CP v2

Tag: Lėktuvnešiai

  • JAV lėktuvnešis USS Abraham Lincoln po 286 dienų misijos: rūdys per visą korpusą ir 30 dienų remontas

    JAV žiniasklaida pranešė, kad lėktuvnešis USS Abraham Lincoln po itin ilgos misijos jūroje grįžo į uostą akivaizdžiai nusidėvėjęs: korpusą nuo priekio iki laivagalio dengia rūdys. Pasak CNN kalbinto atsargos JAV karinio jūrų laivyno kapitono Carlo Schusterio, vien korpuso sutvarkymas gali užtrukti apie 30 dienų.

    Laivas su maždaug 5 000 žmonių įgula po 286 dienų jūroje įplaukė į uostą Tailande. JAV politikai šią tarnybą įvardijo kaip vieną ilgiausių šiuolaikinių laikotarpių be užsukimo į uostą, o tai didina apkrovas tiek įgulai, tiek pačiai technikai.

    Kaip tvarkomos tokios rūdys

    C. Schusteris aiškino, kad intensyvi korozija pati savaime nėra neįprasta, kai laivas ilgą laiką dirba jūroje, ypač esant karštam ir drėgnam klimatui. Vis dėlto, pasak jo, darbų mastas rodo, kad dalies procedūrų, kurias įmanoma atlikti plaukiant, šįkart nepakanka.

    Techninės priežiūros metu jūreiviai leidžiasi lynais palei bortą iki vandens linijos, nušlifuoja rūdis ir padengia paviršių keliais sluoksniais dangų. Paprastai pirmiausia tepamas antikorozinis gruntas, o po jo dedami dažų sluoksniai, kad metalas būtų apsaugotas nuo sūraus vandens poveikio.

    Kas lėmė rekordiškai ilgą laiką jūroje

    USS Abraham Lincoln misiją pradėjo 2025 metų lapkritį, išplaukęs iš San Diego bazės Kalifornijoje. Vėliau, 2026 metų sausį, lėktuvnešis buvo nukreiptas į Artimuosius Rytus, kur, remiantis pranešimais, dalyvavo JAV karinėse operacijose ir atliko svarbų vaidmenį aviacijos smūgiams bei jūrų blokados užduotims.

    Ilgos misijos dažnai reiškia ne tik didesnę techninę riziką, bet ir spaudimą personalui, nes ribojamos galimybės pailsėti krante, gauti planinę medicinos pagalbą ar atlikti išsamesnę įrangos priežiūrą. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie galimus įgulos psichikos sveikatos sunkumus, tačiau Pentagonas tokius teiginius paneigė.

  • Turkija kuria milžinišką lėktuvnešį NATO: jis gali pakeisti jėgų balansą prie Rusijos

    Turkija kuria milžinišką lėktuvnešį NATO: jis gali pakeisti jėgų balansą prie Rusijos

    Naujas Turkijos projektas NATO kontekste

    Turkija pradėjo nacionalinio lėktuvnešio MUGEM (Milli Uçak Gemisi) projektą, kurio darbai įsibėgėjo 2023 metais, bendradarbiaujant su Ispanijos laivų statytoju „Navantia“. Viešai projektas pristatytas 2024 metais, o į tarnybą laivas planuojamas priimti 2032 metais.

    Toks grafikas reiškia, kad po nuleidimo į vandenį dar gali prireikti maždaug 4–5 metų laivo įrangai sumontuoti, sistemoms integruoti, uosto bandymams ir jūriniams bandymams. Tuo pat metu Turkija vysto ir kitus didelius karinio laivyno projektus, įskaitant povandeninį laivą MİLDEN bei TF-2000 klasės naikintoją.

    Kam to reikia ir ką tai reikštų regione

    Anot Turkijos argumentų, MUGEM turėtų ženkliai išplėsti šalies jūrines operacines galimybes ir pademonstruoti vietinės gynybos pramonės bei laivų statybos pajėgumus. NATO mastu tai būtų dar vienas didelis lėktuvnešio tipo pajėgumas Viduržemio jūros regione.

    Tokio laivo atsiradimas gali turėti ir politinį svorį: Viduržemio jūra bei Juodosios jūros prieigos yra vienas jautriausių Europos saugumo taškų. Papildomas lėktuvnešio tipo platformos pajėgumas suteiktų daugiau pasirinkimų krizėms valdyti, ypač kai daugėja įtampos dėl Rusijos veiksmų ir karinio aktyvumo regione.

    Kokio dydžio ir galios būtų MUGEM

    Skelbiama, kad MUGEM ilgis siektų apie 285 metrus, plotis – 72 metrus, o vandentalpa – apie 60 000 tonų. Numatoma COGAG tipo jėgainė su keturiomis LM2500 dujų turbinomis, leidžianti išvystyti iki 26 mazgų greitį ir užtikrinti maždaug 10 000 jūrmylių veikimo nuotolį.

