklausys nuo oro, taikinio ir platformos sąlygų.

    Kodėl lazeris laikomas lūžiu?

    Pagrindinis argumentas – kaina už vieną panaudojimą. Skaičiuojama, kad vienas lazerio šūvis gali kainuoti apie 12 eurų, nes iš esmės mokama už energiją ir sistemos eksploataciją.

    Palyginimui, laivų oro gynyboje naudojamos raketos yra nepalyginamai brangesnės: kai kurių tipų moderni priešlėktuvinė amunicija gali kainuoti apie 1 200 000 eurų ar daugiau už vienetą. Kai pigus dronas ar sviedinys numušamas labai brangia raketa, ekonomika tampa tokia pat svarbi kaip ir ugnies galia.

    Ką tai keičia jūrų gynyboje?

    Lazeriai ypač patrauklūs kaip atsakas į masines pigių dronų atakas, kai taikinių daug, o reakcijos laikas trumpas. Tokiomis situacijomis svarbu turėti priemonę, kuri gali veikti greitai, tiksliai ir nepalūžti nuo raketų atsargų ribotumo.

    Vis dėlto lazerinė ginkluotė turi ir apribojimų: efektyvumą gali mažinti rūkas, lietus, aerozoliai ar dūmai, o didelė galia reikalauja patikimo energijos tiekimo bei aušinimo. Dėl to kūrėjams tenka spręsti ne vien spindulio klausimą, bet ir visos laivui pritaikytos infrastruktūros užduotis.

    Jungtinė Karalystė planuoja „DragonFire“ integraciją į Karališkojo laivyno platformas, o viešai minimas terminas – 2027 metais. Jei planai bus įgyvendinti, Europa turės vieną ambicingiausių savo lazerinės oro gynybos projektų, galintį pakeisti požiūrį į kovą su dronais ir kitomis artimo nuotolio grėsmėmis.

  • Antidronų technologija, kuri būtų „numušusi dronus kaip muses“: Lenkijoje programa sustabdyta 2020 metais

    Lenkijoje vėl atsinaujino diskusija, kodėl šalis iki šiol neturi plačiai veikiančių energijos nukreipimo sprendimų, galinčių greitai neutralizuoti bepiločius. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose Nacionalinio tyrimų ir plėtros centro vadovas prof. Jerzy Małachowskis teigė, kad tokia programa buvo arti finišo, tačiau 2020 metais sustabdyta politiniu sprendimu.

    Pasak jo, kalbama apie energijos nukreipimo technologijas, kurios apimtų ir elektroninę kovą, ir elektromagnetinį poveikį. Idėja paprasta: dronui patekus į elektromagnetinį lauką, jis praranda valdymą ar patiria elektronikos gedimų ir nukrenta.

    Kas yra energijos nukreipimo ginklai?

    Energijos nukreipimo sprendimai paprastai siejami su dviem kryptimis: didelės galios mikrobangomis ir lazeriais. Mikrobangos gali trikdyti ar „perdeginti“ jautrią dronų elektroniką, o lazeriai teoriškai leidžia fiziškai pažeisti taikinį labai tiksliai, kai tik užtikrinamas pakankamas spindulio stabilumas ir energija.

    Tuo pat metu plačiai naudojami ir kiti antidronų metodai: radijo ryšio slopinimas, navigacijos signalų trikdymas, dronų perėmimas specialiais gaudykliais ar tinklais, taip pat klasikinė oro gynyba. Praktikoje valstybės dažniausiai siekia mišraus modelio, nes vieno universalaus sprendimo kol kas nėra.

    Kodėl dronai tapo tokie svarbūs?

    Diskusijoje ne kartą akcentuota, kad nuo 2022 metų dronų panaudojimas kare tapo masinis, o jų vaidmuo išsiplėtė nuo žvalgybos iki tiesioginių smūgių. Bepiločiai leidžia pigiau ir greičiau pasiekti taikinius, o kartu verčia keisti gynybos planavimą, nes pigių platformų galima naudoti dideliais kiekiais.

    Buvęs NATO aukšto rango vadas, prancūzų generolas Philippe Lavigne pabrėžė, kad grįžo aukšto intensyvumo karo logika, kur „kiekis taip pat yra kokybė“. Jo vertinimu, vien technika karo nelaimi, nes lemiamas tampa visuomenės atsparumas ir gebėjimas ilgai išlaikyti gamybos, atsargų bei prisitaikymo tempą.

    „Ginkluotosios pajėgos gali laimėti mūšius, bet galiausiai karus laimi žmonės, tautos, o tai reiškia ir atsparumą, kurį turime stiprinti savo visuomenėse“, – sakė Philippe Lavigne.

    Pramonė laukia „universalaus“ antidronų atsakymo

    Rizikos kapitalo fondo „Expeditions“ bendraįkūrėjas Stanisławas Kastorys teigė, kad dronų tendencija neabejotina, tačiau ateityje gali atsirasti technologija, kuri leistų juos neutralizuoti labai masteliškai. Vis dėlto, jo vertinimu, tokio universalaus mechanizmo kol kas nėra, todėl dronai artimiausiu metu išliks dominuojančiu veiksniu mūšio lauke.

    Lenkijos gynybos pramonės atstovai diskusijoje akcentavo, kad „skydo ir kardo“ varžybos nesibaigs: atsiradus naujoms neutralizavimo priemonėms, netrukus atsiras ir atsparesni dronų modeliai. Dėl to, jų teigimu, svarbiausia yra ne vienas „stebuklingas“ ginklas, o suderinta sistema, apjungianti žvalgybą, aptikimą, trikdymą ir kinetinį perėmimą.

    „Galiu įsivaizduoti universalią antidronų technologiją, kuri realiai leistų naikinti dronus dideliu mastu, tačiau jos dar nėra“, – sakė Stanisławas Kastorys.

    Prof. Jerzy Małachowskis tvirtino, kad be 2020 metais sustabdyto projekto šiandien Lenkijai nereikėtų brangių naikintuvų misijų prieš įskrendančius bepiločius. Jis taip pat minėjo, kad buvo vystomi ir lazeriniai sprendimai, o programos sustabdymas, jo vertinimu, kainavo kelerius metus prarasto laiko.

    „Technologijos buvo beveik parengtos. Politiniu sprendimu programa buvo sustabdyta“, – sakė prof. Jerzy Małachowskis.

    Nacionalinis tyrimų ir plėtros centras skelbė šiuo metu vykdantis kelias dešimtis su dronais ir antidronų sprendimais susijusių projektų. Tuo pat metu diskusijoje kelti klausimai dėl mokslinių tyrimų koordinavimo ir finansavimo masto, nes gynybos modernizacija reikalauja greitų sprendimų, tačiau ilgalaikės technologinės persvaros be nuoseklių investicijų pasiekti sunku.