Tag: Lenkijos darbo rinka

  • Lenkijos pramonėje algos siekia 65 tūkst. zl per mėnesį: darbdaviai ieško šių specialistų

    Didžiausios algos Lenkijoje dažnai siejamos su IT, finansais ar medicina, tačiau vis daugiau dėmesio atkreipia pramonė. Čia kai kurių pareigų atlyginimai, kaip nurodoma, gali siekti iki 65 tūkst. zl brutto per mėnesį.

    Tokius skaičius pateikia Lenkijos darbo rinkos apžvalga „Produkcja 360°“, kurią parengė atrankų agentūra „Devire“. Joje akcentuojama, kad pramonėje ypač vertinami specialistai, gebantys derinti technines žinias ir vadovavimo kompetencijas.

    Didžiausi atlyginimų „lubų“ skaičiai fiksuojami gamybos įmonių vadovų grandyje. Tai rodo, kad įmonėms itin svarbūs žmonės, atsakingi už visos gamyklos veiklos rezultatus, procesus ir komandas.

    Ataskaitoje pabrėžiama ir tai, kad galutinis užmokestis priklauso ne tik nuo pareigų pavadinimo, bet ir nuo įmonės dydžio, darbo stažo bei atsakomybės apimties. Dėl to rinkoje matomos gana plačios atlyginimų „žirklės“ net tose pačiose pozicijose.

    Kurios pareigos pramonėje apmokamos geriausiai?

    Daugiausia, remiantis pateiktais duomenimis, gali uždirbti gamyklos vadovas (Plant Manager) – nuo 23 iki 65 tūkst. zl brutto per mėnesį. Kaip „standartinė“ dažniausiai minima apie 35 tūkst. zl brutto siekianti alga.

    Tarp aukščiausiai apmokamų pozicijų yra ir operacijų direktorius – nurodomas 23–45 tūkst. zl brutto intervalas, o dažniausiai pasitaikanti suma siekia apie 30 tūkst. zl brutto per mėnesį.

    Solidžių atlyginimų gali tikėtis ir gamybos vadovai. Šiai pozicijai pateikiamos 14–28 tūkst. zl brutto ribos, o dažniausiai sutartyse fiksuojama suma – apie 20 tūkst. zl brutto.

    Atlyginimai ne tik direktoriams

    Ataskaita rodo, kad gerai apmokamos gali būti ir žemesnės grandies vadovaujančios pareigos, susijusios su kasdiene gamybos priežiūra. Pavyzdžiui, pamainos vadovui nurodomas 10–15 tūkst. zl brutto diapazonas, dažniausiai – apie 12 tūkst. zl brutto.

    Komandos vadovo (team leader) atlyginimai, remiantis apžvalga, siekia 7–11 tūkst. zl brutto, o dažniausiai minimas lygis – apie 9 tūkst. zl brutto per mėnesį.

    Šie skaičiai išryškina bendrą tendenciją: didesnius uždarbius pramonėje gali užsitikrinti ne vien aukščiausio lygio vadovai, bet ir tie, kurie tiesiogiai koordinuoja gamybos procesus ir komandas.

    Kokios studijos didina šansus pramonėje?

    Norintys siekti karjeros šiame sektoriuje paprastai renkasi technines ir inžinerines kryptis, o taip pat sritis, susijusias su procesų valdymu. Tarp ataskaitoje minimų perspektyvių studijų krypčių – automatika ir robotika, mechatronika, elektrotechnika, mechanika ir mašinų gamyba, logistika, taip pat gamybos inžinerija ir vadyba.

    Vis dėlto vien diplomo dažniausiai neužtenka, jei tikslas – aukščiausio lygio atlygis. Pažymima, kad geriausiai apmokamas direktorių pareigas dažniausiai užima praktikai, turintys ilgametę patirtį ir per laiką prisiėmę vis daugiau atsakomybės.

  • GUS duomenys: Piekaruose Śląskė per metus dirbančių sumažėjo 13,5 proc. – regione ryškėja krizė

    Lenkijos darbo rinka auga netolygiai: kai kuriose vietovėse darbo vietų daugėja, kitur jų sparčiai mažėja. Naujausi Lenkijos statistikos (GUS) duomenys rodo ypač sudėtingą situaciją dalyje Silezijos (Śląskės) regiono.

    Didžiausias procentinis dirbančiųjų skaičiaus kritimas fiksuotas Piekaruose Śląskė (Piekary Śląskie) – per metus, skaičiuojant iki 2026 metų gegužės, čia dirbančių sumažėjo 13,5 proc.

