Europos Sąjunga pristatė atnaujintą požiūrį į Arktį, kuriame greta klimato kaitos ir aplinkosaugos vis daugiau vietos skiriama saugumui. Briuselis pabrėžia, kad tirpstant jūros ledui atsiveria nauji laivybos keliai ir žaliavų gavybos galimybės, o tai didina didžiųjų valstybių konkurenciją regione.
Europos Komisija akcentuoja, kad Arkties stabilumo taisyklės nebėra savaime suprantamos, todėl ES turi prisitaikyti prie pasikeitusios geopolitinės realybės. Strategijoje siekiama stiprinti prevenciją, situacijos suvokimą ir valstybių narių koordinavimą, ypač Šiaurės Atlanto ir Arkties prieigose.
Satelitai ir jūrų saugumo centras
Vienas svarbiausių plano elementų yra grėsmių aptikimo pajėgumų stiprinimas, remiantis palydovine stebėsena ir duomenų analize. ES taip pat numato kurti jūrų saugumo centrą, kuris padėtų sujungti ir įvertinti skirtingų institucijų bei valstybių narių renkamą informaciją.
Daug dėmesio skiriama kritinei infrastruktūrai, ypač povandeniniams telekomunikacijų kabeliams. Pastaraisiais metais Europoje augant susirūpinimui dėl incidentų jūroje, strategija orientuojasi į greitesnį pažeidimų nustatymą, apsaugos koordinavimą ir operatyvesnį remonto organizavimą.
Atskirai išskiriamas vadinamųjų šešėlinių tanklaivių stebėjimas, siejamas su sankcijų apėjimo rizikomis. ES tikslas yra gerinti laivybos duomenų matomumą ir keitimąsi informacija, kad būtų lengviau identifikuoti įtartinus maršrutus bei veiklos modelius.
Ledlaužių trūkumas ir bendri pirkimai
Strategijoje pabrėžiama, kad Europai trūksta ledlaužių ir kitų laivų, galinčių patikimai veikti sudėtingomis arktinėmis sąlygomis. Dokumente numatoma ieškoti būdų, kaip didinti šių pajėgumų prieinamumą, įskaitant bendrus pirkimus, resursų telkimą ir dalijimąsi operacinėmis galimybėmis.
Toks modelis Briuselyje matomas kaip priemonė greičiau užpildyti pajėgumų spragas, nes pavienėms šalims modernių laivų įsigijimas ir išlaikymas yra brangus ir ilgas procesas. Kartu akcentuojama, kad Arkties logistika ir reagavimas į incidentus reikalauja iš anksto suderintų procedūrų.
Grenlandija, kabeliai ir priklausomybės
ES dėmesį Arkties regionui sustiprina ir tai, kad Danija, Suomija ir Švedija priskiriamos arktinėms valstybėms, todėl šiauriniai jūrų maršrutai tiesiogiai siejami su visos Europos saugumu. Strategija taip pat siejama su įtampomis dėl Grenlandijos geopolitinės reikšmės ir augančiu susidomėjimu jos infrastruktūra bei ištekliais.
Ursula von der Leyen anksčiau buvo paskelbusi apie maždaug 200 000 000 eurų ES paramos paketą Grenlandijai, siekiant stiprinti bendradarbiavimą ir matomumą regione. Naujoje kryptyje numatomos priemonės, kuriomis norima mažinti Europos priklausomybę nuo užsienio tiekėjų kontroliuojamos infrastruktūros, įskaitant technologijų sektorių.
Vienas konkretesnių projektų yra saugaus povandeninio kabelio, sujungiančio Grenlandiją su žemynine ES dalimi, idėja. Jis būtų platesnės arktinės jungčių sistemos dalis, kuri ateityje galėtų apimti ir ryšius su Kanada, Japonija bei Pietų Korėja, didinant maršrutų įvairovę ir atsparumą.
Strategijoje taip pat numatoma glaudesnė partnerystė su panašiai saugumo iššūkius vertinančiomis šalimis už ES ribų. Tarp įvardijamų partnerių minimos Kanada, Jungtinė Karalystė ir Norvegija.