Grafikas lenkia teisės aktus
Lenkija spartina pirmosios atominės elektrinės projektą Choczeve, tačiau dalis teisinių procedūrų ir leidimų, anot ekspertų, gali nebespėti paskui investicijos tempą. Varšuvos technologijos universiteto profesorius Tomaszas Piotrowskis viešai įspėja, kad toks disbalansas didina riziką vėliau priverstinai taisyti jau atliktus darbus.
Pagrindinė grėsmė – ne vien administraciniai vėlavimai, o galimybė, kad dalis parengiamųjų darbų prasidės dar neturint viso leidimų paketo. Tokiu atveju, pasikeitus galutiniams reikalavimams, reikėtų perprojektuoti ar perdaryti sprendinius, o tai didintų biudžetą ir stumtų terminus.
Vandens leidimai – siauras projekto kaklelis
Ekspertas kaip vieną jautriausių projekto vietų išskiria vadinamuosius vandens teisės leidimus, kurie dideliems infrastruktūros objektams dažnai tampa kritiniu grafiko tašku. Atominė elektrinė yra itin priklausoma nuo vandens infrastruktūros – nuo laikino statybvietės sausinimo iki ilgalaikių aušinimo sprendimų.
Choczevo atveju leidimų gali prireikti kelioms atskiroms veikloms: giliems kasinėjimams ir šlaitų tvirtinimui, gruntinio vandens nuleidimui, priešgaisrinių ir lietaus vandens kaupimo rezervuarų įrengimui bei cirkuliacinio aušinimo vandens sistemos komponentams. Kiekvienas toks elementas administraciškai vertinamas atskirai, todėl net ir nedidelis užstrigimas vienoje grandyje gali sustabdyti kitus darbus.
Ar darbai prasidės be pilnų leidimų?
Diskusijų kelia ir Lenkijoje svarstomi procedūriniai sprendimai, kurie turėtų leisti greičiau pradėti vadinamuosius pradinius statybos darbus. Kritikai teigia, kad formalus palengvinimas nebūtinai panaikina reikalavimą turėti vandens leidimus, o tik perkelia jų pateikimą į vėlesnį etapą, didinant riziką, jog darbai startuos ne iki galo suderintoje teisinėje aplinkoje.
„Jeigu vėliau paaiškės, kad jau įgyvendintus sprendinius reikia reikšmingai keisti, investuotojui tektų atlikti brangius perdarymus, o sutaupytas laikas išnyktų“, – sakė Tomaszas Piotrowskis.
Pasak jo, brangiausiai kainuotų korekcijos ten, kur darbai sunkiai grąžinami atgal: pamatų zonose, sausinimo sistemose ar vandens paėmimo infrastruktūroje. Tokie pakeitimai paprastai reiškia ne tik papildomas rangos sąnaudas, bet ir naujus projektavimo, derinimų bei priežiūros ciklus.
Reguliuotojo terminas gali „sustoti“
Viešojoje erdvėje minima ir procedūrinė aplinkybė, aktuali daugeliui didelių projektų: reguliuotojų sprendimų terminai dažnai neskaičiuojami tuo metu, kai investuotojas tikslina ar pildo dokumentus. Tai reiškia, kad formaliai nustatyti mėnesiai sprendimui priimti realiame grafike gali virsti gerokai ilgesniu laikotarpiu.
Jei prašoma papildyti paraišką ar pašalinti trūkumus, atsakomybė už tempo išlaikymą iš dalies pereina investuotojui, o institucijos laikrodis faktiškai stoja. Tuo pat metu rangos ir planavimo grafikai paprastai juda į priekį, todėl spaudimas supaprastinti procedūras didėja.
Ekspertai pabrėžia, kad branduolinėje energetikoje planavimo drausmė ir leidimų aiškumas yra ne formalumas, o saugos kultūros dalis. Skubėjimas, kai teisėkūra ar leidimų praktika vejasi statybos grafiką, gali sukurti situaciją, kurioje tariamas pagreitėjimas vėliau atsisuka papildomais kaštais, vėlavimais ir sudėtingesne eksploatacija.