CP v2

Tag: Lenkijos darbo rinka

  • Lenkijos ekonomika vis labiau priklauso nuo ukrainiečių darbuotojų: ką darys jie po karo?

    Naujausi Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS duomenys rodo, kad šalies darbo rinka vis labiau remiasi atvykusiais iš Ukrainos. Gegužės pabaigoje apdraustųjų, turinčių ukrainietišką pasą, skaičius siekė 891 500 – per metus jis išaugo daugiau nei 10 proc.

    Šis augimas svarbus ne tik statistikai: daugelyje sektorių Ukrainos piliečiai tapo vienu pagrindinių darbuotojų šaltinių. Jie dažniausiai dirba pramonės perdirbime, statybose, logistikoje ir paslaugų srityje – ten, kur įmonėms sunkiausia rasti vietinių darbuotojų.

    Kas nutiks pasibaigus karui?

    Darbdaviams nerimą kelia ne vien dabartinė priklausomybė nuo atvykėlių, bet ir tai, kas bus pasibaigus karui. Personalo bendrovės Personnel Service parengtas Lenkijos darbo rinkos barometras 2026 metais parodė, kad 38 proc. apklaustų ukrainiečių neplanuoja grįžti į tėvynę, o 17 proc. norėtų išvykti iš Lenkijos iškart, kai tik baigsis karo veiksmai.

    Dar 16 proc. svarsto grįžti per 1–2 metus po karo pabaigos. Tokie skaičiai reiškia, kad dalis šiandieninės darbo jėgos gali arba sugrįžti į Ukrainą, arba persikelti į kitas Europos šalis, kur atlyginimai ir socialinės garantijos dažnai patrauklesnės.

    Socialinės politikos dilema

    Lenkijoje tuo pat metu stiprėja diskusijos dėl paramos ir socialinių išmokų ukrainiečiams, o šios nuotaikos persikelia ir į politinius sprendimus. Ekspertai įspėja, kad bandymai „atšaldyti“ paramą gali turėti ne tik socialinių, bet ir grynai ekonominių pasekmių.

    „Tam tikra prasme šiandien elgiamės taip, kaip anksčiau Didžioji Britanija elgėsi su imigrantais iš Lenkijos: norėjo pigios darbo jėgos, bet be papildomų išlaidų, pavyzdžiui, socialinei pagalbai“, – sakė sociologas dr. Jacek Kucharczyk iš Viešųjų reikalų instituto.

    Jo vertinimu, trumparegiška politika anksčiau atsisuko prieš pačią Jungtinę Karalystę, o panašus scenarijus gali kartotis ir Lenkijoje. Jei parama mažės, daliai šeimų sprendimas išvykti gali tapti paprastesnis, ypač turint omenyje konkurenciją dėl darbuotojų Vakarų Europoje.

    Ukraina taip pat skatina grįžti

    Migracijos kryptį lems ne tik Lenkijos sprendimai, bet ir Ukrainos politika. Ukrainos valdžia viešai siekia susigrąžinti savo piliečius, nes šalies ekonomikai ir atstatymui reikės darbo jėgos, specialistų bei mokesčių mokėtojų.

    Tarp priemonių minimos ir praktinės integracijos bei grįžimo iniciatyvos, įskaitant skaitmenines platformas, skirtas palengvinti sugrįžimą ir prisitaikymą. Jei tokios priemonės taps veiksmingos, dalis ukrainiečių gali pasirinkti grįžti net ir turėdami darbo galimybių Lenkijoje.

    Lenkijai tai reiškia aiškią užduotį: jei ekonomika iš tiesų priklauso nuo ukrainiečių darbuotojų, vien darbo skelbimų ir kvietimų nepakaks. Ilgalaikį apsisprendimą labiausiai lemia stabilios taisyklės, prognozuojama socialinė politika, aiškios integracijos sąlygos ir reali karjeros perspektyva.

  • Tysiące etatų gali dingti Lenkijoje: atleidimų banga plečiasi už technologijų sektoriaus

    Pasaulio darbo rinkoje ryškėja nauja atleidimų banga, kuri pirmiausia palietė technologijų įmones, tačiau vis dažniau persimeta ir į kitus sektorius. Analitikai tai sieja su lėtesniu augimu po pandemijos, kaštų mažinimu ir tuo, kaip greitai įmonėse diegiamas dirbtinis intelektas.

    Atleidimų mastą technologijų sektoriuje seka platforma Layoffs.fyi: šiemet daugiau nei 120 bendrovių jau sumažino darbuotojų skaičių, o bendrai pranešta apie daugiau nei 100 000 panaikintų darbo vietų. Tarp gerai žinomų pavyzdžių minimas „Amazon“, per kelis mėnesius atsisakęs maždaug 30 000 darbuotojų, o „Block“ viešai skelbė planus mažinti komandą iki 40 proc.

    Nors tokie skaičiai labiausiai matomi JAV rinkoje, pokyčiai juntami ir arčiau Lietuvos. Lenkijos verslo žiniasklaida pastebi, kad šalyje darbdaviai tampa atsargesni: mažėja naujų darbo pasiūlymų, dažnėja kalbos apie restruktūrizacijas ir išlaidų karpymą.

    Kas stumia atleidimų bangą?

