CP v2

Tag: Lazerinis skenavimas

  • NŽT paskelbė detaliausius LiDAR duomenis: geoportal.lt dalį Lietuvos rodo kaip niekada tiksliai

    Nacionalinė žemės tarnyba Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt paskelbė dalies Lietuvos teritorijos naujausius lazerinio skenavimo duomenis. Portalą tvarko VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“, o atnaujinti duomenys suteikia gerokai detalesnį reljefo ir objektų vaizdą.

    LiDAR duomenys renkami lazeriu fiksuojant žemės paviršių ir jo elementus, todėl tinka ne tik vizualizacijoms, bet ir tiksliems matavimams. Tokia informacija svarbi teritorijų planavimui, infrastruktūros projektams, aplinkos stebėsenai ir savivaldybių sprendimams, kai reikia patikimų erdvinių duomenų.

    „LiDAR duomenys leidžia Lietuvos teritoriją pažvelgti trimatėje erdvėje: nuo žemės paviršiaus iki augmenijos ir pastatų“, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos Erdvinių duomenų vystymo ir geodezijos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Pieviškis.

    Technologiškai LiDAR veikia siunčiant lazerio impulsus ir registruojant jų atspindžius, o rezultatas pateikiamas kaip taškų debesis. Kiekvienas taškas turi tikslias koordinates, o didesnis taškų tankis leidžia smulkiau atkurti reljefą, statinius, augmeniją bei kitus objektus.

    NŽT nurodo, kad 2025 metais pradėti lazerinio skenavimo darbai reiškia kokybinį šuolį: užtikrinamas ne mažesnis kaip 15 taškų kvadratiniame metre tankis. Taip pat skelbiama, kad horizontaliosios padėties paklaida siekia iki 30 centimetrų, o vertikaliosios padėties paklaida – iki 10 centimetrų.

    Kad duomenis būtų lengviau taikyti praktikoje, jie automatiškai klasifikuojami į kategorijas, pavyzdžiui, žemės paviršių, skirtingo aukščio augmeniją, pastatus ir kitus elementus. Vis dėlto automatika ne visada būna tiksli, todėl kai kuriais atvejais naudotojams gali prireikti papildomo apdorojimo ir korekcijų.

    NŽT ir „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ atkreipia dėmesį ir į suderinamumo klausimus: augant tikslumui, didėja ir techniniai reikalavimai, o dalis senesnių ar atvirojo kodo sprendimų gali ne iš karto atpažinti naujesnį duomenų formatą. Dėl to prieš atsisiunčiant ar užsakant rinkinius verta pasitikrinti, ar naudojama programinė įranga palaiko pasirinktą duomenų struktūrą.

    Geoportal.lt LiDAR duomenis galima užsisakyti keliais būdais, įskaitant įrašymą į FTP saugyklą ar fizinę laikmeną. Taip pat siūloma naujesnė galimybė, kai LiDAR_DR_LT duomenų rinkinys užsakomas vienu kartu pasirenkant visą reikalingą teritorinę aprėptį.

  • Amazonė nustebino mokslininkus: po džiunglėmis rasta milžiniška civilizacija su keliais milijonais

    Amazonė nustebino mokslininkus: po džiunglėmis rasta milžiniška civilizacija su keliais milijonais

    Nauji archeologiniai ir nuotolinio tyrimo duomenys keičia įsivaizdavimą apie ikikolumbinę Amazonę. Mokslininkai vis dažniau teigia, kad tai nebuvo žmonių menkai paliestas miškas, o ilgus šimtmečius kryptingai formuotas kraštovaizdis, galėjęs išlaikyti dideles bendruomenes.

    Vienas svarbiausių pastarųjų metų atradimų siejamas su pietvakarių Amazonės regionu, kur po tankia augmenija aptikta šimtai didžiulių geometrinių žemės statinių, vadinamų geoglifais. Tokie objektai paprastai reiškia ne pavienes stovyklas, o nuoseklų planavimą ir ilgalaikę gyvenviečių raidą.

    Po medžių lajomis slėpėsi infrastruktūra

    Tyrėjai, remdamiesi kasinėjimais, aerofotografija, palydoviniais vaizdais ir lazeriniu skenavimu, aprašo sudėtingas gyvenviečių sistemas. Greta geoglifų fiksuojami keliai, pylimai, gynybiniai ar riboženkliniai žemės darbai, taip pat centrai, kurie galėjo atlikti administracines ar ceremonines funkcijas.

    Tokio masto statybos rodo, kad žmonės gebėjo koordinuoti darbus tarp skirtingų vietovių ir sutelkti daug darbo jėgos. Archeologai pabrėžia, kad tai panašu į iš anksto suplanuotus tinklus, o ne atsitiktinai miške išsibarsčiusius kaimus.

    Amazonė buvo ne tik miškas, bet ir dirbamas kraštovaizdis

    Vis daugiau įrodymų leidžia manyti, kad ikikolumbinės bendruomenės ne vien prisitaikė prie tropinio miško, bet ir aktyviai jį keitė. Daugelį amžių jos sodino ir saugojo maistui naudingus medžius, augino manioką, kukurūzus, moliūgus, paprikas, ananasus, o kai kur kūrė ypač derlingus antropogeninius dirvožemius.

    Dėl to dalis dabartinių miško plotų gali būti susiję su senesne žmogaus veikla, o kai kurių vietovių augalijos sudėtis iki šiol atspindi anuometines ūkines praktikas. Šis požiūris ypač svarbus vertinant Amazonę kaip ilgalaikę žmogaus ir gamtos sąveikos erdvę, o ne tik „neliečiamą“ ekosistemą.