    Įgulos dydis, pagal viešai minimus planus, galėtų siekti apie 2 500 jūreivių. Tai būtų vienas didžiausių ir sudėtingiausių Turkijos karinio laivyno projektų per visą šalies istoriją.

    Orlaiviai, dronai ir naujos karo tendencijos

    Pradiniame etape laivas turėtų naudoti tradicinę rampą, tačiau ateityje svarstoma galimybė įdiegti katapultą, kuri išplėstų pakilimo scenarijus ir orlaivių spektrą. Deklaruojama, kad MUGEM galėtų talpinti iki 52 orlaivių, įskaitant pilotuojamus ir bepiločius, o apie 20 jų galėtų būti laikomi ant denio.

    Tarp realiausiai minimų platformų – „Bayraktar“ TB3 ir „Bayraktar“ Kizilelma bepiločiai bei lengvas kovinis mokomasis lėktuvas TAI Hürjet. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai lėktuvnešių koncepcija vis dažniau siejama su DI valdomais jūriniais ir oro dronais, leidžiančiais mažinti riziką įguloms ir didinti žvalgybos bei smūgio pajėgumus.

    „MUGEM mums reiškia ne tik naują platformą, bet ir galimybę sujungti skirtingas jūrines bei oro sistemas į vieną veikimo architektūrą“, – sakė Turkijos karinio jūrų laivyno vadovybės atstovų viešai perteikiama pozicija.

    Taip pat akcentuojama, kad lėktuvnešis būtų pritaikytas darbui su nepilotuojamais antvandeniniais ir povandeniniais aparatais. Turkija viešai skelbė turinti kelias skirtingas tokių platformų kategorijas, kurias teoriškai būtų galima integruoti į lėktuvnešio vadovavimo ir valdymo sistemas, siekiant didesnio situacijos suvokimo ir lankstesnių operacijų jūroje.

  • Kinijos J-35 „suspindo“ ir dar labiau primena F-35: ar JAV turi ko bijoti Ramiajame vandenyne?

    Kinijos J-35 „suspindo“ ir dar labiau primena F-35: ar JAV turi ko bijoti Ramiajame vandenyne?

    Naujausiose internete pasirodžiusiose nuotraukose matyti Kinijos kuriamas naikintuvas J-35, skirtas bazuoti lėktuvnešiuose, su neįprastai šviesia, sidabriškai blizgančia išorės danga. Vietoj įprasto matinio pilkumo saulės šviesa nuo fiuzeliažo akivaizdžiai atsispindi, todėl paviršius atrodo tarsi poliruotas. Tai sustiprino spėjimus, kad Kinija aktyviai bando naujas dangas ir medžiagas, kurios galėtų paveikti lėktuvo aptinkamumą bei eksploataciją.

    J-35 viešai pristatytas 2024 metais parodoje „Airshow China“, o didžiausią dėmesį iškart patraukė savo išvaizda. Dalis stebėtojų akcentavo panašumus į JAV penktos kartos naikintuvą F-35, o kai kurie lygino ir su F-22, dėl sparnų, fiuzeliažo linijų bei bendros stealth koncepcijos. Vis dėlto vien vizualūs panašumai dar neįrodo technologinio tapatumo, o tikslios J-35 specifikacijos iki šiol nėra oficialiai atskleistos.

    Blizgi danga pati savaime taip pat nėra tiesioginis įrodymas, kad lėktuvas tapo mažiau matomas radarams. Stealth charakteristikas lemia daug veiksnių: forma, siūlių ir angų sprendimai, radijo bangas sugeriančios medžiagos, šiluminės emisijos kontrolė ir net priežiūros kokybė realiomis sąlygomis. Todėl tokios nuotraukos labiau signalizuoja apie bandymų etapą, o ne apie galutinį, parengtą kovai sprendimą.

    Panašios išvaizdos eksperimentai anksčiau buvo pastebėti ir JAV praktikoje: pavieniai F-22 bei jūrinės versijos F-35C lėktuvai buvo matomi su neįprastai atspindinčiomis dangomis. Viešai nebuvo aiškiai paaiškinta, kokį tikslą šie bandymai turėjo, tačiau gynybos analitikai dažniausiai mini kelias kryptis: radarų ir infraraudonosios spinduliuotės parašo valdymą, šilumos kontrolę, atsparumą aplinkos poveikiui, sąveiką su lazeriniais sensoriais ir paprastesnę priežiūrą.