    Toks nuosmukis reiškia apie 1,9 tūkst. darbo vietų praradimą: mieste liko maždaug 12,2 tūkst. dirbančių žmonių. Praktikoje tai reiškia mažiau pasirinkimo ieškantiems naujo darbo ir didesnę konkurenciją dėl laisvų pozicijų.

    Analizėje pabrėžiama, kad mažesniuose miestuose vieno stambaus darbdavio problemos gali greitai atsiliepti visai vietos ekonomikai – nuo pajamų mažėjimo iki išaugusio neapibrėžtumo šeimoms, kurios priklauso nuo kelių didelių įmonių.

    Piekarai Śląskė – didžiausias kritimas

    Duomenimis paremtoje apžvalgoje Piekarai Śląskė įvardijami kaip šalies „lyderis“ pagal procentinį užimtumo mažėjimą. Viena iš minimų priežasčių – vykstanti kasybos sektoriaus transformacija, kuri Silezijoje tiesiogiai veikia darbo vietų skaičių.

    Taip pat nurodoma, kad statistikai įtakos galėjo turėti dalies darbuotojų persikėlimas dirbti į netolimą Bytomą – ten per tą patį laikotarpį dirbančių padaugėjo 820.

    Racibórzo apylinkėse – tūkstančiais mažiau dirbančių

    Problemos palietė ir Racibórzą bei aplinkines savivaldybes. Visame Racibórzo paviete per metus dirbančių sumažėjo apie 2,1 tūkst., arba 5,1 proc.

    Prie to prisidėjo sukrėtimai stambiuose gamybos objektuose: minimi „Rafako“ bankrotas ir „Henkel“ gamyklos uždarymas, su planuotais atleidimais, kurie iš viso siekė apie 850 žmonių. Darbo vietų mažėjimas neaplenkė ir restruktūrizuojamos „Odlewnia Rafamet“ Kuźnia Raciborskoje.

    Vis dėlto tekste įvardijama ir galima pozityvi kryptis: „Jelcz“, priklausanti Lenkijos gynybos pramonės grupei (PGZ), paskelbė apie maždaug 470 mln. zlotų investiciją buvusiose „Rafako“ patalpose, kuri turėtų sukurti 200 naujų darbo vietų.

    Visos Śląskės balansas ir augantys miestai

    Apžvalgoje pažymima, kad visa Śląskės vaivadija per metus neteko 0,9 proc. dirbančiųjų – regiono mastu tai sudaro apie 15 tūkst. etatų mažiau.

    Tuo pat metu didžiuosiuose miestuose matomi priešingi procesai: Varšuvoje dirbančių padaugėjo 29,9 tūkst., Gdanske – 9,5 tūkst. Procentiniu augimu išsiskyrė Didžiosios Lenkijos (Wielkopolska) Grodzisko pavietas, kur dirbančių padaugėjo 12,8 proc.

  • Lenkija skilinėja per pusę: vienur tūkstančiai naujų darbo vietų, kitur per metus dingo 13,5 proc.

    Lenkijos darbo rinka pastaraisiais metais vis aiškiau dalijasi į dvi skirtingas realybes: didmiesčiai ir logistikos mazgai pritraukia darbuotojus, o dalis pramoninių regionų susiduria su traukimosi spiralėmis. Naujausi Lenkijos statistikos institucijų duomenys rodo, kad užimtumo pokyčiai skirtinguose miestuose ir apskrityse skiriasi kartais, o tai tiesiogiai veikia atlyginimų dinamiką ir migraciją šalies viduje.

    Ryškiausias augimo pavyzdys išlieka Varšuva, kur per metus įdarbintų žmonių skaičius padidėjo beveik 30 000. Tai atspindi sostinės vaidmenį kaip pagrindinio paslaugų, verslo centrų, technologijų ir valstybės institucijų traukos taško, kuriame naujos darbo vietos dažnai kuriamos sparčiau nei kituose regionuose.

    Stiprėjantis užimtumas fiksuojamas ir šiaurinėje šalies dalyje, ypač Gdanske ir jo apylinkėse. Čia darbo vietų kūrimą paprastai skatina uosto infrastruktūros plėtra, logistikos grandinių augimas ir projektai, susiję su energetika bei pramonės modernizavimu, o paslaugų sektoriuje papildomą impulsą suteikia turizmo sezoniškumas.

    Kur užimtumas augo sparčiausiai?

    Įdomu tai, kad geriausi procentiniai rezultatai ne visuomet priklauso vien didmiesčiams. Kai kuriose mažesnėse vietovėse užimtumas šoktelėjo dviženkliu tempu, o augimą dažniausiai palaikė patogi geografinė padėtis prie pagrindinių kelių, investicijos į sandėliavimo infrastruktūrą ir nauji gamybos projektai.

