Tag: Lenkijos bankai

  • Nuo 2027 metų Lenkijoje keičiamas WIBOR: ką tai reikš paskoloms su kintamomis palūkanomis?

    Lenkijos bankų sistemoje nuo 2027 metų numatomi pokyčiai, kurie aktualūs žmonėms, turintiems paskolas su kintamomis palūkanomis. Iki šiol taikytą WIBOR rodiklį planuojama pakeisti nauju – POLSTR.

    Kartu bankai gali pradėti siūlyti klientams pasirašyti galiojančių sutarčių pakeitimus (aneksus). Kaip rašoma „Gazetą Prawną“ cituojamų ekspertų vertinimu, kai kurios tokių dokumentų formuluotės vėliau gali apsunkinti skolininkų galimybes reikšti pretenzijas.

    WIBOR – tai rodiklis, kuris iki šiol buvo vienas pagrindinių kintamų palūkanų „dalių“ nustatant, kiek klientui kainuos kreditas. Jį pakeitus POLSTR, pasikeistų atskaitos taškas, pagal kurį perskaičiuojamos palūkanos.

    Nors pats rodiklio pakeitimas nereiškia, kad visų paskolų sąlygos automatiškai taptų blogesnės ar geresnės, svarbu suprasti, kaip tokie pokyčiai bus įgyvendinami sutartyse. Būtent todėl daliai klientų gali būti siūloma pasirašyti aneksus.

    Kas keisis: WIBOR vietoje – POLSTR

    Pagrindinis planuojamas pokytis – pereiti nuo WIBOR prie POLSTR. Tai reikštų, kad naujas rodiklis taptų baze, su kuria siejamos kintamos palūkanos.

    Tokie perėjimai paprastai reiškia, kad bankams ir klientams reikia susitarti, kaip konkrečiai sutartyse bus įrašytas naujas rodiklis, kaip bus skaičiuojama marža ir kaip vyks perskaičiavimai pereinamuoju laikotarpiu.

    Kodėl svarbūs bankų siūlomi aneksai

    Bankams siūlant pasirašyti aneksą, klientui tai yra momentas, kai verta ypač atidžiai perskaityti siūlomas sąlygas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kai kurie aneksų punktai gali turėti ilgalaikių pasekmių, įskaitant ir galimus ginčus ateityje.

    Publikacijoje pabrėžiama, kad dalis formuluočių gali apsunkinti skolininkų galimybes vėliau reikšti reikalavimus. Todėl sprendimas pasirašyti pakeitimus neturėtų būti priimamas automatiškai, neįsigilinus į turinį.

    Ką tai reiškia gyventojams už Lenkijos ribų

    Šie pokyčiai tiesiogiai taikomi Lenkijos rinkai ir Lenkijoje sudarytoms kredito sutartims. Tačiau jie gali būti įdomūs ir kitų šalių gyventojams kaip pavyzdys, kaip keičiami palūkanų indeksai ir kokių rizikų gali kilti atnaujinant sutartis.

    Jei paskola yra susieta su konkrečiu indeksu, bet kokie jo pakeitimai dažniausiai reiškia papildomą teisinį ir finansinį „niansų“ sluoksnį: nuo skaičiavimo metodikos iki to, ką klientas pasirašo ir kokias teises ar pareigas tai gali pakeisti.

  • Lenkijos bankai per 3 ketvirčius uždirbo daugiau nei prognozuota: politikai vėl taikosi į milijardus?

    Lenkijoje veikiantys komerciniai bankai šiemet uždirba daugiau, nei buvo prognozuota metų pradžioje, nors pelnai, palyginti su pernai, ir mažesni. Per pirmuosius tris 2026 metų ketvirčius bankų sektoriaus grynasis pelnas jau viršijo 32 mlrd. zlotų, o tai kelia klausimą, ar valdžia vėl ieškos papildomų pajamų bankų sąskaita.