    J-35 atvejis svarbus ir dėl platesnio konteksto: Kinija nuosekliai plečia jūrines aviacijos galimybes, o lėktuvnešiuose bazuojami naikintuvai yra vienas kertinių elementų siekiant ilgesnio nuotolio operacijų Ramiajame vandenyne. Jei J-35 programa bus sėkminga ir lėktuvai bus gaminami didesniais kiekiais, tai galėtų didinti spaudimą JAV ir sąjungininkų pajėgoms regione. Tačiau kol kas, vertinant tik iš viešų vaizdų, patikimų išvadų apie realias J-35 stealth savybes ir kovinį efektyvumą daryti neįmanoma.

  • JAV permeta lėktuvnešį į Artimuosius Rytus: keičia USS Abraham Lincoln po kritikos dėl sąlygų

    JAV permeta lėktuvnešį į Artimuosius Rytus: keičia USS Abraham Lincoln po kritikos dėl sąlygų

    JAV kariuomenė pranešė, kad į Artimuosius Rytus atvyko nauja lėktuvnešio smogiamosios grupės rotacija. Ji turi pakeisti ilgai regione dislokuotą lėktuvnešį USS Abraham Lincoln, dėl kurio pastarosiomis dienomis kilo klausimų apie įgulos gyvenimo sąlygas ir psichologinę gerovę.

    Pasak JAV Centrinės vadavietės (CENTCOM), lėktuvnešio USS George Washington smogiamosios grupės pajėgos pradėjo veiklą CENTCOM atsakomybės zonoje kaip suplanuotos dislokacijos dalis. Šis perdislokavimas vyksta tuo metu, kai Vašingtonas tęsia operacijas regione ir siekia išlaikyti atgrasymo priemones įtemptame Persijos įlankos ruože.

    Rotacija paskelbta po žiniasklaidos pranešimų apie prastėjančias sąlygas USS Abraham Lincoln, kuris, kaip nurodoma, dislokuotas nuo 2025 metų lapkričio. Viešojoje erdvėje pasirodė artimųjų pasakojimų, kad ilgas buvimas jūroje ir intensyvus darbo ritmas didino įtampą, o kai kuriais atvejais esą fiksuoti ir bandymai nusižudyti.

    „Ne, jie tuo nesirūpina“, – sakė Donaldas Trumpas, paklaustas, ar įgulos narių artimieji nerimauja dėl situacijos USS Abraham Lincoln.

    JAV karinis jūrų laivynas viešai patvirtino bent vieną incidentą, kai jūreivis 2026 metų rugpjūčio 3 dieną atsidūrė jūroje ir buvo išgelbėtas. Laikinasis karinio jūrų laivyno sekretorius Hung Cao teigė, kad buvo gydyta nedidelė dalis psichikos sveikatos atvejų ir žuvusiųjų nebuvo, o dalį kritikos siejo su tuo, kaip tema pateikiama viešojoje erdvėje.

    Demokratų įstatymų leidėjai pareiškė raginantys atlikti tyrimą dėl įgulos gerovės, rotacijos planavimo ir informacijos skaidrumo. Tokie ginčai Vašingtone dažnai persikelia į platesnę diskusiją apie karių apkrovą, komplektavimo problemas ir realias ilgo dislokavimo pasekmes.

    Kodėl rotacija svarbi?

    Karinėje praktikoje lėktuvnešio smogiamosios grupės dislokacija paprastai planuojama maždaug šešiems mėnesiams, kad būtų galima užtikrinti įgulos poilsį ir techninę laivų priežiūrą. Karinių jūrų pajėgų analitikai pabrėžia, kad ilgesnės trukmės misijos didina perdegimo riziką ir apsunkina personalo išlaikymą.

    Šiuo atveju papildomą įtampą kelia tai, kad USS George Washington iki tol buvo dislokuotas Ramiajame vandenyne, o jo perkėlimas reiškia, kad regione nelieka JAV lėktuvnešio buvimo. Tai jautrus pokytis, nes Ramiojo vandenyno teatras išlieka strateginis JAV interesų laukas, ypač didėjant konkurencijai dėl jūrinių kelių ir karinių pajėgumų balanso.

    Regiono fonas: Hormūzo sąsiauris ir Iranas

    JAV sprendimai dėl pajėgų dislokavimo Artimuosiuose Rytuose glaudžiai siejami su įtampa dėl Hormūzo sąsiaurio kontrolės, laivybos saugumo ir Irano branduolinės programos. Dėl šio siauro, bet strategiškai kritiško kelio bet kokie kariniai signalai greitai atsiliepia tiek energijos rinkoms, tiek regiono valstybių saugumo skaičiavimams.

