Ispanijos knygynuose įsibėgėja suaugusiųjų užduočių knygų bumas: jos jungia galvosūkius, popkultūros klausimus ir detektyvines istorijas. Leidėjai sako, kad tai nebėra vien vasaros pramoga, o ištisus metus auganti niša, kurią palaiko noras pailsėti nuo ekranų.
Šio žanro simboliu tapo „Murdoku“: leidinio kūrėjų ir prekybos atstovų nurodomais duomenimis, Ispanijoje parduota daugiau kaip 140 000 egzempliorių. Knyga žaidybine forma perkuria sudoku logiką, tik vietoje skaičių čia rikiuojami įtariamieji, o tuščias langelis galiausiai padeda išsiaiškinti, kas yra žudikas.
Kaip pasikeitė galvosūkiai
Dar neseniai įprastas pasirinkimas buvo laikraščio kryžiažodis ar sudoku, skirtas trumpai kelionei metro ar laukimui pas gydytoją. Dabar vis dažniau perkamas patrauklaus dizaino sąsiuvinis ar kietu viršeliu įrišta knyga, kur galvosūkiai sujungti su konkrečia tema, nuo muzikos ir serialų iki literatūros ar mokslo.
Leidyklos šį pokytį sieja su bendra platesne „analoginių“ pramogų grįžimo tendencija. Išmanieji telefonai neišstūmė popierinių galvosūkių, o veikiau privertė juos persikurti ir pasiūlyti tai, ko ekranai dažnai neduoda: ramų, be pranešimų ir skubos paremtą laiką.
Leidėjai kuria naujas nišas
Viena ryškiausių šio bumo dalyvių yra leidykla „Blackie Books“, kuri suaugusiųjų užduočių knygas leidžia tęstiniu formatu ir skelbia pardavusi daugiau kaip 250 000 egzempliorių. Naujausiuose leidimuose pateikiamos užduotys apie kiną, serialus, literatūrą, mokslą, sportą ir muziką, o pati idėja apibūdinama kaip būdas suaktyvinti protą.
Matydami paklausą, leidėjai plečia auditorijas: atsiranda vaikams skirti sąsiuviniai, vyresniems skaitytojams pritaikytos atminties užduotys, taip pat regioninės ar kalbinės versijos. Rinkoje atsiranda ir teminių leidinių, kurie remiasi kelionių motyvais, žiniomis apie maistą ar grojaraščiais, taip stiprinant ryšį tarp galvosūkių ir kasdienės kultūros.
Kodėl „Murdoku“ taip traukia?
„Murdoku“ sėkmę leidėjai aiškina paprasta, bet įtraukiančia formule: skaitytojas ne tik sprendžia galvosūkį, bet kartu atlieka detektyvo vaidmenį. Užuot pasyviai sekęs istoriją, jis ją „išsprendžia“ pieštuku, trintuku ir logika, o tai kuria papildomą pasitenkinimo jausmą.
Augant susidomėjimui, kai kuriuose knygynuose pradėtos rengti gyvi sprendimo konkursai, o internete plinta panašaus tipo užduotys. Šio tipo formatų daugėja ir dėl to, kad juos nesunku adaptuoti skirtingoms rinkoms, o pats principas suprantamas be sudėtingų taisyklių.
Su „Murdoku“ dažnai lyginami ir kiti detektyviniai galvosūkių leidiniai, pavyzdžiui, „Murdle“, kuriame vietoje sudoku naudojami pasakojimo užuominomis paremtI loginiai raktai. Taip pat daugėja oficialių ar licencijuotų knygų, paremtų žinomais autoriais ir jų personažais, kad skaitytojai į detektyvą įsitrauktų per pažįstamą pasaulį.
Leidėjai ir knygynai pabrėžia, kad užduočių knygų populiarumą didina ir praktinis motyvas: trumpi galvosūkiai lengvai „įsiterpia“ į dieną, nereikalauja ekranų ar specialių įrankių. Nors moksliniai tyrimai skirtingai vertina, kiek tokios veiklos ilgainiui keičia pažintines funkcijas, pati rutina daugeliui tampa paprastu būdu susikaupti ir pailsėti.
Šiandien popieriniai galvosūkiai nebesilygina su vaizdo žaidimų technologijomis ir to nesiekia. Jų stiprybė yra kitur: tai lėtas, aiškiai apibrėžtas laikas be pranešimų, kai užduotys suteikia struktūrą, o sprendimo procesas tampa savotišku kasdieniu atsijungimu nuo skaitmeninės rutinos.