    Apie tokią tendenciją skelbia portalas WNP, atkreipdamas dėmesį, kad Lenkijos bankų asociacija 2026 metų pradžioje visiems metams buvo prognozavusi mažiau nei 31 mlrd. zlotų grynojo pelno. Vis dėlto šį lygį sektorius perkopė dar nepasibaigus metams.

    Situacija iškalbinga ir platesniame kontekste: 2024 metais bankai Lenkijoje uždirbo 40,1 mlrd. zlotų grynojo pelno, o 2025-ieji buvo rekordiniai – „į rankas“ liko daugiau nei 48 mlrd. zlotų. Dabartiniai rezultatai leidžia spėti, kad 2026 metais pelnas gali viršyti 2024 metų lygį.

    Viena svarbiausių detalių – nuo 2026 metų pradžios Lenkijoje bankams padidintas pelno mokestis: komerciniams bankams CIT tarifas pakeltas iki 30 proc. (iki 2026 metų pabaigos), o vėliau numatytas laipsniškas mažinimas iki 26 proc. 2027 metais ir 23 proc. nuo 2028 metų. Anksčiau tarifas siekė 19 proc.

    Kas labiausiai išsiskyrė tarp bankų

    Nepaisant didesnio mokesčio tarifo, dalis didžiųjų bankų sugebėjo pagerinti rezultatus, lyginant su praėjusiais metais. Tarp minimų – PKO BP, mBank, „Millennium“ ir ING.

    PKO BP trečiąjį ketvirtį uždirbo 2,9 mlrd. zlotų grynojo pelno (3,4 proc. daugiau nei prieš metus). mBank, kurio rezultatus stiprino būsto paskolų segmentas, trečiąjį ketvirtį uždirbo 1,1 mlrd. zlotų – tai net 29 proc. augimas per metus.

    ING trečiąjį ketvirtį pasiekė 1,13 mlrd. zlotų grynojo pelno (apie 2 proc. augimas), o „Millennium“ fiksavo 16 proc. didesnį rezultatą. Tuo metu kai kurių bankų pelnai mažėjo: ryškiausią procentinį kritimą patyrė „Citi Handlowy“ (minus 25 proc.), daugiau nei 20 proc. smuko ir „Pekao“ bei „Erste“.

    Kodėl pelnai „laikosi“: kreditavimas ir mažesni atidėjiniai

    Anot analitikų, sektoriaus rezultatus pastaraisiais mėnesiais stiprino augantis palūkanų pajamų rezultatas: stabilizavosi maržos, o kartu didėjo suteikiamų paskolų apimtys. Prie to prisideda ir palyginti stabilios palūkanų normos.

    Svarbi priežastis – mažėjantys atidėjiniai, susiję su paskolomis Šveicarijos frankais. Būtent tai laikoma viena priežasčių, kodėl „Millennium“ ir mBank galėjo taip ryškiai pagerinti rodiklius.

    Lenkijos centrinis bankas (Narodowy Bank Polski) nurodo, kad iki rugsėjo pabaigos bankų sektoriaus paskolų portfelis siekė 1,35 trln. zlotų – beveik 10 proc. daugiau nei prieš metus. Tarp aktyviausiai augusių minimi ir PKO BP bei mBank, kurių bendras paskolų portfelis atitinkamai augo 15 ir 18 proc.

    Geri rezultatai – ir politinė rizika

    Kuo geriau sektoriui sekasi finansiškai, tuo dažniau, pasak analitikų, jis atsiduria politikų akiratyje. Tekste pažymima, kad artėjant 2027 metų parlamento rinkimams (planuojami rudenį) gali daugėti siūlymų didinti bankų apmokestinimą – ypač jei viešųjų finansų situacija bus įtempta.