    Tokiose teritorijose darbdaviai dažnai ieško ne tik vairuotojų ar sandėlio darbuotojų, bet ir planavimo, tiekimo grandinės valdymo, kokybės kontrolės specialistų. Praktikoje tai reiškia, kad darbo pasiūlymų spektras plečiasi, tačiau kartu kyla ir konkurencija dėl kvalifikuotos darbo jėgos.

    Juodieji taškai žemėlapyje

    Kitoje pusėje – Silezijos regionas, kuriame per metus bendrai sumažėjo apie 15 000 darbo vietų. Nors ši teritorija tradiciškai siejama su sunkiosios pramonės pertvarka, kritimai dažnai susiję ir su platesnėmis gamybos grandinių korekcijomis, įmonių restruktūrizavimu bei senų pajėgumų uždarymu.

    Ypač skaudūs pokyčiai fiksuojami Racibórzo apylinkėse, kur per 12 mėnesių užimtumas sumažėjo apie 5,1 proc. Tokiose vietovėse kiekvienas stambesnis darbdavio sprendimas smarkiai paveikia vietos ekonomiką: mažėja vartojimas, silpnėja smulkusis verslas, didėja spaudimas savivaldybių biudžetams.

    Dar dramatiškesnį procentinį kritimą patyrė Piekary Śląskie, kur per metus, remiantis skelbiamais vertinimais, dingo apie 13,5 proc. darbo vietų. Ekspertai tokiais atvejais akcentuoja ne vien pramonės pokyčius, bet ir susisiekimo problemas, kai prastas viešasis transportas riboja galimybes kasdien važinėti dirbti į didesnius darbo centrus.

    Kas šiandien kuria darbo vietas?

    Lenkijoje ryškėja keli aiškūs užimtumo varikliai, kurie dažniausiai lemia, kodėl vienos teritorijos auga, o kitos traukiasi. Pirmiausia tai logistika ir transportas, kuriuos stiprina e. prekybos apimtys, regioninių sandėlių tinklai ir Lenkijos, kaip tranzitinės šalies, vaidmuo Europos tiekimo grandinėse.

    Antrasis veiksnys – stambūs infrastruktūros projektai, ypač uostuose ir jų prieigose, nes tokios investicijos sukuria ilgą darbo vietų grandinę nuo statybų iki eksploatacijos. Trečiasis – gynybos pramonė, kuri, augant viešiesiems užsakymams ir modernizuojant pajėgumus, kai kuriose vietovėse tampa realia alternatyva prarastoms pramonės darbo vietoms.

    Ilgalaikėje perspektyvoje daug lems tai, ar regionai sugebės pritraukti naujų investicijų ir persikvalifikavimui reikalingą infrastruktūrą, įskaitant mokymus ir DI taikymą gamyboje bei logistikoje. Darbo ieškantiems tai vis dažniau reiškia paprastą taisyklę: daugiau galimybių ten, kur auga modernių paslaugų, logistikos ir aukštesnės pridėtinės vertės pramonės segmentai.

  • Lenkijos ekonomika vis labiau priklauso nuo ukrainiečių darbuotojų: ką darys jie po karo?

    Naujausi Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS duomenys rodo, kad šalies darbo rinka vis labiau remiasi atvykusiais iš Ukrainos. Gegužės pabaigoje apdraustųjų, turinčių ukrainietišką pasą, skaičius siekė 891 500 – per metus jis išaugo daugiau nei 10 proc.

    Šis augimas svarbus ne tik statistikai: daugelyje sektorių Ukrainos piliečiai tapo vienu pagrindinių darbuotojų šaltinių. Jie dažniausiai dirba pramonės perdirbime, statybose, logistikoje ir paslaugų srityje – ten, kur įmonėms sunkiausia rasti vietinių darbuotojų.

    Kas nutiks pasibaigus karui?

    Darbdaviams nerimą kelia ne vien dabartinė priklausomybė nuo atvykėlių, bet ir tai, kas bus pasibaigus karui. Personalo bendrovės Personnel Service parengtas Lenkijos darbo rinkos barometras 2026 metais parodė, kad 38 proc. apklaustų ukrainiečių neplanuoja grįžti į tėvynę, o 17 proc. norėtų išvykti iš Lenkijos iškart, kai tik baigsis karo veiksmai.