    USS Abraham Lincoln, remiantis viešai skelbta informacija, išplaukė iš Kalifornijos 2025 metų lapkritį, buvo numatytas tarnybai Azijos kryptimi, tačiau vėliau perorientuotas į Artimuosius Rytus. JAV ir Izraelio smūgių Iranui kampanija, apie kurią pranešta, kad suintensyvėjo 2026 metų vasario pabaigoje, dar labiau padidino operacijų tempą ir lėktuvnešių paklausą regione.

  • JAV baigia milžiną lėktuvnešį: USS John F. Kennedy grįžo po bandymų – kas jame naujo?

    JAV baigia milžiną lėktuvnešį: USS John F. Kennedy grįžo po bandymų – kas jame naujo?

    JAV laivų statybos grupė „Huntington Ingalls Industries“ pranešė, kad jos valdoma „Newport News Shipbuilding“ baigė lėktuvnešio USS John F. Kennedy (CVN 79) priėmimo bandymus jūroje. Laivas po kelių savaičių testų grįžo į doką, kur toliau vertinamos svarbiausios sistemos ir įranga prieš perdavimą kariniam jūrų laivynui.

    USS John F. Kennedy yra antrasis Gerald R. Ford klasės branduolinis lėktuvnešis, kuriuo JAV siekia atnaujinti pagrindinę smogiamąją galią jūroje. Šios klasės flagmanas USS Gerald R. Ford (CVN 78) jau yra tarnyboje, o naujesni laivai kuriami remiantis pirmojo eksploatacijos pamokomis.

    Lėktuvnešiai laikomi vienais didžiausių ir sudėtingiausių karo laivų pasaulyje: jų ilgis siekia apie 337 metrus, o vandentalpa – apie 100 000 tonų. Tokie laivai yra tarsi plaukiojantis miestas, galintis sutalpinti iki maždaug 4 500 įgulos narių ir aviacijos grupę, kuri lemia smūgio nuotolį bei operacijų tempą.

    JAV karinis jūrų laivynas šį lėktuvnešį užsakė 2013 metais, statybos prasidėjo 2015 metais, o laivas buvo nuleistas į vandenį 2019 metais. Pirminis planas numatė perdavimą 2022 metais, tačiau dėl tvarkaraščio slinkimo ir papildomų darbų terminas buvo keičiamas, o bandymai jūroje intensyviau prasidėjo 2026 metų vasario mėnesį.

    Pasak „Newport News Shipbuilding“ atstovų, sėkmingai įvykdyta bandymų jūroje programa yra vienas svarbiausių etapų prieš pirminę laivo akceptaciją. Įmonė pabrėžia, kad tokio masto platformos parengimas tarnybai reikalauja tūkstančių specialistų darbo ir nuoseklių patikrų, kurios apima tiek energetiką, tiek valdymo, tiek skrydžių denio infrastruktūrą.

    „Ši bandymų jūroje serija parodo, ką reiškia tūkstančių žmonių darbas visoje šalyje, parengiant CVN 79 prisijungti prie laivyno“, – sakė „Newport News Shipbuilding“ viceprezidentas Derekas Murphy.

    Vienas ryškiausių USS John F. Kennedy skirtumų, lyginant su pirmuoju klasės laivu, siejamas su jutiklių ir oro erdvės stebėjimo sprendimais. Nurodoma, kad šiame laive diegiamas AN/SPY-6(V)3 radaras, siejamas su „Raytheon“ EASR šeima, kuri turi pakeisti ankstesnį dviejų dažnių radarą, kėlusį eksploatacinių iššūkių.

    Ford klasė kuriama taip, kad ilgainiui pakeistų Nimitz klasės lėktuvnešius, o modernizacija apima ne tik radarus. Šio tipo laivuose diegiamos naujos kartos elektromagnetinės katapultos, pažangesnės stabdymo sistemos, optimizuotos įgulos darbo vietos ir energijos generavimo rezervai, kurie svarbūs tiek moderniai elektronikai, tiek ateities ginklų sistemoms.

    JAV karinis jūrų laivynas planuoja turėti visą Ford klasės flotilę. Šiuo metu dar statomi du laivai – USS Enterprise (CVN 80) ir USS Doris Miller (CVN 81), kurie taip pat konstruojami „Newport News Shipbuilding“ gamykloje, vienoje svarbiausių JAV karinių laivų statybos aikštelių.

    Artimiausias USS John F. Kennedy kelio etapas – formalūs priėmimo sprendimai ir baigiamieji darbai, lemsiantys, kada laivas galės pradėti pilnavertę tarnybą. JAV laivynui tai ne tik naujas korpusas, bet ir bandymas paspartinti operacijų tempą, sumažinti eksploatacijos kaštus ir kartu išlaikyti strateginį pranašumą regionuose, kur jūrų galia tampa vis svarbesnė.

