Mokslininkai prie Antarktidos, Vedelio jūros regione, aptiko milžinišką žuvų veisimosi koloniją, kuri iš viršaus primena tvarkingai suplanuotą povandeninį miestą. Vaizdą užfiksavo prie jūros dugno vilkimas kamerų ir jutiklių kompleksas, leidęs kelias valandas fiksuoti beveik nenutrūkstamą lizdų lauką.
Tyrėjų vertinimu, maždaug 240 kvadratinių kilometrų plote gali būti iki 60 milijonų aktyvių lizdų. Daugelyje jų pastebėti suaugę individai, saugantys sankabas, o toks mastas laikomas vienu didžiausių iki šiol užfiksuotų žuvų perėjimo telkinių.
Kas gyvena šiame „mieste“
Kolonijos „gyventojos“ – ledžuvės Neopagetopsis ionah, būdingos Antarktidos vandenims. Šios žuvys išsiskiria tuo, kad yra vienos iš nedaugelio stuburinių, kurių kraujyje beveik nėra hemoglobino, todėl jis atrodo itin šviesus, beveik skaidrus.
Gyventi beveik nulinės temperatūros vandenyje joms padeda evoliucinės adaptacijos: didesnis kraujo tūris ir širdies darbas, taip pat organizmo gaminami natūralūs antifriziniai baltymai, mažinantys ledo kristalų formavimosi riziką audiniuose.
Milijonai lizdų ir mėnesius trunkanti priežiūra
Kiekvienas lizdas yra nedidelė apvali įduba jūros dugne, o jo centre patelės sudeda vidutiniškai apie 1 700 ikrų. Po to vienas suaugęs individas gali likti saugoti sankabą daugelį mėnesių, atbaidydamas plėšrūnus ir taip didindamas jauniklių išgyvenimo tikimybę.
Tyrėjams įspūdį paliko ne tik lizdų skaičius, bet ir išsidėstymo tvarka: vidutiniškai vienas lizdas tenka maždaug keturiems kvadratiniams metrams dugno. Toks tankis rodo, kad vieta pasirenkama neatsitiktinai ir gali būti itin palanki dauginimuisi.
Kodėl būtent čia ir kuo tai svarbu
Mokslininkai sieja šį reiškinį su vietos vandenyno sąlygomis: šiame rajone gali pasireikšti kiek šiltesnės giluminės srovės, atnešančios daugiau maistinių medžiagų. Net nedidelis temperatūros ir mitybinių medžiagų skirtumas Antarktidos vandenyse gali lemti, kad žuvys kartų kartas renkasi tą patį perėjimo plotą.
Tokio masto kolonija reikšminga visai ekosistemai, nes sukuria didelę biomasę ir tampa maisto šaltiniu kitiems gyvūnams, įskaitant Vedelio ruonius. Kartu tai primena, kad po ledu ir atokiuose poliariniuose regionuose gali slėptis menkai ištirtos, tačiau itin produktyvios gyvybės „karštosios zonos“, kurias atskleisti padeda modernios povandeninės stebėsenos technologijos.