CP v2

Tag: Lenkijos ekonomika

  • Lenkijoje daugiau nei 70 proc. santaupų guli bankuose: kodėl tai stabdo investicijas ir augimą

    Daugiau nei 70 proc. Lenkijos gyventojų santaupų laikoma bankuose, todėl pinigai tik ribotai pasiekia kapitalo rinką ir įmonių investicijas. Tokią situaciją XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose aptarė bankų, reguliuotojų ir rinkos institucijų atstovai.

    Diskusijos esmė paprasta: indėliai užtikrina saugumą ir likvidumą, tačiau ekonomikos augimą labiausiai „maitina“ investicijos į verslo plėtrą, technologijas ir produktyvumą. Kai didžioji santaupų dalis nusėda trumpalaikiuose produktuose, vietinės biržos ir fondai sunkiau pritraukia vidaus kapitalą.

    Pasak diskusijoje dalyvavusių ekspertų, tai lemia ir antrinis efektas: kapitalo rinkoje trūkstant vietinių lėšų, įmonės labiau priklauso nuo skolinto finansavimo arba užsienio investuotojų. Tokia priklausomybė ypač išryškėja neapibrėžtumo laikotarpiais, kai rizikos apetitas mažėja, o finansavimo kaina kyla.

    Kas trukdo pereiti prie investavimo?

    Vienas dažniausiai įvardytų barjerų yra finansinio raštingumo ir įpročių klausimas. Bankų sektoriaus atstovai pabrėžė, kad visuomenė dažnai neatskiria santaupų, skirtų nenumatytiems atvejams, nuo ilgalaikio turto auginimo, kuriam paprastai reikia investavimo.

    „Mūsų visuomenės finansinių žinių lygis yra žemesnis už Europos Sąjungos vidurkį, o skirtumas tarp taupymo ir investavimo ne visada suprantamas“, – sakė ING Bank Śląski viceprezidentas Marcin Giżycki.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į bankų sektoriaus perteklinį likvidumą: indėlių yra daug, o kreditavimo paklausa iš įmonių pusės ne visada auga. Priežastys siejamos su teisinio reguliavimo neapibrėžtumu ir atsargesniais verslo sprendimais, kai sunkiau planuoti investicijas keliems metams į priekį.

    Diskusijoje dalyvavęs Lenkijos senato narys Adam Szejnfeld akcentavo ir istorinius veiksnius bei vartojimo kultūros stiprėjimą, mažinantį galimybes kaupti. Jo vertinimu, įpročius keisti gali padėti naujos priemonės, tačiau vien jų nepakaks, jei visuomenė nematys aiškios naudos ir paprastų taisyklių.

    Kodėl pensijai „vien taupyti“ neužtenka

    Varšuvos vertybinių popierių biržos vadovas Tomasz Bardziłowski kongrese pabrėžė, kad ilgalaikiam tikslui, pavyzdžiui, pensijai, vien taupymas dažnai neužtikrina norimo rezultato. Jo argumentas remiasi tuo, kad realią grąžą ilguoju laikotarpiu dažniau sukuria investicijos, o ne lėšų laikymas mažos rizikos sąskaitose.

    „Nėra prasmės vien taupyti pensijai, į ateitį reikia investuoti“, – sakė Tomasz Bardziłowski.

    Viešojo sektoriaus atstovai diskusijoje papildė, kad žmonėms svarbu aiškiai atsakyti į klausimą, kam konkrečiai kaupiama, nes tuomet lengviau išlaikyti discipliną. Buvo pabrėžta ir elgsenos ekonomikos logika: atsisakius šiandienos vartojimo, nauda juntama vėliau, todėl sprendimui reikia aiškaus „atlygio“ mechanizmo ir pasitikėjimo sistema.

    Naujos priemonės ir „kritinės masės“ problema

    Tarp aptartų sprendimų minėtas asmeninių investavimo sąskaitų modelis, kurio tikslas būtų paprasčiau nukreipti dalį indėlių į ilgalaikes investicijas. Vis dėlto dalyviai atkreipė dėmesį, kad vien gero produkto neužtenka: būtina aiški komunikacija, paprastas naudojimas, prognozuojamos taisyklės ir nuoseklus finansinis švietimas.

    Kita rizika – ribotas mastas. Jei didžiausios galimos įmokų sumos ar paskatos yra per mažos, kapitalo rinkoje nesusidaro pakankama vidaus lėšų „kritinė masė“, kuri realiai pakeistų finansavimo struktūrą ir padidintų vietos investuotojų vaidmenį.

    Ekspertai kongrese sutiko, kad trumpalaikės santaupos yra būtinos finansiniam saugumui, tačiau ilgojo laikotarpio ekonomikos variklis yra produktyvios investicijos. Todėl pagrindinė užduotis – sukurti sąlygas, kad bent dalis bankuose laikomų lėšų būtų nukreipta į ilgalaikius instrumentus, kartu mažinant riziką vartotojui ir didinant pasitikėjimą rinka.

  • Lenkijos įmonės nustebino atsparumu krizei: verslas mažiau skundžiasi, labiau investuoja į pokyčius

    Lenkijos įmonės pastaraisiais metais pademonstravo išskirtinį gebėjimą greitai prisitaikyti prie išorinių sukrėtimų – nuo pandemijos padarinių iki karo Ukrainoje ir besikeičiančių pasaulinių tiekimo grandinių. Ekonomistų ir verslo lyderių vertinimu, šis lankstumas tampa apčiuopiama konkurencine persvara, o ne vien gražiai skambančia fraze.