  • Trumpas nori, kad JAV lėktuvnešiai būtų gražesni: pokyčiai gali kainuoti milijardus

    Trumpas nori, kad JAV lėktuvnešiai būtų gražesni: pokyčiai gali kainuoti milijardus

    JAV žiniasklaida, remdamasi anoniminiais šaltiniais kariniame jūrų laivyne ir federalinėje administracijoje, skelbia apie svarstymus keisti naujausių JAV lėktuvnešių klasės „Ford“ konstrukciją. Teigiama, kad analizuojama galimybė perkelti masyvią valdymo „salą“ ir kitus antstato elementus, kad laivai atrodytų estetiškiau.

    Pasak publikacijų, tokios idėjos siejamos su Donaldo Trumpo požiūriu, jog nauji lėktuvnešiai turėtų labiau priminti Antrojo pasaulinio karo laikų dizainą. Būtent tuomet valdymo antstatas dažniau būdavo arčiau denio vidurio, o ne labiau pastumtas į laivagalį, kaip įprasta šiuolaikiniuose projektuose.

    Šalia to minimas ir politinis spaudimas dėl katapultų sistemos: pranešama apie raginimus atsisakyti elektromagnetinių katapultų ir grįžti prie garinių. Elektromagnetinė paleidimo sistema buvo vienas esminių klasės „Ford“ technologinių šuolių, tačiau ji ilgą laiką sulaukė kritikos dėl patikimumo, bandymų tempo ir kainos.

    Kas yra klasė „Ford“?

    Klasė „Ford“ yra naujausia JAV karinių jūrų pajėgų lėktuvnešių karta, kuri pakeičia „Nimitz“ klasę. Šie laivai projektuoti didesniam skrydžių intensyvumui, mažesnėms įguloms ir platesniam automatizavimui, taip pat pritaikant energijos rezervus ateities sistemoms.

    Pirmasis laivas USS Gerald R. Ford jau tarnyboje, o kiti laivai yra bandymų ir statybų skirtingose stadijose. Kainos klausimas šioje programoje nuolat kelia diskusijas: skirtingais vertinimais, bendra vieno lėktuvnešio įsigijimo kaina su kūrimo išlaidomis gali siekti keliasdešimt milijardų eurų.

    Kodėl dizaino keitimai tokie brangūs?

    Laivyno ir pramonės ekspertai pabrėžia, kad valdymo antstato vieta nėra kosmetinė detalė. Ji susijusi su stabilumu, svorio centru, aerodinamine srautų įtaka skrydžių operacijoms, matomumu, radarų ir ryšių sistemų išdėstymu, taip pat su evakuacijos keliais ir inžinerinių tinklų architektūra.

    Net ir kelių metrų poslinkis gali reikšti ne paprastą perstatymą, o viso korpuso ir denio sprendinių perprojektavimą, naujus skaičiavimus, bandymus ir sertifikavimą. Tokie darbai paprastai reiškia vėlavimus, sutrikdytas tiekimo grandines ir reikšmingą biudžeto augimą, ypač kai laivai jau statomi.

    Ekspertų perspėjimai

    Buvę JAV karinio jūrų laivyno pareigūnai viešai akcentuoja, kad lėktuvnešio išdėstymas formuojamas ilgamečių analizių pagrindu, siekiant maksimalios kovinės vertės. Jų teigimu, sprendimai, paremti vien estetika, gali susidurti su realiais operaciniais kompromisais, kurie karo sąlygomis kainuotų labai brangiai.

    „Mokesčių mokėtojų pinigų ir inžinierių laiko švaistymas vien tam, kad būtų patenkintas estetinis noras, yra ne tik neatsakingas, bet ir rizikingas sprendimas įgulai“, – sakė buvęs karinio jūrų laivyno strategas Hunteris Stiresas.

    Kol kas nėra patvirtinta, kad konkretūs konstrukciniai pakeitimai būtų oficialiai patvirtinti ar įtraukti į vykdomas sutartis. Tačiau pati diskusija rodo, kaip politiniai prioritetai gali susidurti su karinės technikos projektavimo logika, kur kiekvienas sprendimas turi kainą, terminus ir pasekmes saugumui.

  • JAV siunčia lėktuvnešį USS George Washington prie Irano: kas keičiasi Artimuosiuose Rytuose?

    JAV siunčia lėktuvnešį USS George Washington prie Irano: kas keičiasi Artimuosiuose Rytuose?

    Rotacija, kuri kelia klausimų

    Jungtinės Valstijos ruošiasi perkelti lėktuvnešį USS George Washington į Artimuosius Rytus, kur jis turėtų pakeisti regione ilgai dislokuotą USS Abraham Lincoln. Apie planus pranešta remiantis JAV pareigūnų informacija, pabrėžiant, kad tai yra iš anksto numatyta laivų rotacija.