    Be to, abejojama, ar nuo 2028 metų tikrai bus įgyvendintas numatytas CIT tarifo sumažinimas iki 23 proc. Kai kurių analitikų vertinimu, labiau tikėtina, kad tarifas 2028 metais liks 2027 metų lygyje arba net galėtų būti didesnis, jei valdžiai prireiktų papildomų biudžeto pajamų.

    Prie rizikų taip pat priskiriami ir techniniai pokyčiai rinkoje: minima, kad 2027 metų pradžioje papildomų vienkartinių kaštų gali sukelti planuojamas perėjimas nuo WIBOR prie POLSTR, nes tai reikštų papildomas operacines išlaidas.

    Tuo pat metu sektoriaus atstovai pabrėžia, kad bankai yra reikšmingi mokesčių mokėtojai ir vieni pagrindinių ekonomikos finansuotojų, todėl didesnė mokestinė našta galėtų turėti platesnių pasekmių kreditavimui ir investicijų tempui.

  • Banku Pocztowego vadovu tapo Jędrzej Marciniak: žada stiprinti ryšį su Lenkijos paštu

    Banku Pocztowego valdybos pirmininku paskirtas Jędrzej Marciniak – sprendimas įsigaliojo 2026 metų lapkričio 10 dieną. Naujas banko vadovas teigia matantis didelį potencialą glaudesniame bendradarbiavime su Lenkijos paštu „Poczta Polska“, o tai, anot jo, turėtų būti naudinga klientams.

    Paskyrimui vienbalsiai pritarė Lenkijos finansų priežiūros institucija (Komisija Nadzoru Finansowego), o sprendimą priėmė banko stebėtojų taryba. Apie tai rašoma portalo WNP.pl publikuotame pranešime.

    J. Marciniakas pabrėžia, kad viena svarbiausių krypčių – užtikrinti klientams stacionarią prieigą prie banko paslaugų ir grynųjų pinigų. Jo teigimu, būtent čia bendradarbiavimas su pašto tinklu turi didžiausią praktinę vertę.

    Kartu naujasis vadovas akcentuoja ir šiuolaikinius vartotojų lūkesčius – patogią mobiliąją bankininkystę, greitį bei savarankišką paslaugų valdymą. Jis mano, kad šių dviejų krypčių – fizinės prieigos ir skaitmeninių sprendimų – derinimas gali padėti bankui augti.

    35 metų patirtį sukaupęs bankininkas

    Jędrzej Marciniak su bankininkyste siejamas jau 35 metus. Nuo 2026 metų liepos 1 dienos jis Banku Pocztowy dirbo valdybos vicepirmininku ir laikinai vadovavo banko valdybos darbui.

    Anksčiau, 2011–2025 metais, jis buvo „Credit Agricole Bank Polska“ valdybos narys ir viceprezidentas. Dar prieš tai, 2001–2011 metais, ėjo vadovaujančias pareigas BZ WBK banke.

    Karjeros pradžioje jis dirbo Wielkopolski Bank Kredytowy: 1991–2001 metais užėmė įvairias pozicijas, tarp jų – rinkodaros departamento direktoriaus, vėliau – elektroninės bankininkystės departamento ir kortelių centro vadovo.

    J. Marciniakas yra baigęs magistro studijas Poznanės ekonomikos universitete, taip pat papildomas studijas „Columbia Business School“ pagal skaitmeninės rinkodaros strategijų programą.

    Dabartinė banko vadovybė ir tinklas

    Skelbiama, kad dabartinę Banku Pocztowy valdybą sudaro pirmininkas Jędrzej Marciniak ir vicepirmininkai: Łukasz Kinicki, Agnieszka Kosowska bei Piotr Piechota.

    Banku Pocztowy, priklausantis „Poczta Polska“ grupei, aptarnauja privačius ir verslo klientus visoje šalyje. Bankas veikia per 130 nuosavų padalinių, taip pat naudojasi pašto tinklu ir teikia paslaugas internetu bei per mobiliąsias programėles.