    Tai pabrėžiama ir analizuojant dešimtis pokalbių su įmonių vadovais bei verslo asociacijų atstovais, kuriuose ryškėja bendras leitmotyvas: nuotaikos rinkoje tapo labiau darbinės, mažiau emocingos. Vietoj įprasto nerimo dėl brangstančio darbo ir darbuotojų trūkumo vis dažniau kalbama apie praktinius sprendimus, kaip išlaikyti tempą ir rasti augimo nišų.

    Konkurencija ir demografija spaudžia

    Lenkijos verslas, kaip ir kitos Europos ekonomikos, susiduria su struktūriniais iššūkiais: mažėjančiu darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi ir vis aštresne konkurencija iš išorės. Ypač dažnai minima Kinijos gamintojų spaudimas, kai į Europos rinką patenka vis daugiau technologiniu požiūriu pažangių galutinių produktų.

    Verslo atstovai šią konkurenciją neretai vadina nelygia, nes Europos įmonėms tenka didesnė reguliacinė našta, griežtesni aplinkosaugos ir darbuotojų apsaugos reikalavimai. Kartu akcentuojama, kad tikslas nėra mažinti standartus, o ieškoti būdų suvienodinti sąlygas, kad konkurencija būtų sąžiningesnė.

    Trys kryptys, kaip sprendžiamas darbuotojų trūkumas

    Darbo jėgos stygius Lenkijoje išlieka viena opiausių temų, tačiau įmonės vis rečiau apsiriboja skundais. Praktikoje ryškėja trys kryptys: darbuotojų pritraukimas iš užsienio, investicijos į technologijas ir kryptingas kompetencijų ugdymas pačiose organizacijose.

    Imigracija kai kuriuose sektoriuose tampa trumpuoju keliu užpildyti spragas, tačiau ji priklauso nuo politinio klimato ir administracinių procedūrų. Todėl lygiagrečiai auga dėmesys automatizacijai, robotizacijai ir skaitmenizacijai, nors pripažįstama, kad investicijų mastas dar ne visur pakankamas, o kai kurių darbų, pavyzdžiui, statybose, technologijomis greitai nepakeisi.

    Trečia kryptis – darbuotojų ugdymas ir išlaikymas, kai įmonės vis dažniau siūlo aiškias karjeros trajektorijas, mokymus ir ne vien atlyginimu paremtas motyvavimo priemones. Vis labiau įsitvirtina praktika talentus „auginti“ dar mokyklose ar universitetuose, nes rinkoje reikiamų kompetencijų paieška tampa brangi ir neprognozuojama.

    Verslas prašo stabilumo, o ne pažadų

    Kita ryški įžvalga – santūrus verslo požiūris į politiką. Įmonių vadovai dažniausiai nesitiki greitų stebuklų, tačiau aiškiai įvardija poreikį stabilumui: mažiau dažnų ir netikėtų reguliacinių pakeitimų, daugiau prognozuojamumo planuojant investicijas ir veiklą.

    Diskusijose taip pat keliama viešųjų pirkimų tema, kur, verslo nuomone, iki šiol pernelyg dažnai dominuodavo vien tik kaina. Norima, kad dideliuose valstybės užsakymuose daugiau reikšmės įgytų tiekimo patikimumas, vietos tiekėjų įtraukimas ir ilgalaikė vertė, kas potencialiai galėtų sumažinti spaudimą iš itin pigių importo srautų.

    Galiausiai vis garsiau kalbama apie įmonių mastelio problemą: kai kurios reguliacinės ir paramos sistemos skatina išlikti mažesniems, nes palankesnės sąlygos dažniau taikomos smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Ekonomistų vertinimu, be pusiausvyros tarp paramos smulkiesiems ir paskatų didėti, bus sunkiau kurti stiprius regioninius žaidėjus, galinčius konkuruoti tarptautiniu mastu.

    Finansų srityje akcentuojama ir investicijų dilema: dalis įmonių renkasi atsargumą, daugiau taupo ir mažiau skolinasi plėtrai. Tokia laikysena padeda išgyventi neapibrėžtumo laikotarpiais, tačiau ilgainiui gali riboti produktyvumo augimą, ypač jei konkurentai sparčiau investuoja į modernizaciją ir DI sprendimus.

  • Lenkijos finansų ministras Impact’26: tikslas per 10 metų patekti į trijų įtakingiausių ES ekonomikų gretas

    Lenkijos finansų ministras Impact’26: tikslas per 10 metų patekti į trijų įtakingiausių ES ekonomikų gretas

    Ambicingas tikslas ir nauja kryptis

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis konferencijoje Impact’26 Poznanėje pareiškė, kad Lenkija per artimiausią dešimtmetį sieks tapti viena iš trijų įtakingiausių Europos Sąjungos ekonomikų. Pasak jo, šalis nebenori būti tik paslaugų ir gamybos baze kitų valstybių technologijoms, o siekia didesnio savarankiškumo ir įtakos formuojant Europos ekonomikos kryptį.

    Ministras akcentavo, kad pasaulio ekonomika įžengė į etapą, kuriame svarbia tampa tiekimo grandinių sauga, gamybos grąžinimas arčiau vartotojų ir konkurencija dėl duomenų, technologijų bei intelektinės nuosavybės. Jo teigimu, būtent šiose srityse šalis nori kurti ilgalaikį pranašumą, o ne tik vykdyti kitų sukurtus procesus.

    „Lenkija nenori ir nebus tik paslaugų užnugaris ir rinka kitų technologijoms. Turime kurti tai, kas duoda įtaką“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Trys ašys: energetika, gynyba ir technologijos

    A. Domańskis išskyrė tris sektorius, kurie, jo vertinimu, taps kertiniais siekiant strateginių tikslų. Pirmasis yra energetika, kur, pasak ministro, be pigesnės ir patikimos elektros neįmanoma pramonės plėtra ir konkurencingumas, o elektrifikacijos krypties atsisakyti nebėra realu.