    Tokios rotacijos JAV kariniame jūrų laivyne įprastos, nes leidžia išlaikyti nuolatinę kovinę parengtį ir tęsti operacijas regione. Vis dėlto šis pakeitimas vyksta padidėjus įtampai dėl Irano ir sustiprėjus karinei laikysenai svarbiausiuose Artimųjų Rytų jūrų keliuose.

    Ilgas USS Abraham Lincoln budėjimas

    USS Abraham Lincoln dislokacija tapo išskirtinai ilga, o dalis šaltinių mini daugiau nei 250 dienų jūroje. Pranešama, kad reikšmingą šio laiko dalį įgula praleido be standartinių užsukimų į uostus, o tai kelia papildomą krūvį tiek žmonėms, tiek technikai.

    Ankstesniais mėnesiais laivas buvo perdislokuotas iš Ramiojo vandenyno į Artimuosius Rytus, kai JAV sustiprino veiksmus prieš Iraną. Ilgas buvimas regione siejamas ir su operacijomis ore bei spaudimu Iranui jūrų erdvėje.

    Įtampos regione fonas

    Pranešimuose teigiama, kad USS Abraham Lincoln grupė atliko svarbų vaidmenį bombardavimo kampanijoje ir JAV vykdomoje Irano uostų blokadoje. Tokios misijos reikalauja nuolatinio oro operacijų ritmo, papildomų žvalgybos pajėgumų ir patikimos logistikos grandinės.

    Kartu viešojoje erdvėje pasirodė signalų apie įgulos kasdienybės sunkumus, įskaitant tiekimo trikdžius ir gyvenimo sąlygų prastėjimą. Ilgai trunkančios misijos, ypač kai ribojami išėjimai į krantą, paprastai didina nuovargį ir psichologinę įtampą, todėl rotacija tampa ne tik operaciniu, bet ir žmogiškuoju būtinu sprendimu.

    Kas yra USS George Washington

    USS George Washington yra Nimitz klasės lėktuvnešis, pradėjęs tarnybą 1992 metais ir laikomas vienu iš pagrindinių JAV jūrų galios instrumentų. Jo bendras ilgis siekia apie 333 metrus, o pilna vandentalpa, priklausomai nuo komplektacijos, dažnai nurodoma apie 101 000–104 000 tonų.

    Laivas varomas dviem branduoliniais reaktoriais, todėl jo veikimo nuotolis praktiškai neribojamas, o eksploatacijoje vieno kuro užkrovimo gali pakakti maždaug 20–25 metams. Tipiškai jis gali gabenti iki maždaug 90 orlaivių, o bendra įgula su aviacijos sparnu sudaro apie 5 500–6 000 žmonių.

    Pastaruoju metu USS George Washington veikė Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, įskaitant operacijas Pietų Kinijos jūroje. Skelbiama, kad jis jau kirto strategiškai svarbų Malakos sąsiaurį, o atvykimas į Artimuosius Rytus turėtų užtikrinti, kad JAV regione išlaikytų nuolatinę lėktuvnešių paramą.

    JAV karinis planavimas dažnai remiasi principu, kad lėktuvnešis yra ne vien laivas, o visa mobilios oro bazės sistema, leidžianti greitai reaguoti į krizes. Todėl tokia rotacija siunčia signalą apie pasirengimą tęsti operacijas ir tuo pačiu mažinti ilgalaikės dislokacijos kainą žmonėms.

  • Kinija parodė naują superlaivą: pirmąkart šaudė kovine amunicija ir išbandė EMALS katapultą

    Kinija parodė naują superlaivą: pirmąkart šaudė kovine amunicija ir išbandė EMALS katapultą

    Kinijos valstybinė televizija CCTV paviešino vaizdus iš vieno pažangiausių šalies karinių laivų bandymų programos. Įrašuose matyti du svarbūs etapai: realios priešraketinės gynybos priemonių šaudymo pratybos kovine amunicija ir elektromagnetinės katapultos EMALS bandymai.

    Pasak analitikų, tokie vieši kadrai siunčia aiškią žinią apie laivo brandą ir artėjimą prie kovinės parengties. Iki šiol Kinija apie naujos kartos sprendimus dažniau kalbėdavo fragmentiškai, o dabar parodė konkrečius techninius veiksmus jūroje.

    Kam reikalingi EMALS bandymai?

    EMALS bandymų metu katapulta nekėlė į orą nei lėktuvo, nei drono. Vietoje to buvo naudojamas specialus krovinys, kurio masė atitinka orlaivį, nes taip tikrinami pagreičio parametrai, stabdymo režimai ir sistemos patikimumas nepatiriant brangių orlaivių rizikos.