    Teigiama, kad bankas turi beveik 700 tūkst. klientų.

  • Lenkijos bankininkai įspėja apie paradoksą: valstybės skola auga, o verslo kreditai stringa

    Bankai vis dažniau renkasi obligacijas

    Lenkijos bankų sektorius vis aiškiau susiduria su paradoksu: valstybė tikisi aktyvesnio kreditavimo, kuris skatintų investicijas ir augintų biudžeto pajamas, tačiau tuo pat metu jai reikia nuolatinės paklausos savo skolai. Bankininkai pabrėžia, kad tokia pusiausvyra tampa vis trapesnė, nes bankų balansuose daugėja valstybės obligacijų.

    Lenkijos bankų asociacijos viceprezidentė Agnieszka Wachnicka atkreipia dėmesį, kad obligacijos bankams yra patrauklesnės nei dalis verslo kreditų dėl mažesnės rizikos ir reguliacinio traktavimo. Tai ypač ryšku, kai įmonių investicinis apetitas išlieka prislopęs, o bankai ieško saugesnių aktyvų.

    Lenkija ES uodegoje pagal kreditavimą

    Vienas dažniausiai minimų rodiklių yra kreditų nefinansiniam sektoriui dalis nuo bendrojo vidaus produkto. Pasak bankininkų, Lenkijoje ji siekia apie 31,8 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis yra apie 73 proc., todėl šalis atsiduria tarp silpniausiai kreditą naudojančių ekonomikų.

    Dar prastesnė situacija matoma vertinant būtent įmonių kreditus: pagal kreditų verslui ir bendrojo vidaus produkto santykį Lenkija minima tarp paskutiniųjų Europos Sąjungoje. Bankų atstovai pabrėžia, kad vartojimo segmentas ir būsto paskolos gali augti sparčiau, tačiau tai nepakeičia investicinio kreditavimo stagnacijos.

    Kodėl obligacijų kainos ne visada „kerta“ per kapitalą

    Diskutuojant apie sparčiai didėjančią valstybės vertybinių popierių dalį bankų balansuose, keliama rizika, kad obligacijų kainų kritimas gali mažinti bankų nuosavą kapitalą. Bankų atstovai aiškina, kad poveikis priklauso nuo to, kaip obligacijos apskaitomos ir vertinamos: dalis jų laikoma iki išpirkimo ir tuomet rinkos svyravimai tiesiogiai neatsispindi kapitalo eilutėse.

    Pasak pateikiamų skaičių, reikšminga valstybės obligacijų portfelio dalis bankuose apskaitoma amortizuota savikaina, todėl trumpalaikiai rinkos kainų kritimai ne visada iš karto matomi bankų finansinėse ataskaitose. Vis dėlto bankininkai pripažįsta, kad didelė koncentracija vienoje turto klasėje kelia klausimų dėl ilgalaikio balanso tvarumo.

    Ką galėtų pakeisti garantijos ir rizikos pasidalijimas

    Bankų sektorius ragina stiprinti sistemas, kurios leistų viešąjį kapitalą naudoti kaip privačių investicijų katalizatorių. Pagrindinė kryptis, apie kurią kalbama, yra platesnis garantijų ir laidavimo mechanizmų taikymas, kad didesnės rizikos projektai įmonėms būtų finansuojami pigiau ir lengviau.

    Bankininkai pabrėžia, kad tokie instrumentai ypač svarbūs gynybos ir technologijų srityse, kur rizika didesnė, o technologijų ciklai trumpesni. Be rizikos pasidalijimo bankams tenka prisiimti didesnį kapitalo „suvartojimą“, todėl kreditai brangsta arba apskritai tampa sunkiai prieinami.