    Antrasis prioritetas – gynyba ir saugumas. Ministras pabrėžė, kad Lenkija gynybai skiria apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau svarbiausia – lėšų panaudojimo efektyvumas ir technologinė pažanga, kurią spartina karo Ukrainoje patirtys bei nauji sprendimai mūšio lauke.

    Trečioji kryptis – technologinis suverenitetas, įskaitant dirbtinį intelektą ir pramonės modernizavimą. Pasak ministro, pranašumą turės šalys ir įmonės, kurios kontroliuoja duomenis, modelius, intelektinę nuosavybę ir ryšį su vartotoju, o ne tos, kurios vien tik aptarnauja kitų sukurtas sistemas.

    Kapitalo rinka ir vietos verslo stiprinimas

    Kalbėdamas apie ekonominės galios stiprinimą, A. Domańskis pabrėžė vietinio finansavimo svarbą. Jo teigimu, ambicingiems projektams reikia stiprios, atsparios ir diversifikuotos kapitalo rinkos, kuri leistų Lenkijos įmonėms augti neatsiremiant vien į užsienio kapitalą.

    Ministras taip pat minėjo, kad Lenkija dirba su didžiausiomis Europos Sąjungos ekonomikomis vadinamojoje E6 grupėje, siekdama didinti Europos kapitalo rinkų efektyvumą, kartu išlaikant stiprias nacionalines biržas. Tokios iniciatyvos, jo žodžiais, yra svarbios, jei šalis nori ne tik augti, bet ir daryti įtaką bendriems Europos ekonomikos sprendimams.

    Impact’26 Poznanėje yra kasmetinis ekonomikos ir technologijų renginys, suburiantis politikos, verslo ir mokslo lyderius. Šių metų programoje numatytos dešimtys valandų diskusijų apie saugumą, inovacijas, pramonės transformaciją ir Europos konkurencingumą.

  • Lenkija pratęs mažesnių degalų kainų programą CPN: finansų ministras įvardijo datą

    Lenkija pratęs mažesnių degalų kainų programą CPN: finansų ministras įvardijo datą

    Lenkijos vyriausybė nusprendė pratęsti programą CPN, kuria siekiama laikinai sumažinti degalų kainas vartotojams. Finansų ministras Andrzejus Domańskis žurnalistams patvirtino, kad dabartinės priemonės galios mažiausiai iki gegužės pabaigos, o tolesni sprendimai priklausys nuo situacijos rinkoje ir biudžeto galimybių.

    CPN paketas apima kelias mokesčių lengvatas, kurios tiesiogiai veikia kainas degalinėse. Iki gegužės 15 dienos galioja sprendimas mažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat taikomos laikinos akcizo lengvatos. Tokios priemonės dažniausiai pasirenkamos tada, kai naftos kainų ir logistikos svyravimai ima greitai persiduoti į galutinę kainą vartotojams.

    Mokesčių mažinimas ir kainų lubos

    Be PVM ir akcizo korekcijų, Lenkijoje taikomas ir maksimalios degalų kainos mechanizmas: atsakinga institucija darbo dienomis skelbia atnaujinamus orientyrus, pagal kuriuos reguliuojamos kainų lubos. Praktikoje tai leidžia valdžiai greičiau reaguoti į staigesnius šuolius ir riboti kainų kilimą, nors tokie sprendimai paprastai turi aiškią kainą valstybės biudžetui.

    Akcizo mažinimas, apie kurį kalbama CPN kontekste, siejamas su Europos Sąjungos nustatytomis minimaliosiomis ribomis. Tai reiškia, kad erdvė papildomai mažinti mokesčius nėra neribota, todėl vyriausybė vis dažniau kalba apie alternatyvius finansavimo šaltinius, jeigu priemonių reikėtų ilgiau nei kelis mėnesius.

    Biudžetui tai brangus sprendimas

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka anksčiau viešai pripažino, kad programos tęstinumas yra didelis iššūkis valstybės finansams. Pasak jo, vyriausybė svarsto ir kitus instrumentus, įskaitant laikinas taisykles, kurios leistų dalį priemonių kaštų padengti iš energetikos bendrovių ar degalų rinkos dalyvių viršpelnių.

    Finansų ministerija taip pat yra užsiminusi apie planus stiprinti biudžeto pajamas iš viršpelnių apmokestinimo. Viešojoje erdvėje minėta, kad tarp bendrovių, kurios galėtų patekti į tokių priemonių taikymo lauką, yra ir „Orlen“, viena didžiausių regiono naftos perdirbimo bei degalų prekybos grupių.

    Kas gali lemti sprendimus toliau?

    Degalų kainas Europoje artimiausiais mėnesiais lems keli veiksniai: pasaulinė naftos pasiūla, perdirbimo pajėgumų apkrovos, sezoninis paklausos augimas bei geopolitinės įtampos, kurios gali didinti draudimo ir transporto sąnaudas. Vyriausybėms tai reiškia sudėtingą pasirinkimą tarp trumpalaikės pagalbos vairuotojams ir ilgalaikio biudžeto tvarumo.

    Jei lengvatos būtų tęsiamos ilgiau, tikėtina, kad diskusijos dėl tikslinių kompensacijų ar papildomų sektoriaus mokesčių aštrės. Tokie sprendimai dažnai kelia klausimų dėl konkurencijos, investicijų aplinkos ir to, kiek ilgai valstybė gali amortizuoti kainų svyravimus, nepakenkdama viešųjų finansų balansui.