    Karinės aviacijos praktikoje toks etapas laikomas būtinu prieš pereinant prie realių skrydžių. Sėkmingi bandymai su svoriu paprastai rodo, kad katapulta pasiekė aukštą techninės parengties lygį ir galima planuoti bandymus su tikrais orlaiviais.

    Kuo išsiskiria 076 tipo laivas?

    076 tipo laivas aprūpintas naujos schemos jėgaine ir elektromagnetine katapulta, kuri išplečia galimybes, lyginant su klasikiniais desantiniais laivais. EMALS leidžia paleisti ne tik pilotuojamus orlaivius, bet ir didesnius žvalgybinius ar kovinius dronus, kuriems dažnai reikia didesnio starto greičio ir apkrovos kontrolės.

    Dar vienas skirtumas yra kovinis „svoris“ ore: katapulta leidžia orlaiviui kilti su daugiau degalų ir sunkesne ginkluote nei pakilimas naudojant vien tik savo trauką. Tai reiškia ilgesnį veikimo nuotolį, daugiau laiko užduotyje ir platesnes atakos bei žvalgybos konfigūracijas.

    Ką rodo paviešinti šūviai?

    CCTV pirmą kartą parodė ir aktyvių apsaugos sistemų šaudymą kovine amunicija, skirtą atremti artimojo nuotolio grėsmes, pavyzdžiui, priešlaivines raketas ar dronus. Tokie bandymai padeda įvertinti jutiklių, valdymo sistemų ir pačių paleidimo įrenginių sąveiką realiomis jūrinėmis sąlygomis.

    Kinijos karinis ekspertas Song Zhongping viešuose komentaruose pabrėžė, kad naujas laivas sujungia sprendimus, išvystytus ankstesnėse desantinių laivų ir lėktuvnešių programose, todėl bendra platformos logika tampa universalesnė. „Ši integracija rodo didelį šuolį elektromagnetinių technologijų srityje, kurios keičia karinių jūrų operacijų planavimą“, – sakė Song Zhongping.

    076 tipo laivas „Sichuan“ buvo nuleistas į vandenį 2024 metais, o pirmieji jūriniai bandymai, remiantis viešai skelbta informacija, prasidėjo 2025 metų lapkritį. Kitas logiškas programos etapas turėtų būti startai su realiais orlaiviais, po kurių laivas galėtų artėti prie oficialaus priėmimo į rikiuotę.

    Šis projektas vertinamas platesniame regione vykstančios karinių jūrų pajėgumų konkurencijos kontekste. Augantis dronų vaidmuo jūroje, ilgesnio nuotolio smūginės priemonės ir poreikis greitai perdislokuoti aviaciją skatina investicijas į universalias platformas, galinčias veikti tiek su pilotuojamais, tiek su bepilotiais orlaiviais.

  • Legendinis USS Enterprise keliauja į metalo laužą: už išardymą – apie 390 mln. eurų

    Legendinis USS Enterprise keliauja į metalo laužą: už išardymą – apie 390 mln. eurų

    Pirmasis branduolinis lėktuvnešis

    JAV karinis jūrų laivynas pasirinko bendrovę „NorthStar Maritime Dismantlement Services“ legendinio lėktuvnešio USS Enterprise (CVN-65) demontavimui. Sutarties vertė siekia apie 390 mln. eurų, o darbai planuojami Mobile uoste, Alabamos valstijoje.

    JAV karinis jūrų laivynas nurodo, kad projektą numatoma užbaigti iki 2030 metų rugsėjo mėnesio. Didelė dalis konstrukcijų bus perdirbta, o pavojingos atliekos, įskaitant žemo radioaktyvumo medžiagas, bus išgabentos į licencijuotas utilizavimo vietas.

    Konkursas su posūkiu

    Įdomu tai, kad ta pati įmonė šį projektą laimi ne pirmą kartą. Anksčiau buvo skelbta, jog „NorthStar“ jau užsitikrino didesnės vertės sutartį, tačiau procedūrą teko peržiūrėti po konkurento skundo dėl viešųjų pirkimų sistemos trikdžių.

    Bylą nagrinėjęs JAV Federalinis ieškinių teismas pripažino, kad ginčas vertas pakartotinio įvertinimo. Po naujos atrankos JAV karinis jūrų laivynas vėl pasirinko „NorthStar Maritime Dismantlement Services“.

    Nuo istorinių misijų iki utilizavimo

    USS Enterprise į tarnybą įėjo 1961 metais ir tapo pirmuoju istorijoje branduoliniu lėktuvnešiu, kurį varė aštuoni A2W reaktoriai. 1964 metais jis dalyvavo operacijoje Sea Orbit, kai laivų grupė 64 dienas apiplaukė pasaulį neužsukdama į uostus.

