CP v2

Tag: Lenkijos ekonomika

  • Lenkijos „Pekao SA“ įspėja: naftos brangimas gali grąžinti infliaciją iki 4 proc. 2026 metų pabaigoje

    Lenkijos „Pekao SA“ įspėja: naftos brangimas gali grąžinti infliaciją iki 4 proc. 2026 metų pabaigoje

    Lenkijos banko „Pekao SA“ analitikai perspėja, kad įtampa Persijos įlankoje ir su tuo susijęs energijos išteklių brangimas gali tapti ne trumpu epizodu, o pagrindiniu scenarijumi, kurį turės įvertinti tiek vartotojai, tiek verslas. Pasak ekonomistų, ilgesnis degalų trūkumas ir aukštos naftos kainos reiškia didesnę infliaciją bei lėtesnį ekonomikos augimą.

    Analitikai nurodo, kad per kelis mėnesius „Brent“ naftos kaina šoktelėjo nuo maždaug 68 JAV dolerių iki apie 100 JAV dolerių už barelį. Toks pokytis istoriškai dažniausiai gana greitai persiduoda į vartotojų kainas, todėl klausimas, anot jų, yra ne ar, o kiek stipriai ir per kiek laiko brangimas atsispindės infliacijoje.

    Infliacijos banga: nuo degalų

    Grečiausiai, kaip pabrėžia analitikai, į naftos kainos šuolius reaguoja degalų kainos degalinėse. Degalai daugelyje šalių sudaro reikšmingą vartojimo krepšelio dalį, todėl net kelių savaičių kainų šuolis gali matomai pakelti metinę infliaciją.

    „Pekao SA“ taip pat atkreipia dėmesį į skirtumą tarp gyventojų ir įmonių patiriamų kaštų: net jei valdžios priemonės trumpam sušvelnina kainas mažmenoje, tai nebūtinai reiškia proporcingą palengvėjimą verslui. Įmonėms degalai lieka vienu svarbiausių sąnaudų veiksnių, ypač transporto ir logistikos sektoriuose.

    Antroji banga: transportas, energija, maistas

    Pasak banko analitikų, vėlesnė brangimo grandinės dalis paprastai pasiekia degalams itin jautrias paslaugas, tokias kaip krovinių ir keleivių pervežimas bei organizuotas turizmas. Šiose srityse degalai sudaro didelę veiklos sąnaudų dalį, o maržos dažnai yra nedidelės, todėl kainos vartotojams gali būti keliamos santykinai greitai.

    Kitas etapas, jų vertinimu, yra energijos ištekliai namų ūkiams: elektra, dujos ir šiluma. Čia kainų perdavimas lėtesnis, nes dalis tarifų reguliuojami, veikia ilgalaikės sutartys ir kainų „išlyginimo“ mechanizmai, tačiau užsitęsęs žaliavų brangimas ilgainiui paprastai atsispindi ir sąskaitose.

    Antroje metų pusėje, „Pekao SA“ teigimu, infliacinė įtampa gali persikelti į maisto ir paslaugų kainas. Nors daugelyje paslaugų didžiausią sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis, maitinimo ir turizmo paslaugos yra išimtis, nes jose greitai susikerta ir brangesnis transportas, ir brangesnė žaliava.

    Prognozė 2026 metams ir palūkanų rizika

    „Pekao SA“ analitikai skaičiuoja, kad pagal jų atnaujintą bazinį scenarijų infliacija 2026 metų pabaigoje gali priartėti prie 4 proc. metinio augimo. Jie taip pat įspėja, kad didžiausias dabartinio naftos šoko poveikis vartotojų kainoms dažniausiai išryškėja po kelių mėnesių, todėl realus pikas gali būti matomas vėliau, nei brangimas pradeda atsispindėti degalinėse.

    Šiame kontekste didėja rizika, kad centriniai bankai bus priversti ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas arba atidėti planuotą jų mažinimą, jei infliacija vėl ims nuosekliai viršyti tikslus. Rinkoms tai reikštų brangesnį skolinimąsi ir didesnį spaudimą tiek namų ūkių biudžetams, tiek įmonių investiciniams planams.

    „Jei degalų trūkumas užsitęs, neigiamos pasekmės ekonomikai didės, o pasaulis liks su aukštesne infliacija ir mažesniu augimu“, – teigia „Pekao SA“ analitikai.