    „Iki gegužės pabaigos CPN bus pratęstas tikrai. Kas bus toliau, pamatysime“, – sakė finansų ministras Andrzejus Domańskis.

  • Skaitmeninė transformacija Lenkijoje iš naujo: Sebastianas Kulczykas įvardijo, ko labiausiai trūksta

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose investuotojas Sebastianas Kulczykas teigė, kad Lenkija skaitmeninę transformaciją iš esmės pradeda iš naujo. Jo mintis paprasta: technologijos šiandien pasiekiamos visur, todėl konkurencinį pranašumą lemia ne įrankiai, o gebėjimas juos paversti pelningu verslu.

    Kulczykas pabrėžė, kad vadinamasis „nulinis taškas“ nėra apie išradimų stoką ar talentų trūkumą. Pasak jo, lūžis vyksta todėl, kad debesija, duomenų infrastruktūra ir DI įrankiai tapo globalia norma, o skirtumą kuria kapitalas, sprendimų greitis ir organizacijų kultūra.

    Technologija tapo infrastruktūra

    Anot investuotojo, šiandien „tas pats“ technologijų rinkinys yra prieinamas Varšuvoje, Katovicuose ar San Fransiske. Tai reiškia, kad vien prieiga prie modernių sprendimų nebėra strateginis pranašumas, o svarbiausiu veiksniu tampa diegimas, produktizacija ir rinkos mastelio pasiekimas.

    Ši tendencija ypač ryški DI srityje, kur bendros paskirties modeliai ir platformos leidžia greitai kurti prototipus, automatizuoti procesus ar gerinti klientų aptarnavimą. Tačiau norint uždirbti, reikia ne tik technologų, bet ir aiškaus verslo modelio, duomenų disciplinos, saugumo bei gebėjimo greitai priimti sprendimus.

    Pagrindinė spraga – drąsaus vietinio kapitalo stoka

    Didžiausią problemą Kulczykas įvardijo kaip vietinio, drąsaus ir didesnę riziką prisiimančio kapitalo trūkumą. Jo teigimu, idėjų ir kompetencijų netrūksta, tačiau per dažnai pritrūkstama finansavimo, leidžiančio įmonei augti neprarandant kontrolės ir svarbiausios vertės kūrimo grandies šalyje.

    Ši problema aktuali daugeliui Vidurio ir Rytų Europos rinkų: ankstyvoje stadijoje startuoliai randa finansavimą, bet vėlesniam augimui reikalingos didesnės investicijos neretai ateina kartu su sprendimų centru persikėlimu į užsienį. Dėl to dalis pelno, intelektinės nuosavybės ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietų galiausiai kuriama ne vietoje.

    „Idėjų yra, tačiau dar nesame sukūrę pakankamai stipraus vietinio kapitalo“, – sakė Sebastianas Kulczykas.

    Talentų netrūksta, bet sistema juos išstumia

    Kalbėdamas apie žmones, Kulczykas akcentavo, kad talentų bazė egzistuoja, tačiau jai reikia sąlygų kurti įmones ir išlaikyti augimą vietoje. Pasak jo, problema dažnai slypi ne specialistų skaičiuje, o ryšiuose tarp mokslo, verslo ir investuotojų bei gebėjime greitai pereiti nuo prototipo prie produkto.

    Investuotojo vertinimu, inovacijos procesas nėra tiesus, todėl reikia tolerancijos nesėkmėms ir gebėjimo mokytis iš bandymų. Jei kapitalas ir organizacijos kultūra vengia rizikos, įmonės įstringa demonstracijų ir pilotų etape, o proveržis taip ir neįvyksta.

    Kulczykas reziumavo, kad „nulinis taškas“ yra ir galimybė, ir atsakomybė: skaitmeninėje ekonomikoje laimi tie, kurie sugeba greitai komercinti, išlaikyti talentus ir užtikrinti, kad vertės grandinė, pelnas bei kompetencijos liktų šalyje.

  • Lenkijos infliacija gali viršyti valdžios planą: Fiskalinė taryba įspėja dėl karo poveikio kainoms

    Prognozė kvestionuojama dėl prielaidų

    Lenkijos Fiskalinė taryba teigia, kad valdžios pateiktas makroekonominis scenarijus gali nuvertinti infliaciją artimiausiais metais. Ekonomistų vertinimu, kainų augimas gali būti spartesnis, nei numatyta oficialiose daugiamečio planavimo prielaidose.

    Taryba atkreipia dėmesį, kad kai kurie skaičiavimai buvo parengti remiantis informacija iki karo Artimuosiuose Rytuose eskalacijos. Dėl to, jų vertinimu, bazinis scenarijus nepakankamai įvertina galimus energijos išteklių kainų šokus.

    „Karo Artimuosiuose Rytuose poveikio neįtraukimas į bazinį scenarijų kelia abejonių dėl prognozės realistiškumo“, – sakė Fiskalinės tarybos atstovai.

    Institucija perspėja, kad per optimistinė infliacijos trajektorija gali paveikti ir kitas prielaidas, pavyzdžiui, palūkanų normų kelią bei kapitalo kainą. Tai reikštų riziką tiek biudžeto planavimui, tiek skolos aptarnavimo kaštų vertinimui.

    Kokius skaičius mato ekspertai?

    Valdžios daugiamečiuose makroekonominiuose planuose numatyta, kad 2026 metais ir 2027 metais infliacija sieks po 2,5 proc. Tuo metu Fiskalinės tarybos ekonomistai vertina, kad 2026 metais kainos gali augti apie 3,0 proc., o 2027 metais – apie 2,7 proc.

