Kas šiandien vadinama šedevru?
Muzikos kanonas nėra akmenyje iškaltas: tai, kas vienai kartai atrodo neliečiama klasika, kitai gali skambėti kaip pasenęs kompromisų rinkinys. Kritikai pastebi, kad albumų reputaciją dažnai sustiprina ne vien muzika, bet ir mitologija, kontekstas bei nostalgija.
Pastaraisiais metais šį procesą dar labiau išryškino srautinių platformų era. Kai klausytojai dažniau renkasi atskiras dainas, o ne visą albumą, „tobulo“ įrašo kartelė kyla: išryškėja užpildai, tempo problemos ir pernelyg ištęstos idėjos.
12 albumų, kurie kelia ginčus
Kultūros apžvalgininkai išskyrė 12 įrašų, kurie dažnai vadinami šedevrais, tačiau, jų manymu, ne visada atlaiko klausymą nuo pradžios iki pabaigos. Tarp minėtų pavadinimų – „Led Zeppelin“ IV, „Eagles“ Hotel California, „Fleetwood Mac“ Rumours, „Pink Floyd“ The Wall, AC/DC Back in Black ir Prince Purple Rain.
Sąraše taip pat atsidūrė „The Smiths“ The Queen Is Dead, „Oasis“ Definitely Maybe, Kanye West Graduation, „Arcade Fire“ The Suburbs, „Daft Punk“ Random Access Memories ir Taylor Swift Folklore. Bendras leitmotyvas – ne tai, kad šie albumai prasti, o tai, kad jų „šedevro“ statusas kartais remiasi keliomis legendinėmis dainomis.
„Kai albumas paskelbiamas šedevru, viskas pradedama matuoti pagal jį, o tai gali iškreipti vertinimą“, – teigia apžvalgininkai.
Kodėl „pervertinimo“ diskusija sustiprėjo dabar?
Vienas svarbiausių argumentų – albumo vientisumas. Klausytojai ir kritikai vis dažniau kelia klausimą, ar įrašas iš tiesų yra nuosekli patirtis, ar tik kelių stiprių kūrinių rinkinys, kurį užpildo silpnesni takeliai.
Kitas veiksnys – istorinis pasakojimas. Tokie albumai kaip Rumours ar The Wall neatsiejami nuo užkulisių dramų ir didelių ambicijų, tačiau atskyrus legendą nuo turinio daliai auditorijos išryškėja saugesni sprendimai, perdėtas patosas ar ištęstumas.
Diskusiją kaitina ir šiandienos kultūrinis ritmas: trumpesnė dėmesio trukmė, didesnė pasiūla ir greitesnis nuomonių formavimas socialiniuose tinkluose. Dėl to kanoną vis dažniau bandoma „perklausyti“ be išankstinių nuostatų.
Galiausiai, „pervertinto albumo“ etiketė nereiškia, kad kūrinys neturi vertės. Dažnai tai tik kvietimas pripažinti, kad net labai įtakingi įrašai gali turėti silpnų vietų, o muzikos istorijoje šalia legendų visada yra ir alternatyvų, kurios laikui bėgant atrodo drąsesnės.