    Kodėl apie tai ilgai nežinota?

    Mokslininkai primena, kad dar neseniai vyravo nuomonė, jog drėgnas klimatas ir maistingųjų medžiagų skurdžios dirvos ribojo didelių visuomenių susiformavimą. Dabar daugėja argumentų, kad vietos gyventojai sukūrė savitas ūkininkavimo ir kraštovaizdžio tvarkymo strategijas, leidusias palaikyti sudėtingas bendruomenes.

    Skaičiavimai skiriasi, tačiau dalis tyrimų leidžia svarstyti, jog iki europiečių atvykimo Amazonėje galėjo gyventi keli milijonai žmonių. Vėliau gyventojų skaičius smarkiai krito dėl iš Europos atvežtų ligų, kolonizacijos smurto ir socialinių struktūrų žlugimo, o paliktas gyvenvietes palaipsniui užėmė miškas.

    Tyrėjai tikisi, kad artimiausiais metais vaizdas taps dar aiškesnis. Greičiau plintant lazeriniam skenavimui ir tobulėjant palydovinei stebėsenai, po lajomis galima aptikti vis daugiau kelių, pylimų ir gyvenviečių pėdsakų, kurie dar kartą perrašys Amazonės istoriją.

  • Netoli Armagh aptiko 3 000 metų senumo miestą: mastas pribloškė net archeologus

    Netoli Armagh aptiko 3 000 metų senumo miestą: mastas pribloškė net archeologus

    Netoli Armagh Šiaurės Airijoje archeologai iš naujo įvertino Haughey’s Fort kompleksą, kurio amžius siekia daugiau kaip 3 000 metų. Nauji tyrimai rodo, kad tai galėjo būti ne pavienė įtvirtinta gyvenvietė, o ankstyvas, didelės apimties miesto tipo centras vėlyvajame bronzos amžiuje.

    Mokslininkai taikė magnetometriją, georadarą ir lazerinį skenavimą iš oro, todėl pavyko pamatyti tai, ko įprasti kasinėjimai dažnai neatskleidžia. Tyrimų duomenyse užfiksuota daugiau kaip 200 galimų medinių pastatų vietų, rodančių tankiai užstatytą ir gerai organizuotą gyvenvietę.

    Komplekse aptiktos ir kelios monumentalaus dydžio, iki maždaug 30 metrų skersmens konstrukcijos. Tyrėjų vertinimu, jų paskirtis greičiausiai buvo susijusi su bendruomenės susirinkimais, ceremonijomis ar kitomis viešomis veiklomis, o ne tik kasdieniu gyvenimu.

    Kuo išsiskiria šis kompleksas

    Tyrėjai pabrėžia, kad apie 1 200 metus prieš mūsų erą vietovė veikė kaip gyvas regioninis centras. Čia vyko bronzos ir aukso dirbinių gamyba, o radiniai leidžia kalbėti apie tolimus ryšius su kitomis Europos dalimis ir prekių mainus dideliais atstumais.

    Archeologinius duomenis papildo ir socialinės organizacijos požymiai: specializuoti amatininkai, aiškesnė valdžios bei elitų struktūra ir veiklų pasidalijimas. Tokie bruožai paprastai siejami su didesniais, sudėtingiau valdomais centrais, kurie jau primena miestus, nors bronzos amžiaus kontekste jų forma ir funkcijos skyrėsi nuo vėlesnių laikų urbanistikos.

    Haughey’s Fort, kaip teigiama, buvo tik didesnio darinio dalis. Šalia esantis dirbtinis vandens telkinys King’s Stables ir žemės įtvirtinimai, vadinami Creeveroe Earthworks, greičiausiai sudarė vieną išorinį žiedą, apjuosiantį visą kompleksą.

    Tyrėjų skaičiavimais, ši teritorija galėjo apimti apie 109 hektarus, todėl tai būtų vienas didžiausių tokio tipo priešistorinių objektų Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Skirtingas komplekso dalis jungė platus kelias, kurį, sprendžiant iš duomenų, lydėjo medinės palisados, o pati trasa galėjo būti naudojama procesijoms.

    Ritualai, gamyba ir valdžia

    Ypač daug dėmesio sulaukė King’s Stables zona, kur rasta liejimo formų ginklams, gyvūnų kaulų ir žmonių palaikų fragmentų. Mokslininkai tai sieja su ritualinėmis praktikomis, leidžiančiomis manyti, kad vieta turėjo religinę ar ceremoninę reikšmę.

    Toks aiškesnis funkcijų atskyrimas tarp gyvenamosios, gamybinės ir ritualinės erdvės rodo aukštesnį planavimo lygį, nei dažnai įsivaizduojama kalbant apie bronzos amžiaus bendruomenes. Tyrėjai tai vertina kaip argumentą, kad sudėtingos struktūros šiame Europos regione galėjo susiformuoti gerokai anksčiau, nei manyta.

    Naujos išvados keičia ir platesnį regiono vaizdą. Iki šiol reikšmingiausiu vietos centru dažnai laikytas netoliese esantis Navan Fort, iškilęs geležies amžiuje ir vėlesnėje keltų tradicijoje, tačiau dabar matyti, kad Haughey’s Fort kaip stambus centras galėjo veikti maždaug keliais šimtmečiais anksčiau.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šiuolaikiniai neinvaziniai metodai sparčiai keičia priešistorės tyrimus, nes leidžia tiksliau įvertinti objektų mastą ir tarpusavio ryšius dar iki kasinėjimų. Tai ypač svarbu saugant paveldo vietas ir planuojant, kur kasinėjimai iš tiesų būtini.