    Bankų mokestis ir paskatų problema

    Kaip viena struktūrinių kliūčių įvardijamas bankų mokesčio modelis, kuris, bankininkų vertinimu, gali sudaryti palankesnes paskatas investuoti į valstybės skolą, o ne į verslo kreditus. Bankų atstovai teigia, kad tikslas nėra mažinti obligacijų paklausą, bet keisti sistemą taip, kad kreditavimas nebūtų „baudžiamas“ netiesioginėmis paskatomis.

    Taip pat pabrėžiama, kad net ir gerėjant bankų pelningumui, tai nereiškia galimybės pigiai finansuoti kiekvieną rizikingesnį projektą. Bankai aiškina, kad papildomi mokesčiai ilgainiui gali mažinti kapitalo kaupimą, o tai riboja sektoriaus galimybes finansuoti didesnės apimties investicijas be partnerių ar konsorciumų.

    „Lenkijoje susiduriame su paradoksu: kreditas reikalingas augimui, bet valstybė tuo pat metu turi užtikrinti stabilų savo skolos finansavimą“, – sakė Agnieszka Wachnicka.

    Bankininkų vertinimu, jei Lenkija siekia tvariai kelti ekonomikos potencialą, svarbiausia grandis yra privačios įmonių investicijos ir jų finansavimas. Tam, jų teigimu, reikia ne vien mažesnių palūkanų, bet ir nuoseklios politikos, kuri skatintų kreditą nukreipti į produktyvumą didinančius projektus.

  • Lenkijos KNF skyrė „PKO Bank Polski“ apie 11 mln. eurų baudų: klausimai dėl struktūrizuotų indėlių

    Lenkijos finansų priežiūros institucija KNF paskelbė „PKO Bank Polski“ skyrusi penkias baudas, kurių bendra suma siekia 47,5 mln. zlotų, tai yra apie 11 mln. eurų. Pranešime nurodoma, kad dalis pažeidimų siejama su banko siūlytais struktūrizuotais indėliais, o sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

    Didžiausia bauda, 26 mln. zlotų, arba apie 6 mln. eurų, skirta dėl priežiūros įvardyto nepakankamo klientų informavimo apie galimus interesų konfliktus. KNF akcentuoja, kad kalbama apie laikotarpį nuo 2022 metų vasario 7 dienos iki 2023 metų kovo 29 dienos.

    Kas užkliuvo priežiūrai?

    KNF teigimu, vertinant struktūrizuotus indėlius svarbu ne tik produkto aprašymas, bet ir tai, kaip aiškiai klientui išdėstoma rizika, kaštai ir banko vaidmuo sandorio struktūroje. Priežiūros institucijos praktikoje interesų konfliktai dažniausiai siejami su situacijomis, kai finansų įstaiga tuo pačiu metu siekia uždirbti iš produkto konstrukcijos, bet turi pareigą veikti kliento interesais.

    „Bankas neinformavo klientų apie egzistuojančius interesų konfliktus, susijusius su struktūrizuotų indėlių paslaugų teikimu“, – nurodė Lenkijos finansų priežiūros institucija KNF.

    Tokie produktai paprastai derina indėlio dalį ir išvestinę finansinę priemonę, pavyzdžiui, opcioną, kuris susiejamas su indeksu, valiuta ar kitais rinkos rodikliais. Nors dažnai akcentuojama kapitalo apsauga, galutinė grąža priklauso nuo iš anksto nustatytų sąlygų, o kliento sprendimui itin svarbi informacija apie produkto mechaniką ir banko uždarbio struktūrą.

    Banko pozicija ir ką tai gali reikšti klientams

    „PKO Bank Polski“ viešai nurodė, kad sprendimas susijęs su istoriniais klausimais ir struktūrizuotais indėliais su kapitalo garantija, siūlytais 2021–2023 metais. Bankas taip pat pažymėjo, kad ginčijami produktai sudarė apie 1 proc. visų banko investicinių produktų vertės.

    „Nesutinkame su KNF pozicija ir pasinaudosime mums priklausančiomis teisinėmis priemonėmis“, – teigė „PKO Bank Polski“ atstovai.