    Taryba pabrėžia, kad didžiausia neatitiktis, ypač artimiausiu laikotarpiu, kyla dėl skirtingų prielaidų apie konflikto poveikį energijos žaliavų kainoms. Jei energijos ištekliai brangtų labiau, nei įskaičiuota oficialiame scenarijuje, bendras kainų lygio augimas būtų aukštesnis.

    „Pagrindinė skirtumų priežastis yra skirtingos prielaidos, kaip konfliktas veikia energijos žaliavų kainas“, – sakė Fiskalinės tarybos ekspertai.

    Tarptautinių institucijų vertinimai taip pat rodo kiek kitokią trajektoriją: Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2026 metais infliacija Lenkijoje gali siekti apie 3,3 proc., o 2027 metais – apie 2,4 proc. Skirtingos prognozės dažnai atspindi nevienodas prielaidas dėl energijos, maisto ir geopolitinių rizikų.

    Augimas, anot tarybos, iš esmės atitinka rinką

    Vertindama bendrą ekonominį vaizdą, Fiskalinė taryba nurodo, kad bendrojo vidaus produkto augimo prognozė esminių abejonių nekelia. Ji, tarybos teigimu, iš esmės dera su rinkos lūkesčių konsensusu, nors kai kurių tarptautinių prognozuotojų vertinimai yra atsargesni.

    Lenkijos finansų institucijos numato, kad realus BVP 2026 metais augs apie 3,6 proc., o 2027 metais – apie 3,1 proc., panašiai mano ir Fiskalinė taryba. Tarptautinis valiutos fondas vertina nuosaikiau – apie 3,3 proc. 2026 metais ir apie 2,4 proc. 2027 metais.

    Fiskalinė taryba, veikianti kaip nepriklausomas viešųjų finansų stebėtojas, vertina makroekonomines prognozes, kuriomis remiamasi rengiant biudžetą. Tokios institucijos vaidmuo ypač svarbus, kai išorės rizikos didina neapibrėžtumą, o prielaidų tikslumas tampa kritinis mokesčių pajamoms, išlaidų planams ir skolinimosi kainai.

  • S&P paliko Lenkijai A- reitingą: finansų ministras Domańskis įvardijo, kas rodo ekonomikos atsparumą

    S&P paliko Lenkijai A- reitingą: finansų ministras Domańskis įvardijo, kas rodo ekonomikos atsparumą

    S&P sprendimas ir ministro reakcija

    Reitingų agentūra S&P atliko Lenkijos kredito reitingo peržiūrą ir paliko jį A- lygyje, su stabilia perspektyva. Šį sprendimą socialiniame tinkle X pakomentavo Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis, pabrėžęs, kad tai patvirtina šalies ekonomikos atsparumą.

    Ministras akcentavo, kad net ir esant geopolitinei įtampai, kylant naftos kainoms bei silpnesnei ekonominei aplinkai Europoje, Lenkija išlaiko gana aukštą augimo tempą. Pasak jo, augimą palaiko investicijos ir tvirta vidaus paklausa, o stipri ekonomika yra svarbi ir nacionalinio saugumo prielaida.

    Ką reitingas reiškia rinkoms

    Kredito reitingas yra vienas pagrindinių rodiklių, į kuriuos žiūri obligacijų investuotojai ir tarptautinės finansų rinkos. Aukštesnis reitingas paprastai reiškia mažesnę rizikos premiją, todėl valstybei gali būti lengviau skolintis palankesnėmis sąlygomis, ypač leidžiant ilgalaikes obligacijas.

    Stabili perspektyva signalizuoja, kad artimiausiu laikotarpiu S&P nemato akivaizdžių priežasčių reitingui keisti. Vis dėlto reitingų agentūros paprastai pabrėžia, kad situacija gali kisti, jei pablogėtų augimo perspektyvos arba didėtų fiskalinės rizikos.

    Skola ir deficitas lieka silpna vieta

    S&P komentare dėmesys krypo į viešųjų finansų būklę, ypač skolos ir deficito trajektoriją. Remiantis valdžios pateiktomis vidutinio laikotarpio prielaidomis, 2026 metais valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 6,8 proc. bendrojo vidaus produkto, o valdžios sektoriaus skola 65,1 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Agentūra nurodė, kad reitingui nepalankus scenarijus būtų aiškus vidutinės trukmės ekonomikos augimo perspektyvų pablogėjimas. Tokį pokytį galėtų sukelti netikėti geopolitiniai įvykiai arba didėjantis makroekonominis disbalansas, kuris ilgainiui silpnintų valstybės finansinį atsparumą.

    Atskirai pažymėta, kad rizikas didintų ir Rusijos karo prieš Ukrainą eskalacija, jei ji turėtų didesnį poveikį Lenkijos viešiesiems finansams, ekonomikos augimui ar saugumo išlaidoms. Tokiais atvejais valstybės skolinimosi kaina gali augti net ir išliekant tam pačiam reitingo lygiui, jei rinkos pradeda reikalauti didesnės rizikos premijos.

    S&P taip pat įvardijo sąlygas, kurios galėtų pagerinti vertinimą: nuoseklus viešosios skolos mažinimas, institucinio valdymo ir politikos prognozuojamumo stiprinimas, atsargi biudžeto politika. Teigiamai gali veikti ir stabilus ES lėšų įsisavinimas bei tiesioginių užsienio investicijų srautai, jei jie išliktų tvarūs.

    Tuo pat metu rinkos paprastai vertina ir kitų agentūrų signalus. Lenkijos reitingus yra peržiūrėjusios ir „Moody’s“ bei „Fitch“, kurios taip pat yra atkreipusios dėmesį į reikšmingą skolos naštą ir fiskalinius iššūkius, nors jų perspektyvos skiriasi.

