Lisabonoje birželis siejamas ne tik su tradicinėmis miesto šventėmis, bet ir su reiškiniu, kuris kasmet pritraukia šimtus tūkstančių žmonių. Nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio Eduardo VII parkas trumpam virsta didžiausiu Portugalijos knygynu po atviru dangumi.
Organizatorių teigimu, pastarosios penkios Lisabonos knygų mugės laidos vidutiniškai sutraukė apie 850 000 lankytojų. Šiemet mugėje veikia 350 stendų, kuriuos pristato 128 dalyviai, o bendrai atstovaujama maždaug 900 leidybos ženklų.
Knyga kaip šventė
Mugės sėkmę organizatoriai aiškina tuo, kad renginys tapo ne vien prekybos vieta, o socialiniu ir kultūriniu susitikimu. Lankytojai čia ateina ne tik ieškoti nuolaidų ar retų leidinių, bet ir pabendrauti su autoriais, gauti autografą, sudalyvauti pristatymuose.
Portugalų ir angoliečių rašytojas Pepetela, 1997 metais pelnęs Camões premiją, Lisabonoje pabrėžė, kad vis dar egzistuoja gyva skaitymo bendruomenė. Jo žodžiais, mugė yra „atsparumo kišenė“ laikais, kai dažnai kartojama, esą žmonės skaito vis mažiau.
„Metai iš metų žmonių daugėja, ir tai labai gerai. Knygos yra šventė“, – sakė Pepetela.
Autoriai, eilės ir didieji vardai
Šių metų mugėje netrūksta autografų medžiotojų: prie kai kurių rašytojų nusidriekia jaunuolių eilės, kiti renkasi klausytis pokalbių ir diskusijų skirtingose mugės erdvėse. Prie pagrindinių traukos taškų minima Praça Leya, kur susitinka skirtingų kartų ir žanrų autoriai.
Viena ryškiausių dienos akimirkų tapo JAV rašytojos Siri Hustvedt pasirodymas, pristatant portugališką jos atsiminimų knygos leidimą. Ši knyga apmąsto daugiau nei keturis dešimtmečius trukusį gyvenimą su rašytoju Paulu Austeriu, mirusiu 2024 metais, todėl į renginį susirinko itin gausi auditorija.
Viešojo sektoriaus vadovas Paulo Santosas, ilgus metus skaitantis Austerį, pasakojo, kad po rašytojo mirties jam kilo noras geriau pažinti ir Hustvedt kūrybą. Jis akcentavo, kad autorės tekstuose jam artimi atminties, tapatybės ir savistabos motyvai.
Ginčai dėl vietos ir atrankos
96-ąją laidą rengianti Portugalijos leidėjų ir knygininkų asociacija APEL pripažįsta, kad mugė pasiekia infrastruktūros ribas. Pasak APEL vadovo Miguelio Pauseiro, Eduardo VII parko erdvė nebegali begaliniai plėstis, todėl tenka rinktis, kiek dalyvių priimti ir kokius kriterijus taikyti.
Pastaruoju metu APEL sulaukė kritikos dėl dalyvių atrankos: dalis mažesnių leidybos ir platinimo iniciatyvų teigė buvusios išstumtos iš renginio. Pauseiro atmeta kaltinimus ir pabrėžia, kad mugėje vyksta daugiau nei 1 100 autorių renginių, o didieji leidybos grupių stendai, jo vertinimu, neužima daugiau, nei leistų jų rinkos dalis.
Organizatoriai taip pat nurodo, kad ne visi norintys gali gauti stendą: dalis paraiškų atmetamos, jei pagrindinė veikla nėra susijusi su knygomis. Kartu pabrėžiama, kad ateityje bus ieškoma būdų sugrąžinti dalį nepriimtų dalyvių, laikantis mugės taisyklių.
Lisabonos knygų mugė vyksta iki birželio 14 dienos, o jos renginiai ir lankytojų srautai, sprendžiant iš pastarųjų metų statistikos, dar kartą patvirtina: gyvas susitikimas su knyga Portugalijoje tebėra masinis reiškinys.