    Rinkai tokie sprendimai dažniausiai reiškia dvi kryptis: institucijos griežtina reikalavimus informacijos atskleidimui, o bankai peržiūri pardavimo ir konsultavimo procesus. Klientams tai gali virsti detalesniais rizikos paaiškinimais, aiškesnėmis sąnaudomis ir griežtesniais tinkamumo vertinimais, ypač kai produktas turi investicinį komponentą.

    KNF atkreipė dėmesį, kad sprendimas nėra galutinis, todėl tolesnė eiga priklausys nuo teisinių procedūrų. Tokiose bylose reikšminga ne tik baudos suma, bet ir precedentas, kaip priežiūra vertina interesų konfliktų valdymą bei informavimo pareigą, kai klientams siūlomi sudėtingesni taupymo ir investavimo sprendimai.

  • PKO BP akcijos muša rekordus Varšuvos biržoje: kapitalizacija artėja prie 35 mlrd. eurų ribos

    Didžiausio Lenkijos banko PKO BP akcijos Varšuvos biržoje pasiekė naujas istorines aukštumas. Ketvirtadienio prekybos sesijos pabaigoje viena akcija kainavo apie 26,4 euro, taip pagerindama ankstesnį rekordą, fiksuotą liepos 10 dieną.

    Kartu augo ir banko rinkos vertė: kapitalizacija viršijo maždaug 33 mlrd. eurų. Rinkoje vis dažniau kalbama, kad artimiausiu metu reali ir psichologiškai svarbi 35 mlrd. eurų riba, jei investuotojų paklausa išliks panaši.

    Kodėl investuotojai perka bankus?

    PKO BP kilimas vyksta platesniame bankų sektoriaus brangimo kontekste, kurį sustiprino paskelbti antrojo ketvirčio rezultatai. Nors kai kurių bankų pelnai, lyginant su praėjusiais metais, mažėjo, rinkos dalyviai tai sieja ir su mokesčių aplinkos pokyčiais, o ne vien su veiklos silpnėjimu.

    Bankų akcijoms palankiai veikia ir aukštesnės palūkanų normos, didinančios grynąsias palūkanų pajamas. Tuo pat metu kreditavimo paklausą palaiko auganti ekonomika: didėja įmonių investicinių paskolų poreikis, aktyvesnė išlieka ir vartojimo bei būsto paskolų rinka.

    Artimiausias katalizatorius – dividendai

    Trumpuoju laikotarpiu papildomu stimulu PKO BP akcijai gali tapti dividendų sezonas. Pagal paskelbtą informaciją, akcininkams numatytas 1,43 euro bruto dividendas už akciją iš 2025 metų pelno, o teisę į dividendus suteikianti paskutinė diena – rugpjūčio 5 diena.

    Išmokėjimas planuojamas rugpjūčio 13 dieną, todėl iki šių datų rinkoje dažnai suaktyvėja investuotojų dėmesys, ypač tų, kurie orientuojasi į pajamingumą. Tiesa, po ex-dividend datos akcijos kaina įprastai gali koreguotis, nes rinkoje atsispindi išmokėta suma.

    Metų dinamika rodo stiprų trendą

    Per maždaug metus PKO BP akcijos pabrango apie 100 proc., o tai rodo nuoseklų investuotojų optimizmą dėl banko rezultatų ir sektoriaus perspektyvų. Toks augimas siejamas ir su masto efektu: PKO BP yra rinkos lyderis, todėl geresni makroekonominiai ciklai jam dažnai suteikia didesnį pagreitį.

    Bankas ketina skelbti antrojo ketvirčio ir pirmojo pusmečio finansinius rezultatus rugpjūčio 13 dieną. Jei rodikliai pranoks rinkos lūkesčius, tai gali tapti dar vienu impulsu tęsti kilimą, tačiau bet koks nusivylimas prognozėmis padidintų korekcijos riziką.