    „Tai patvirtina mūsų ekonomikos atsparumą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    „Nepaisant geopolitinės įtampos, naftos kainų augimo ir silpnesnės aplinkos Europoje, Lenkija išlaiko augimo tempą, paremtą investicijomis ir vidaus paklausa“, – sakė Andrzejus Domańskis.

  • Lenkijos „Pekao SA“ įspėja: naftos brangimas gali grąžinti infliaciją iki 4 proc. 2026 metų pabaigoje

    Lenkijos „Pekao SA“ įspėja: naftos brangimas gali grąžinti infliaciją iki 4 proc. 2026 metų pabaigoje

    Lenkijos banko „Pekao SA“ analitikai perspėja, kad įtampa Persijos įlankoje ir su tuo susijęs energijos išteklių brangimas gali tapti ne trumpu epizodu, o pagrindiniu scenarijumi, kurį turės įvertinti tiek vartotojai, tiek verslas. Pasak ekonomistų, ilgesnis degalų trūkumas ir aukštos naftos kainos reiškia didesnę infliaciją bei lėtesnį ekonomikos augimą.

    Analitikai nurodo, kad per kelis mėnesius „Brent“ naftos kaina šoktelėjo nuo maždaug 68 JAV dolerių iki apie 100 JAV dolerių už barelį. Toks pokytis istoriškai dažniausiai gana greitai persiduoda į vartotojų kainas, todėl klausimas, anot jų, yra ne ar, o kiek stipriai ir per kiek laiko brangimas atsispindės infliacijoje.

    Infliacijos banga: nuo degalų

    Grečiausiai, kaip pabrėžia analitikai, į naftos kainos šuolius reaguoja degalų kainos degalinėse. Degalai daugelyje šalių sudaro reikšmingą vartojimo krepšelio dalį, todėl net kelių savaičių kainų šuolis gali matomai pakelti metinę infliaciją.

    „Pekao SA“ taip pat atkreipia dėmesį į skirtumą tarp gyventojų ir įmonių patiriamų kaštų: net jei valdžios priemonės trumpam sušvelnina kainas mažmenoje, tai nebūtinai reiškia proporcingą palengvėjimą verslui. Įmonėms degalai lieka vienu svarbiausių sąnaudų veiksnių, ypač transporto ir logistikos sektoriuose.

    Antroji banga: transportas, energija, maistas

    Pasak banko analitikų, vėlesnė brangimo grandinės dalis paprastai pasiekia degalams itin jautrias paslaugas, tokias kaip krovinių ir keleivių pervežimas bei organizuotas turizmas. Šiose srityse degalai sudaro didelę veiklos sąnaudų dalį, o maržos dažnai yra nedidelės, todėl kainos vartotojams gali būti keliamos santykinai greitai.

    Kitas etapas, jų vertinimu, yra energijos ištekliai namų ūkiams: elektra, dujos ir šiluma. Čia kainų perdavimas lėtesnis, nes dalis tarifų reguliuojami, veikia ilgalaikės sutartys ir kainų „išlyginimo“ mechanizmai, tačiau užsitęsęs žaliavų brangimas ilgainiui paprastai atsispindi ir sąskaitose.

    Antroje metų pusėje, „Pekao SA“ teigimu, infliacinė įtampa gali persikelti į maisto ir paslaugų kainas. Nors daugelyje paslaugų didžiausią sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis, maitinimo ir turizmo paslaugos yra išimtis, nes jose greitai susikerta ir brangesnis transportas, ir brangesnė žaliava.

    Prognozė 2026 metams ir palūkanų rizika

    „Pekao SA“ analitikai skaičiuoja, kad pagal jų atnaujintą bazinį scenarijų infliacija 2026 metų pabaigoje gali priartėti prie 4 proc. metinio augimo. Jie taip pat įspėja, kad didžiausias dabartinio naftos šoko poveikis vartotojų kainoms dažniausiai išryškėja po kelių mėnesių, todėl realus pikas gali būti matomas vėliau, nei brangimas pradeda atsispindėti degalinėse.

    Šiame kontekste didėja rizika, kad centriniai bankai bus priversti ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas arba atidėti planuotą jų mažinimą, jei infliacija vėl ims nuosekliai viršyti tikslus. Rinkoms tai reikštų brangesnį skolinimąsi ir didesnį spaudimą tiek namų ūkių biudžetams, tiek įmonių investiciniams planams.

    „Jei degalų trūkumas užsitęs, neigiamos pasekmės ekonomikai didės, o pasaulis liks su aukštesne infliacija ir mažesniu augimu“, – teigia „Pekao SA“ analitikai.

  • Ataskaita skaičiuoja Rusijos agresijos kainą Lenkijai: nuo 190 mlrd. iki 1,3 trln. eurų

    Lenkijos verslo organizacija ZPP kartu su Defence Institute pristatė ataskaitą, kurioje modeliuojami trys galimos Rusijos agresijos prieš Lenkiją scenarijai ir jų ekonominės pasekmės. Pagrindinė žinutė aiški: net ribotas konfliktas sukeltų ilgalaikį smūgį BVP, kainoms, investicijoms ir valstybės finansams, o didžiausi nuostoliai kristų kritinei infrastruktūrai.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad šiuolaikiniai karai paveikia ne tik frontą, bet ir logistiką, energetiką, ryšius, finansų sistemą bei visuomenės mobilumą. Autorių vertinimu, vien atstatymo sąnaudos, priklausomai nuo konflikto masto, galėtų siekti nuo maždaug 190–290 mlrd. eurų iki 830 mlrd.–1,3 trln. eurų.