    Dar 16 proc. svarsto grįžti per 1–2 metus po karo pabaigos. Tokie skaičiai reiškia, kad dalis šiandieninės darbo jėgos gali arba sugrįžti į Ukrainą, arba persikelti į kitas Europos šalis, kur atlyginimai ir socialinės garantijos dažnai patrauklesnės.

    Socialinės politikos dilema

    Lenkijoje tuo pat metu stiprėja diskusijos dėl paramos ir socialinių išmokų ukrainiečiams, o šios nuotaikos persikelia ir į politinius sprendimus. Ekspertai įspėja, kad bandymai „atšaldyti“ paramą gali turėti ne tik socialinių, bet ir grynai ekonominių pasekmių.

    „Tam tikra prasme šiandien elgiamės taip, kaip anksčiau Didžioji Britanija elgėsi su imigrantais iš Lenkijos: norėjo pigios darbo jėgos, bet be papildomų išlaidų, pavyzdžiui, socialinei pagalbai“, – sakė sociologas dr. Jacek Kucharczyk iš Viešųjų reikalų instituto.

    Jo vertinimu, trumparegiška politika anksčiau atsisuko prieš pačią Jungtinę Karalystę, o panašus scenarijus gali kartotis ir Lenkijoje. Jei parama mažės, daliai šeimų sprendimas išvykti gali tapti paprastesnis, ypač turint omenyje konkurenciją dėl darbuotojų Vakarų Europoje.

    Ukraina taip pat skatina grįžti

    Migracijos kryptį lems ne tik Lenkijos sprendimai, bet ir Ukrainos politika. Ukrainos valdžia viešai siekia susigrąžinti savo piliečius, nes šalies ekonomikai ir atstatymui reikės darbo jėgos, specialistų bei mokesčių mokėtojų.

    Tarp priemonių minimos ir praktinės integracijos bei grįžimo iniciatyvos, įskaitant skaitmenines platformas, skirtas palengvinti sugrįžimą ir prisitaikymą. Jei tokios priemonės taps veiksmingos, dalis ukrainiečių gali pasirinkti grįžti net ir turėdami darbo galimybių Lenkijoje.

    Lenkijai tai reiškia aiškią užduotį: jei ekonomika iš tiesų priklauso nuo ukrainiečių darbuotojų, vien darbo skelbimų ir kvietimų nepakaks. Ilgalaikį apsisprendimą labiausiai lemia stabilios taisyklės, prognozuojama socialinė politika, aiškios integracijos sąlygos ir reali karjeros perspektyva.

  • Tysiące etatų gali dingti Lenkijoje: atleidimų banga plečiasi už technologijų sektoriaus

    Pasaulio darbo rinkoje ryškėja nauja atleidimų banga, kuri pirmiausia palietė technologijų įmones, tačiau vis dažniau persimeta ir į kitus sektorius. Analitikai tai sieja su lėtesniu augimu po pandemijos, kaštų mažinimu ir tuo, kaip greitai įmonėse diegiamas dirbtinis intelektas.

    Atleidimų mastą technologijų sektoriuje seka platforma Layoffs.fyi: šiemet daugiau nei 120 bendrovių jau sumažino darbuotojų skaičių, o bendrai pranešta apie daugiau nei 100 000 panaikintų darbo vietų. Tarp gerai žinomų pavyzdžių minimas „Amazon“, per kelis mėnesius atsisakęs maždaug 30 000 darbuotojų, o „Block“ viešai skelbė planus mažinti komandą iki 40 proc.

    Nors tokie skaičiai labiausiai matomi JAV rinkoje, pokyčiai juntami ir arčiau Lietuvos. Lenkijos verslo žiniasklaida pastebi, kad šalyje darbdaviai tampa atsargesni: mažėja naujų darbo pasiūlymų, dažnėja kalbos apie restruktūrizacijas ir išlaidų karpymą.

    Kas stumia atleidimų bangą?

    Ekspertai pabrėžia, kad dirbtinis intelektas ne visada tiesiogiai „pakeičia“ žmogų, tačiau keičia darbo pasidalijimą. Įmonės dažniau mažina pozicijas, kuriose daug pasikartojančių užduočių, o tuo pačiu didina poreikį žmonėms, gebantiems valdyti procesus, duomenis ir automatizavimo sprendimus.

    Kartu su technologijų sektoriumi vis dažniau minimos logistikos ir sandėliavimo sritys, taip pat tos industrijos, kurios pandemijos metais agresyviai didino darbuotojų skaičių. Kai paklausa normalizuojasi, darbdaviai linkę grįžti prie efektyvumo, o dalį funkcijų perkurti pasitelkiant automatizaciją.

    Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui?