  • „mBank“ pirmąjį 2026 metų pusmetį uždirbo apie 470 mln. eurų: kas augino pelną ir paskolas

    Vienas didžiausių Lenkijos bankų „mBank“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį uždirbo daugiau kaip 2 mlrd. zlotų grynojo pelno. Perskaičiavus, tai sudaro apie 470 mln. eurų ir yra apytikriai penktadaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį 2025 metais.

    Banko grupės pajamos per pusmetį viršijo 6,2 mlrd. zlotų, arba apie 1,45 mlrd. eurų, ir iš esmės nekito, palyginti su praėjusiais metais. Toks fonas rodo, kad pelno augimą labiau lėmė sąnaudų, atidėjinių ir portfelio struktūros pokyčiai, o ne staigus pajamų šuolis.

    Palūkanų marža traukėsi

    „mBank“ ataskaitoje nurodoma, kad grynoji palūkanų marža 2026 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo iki 3,49 proc., kai prieš metus siekė 4,25 proc. Tai svarbus signalas investuotojams, nes būtent marža paprastai yra vienas pagrindinių banko pelningumą lemiančių rodiklių.

    Maržos mažėjimas dažniausiai siejamas su konkurencija dėl indėlių ir paskolų kainodaros pokyčiais, taip pat palūkanų normų ciklo pasikeitimais. Tokiose sąlygose bankai dažnai ieško atsvaros didindami paskolų apimtis arba stiprindami nepalūkanines pajamas.

    Paskolų portfelis augo dviženkliu tempu

    Bankas skelbė, kad grynoji paskolų ir kreditų vertė 2026 metų birželio pabaigoje pasiekė beveik 150,8 mlrd. zlotų, arba apie 35,2 mlrd. eurų. Tai yra 13,2 proc. daugiau nei 2025 metų pabaigoje ir tiek pat didesnis rezultatas, vertinant metinį pokytį.

    „mBank“ pabrėžė, kad per pusmetį augimą labiausiai stūmė didesnis korporatyvinių klientų kreditavimas, o metiniu pjūviu ryškesnė buvo privačių klientų paskolų plėtra. Tokia dinamika gali reikšti, kad verslo segmentas suteikė trumpalaikį pagreitį, o gyventojų segmentas išlaikė ilgesnio laikotarpio impulsą.

    Korporatyvinių paskolų pardavimai per metus padidėjo 16,2 proc. ir siekė 27,259 mlrd. zlotų, arba apie 6,36 mlrd. eurų. Didžiausią įtaką turėjo struktūrizuoto finansavimo augimas, kuris, kaip nurodoma, naudojamas ir atsinaujinančios energetikos projektams finansuoti.

    Gyventojams suteiktų paskolų ir kreditų portfelis 2026 metų pirmąjį pusmetį didėjo 7,9 proc., o per metus buvo 14,3 proc. didesnis. Būsto paskolų ir hipotekos portfelis fiziniams asmenims siekė 56,453 mlrd. zlotų, arba apie 13,1 mlrd. eurų, ir per metus augo 17,7 proc.

    Ko bankas tikisi toliau?

    „mBank“ prognozuoja, kad 2026 metais bendros pajamos viršys 2025 metų lygį, o verslo apimtys augs sparčiau nei rinka. Bankas nurodo, kad išlaikys dėmesį būsto paskoloms ir strateginių sektorių finansavimui.

    Taip pat pabrėžiama sąnaudų kontrolė: kaštų ir pajamų santykis 2026 metais turėtų būti aiškiai mažesnis už strateginį 35 proc. tikslą. Be to, bankas tikisi, kad teisinės rizikos kaštai dėl paskolų Šveicarijos frankais nebeturėtų reikšmingai slėgti rezultatų, mažėjant aktyviam tokių hipotekų portfeliui ir bylinėjimosi apimtims.

