Naujas, nebrangus LED paremtas daugiaspektrio vaizdinimo sprendimas gali iš esmės pakeisti archeologų darbą kasinėjimuose. Sistema, vadinama LEDMSI, fiksuoja vaizdus 16 skirtingų elektromagnetinės spinduliuotės bangos ilgių ruože – nuo artimojo ultravioletinio iki artimojo infraraudonojo.
Skirtingos medžiagos šiuose bangos ilgiuose šviesą sugeria ir atspindi nevienodai, todėl net beveik identiškos spalvos nuosėdos baltos šviesos nuotraukoje daugiaspektriuose kadruose gali atrodyti ryškiai skirtingos. Tai leidžia tiksliau pamatyti ribas tarp sluoksnių, kurie plika akimi dažnai susilieja.
Pirmasis prototipas buvo išbandytas Sorte Muld archeologinėje vietovėje Bornholme, datuojamoje geležies amžiumi. Ten yra daugiau kaip metro storio tamsių nuosėdų sluoksnis, sudarytas iš daugybės plonų, nelygių ir panašios spalvos horizontų, todėl vieta tapo itin tinkamu bandymų poligonu.
Tyrėjai nufotografavo tą patį dirvožemio profilį visais 16 bangos ilgių ir statistiniais metodais sujungė spektrinius duomenis, kad padidintų kontrastą. Apdorotuose vaizduose iškart išryškėjo ribos ir pokyčiai, kuriuos įprastai būtų lengva praleisti, o toks praleidimas gali lemti netikslias išvadas apie sluoksnių susidarymą.
Aiškiau matomos ribos padeda ne tik dokumentuoti stratigrafiją, bet ir tiksliau parinkti vietas mėginiams. Vėliau tokie mėginiai gali būti datuojami ar tiriami kitais metodais, todėl tinkamas paėmimo taškas tampa svarbus visai tyrimo grandinei.
Bandymų metu Bornholme sistema taip pat padėjo aptikti mažus kaulų fragmentus, kurie fluorescuoja ultravioletinėje šviesoje. Tyrėjai šią fluorescenciją sugebėjo fiksuoti be optinių filtrų, todėl ateityje įranga galėtų tapti paprastesnė, lengviau transportuojama ir greičiau pritaikoma lauko sąlygomis.
Kaina laikoma vienu didžiausių pranašumų: teigiama, kad prototipas yra maždaug 20 kartų pigesnis už hiperspektrines sistemas, naudojamas panašioms užduotims. Tai reikštų, kad pažangus spektrinis vaizdinimas galėtų tapti prieinamesnis mažesniems projektams ir regioniniams tyrimams.
Remdamiesi Bornholmo rezultatais, Danijos archeologai sukūrė antrąją sistemos versiją ir išbandė ją vėlyvojo vikingų laikotarpio kapinyne netoli Fredbjerg miesto šiaurinėje Jutlandijoje. Kai kuriuose kapuose palaikai buvo išlikę tik kaip silpni pėdsakai dirvožemyje, o daugiaspektriai vaizdai padėjo nuspręsti, kur tiksliausia paimti mėginius tolesniems tyrimams.
Naujesnė versija veikia ir gerokai sparčiau: jei pirmajam prototipui pilnam vaizdų rinkiniui prireikdavo iki 5 minučių, antroji versija tą patį atlieka maždaug per 30 sekundžių. Greitis kasinėjimuose svarbus, nes leidžia greičiau priimti sprendimus dėl dokumentavimo, mėginių ir kasimo taktikos.
Tyrėjai taip pat planuoja plėtrą, kuri priartintų technologiją prie kasdienio darbo lauke: ryšį su telefonais ar nešiojamais įrenginiais, kad vaizdai būtų apdorojami vietoje. Kita kryptis – DI ir mašininio mokymosi metodai, kurie galėtų padėti automatiškai atpažinti sluoksnių ribas ar išskirti archeologiškai reikšmingus požymius profilyje.