    Trys scenarijai ir pasekmės

    Pirmajame, riboto konflikto scenarijuje numatomas realaus BVP kritimas apie 11,2 proc., o infliacija, pagal modelį, galėtų šoktelėti iki 80 proc. Taip pat akcentuojamas vadinamasis karo rizikos mechanizmas: didesnės draudimo ir transporto išlaidos, atsargesnis bankų skolinimas ir sustojančios privačios investicijos.

    Modelyje išskiriami ir tiksliniai smūgiai infrastruktūrai, kurie greitai persiduotų į ekonomiką. Pavyzdžiui, sutrikdyti naftos importo kanalai ir degalų tiekimas reikštų gamybos bei logistikos grandinių trūkius, o smūgis stambiems sausumos terminalams mažintų tranzito srautus ir muitinės pajamas.

    Antrajame scenarijuje numatoma regioninė invazija ir dalies šiaurės rytų teritorijų okupacija, o ekonominis smūgis daug gilesnis: BVP kritimas modeliuojamas apie 29,4 proc., o infliacija galėtų kilti iki 160 proc. Kartu prognozuojami dideli vidaus gyventojų persikėlimo srautai, kurie didintų spaudimą būstui, savivaldybių paslaugoms ir socialinei apsaugai.

    Trečiasis scenarijus aprašo plataus masto karą, kai mūšio linija stabilizuojasi ties didžiosiomis upėmis, o žala įgauna totalinį pobūdį. Ataskaitoje teigiama, kad iki 100 kilometrų zonoje nuo okupuotos teritorijos galėtų būti sunaikinta didelė dalis svarbiausios infrastruktūros, o nedarbas laisvose teritorijose modeliuojamas virš 43 proc.

    Kritinė infrastruktūra ir ilgalaikė žala

    Ataskaitos autoriai didžiausiu nuostolių komponentu įvardija kritinę infrastruktūrą: energetiką, transportą ir telekomunikacijas. Jos atstatymo kaštai, konvertuojant pateiktas sumas, vertinami nuo maždaug 130 mlrd. eurų iki apie 710 mlrd. eurų, priklausomai nuo karo intensyvumo.

    Greta fizinės žalos akcentuojami ilgalaikiai socialiniai padariniai: masinės traumos rizika, demografinis spaudimas ir aukštos kvalifikacijos specialistų emigracija. Tokie procesai, pasak autorių, mažintų produktyvumą ir lėtintų atsigavimą net ir pasibaigus aktyviems karo veiksmams.

    Taip pat išskiriamos aplinkosauginės pasekmės, kurios dažnai lieka nuošalyje nuo pirmųjų ekonominių vertinimų. Dirvožemio tarša, pramoninių objektų pažeidimai ir užminuotos teritorijos reikštų ilgus apribojimus žemės ūkiui, statyboms bei vietos investicijoms.

    Ką siūlo autoriai

    Rekomendacijose akcentuojamas nuoseklus gynybos finansavimas ir platesnė atsparumo darbotvarkė. Tarp siūlymų minimas civilinės saugos stiprinimas, nes tai, pasak vertinimo, yra palyginti mažesnėmis sąnaudomis duodantis reikšmingą efektą atgrasymo ir pasirengimo elementas.

    Didelis dėmesys skiriamas skaitmeniniam atsparumui: kritinių valstybės ir finansų sistemų tęstinumo planams, atsarginiams duomenų centrams, patikimam ryšiui ir kibernetinei gynybai. Ataskaitoje keliama mintis, kad dalis kritinių sistemų galėtų būti perkelta į sąjungininkų šalyse veikiančią debesijos infrastruktūrą, mažinant riziką vienoje teritorijoje.

    Autoriai taip pat kalba apie atstatymo planavimą iš anksto, vadovaujantis principu atkurti geriau: su labiau išskaidyta, atsparesne infrastruktūra ir mažiau pažeidžiamomis tiekimo grandinėmis. Tokia kryptis, jų vertinimu, leistų sumažinti ateities šokus net ir taikos metu.

    „Neprisiimtas pasirengimo ir atgrasymo kaštas ilgainiui gali būti nepalyginamai didesnis nei nuoseklus investavimas į gynybą ir valstybės atsparumą“, – teigiama ataskaitoje pristatytame argumente.

    Diskusijoje dėl išvadų ZPP vadovas Cezary Kaźmierczak ragino ryžtingai didinti išlaidas gynybai, argumentuodamas, kad tai yra priemonė sumažinti eksponentiškai didesnius karo nuostolius. Kartu pabrėžta, kad atgrasymas remiasi ne vien technika, bet ir visuomenės pasirengimu bei civilinės saugos pajėgumais.

    „Verta skirti lėšų ginklavimuisi, nes kitu atveju vėliau tektų sumokėti gerokai didesnę kainą. Atgrasymas prasideda galvoje“, – sakė Cezary Kaźmierczak.

  • JAV kapitalas vis drąsiau investuoja į Lenkiją: ryškėja viena sritis, kuri traukia labiausiai

    Nepaisant geopolitinės įtampos, JAV verslas Lenkiją ir toliau vertina kaip patrauklią vietą naujoms investicijoms. Šalies vaidmenį stiprina energetikos ir infrastruktūros projektai, taip pat augančios išlaidos gynybai, kurios didina Lenkijos svarbą transatlantinėse grandinėse.

    Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese vykusiame forume, kuriame aptarta Lenkijos ir JAV ekonominė partnerystė. Ekspertai akcentavo, kad šalis vis dažniau matoma ne vien kaip pigios gamybos ar logistikos taškas, bet kaip vieta, kur kuriama didesnė pridėtinė vertė.

