Gliukozaminas – organizme natūraliai randama medžiaga, dalyvaujanti kremzlės audinio apykaitoje, o maisto papildų pavidalu ji itin populiari tarp vyresnio amžiaus žmonių. Dažniausiai gliukozaminas vartojamas tikintis sumažinti osteoartrito sukeliamą skausmą ir sustingimą, tačiau jo nauda iki šiol vertinama nevienareikšmiškai.
JAV Nacionalinis papildomosios ir integruotosios sveikatos centras (NCCIH) nurodo, kad tyrimų rezultatai dėl gliukozamino poveikio osteoartritui yra nenuoseklūs. Tai reiškia, kad daliai žmonių jis gali nesuteikti apčiuopiamos naudos, o skausmo ir judrumo pokyčiai ne visada reikšmingai skiriasi nuo placebo.
Naujas kampas: ryšys su pažinimu
2026 metais žurnale „Nature Metabolism“ paskelbtas tyrimas į gliukozaminą pažvelgė iš kitos perspektyvos – per metabolinius mechanizmus, susijusius su Alzheimerio liga. Floridos universiteto komanda analizavo anonimizuotus UF Health pacientų duomenis, sukauptus 2012–2024 metais.
Mokslininkai lygino žmones, kuriems diagnozuota Alzheimerio liga ar kitos demencijos, bei asmenis su lengvu kognityviniu sutrikimu (MCI). Maždaug 8 proc. abiejų grupių vartojo gliukozaminą, o tyrėjai vertino, kaip tai siejasi su ligos progresavimu ir baigtimis.
MCI grupėje gliukozamino vartojimas buvo susijęs su maždaug 25 proc. didesne tikimybe, kad pažinimo sutrikimas progresuos į demenciją. Tarp jau demenciją turinčių pacientų gliukozamino vartojimas buvo siejamas su maždaug 25 proc. didesne mirties rizika stebėjimo laikotarpiu.
Vis dėlto tai nėra įrodymas, kad gliukozaminas tiesiogiai sukelia demenciją ar pagreitina jos raidą. Tokie duomenys rodo sąsajas, bet ne priežastinį ryšį, todėl autoriai pabrėžia, kad būtini kontroliuojami klinikiniai tyrimai su žmonėmis.
Ką parodė bandymai laboratorijoje
Tyrėjai neapsiribojo vien medicininių įrašų analize ir papildomai rėmėsi žmogaus smegenų audinių mėginiais bei Alzheimerio ligos gyvūniniais modeliais. Daug dėmesio skirta glikozilinimui – procesui, kai prie baltymų prijungiamos cukrinės struktūros, galinčios keisti jų funkciją.
Alzheimerio liga pažeistose smegenyse buvo stebimas suaktyvėjęs glikozilinimas, o autoriai kelia prielaidą, kad tai gali prisidėti prie neurodegeneracijos. Gliukozaminas dalyvauja metaboliniuose keliuose, susijusiuose su tokių cukrinių struktūrų susidarymu.
Eksperimentuose su pelėmis, turinčiomis Alzheimerio ligos modelį, per burną duodamas gliukozaminas blogino atminties testų rezultatus. Tuo metu sveikoms pelėms analogiško neigiamo poveikio nenustatyta, todėl keliama hipotezė, kad rizika gali būti susijusi su jau sutrikusia smegenų medžiagų apykaita.
Ką svarbu žinoti vartojantiems
Nauji duomenys dar nereiškia, kad kiekvienas gliukozamino vartojantis žmogus kenkia savo smegenims. Kol kas neaišku, ar panašios sąsajos pasitvirtintų sveikiems žmonėms be kognityvinių sutrikimų ir kokį vaidmenį galėjo turėti gretutinės ligos, vartojami vaistai ar gyvenimo būdo veiksniai.
Tačiau žmonėms, kuriems nustatytas MCI, Alzheimerio liga ar kitos demencijos formos, tyrimo autoriai siūlo atsargumą. Jie pabrėžia didelio, atsitiktinių imčių ir dvigubai aklo klinikinio tyrimo poreikį, kad būtų aiškiai atsakyta, ar gliukozaminas gali paspartinti ligos progresavimą.
Taip pat svarbu įvertinti vaistų ir papildų sąveikas, nes NCCIH atkreipia dėmesį į galimas sąveikas su kai kuriais vaistais, įskaitant varfariną. Jei gliukozaminą vartojate reguliariai, ypač turėdami atminties ar pažinimo problemų, sprendimą dėl tęstinio vartojimo verta aptarti su gydytoju.
„Tai, kad papildas parduodamas be recepto, nebūtinai reiškia, jog jis visais atvejais yra neutralus organizmui“, – pabrėžia tyrėjai, ragindami vertinti individualią riziką ir naudą.