  • Lenkija ruošia KNF reformą: bankams naujos pareigos, vadovams – kadencijų limitas

    Lenkija ruošia KNF reformą: bankams naujos pareigos, vadovams – kadencijų limitas

    Lenkijos Vyriausybė artimiausiame posėdyje ketina svarstyti Bankų įstatymo pataisas, kurios keistų Finansų priežiūros komisijos KNF veikimo taisykles ir bankų priežiūros praktiką. Finansų ministerijos siūlomi pakeitimai orientuoti į griežtesnį valdymo skaidrumą ir didesnę priežiūros institucijos nepriklausomybę.

    Vienas svarbiausių siūlymų – nustatyti 14 metų ribą KNF pirmininko ir jo pavaduotojų pareigoms eiti. Pataisose numatyta, kad šis laikotarpis būtų taikomas tiems pareigūnams, kurie į šias pareigas būtų paskirti po 2026 metų sausio 11 dienos.

    Ribojimai po kadencijos ir prekybos draudimas

    Projektas taip pat numato vadinamąjį „atvėsimo“ laikotarpį pasitraukusiems KNF vadovams. Pasibaigus kadencijai, pirmininkui ir pavaduotojams būtų taikomas 12 mėnesių draudimas įsidarbinti įmonėse, teikiančiose paslaugas KNF prižiūrimiems rinkos dalyviams, taip pat subjektuose, užsiimančiuose finansų rinkų lobistine veikla.

    Panašus, bet trumpesnis ribojimas būtų taikomas ir KNF biuro darbuotojams: po darbo pabaigos jiems numatomas 6 mėnesių draudimas pereiti į tam tikras su prižiūrimais subjektais susijusias veiklas. Be to, KNF pirmininkui ir jo pavaduotojams būtų draudžiama prekiauti finansiniais instrumentais, siekiant išvengti interesų konflikto.

    Didesni įgaliojimai ir naujos pareigos bankams

    Kartu plečiami ir KNF įgaliojimai bankų valdymo klausimais. Numatyta, kad vadinamosiose „didelėse institucijose“ pagal Europos Sąjungos reguliavimą priežiūros institucija turėtų teisę pritarti ne tik banko vadovo, bet ir kitų valdybos narių bei stebėtojų tarybos pirmininko paskyrimui.

    Taip pat numatoma, kad KNF vertintų, ar didžiuosiuose bankuose vidaus kontrolės padalinių vadovai ir finansų vadovai atitinka tinkamumo reikalavimus. Bankams atsirastų papildoma pareiga informuoti KNF apie reikšmingus sandorius, pavyzdžiui, svarbių akcijų paketų įsigijimą ar pardavimą, didelės vertės turto ar įsipareigojimų perkėlimą, taip pat susijungimus ir skaidymus.

    Kodėl pakeitimai siūlomi dabar?

    Finansų ministerijos aiškinimu, pakeitimų tikslas – perkelti į nacionalinę teisę Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, susijusias su priežiūros institucijų įgaliojimais, įmonių valdymu ir rinkos rizikų valdymu. Pastaraisiais metais Europos reguliavime ryškėja kryptis stiprinti finansų sistemos atsparumą, o bankų valdymo kokybę sieti ne tik su kapitalo reikalavimais, bet ir su vadovų tinkamumu bei interesų konfliktų prevencija.

    Nors pataisos rengiamos Lenkijai, jų logika atspindi platesnę regiono tendenciją: po spartaus palūkanų normų, geopolitinių ir technologinių pokyčių priežiūros institucijos siekia greičiau matyti rizikas ir turėti daugiau svertų, kad galėtų reaguoti dar iki problemoms tampant sisteminėmis. Bankams tai reikštų daugiau atskaitomybės dėl strateginių sprendimų, o priežiūrai – didesnę atsakomybę dėl sprendimų pagrįstumo.