  • Ataskaita skaičiuoja Rusijos agresijos kainą Lenkijai: nuo 190 mlrd. iki 1,3 trln. eurų

    Lenkijos verslo organizacija ZPP kartu su Defence Institute pristatė ataskaitą, kurioje modeliuojami trys galimos Rusijos agresijos prieš Lenkiją scenarijai ir jų ekonominės pasekmės. Pagrindinė žinutė aiški: net ribotas konfliktas sukeltų ilgalaikį smūgį BVP, kainoms, investicijoms ir valstybės finansams, o didžiausi nuostoliai kristų kritinei infrastruktūrai.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad šiuolaikiniai karai paveikia ne tik frontą, bet ir logistiką, energetiką, ryšius, finansų sistemą bei visuomenės mobilumą. Autorių vertinimu, vien atstatymo sąnaudos, priklausomai nuo konflikto masto, galėtų siekti nuo maždaug 190–290 mlrd. eurų iki 830 mlrd.–1,3 trln. eurų.

    Trys scenarijai ir pasekmės

    Pirmajame, riboto konflikto scenarijuje numatomas realaus BVP kritimas apie 11,2 proc., o infliacija, pagal modelį, galėtų šoktelėti iki 80 proc. Taip pat akcentuojamas vadinamasis karo rizikos mechanizmas: didesnės draudimo ir transporto išlaidos, atsargesnis bankų skolinimas ir sustojančios privačios investicijos.

    Modelyje išskiriami ir tiksliniai smūgiai infrastruktūrai, kurie greitai persiduotų į ekonomiką. Pavyzdžiui, sutrikdyti naftos importo kanalai ir degalų tiekimas reikštų gamybos bei logistikos grandinių trūkius, o smūgis stambiems sausumos terminalams mažintų tranzito srautus ir muitinės pajamas.

    Antrajame scenarijuje numatoma regioninė invazija ir dalies šiaurės rytų teritorijų okupacija, o ekonominis smūgis daug gilesnis: BVP kritimas modeliuojamas apie 29,4 proc., o infliacija galėtų kilti iki 160 proc. Kartu prognozuojami dideli vidaus gyventojų persikėlimo srautai, kurie didintų spaudimą būstui, savivaldybių paslaugoms ir socialinei apsaugai.

    Trečiasis scenarijus aprašo plataus masto karą, kai mūšio linija stabilizuojasi ties didžiosiomis upėmis, o žala įgauna totalinį pobūdį. Ataskaitoje teigiama, kad iki 100 kilometrų zonoje nuo okupuotos teritorijos galėtų būti sunaikinta didelė dalis svarbiausios infrastruktūros, o nedarbas laisvose teritorijose modeliuojamas virš 43 proc.

    Kritinė infrastruktūra ir ilgalaikė žala

    Ataskaitos autoriai didžiausiu nuostolių komponentu įvardija kritinę infrastruktūrą: energetiką, transportą ir telekomunikacijas. Jos atstatymo kaštai, konvertuojant pateiktas sumas, vertinami nuo maždaug 130 mlrd. eurų iki apie 710 mlrd. eurų, priklausomai nuo karo intensyvumo.

    Greta fizinės žalos akcentuojami ilgalaikiai socialiniai padariniai: masinės traumos rizika, demografinis spaudimas ir aukštos kvalifikacijos specialistų emigracija. Tokie procesai, pasak autorių, mažintų produktyvumą ir lėtintų atsigavimą net ir pasibaigus aktyviems karo veiksmams.

    Taip pat išskiriamos aplinkosauginės pasekmės, kurios dažnai lieka nuošalyje nuo pirmųjų ekonominių vertinimų. Dirvožemio tarša, pramoninių objektų pažeidimai ir užminuotos teritorijos reikštų ilgus apribojimus žemės ūkiui, statyboms bei vietos investicijoms.

    Ką siūlo autoriai

    Rekomendacijose akcentuojamas nuoseklus gynybos finansavimas ir platesnė atsparumo darbotvarkė. Tarp siūlymų minimas civilinės saugos stiprinimas, nes tai, pasak vertinimo, yra palyginti mažesnėmis sąnaudomis duodantis reikšmingą efektą atgrasymo ir pasirengimo elementas.

    Didelis dėmesys skiriamas skaitmeniniam atsparumui: kritinių valstybės ir finansų sistemų tęstinumo planams, atsarginiams duomenų centrams, patikimam ryšiui ir kibernetinei gynybai. Ataskaitoje keliama mintis, kad dalis kritinių sistemų galėtų būti perkelta į sąjungininkų šalyse veikiančią debesijos infrastruktūrą, mažinant riziką vienoje teritorijoje.