    Lenkijoje atleidimų apimtys kol kas mažesnės nei JAV technologijų rinkoje, tačiau kryptis panaši: darbdaviai atsargiau samdo, atidžiau vertina biudžetus ir dažniau peržiūri komandas. Tokios nuotaikos paprastai pirmiausia pasimato darbo skelbimų sraute ir vidinėse optimizacijose, o vėliau persikelia į platesnę ekonomiką.

    Darbuotojams tai signalas, kad labiausiai augs paklausa kompetencijoms, susijusioms su skaitmenizacija, duomenų analize ir procesų automatizavimu. Kita vertus, rizika didėja pareigoms, kurių turinį lengva standartizuoti ir perkelti į automatizuotus sprendimus.

    „Darbo rinkos duomenys rodo, kad mažėja darbo pasiūlymų, o vis daugiau įmonių skelbia apie restruktūrizaciją ir kaštų mažinimą“, – teigiama apžvalgose.

  • Be migrantų Lenkijos ekonomika lėtėtų: dirbančių užsieniečių jau 1 139 400, rodo GUS

    Darbo rinką spaudžia demografija

    Lenkijos darbo rinką vis labiau formuoja demografinės tendencijos: mažėja darbingo amžiaus gyventojų, o įmonėms tampa sunkiau rasti darbuotojų. Lenkijos statistikos tarnybos GUS duomenimis, 2025 metų spalio pabaigoje šalyje dirbo apie 1 139 400 užsieniečių, tai yra maždaug 7 proc. daugiau nei prieš metus.

    GUS taip pat fiksuoja, kad 2025 metų pabaigoje darbingo amžiaus grupėje buvo apie 21,7 mln. žmonių, maždaug 128 000 mažiau nei 2024 metais. Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia didesnį spaudimą atlyginimams, lėtesnį įmonių plėtros tempą ir didesnę konkurenciją dėl darbuotojų tarp sektorių.

    Migrantai svarbūs ne tik įdarbinimui

    Verslas pabrėžia, kad užsieniečiai užpildo ne tik laisvas darbo vietas, bet ir didina vidaus vartojimą, nes dalį uždarbio išleidžia vietos prekėms ir paslaugoms. Įvairių vertinimų teigimu, darbo migrantų indėlis į Lenkijos bendrąjį vidaus produktą gali sudaryti apie 5–10 proc., todėl jų reikšmė ekonomikai vertinama plačiau nei vien darbo jėgos trūkumo kompensavimas.

    GUS skelbė, kad užsieniečiai Lenkijoje 2024 metais didžiąją dalį išlaidų skyrė prekėms ir paslaugoms, o ypač augo išlaidos apgyvendinimui bei maitinimui. Tai rodo, kad migracija veikia ne tik gamybą ar paslaugų teikimą, bet ir mažmeninę prekybą, viešbučius bei restoranus.

    „Migracija padeda išlaikyti ekonomikos augimą, o migrantai yra ne tik darbuotojai, bet ir vartotojai, kurie pinigus palieka Lenkijos įmonėse“, – sakė „McDonald’s Polska“ korporatyvinių ryšių ir poveikio direktorė Anna Papka.

    Teisė ir integracija lemia konkurencingumą

    Darbdaviai akcentuoja, kad ekonomikai svarbios ne tik migracijos apimtys, bet ir procedūrų greitis, aiškumas bei nuspėjamumas. Nuo 2025 metų birželio 1 dienos Lenkijoje įsigaliojo migracijos reguliavimo pokyčiai, kuriais siekta sugriežtinti ir kartu skaitmenizuoti procesus, susijusius su įdarbinimu, studijomis ir vizų sistema.

    Nors teisės aktuose numatyta, kad sprendimai dėl leidimų dirbti turėtų būti priimami per mėnesį, o sudėtingesniais atvejais per du mėnesius, praktikoje darbdaviai vis dar mini ilgas legalizavimo procedūras. Verslo apklausose tarp dažniausiai įvardijamų kliūčių dominuoja laukimo laikas dokumentams ir procedūrų sudėtingumas, o tai apsunkina planavimą ir didina darbuotojų kaitos riziką.

    Kita ne mažiau svarbi tema yra integracija: užsieniečių apsisprendimą likti šalyje lemia ne vien atlyginimas, bet ir gyvenimo kokybė, būsto prieinamumas, viešųjų paslaugų pasiekiamumas bei darbdavio ir savivaldos teikiama pagalba. Todėl, siekiant išlaikyti konkurencingą ekonomiką, Lenkijai svarbu ne tik pritraukti darbuotojų, bet ir sukurti sąlygas jiems stabiliai įsitvirtinti.