    Ekspertai pabrėžia, kad dirbtinis intelektas ne visada tiesiogiai „pakeičia“ žmogų, tačiau keičia darbo pasidalijimą. Įmonės dažniau mažina pozicijas, kuriose daug pasikartojančių užduočių, o tuo pačiu didina poreikį žmonėms, gebantiems valdyti procesus, duomenis ir automatizavimo sprendimus.

    Kartu su technologijų sektoriumi vis dažniau minimos logistikos ir sandėliavimo sritys, taip pat tos industrijos, kurios pandemijos metais agresyviai didino darbuotojų skaičių. Kai paklausa normalizuojasi, darbdaviai linkę grįžti prie efektyvumo, o dalį funkcijų perkurti pasitelkiant automatizaciją.

    Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui?

    Lenkijoje atleidimų apimtys kol kas mažesnės nei JAV technologijų rinkoje, tačiau kryptis panaši: darbdaviai atsargiau samdo, atidžiau vertina biudžetus ir dažniau peržiūri komandas. Tokios nuotaikos paprastai pirmiausia pasimato darbo skelbimų sraute ir vidinėse optimizacijose, o vėliau persikelia į platesnę ekonomiką.

    Darbuotojams tai signalas, kad labiausiai augs paklausa kompetencijoms, susijusioms su skaitmenizacija, duomenų analize ir procesų automatizavimu. Kita vertus, rizika didėja pareigoms, kurių turinį lengva standartizuoti ir perkelti į automatizuotus sprendimus.

    „Darbo rinkos duomenys rodo, kad mažėja darbo pasiūlymų, o vis daugiau įmonių skelbia apie restruktūrizaciją ir kaštų mažinimą“, – teigiama apžvalgose.

  • Be migrantų Lenkijos ekonomika lėtėtų: dirbančių užsieniečių jau 1 139 400, rodo GUS

    Darbo rinką spaudžia demografija

    Lenkijos darbo rinką vis labiau formuoja demografinės tendencijos: mažėja darbingo amžiaus gyventojų, o įmonėms tampa sunkiau rasti darbuotojų. Lenkijos statistikos tarnybos GUS duomenimis, 2025 metų spalio pabaigoje šalyje dirbo apie 1 139 400 užsieniečių, tai yra maždaug 7 proc. daugiau nei prieš metus.

    GUS taip pat fiksuoja, kad 2025 metų pabaigoje darbingo amžiaus grupėje buvo apie 21,7 mln. žmonių, maždaug 128 000 mažiau nei 2024 metais. Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia didesnį spaudimą atlyginimams, lėtesnį įmonių plėtros tempą ir didesnę konkurenciją dėl darbuotojų tarp sektorių.

    Migrantai svarbūs ne tik įdarbinimui

    Verslas pabrėžia, kad užsieniečiai užpildo ne tik laisvas darbo vietas, bet ir didina vidaus vartojimą, nes dalį uždarbio išleidžia vietos prekėms ir paslaugoms. Įvairių vertinimų teigimu, darbo migrantų indėlis į Lenkijos bendrąjį vidaus produktą gali sudaryti apie 5–10 proc., todėl jų reikšmė ekonomikai vertinama plačiau nei vien darbo jėgos trūkumo kompensavimas.

    GUS skelbė, kad užsieniečiai Lenkijoje 2024 metais didžiąją dalį išlaidų skyrė prekėms ir paslaugoms, o ypač augo išlaidos apgyvendinimui bei maitinimui. Tai rodo, kad migracija veikia ne tik gamybą ar paslaugų teikimą, bet ir mažmeninę prekybą, viešbučius bei restoranus.

    „Migracija padeda išlaikyti ekonomikos augimą, o migrantai yra ne tik darbuotojai, bet ir vartotojai, kurie pinigus palieka Lenkijos įmonėse“, – sakė „McDonald’s Polska“ korporatyvinių ryšių ir poveikio direktorė Anna Papka.

    Teisė ir integracija lemia konkurencingumą

    Darbdaviai akcentuoja, kad ekonomikai svarbios ne tik migracijos apimtys, bet ir procedūrų greitis, aiškumas bei nuspėjamumas. Nuo 2025 metų birželio 1 dienos Lenkijoje įsigaliojo migracijos reguliavimo pokyčiai, kuriais siekta sugriežtinti ir kartu skaitmenizuoti procesus, susijusius su įdarbinimu, studijomis ir vizų sistema.

    Nors teisės aktuose numatyta, kad sprendimai dėl leidimų dirbti turėtų būti priimami per mėnesį, o sudėtingesniais atvejais per du mėnesius, praktikoje darbdaviai vis dar mini ilgas legalizavimo procedūras. Verslo apklausose tarp dažniausiai įvardijamų kliūčių dominuoja laukimo laikas dokumentams ir procedūrų sudėtingumas, o tai apsunkina planavimą ir didina darbuotojų kaitos riziką.

    Kita ne mažiau svarbi tema yra integracija: užsieniečių apsisprendimą likti šalyje lemia ne vien atlyginimas, bet ir gyvenimo kokybė, būsto prieinamumas, viešųjų paslaugų pasiekiamumas bei darbdavio ir savivaldos teikiama pagalba. Todėl, siekiant išlaikyti konkurencingą ekonomiką, Lenkijai svarbu ne tik pritraukti darbuotojų, bet ir sukurti sąlygas jiems stabiliai įsitvirtinti.