    Autoriai taip pat kalba apie atstatymo planavimą iš anksto, vadovaujantis principu atkurti geriau: su labiau išskaidyta, atsparesne infrastruktūra ir mažiau pažeidžiamomis tiekimo grandinėmis. Tokia kryptis, jų vertinimu, leistų sumažinti ateities šokus net ir taikos metu.

    „Neprisiimtas pasirengimo ir atgrasymo kaštas ilgainiui gali būti nepalyginamai didesnis nei nuoseklus investavimas į gynybą ir valstybės atsparumą“, – teigiama ataskaitoje pristatytame argumente.

    Diskusijoje dėl išvadų ZPP vadovas Cezary Kaźmierczak ragino ryžtingai didinti išlaidas gynybai, argumentuodamas, kad tai yra priemonė sumažinti eksponentiškai didesnius karo nuostolius. Kartu pabrėžta, kad atgrasymas remiasi ne vien technika, bet ir visuomenės pasirengimu bei civilinės saugos pajėgumais.

    „Verta skirti lėšų ginklavimuisi, nes kitu atveju vėliau tektų sumokėti gerokai didesnę kainą. Atgrasymas prasideda galvoje“, – sakė Cezary Kaźmierczak.

  • JAV kapitalas vis drąsiau investuoja į Lenkiją: ryškėja viena sritis, kuri traukia labiausiai

    Nepaisant geopolitinės įtampos, JAV verslas Lenkiją ir toliau vertina kaip patrauklią vietą naujoms investicijoms. Šalies vaidmenį stiprina energetikos ir infrastruktūros projektai, taip pat augančios išlaidos gynybai, kurios didina Lenkijos svarbą transatlantinėse grandinėse.

    Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese vykusiame forume, kuriame aptarta Lenkijos ir JAV ekonominė partnerystė. Ekspertai akcentavo, kad šalis vis dažniau matoma ne vien kaip pigios gamybos ar logistikos taškas, bet kaip vieta, kur kuriama didesnė pridėtinė vertė.

    Istoriškai JAV kapitalas Lenkijoje buvo ryškus daugelyje sektorių, nuo maisto pramonės ir chemijos iki farmacijos bei finansų. Pastaraisiais metais išsiskiria nauja kryptis: didžiausi srautai vis dažniau siejami su technologijomis, skaitmeninimu ir aukštos kvalifikacijos paslaugomis.

    Lenkijoje jau veikia didžiųjų technologijų bendrovių centrai, tarp jų „Google“, „Microsoft“, „Meta“, „Amazon“, „Intel“, „IBM“ ir „Oracle“. Tokie padaliniai paprastai reiškia ne tik darbo vietas, bet ir žinių perdavimą, aukštesnius atlyginimus bei didesnį vietos tiekėjų įtraukimą.

    Gynyba ir aviacija tampa traukos centru

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad investicijų kryptį vis labiau formuoja gynybos, aviacijos ir kosmoso projektai, taip pat su jais susijusi pramonė. Šias tendencijas stiprina regiono saugumo situacija ir poreikis greitai plėsti gamybos pajėgumus Europoje.

    JAV diplomatiniai ir verslo atstovai pabrėžia, kad bendri projektai įgauna pagreitį, o bendradarbiavimo sričių daugėja. Tai apima tiek tradicinę gamybą, tiek naujas technologijas, kuriose svarbus ir DI sprendimų diegimo tempas.

    „Bendradarbiaujame ir kuriame bendrus ryšius. Turime galimybę plėsti partnerystę ir naujose srityse, įskaitant gynybą“, – sakė JAV generalinė konsulė Gretchen Cureton.

    Įžvalgas apie JAV verslo nuotaikas rinko ir „McKinsey & Company“, rengusi apklausomis paremtą ataskaitą apie amerikiečių įmones, veikiančias Lenkijoje. Akcentuojama, kad investuotojams vis svarbesnė tampa inovacijų kultūra, DI sprendimų įsisavinimas bei gebėjimas konkuruoti ne vien kaštais, o kompetencijomis.

    „Turime įspūdingą JAV investicijų sėkmės istoriją, tačiau būtina gerinti reguliacinę aplinką ir didinti teisės nuspėjamumą“, – sakė „McKinsey & Company“ partneris Jakub Urbaniak.

    Ne tik tiekimo grandinė, bet ir vertės kūrimas

    Valdžios atstovai akcentuoja, kad pasaulinė ekonomika fragmentuojasi, o įmonės vis dažniau ieško patikimų partnerių artimesniuose regionuose. Tokiose aplinkybėse Lenkija gali tapti JAV bendrovių baze veiklai Europos Sąjungoje, ypač kai svarbi tiekimo sauga ir greitis.