    Per tarnybos metus laivas dalyvavo Kubos raketų krizės laikotarpio operacijose, Vietnamo kare, Irako operacijoje Iraqi Freedom ir misijose Afganistane. Iš rikiuotės jis išvestas 2012 metais, o 2017 metais iš jo buvo pašalintas branduolinis kuras.

    Šiuo metu lėktuvnešis siejamas ir su būsimomis statybomis: vertinama, kad iš perdirbimo gali būti gauta apie 35 000 tonų plieno. Šios žaliavos dalis, priklausomai nuo reikalavimų ir sertifikavimo, galėtų būti panaudota naujiems laivams, įskaitant būsimą Enterprise (CVN-80), kuriam perduodamas istorinis vardas.

  • Turkija po Rusijos nosimi stato lėktuvnešį: MUGEM data ir ambicijos stebina

    Turkija po Rusijos nosimi stato lėktuvnešį: MUGEM data ir ambicijos stebina

    Turkija spartina karinio laivyno modernizaciją ir kuria pirmą šalyje pagamintą lėktuvnešį MUGEM. Ankaros tikslas – sustiprinti savo pozicijas Viduržemio jūroje ir didinti atgrasymą regione, kuriame aktyviai veikia ir Rusija.

    Apie projekto terminus viešai kalbėta tarptautiniame karinių jūrų pajėgų renginyje Combined Naval Event 2026. Turkijos karinių jūrų pajėgų atstovai nurodė, kad lėktuvnešį planuojama įvesti į rikiuotę 2032 metais, o nuleidimas į vandenį numatomas 2027–2028 metais.

    Koks bus MUGEM?

    MUGEM pavadinimas yra trumpinys nuo turkiško Milli Uçak Gemisi, lietuviškai tai reikštų nacionalinį lėktuvnešį. Projektas pradėtas 2023 metais, o viešai pristatytas 2024 metais, pabrėžiant vietinės projektavimo kompetencijos ir pramonės vaidmenį.

    Pagal skelbiamą koncepciją tai turėtų būti vidutinio dydžio lėktuvnešis, o pagal bendrą klasę jis dažnai lyginamas su britų lėktuvnešiu „Queen Elizabeth“. Turkija akcentuoja, kad tai būtų didžiausias jos laivyno vienetas ir svarbiausias naujų pajėgumų simbolis.

    Laivas turėtų turėti įprastą pakilimo rampą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje svarstomas ir katapultos sprendimas, kuris reikšmingai praplėstų orlaivių panaudojimo galimybes. Skelbiama, kad bendra planuojama orlaivių grupė galėtų siekti iki 52 vienetų, iš jų apie 20 būtų laikomi ant denio.

    Dronai ir lengvieji naikintuvai

    Turkija vis garsiau kalba apie deniu pagrįstą aviaciją, kurioje svarbią vietą užimtų ir bepiločiai. Tarp įvardijamų kandidatų minimi „Bayraktar TB3“ ir „Bayraktar Kizilelma“, taip pat lengvasis kovinis lėktuvas „TAI Hürjet“.

    Toks pasirinkimas atitinka platesnę šiuolaikinę tendenciją, kai kariniuose jūrų pajėgumuose vis didesnę reikšmę įgauna bepiločiai, galintys atlikti žvalgybą, taikinių nustatymą ir dalį smūginių užduočių, mažinant riziką įguloms.

    Keičiasi ir įgulos skaičius

    Naujausia informacija rodo, kad keičiasi ir planuojama laivo įgulos struktūra. Anksčiau buvo viešai minimas apie 800 žmonių skaičius, tačiau vėliau pradėta kalbėti apie maždaug 2 500 jūreivių, kas signalizuoja platesnį numatomą operacinį mastą.

    Vienas iš galimų paaiškinimų – skirtingas skaičiavimas, apimantis ne tik laivo įgulą, bet ir aviacijos grupę, techninį personalą bei kovinės tarnybos pamainas. Tokios detalės dažnai tikslinamos projektui pereinant iš koncepcijos į praktinio įgyvendinimo etapą.

    Lygiagrečiai su MUGEM Turkija vysto ir kitus stambius projektus, tarp jų povandeninį laivą MİLDEN ir naikintoją TF-2000. Ankaros planuose šios platformos turi įeiti į rikiuotę 2030-aisiais ir kartu sudaryti naują branduolį, orientuotą į konkurenciją Viduržemio ir Juodojoje jūrose.

    Turkija pabrėžia, kad tokie projektai yra ne tik karinės galios, bet ir pramonės savarankiškumo klausimas. Vystydama vietinę gynybos pramonę, šalis siekia mažinti priklausomybę nuo importo, greičiau adaptuoti sistemas prie poreikių ir stiprinti eksportinį potencialą.