    Istoriškai JAV kapitalas Lenkijoje buvo ryškus daugelyje sektorių, nuo maisto pramonės ir chemijos iki farmacijos bei finansų. Pastaraisiais metais išsiskiria nauja kryptis: didžiausi srautai vis dažniau siejami su technologijomis, skaitmeninimu ir aukštos kvalifikacijos paslaugomis.

    Lenkijoje jau veikia didžiųjų technologijų bendrovių centrai, tarp jų „Google“, „Microsoft“, „Meta“, „Amazon“, „Intel“, „IBM“ ir „Oracle“. Tokie padaliniai paprastai reiškia ne tik darbo vietas, bet ir žinių perdavimą, aukštesnius atlyginimus bei didesnį vietos tiekėjų įtraukimą.

    Gynyba ir aviacija tampa traukos centru

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad investicijų kryptį vis labiau formuoja gynybos, aviacijos ir kosmoso projektai, taip pat su jais susijusi pramonė. Šias tendencijas stiprina regiono saugumo situacija ir poreikis greitai plėsti gamybos pajėgumus Europoje.

    JAV diplomatiniai ir verslo atstovai pabrėžia, kad bendri projektai įgauna pagreitį, o bendradarbiavimo sričių daugėja. Tai apima tiek tradicinę gamybą, tiek naujas technologijas, kuriose svarbus ir DI sprendimų diegimo tempas.

    „Bendradarbiaujame ir kuriame bendrus ryšius. Turime galimybę plėsti partnerystę ir naujose srityse, įskaitant gynybą“, – sakė JAV generalinė konsulė Gretchen Cureton.

    Įžvalgas apie JAV verslo nuotaikas rinko ir „McKinsey & Company“, rengusi apklausomis paremtą ataskaitą apie amerikiečių įmones, veikiančias Lenkijoje. Akcentuojama, kad investuotojams vis svarbesnė tampa inovacijų kultūra, DI sprendimų įsisavinimas bei gebėjimas konkuruoti ne vien kaštais, o kompetencijomis.

    „Turime įspūdingą JAV investicijų sėkmės istoriją, tačiau būtina gerinti reguliacinę aplinką ir didinti teisės nuspėjamumą“, – sakė „McKinsey & Company“ partneris Jakub Urbaniak.

    Ne tik tiekimo grandinė, bet ir vertės kūrimas

    Valdžios atstovai akcentuoja, kad pasaulinė ekonomika fragmentuojasi, o įmonės vis dažniau ieško patikimų partnerių artimesniuose regionuose. Tokiose aplinkybėse Lenkija gali tapti JAV bendrovių baze veiklai Europos Sąjungoje, ypač kai svarbi tiekimo sauga ir greitis.

    „Amerikiečių investicijos Lenkijoje yra labai laukiamos“, – sakė Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos atstovas Michał Baranowski.

    Pramonė tebėra reikšminga JAV kapitalo dalis, o investicijos dažnai siejamos su moderniomis gamyklomis ir eksportu. Įmonės pabrėžia ir bendradarbiavimą su universitetais bei profesinėmis mokyklomis, nes kvalifikuotų darbuotojų pasiūla tampa vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – „3M“, teigianti, kad jos gamykla Vroclave yra tarp didžiausių ir moderniausių grupėje, o produkcija keliauja į pasaulio rinkas. Pasak bendrovės atstovų, toks modelis rodo, kaip investicijos į gamybą persikelia į Pramonės 4.0 logiką, kur svarbios automatizacijos, duomenų ir inžinerijos kompetencijos.

    Remiantis Amerikos prekybos rūmų Lenkijoje pateikiamais duomenimis, pernai JAV investicijų apimtis šalyje siekė apie 1,3 milijardo eurų, o Lenkijoje veikia daugiau kaip 1 500 JAV kapitalo įmonių. Be tiesioginių projektų, JAV investuotojai yra aktyvūs ir Varšuvos vertybinių popierių biržoje per fondus bei finansų institucijas.

    Ekonomistai pažymi, kad pasikeitė ir investuotojų požiūris: jei anksčiau dėmesys daugiausia krypo į pramonę ir gamybos pajėgumus, dabar vis dažniau ieškoma technologinių kompetencijų, skaitmeninių produktų kūrimo ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų. Tokį poslinkį skatina tiek DI proveržis, tiek bendras Europos siekis stiprinti technologinį savarankiškumą.

    Be to, Lenkija minima ir kaip potenciali logistinė bei kompetencijų bazė Ukrainos atkūrimui, jei projektai įgaus pagreitį. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad „fronto valstybės“ faktorius išlieka rizikos vertinimuose, tačiau jį dažnai atsveria galimybės dalyvauti dideliuose energetikos, gynybos ir technologijų projektuose.

    „Geriausi pavyzdžiai yra „Westinghouse“ įsitraukimas į atominės elektrinės projektą, „Lockheed Martin“ gynybos sektoriuje ir „Amazon“ naujų technologijų srityje, plečiant centrą Žešuve“, – sakė „Citi Handlowy“ atstovas Erik Emilsson.

    Forumo dalyviai sutarė, kad Lenkijos tikslas artimiausiais metais – įtvirtinti vietą vertės grandinėse, kur svarbūs ne tik kaštai, bet ir inovacijos, talentai bei teisinis stabilumas. Būtent šie veiksniai lems, ar JAV kapitalo srautas ir toliau augs, o „ryškiausia šaka“ išliks technologijos, DI ir su gynyba susijusi moderni pramonė.