    „Amerikiečių investicijos Lenkijoje yra labai laukiamos“, – sakė Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos atstovas Michał Baranowski.

    Pramonė tebėra reikšminga JAV kapitalo dalis, o investicijos dažnai siejamos su moderniomis gamyklomis ir eksportu. Įmonės pabrėžia ir bendradarbiavimą su universitetais bei profesinėmis mokyklomis, nes kvalifikuotų darbuotojų pasiūla tampa vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – „3M“, teigianti, kad jos gamykla Vroclave yra tarp didžiausių ir moderniausių grupėje, o produkcija keliauja į pasaulio rinkas. Pasak bendrovės atstovų, toks modelis rodo, kaip investicijos į gamybą persikelia į Pramonės 4.0 logiką, kur svarbios automatizacijos, duomenų ir inžinerijos kompetencijos.

    Remiantis Amerikos prekybos rūmų Lenkijoje pateikiamais duomenimis, pernai JAV investicijų apimtis šalyje siekė apie 1,3 milijardo eurų, o Lenkijoje veikia daugiau kaip 1 500 JAV kapitalo įmonių. Be tiesioginių projektų, JAV investuotojai yra aktyvūs ir Varšuvos vertybinių popierių biržoje per fondus bei finansų institucijas.

    Ekonomistai pažymi, kad pasikeitė ir investuotojų požiūris: jei anksčiau dėmesys daugiausia krypo į pramonę ir gamybos pajėgumus, dabar vis dažniau ieškoma technologinių kompetencijų, skaitmeninių produktų kūrimo ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų. Tokį poslinkį skatina tiek DI proveržis, tiek bendras Europos siekis stiprinti technologinį savarankiškumą.

    Be to, Lenkija minima ir kaip potenciali logistinė bei kompetencijų bazė Ukrainos atkūrimui, jei projektai įgaus pagreitį. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad „fronto valstybės“ faktorius išlieka rizikos vertinimuose, tačiau jį dažnai atsveria galimybės dalyvauti dideliuose energetikos, gynybos ir technologijų projektuose.

    „Geriausi pavyzdžiai yra „Westinghouse“ įsitraukimas į atominės elektrinės projektą, „Lockheed Martin“ gynybos sektoriuje ir „Amazon“ naujų technologijų srityje, plečiant centrą Žešuve“, – sakė „Citi Handlowy“ atstovas Erik Emilsson.

    Forumo dalyviai sutarė, kad Lenkijos tikslas artimiausiais metais – įtvirtinti vietą vertės grandinėse, kur svarbūs ne tik kaštai, bet ir inovacijos, talentai bei teisinis stabilumas. Būtent šie veiksniai lems, ar JAV kapitalo srautas ir toliau augs, o „ryškiausia šaka“ išliks technologijos, DI ir su gynyba susijusi moderni pramonė.

  • JAV kapitalas į Lenkiją plaukia sparčiai: ryškėja viena sritis, kurioje investicijos auga labiausiai

    Nepaisant geopolitinės įtampos, JAV bendrovės Lenkiją vis dažniau vertina kaip patrauklią vietą naujoms investicijoms ir gamybai, skirtai Europos Sąjungos rinkai. Tai sustiprina energetikos ir infrastruktūros projektai, taip pat augančios išlaidos gynybai, kurios didina šalies strateginę svarbą.

    Apie šias tendencijas diskutuota Europos ekonomikos kongrese vykusioje sesijoje, skirtoje Lenkijos ir JAV ekonominiam bendradarbiavimui. Joje dalyvavę verslo ir institucijų atstovai akcentavo, kad investuotojams svarbūs ne tik kaštai, bet ir kompetencijos, stabilus reguliavimas bei gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę.

    Technologijos tampa pagrindiniu magnetu

    Pastaraisiais metais ryškiausiai išsiskiria naujųjų technologijų kryptis: Lenkijoje veikia arba savo centrus plečia tokie JAV technologijų milžinai kaip „Google“, „Microsoft“, „Meta“, „Amazon“, „Intel“, „IBM“ ir „Oracle“. Šalies patrauklumą didina kvalifikuota darbo jėga, palyginti didelė inžinerinė bazė ir augantis paslaugų bei produktų kūrimo mastas.

    Lenkijos rinkoje investuotojai vis labiau domisi inovacijų kultūra ir dirbtinio intelekto sprendimų diegimu. Remiantis dar nepublikuotu „McKinsey & Company“ tyrimu, būtent DI ir inovacijų diegimo tempas tampa vienu svarbiausių argumentų priimant sprendimus dėl naujų projektų.

    Daugėja aviacijos ir gynybos projektų

    Kita sparčiai auganti kryptis susijusi su aviacija, kosmoso pramone, automobilių sektoriumi ir gynybos pramone. Ekspertai pabrėžia, kad Lenkijos vaidmuo keičiasi: šalis vis dažniau matoma ne tik kaip tiekimo grandinės dalis, bet ir kaip vieta, kur kuriama didesnė vertė, vystoma gamyba bei inžinerija.

    Diskusijose akcentuota ir tai, kad Lenkija yra vadinamoji fronto valstybė, tačiau investuotojų atsargumą neretai nusveria galimybė dalyvauti ilgalaikiuose energetikos ir saugumo projektuose. Prie šio požiūrio prisideda ir gynybos finansavimo augimas regione bei poreikis stiprinti pramoninius pajėgumus.

    „Bendradarbiaujame ir kuriame bendrus ryšius. Matome galimybių plėsti partnerystę ir naujose srityse, įskaitant gynybą“, – sakė JAV konsulė generalinė Gretchen Cureton.

    Rekordinės investicijos ir lūkesčiai dėl reguliavimo

    Pasak Amerikos prekybos rūmų Lenkijoje, pernai JAV investicijos šalyje pasiekė rekordą ir siekė apie 1,3 milijardo eurų. Taip pat nurodoma, kad Lenkijoje veikia daugiau nei 1 500 JAV kapitalo įmonių, o amerikietiškas kapitalas aktyvus ir Varšuvos vertybinių popierių biržoje.

    Tuo pačiu investuotojai vis dažniau kelia reguliavimo aplinkos ir teisėkūros nuspėjamumo klausimus. Ekspertų vertinimu, aiškesnės taisyklės ir mažesnė teisinė rizika gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar technologijų ir pramonės projektai įgaus dar didesnį pagreitį.

    „Amerikietiškos investicijos Lenkijoje – įspūdingos, bet būtina gerinti reguliavimo aplinką ir didinti teisės nuspėjamumą“, – sakė „McKinsey & Company“ partneris Jakub Urbaniak.

    Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad Lenkija gali tapti patogia baze JAV įmonėms plėstis ES rinkoje, o kartu ir logišku užnugariu projektams, susijusiems su Ukrainos atstatymu. Ši kryptis investuotojams svarbi dėl geografinės padėties, sukauptų kompetencijų ir jau veikiančių tiekimo bei paslaugų centrų.

  • 22 metai ES narystėje: kiek Lenkija gavo ir sumokėjo, ir kaip tai pakeitė atlyginimus bei PKB

    Per 22 metus narystės Europos Sąjungoje Lenkija iš ES biudžeto gavo apie 277 milijardus eurų, o į bendrą Sąjungos biudžetą sumokėjo maždaug 101 milijardą eurų. Tai reiškia, kad grynasis finansinis balansas Lenkijai siekia apie 174 milijardus eurų.

    Tokius suvestinius skaičius viešai skelbia Lenkijos Finansų ministerija, reguliariai atnaujinanti įmokų ir gautų lėšų statistiką. Duomenys apima laikotarpį nuo įstojimo į ES 2004 metų gegužės 1 dieną.

    Iš kur atėjo didžiausios sumos

    Didžiausia ES lėšų dalis Lenkiją pasiekė per sanglaudos politiką, kurios tikslas yra mažinti regionų ekonominius skirtumus. Per šią kryptį šaliai teko apie 176 milijardus eurų, finansavusius infrastruktūros, aplinkosaugos, viešųjų paslaugų ir verslo modernizavimo projektus.

    Kita svarbi dalis buvo Bendra žemės ūkio politika: per 22 metus Lenkija gavo daugiau nei 89 milijardus eurų. Iš jų apie 58 milijardus eurų sudarė tiesioginės išmokos ūkininkams, kurios stabilizuoja pajamas ir mažina žemės ūkio veiklos svyravimus.

    Ekonominis pokytis per narystę

    Finansinės įplaukos iš ES dažnai vertinamos kartu su platesniais ekonominiais rodikliais. Lenkijos užsienio reikalų ministerija yra nurodžiusi, kad 2003–2025 metų laikotarpiu sukauptas Lenkijos BVP augimas siekė beveik 130 proc., o tai buvo vienas sparčiausių rezultatų ES.

    Darbo rinkoje pokyčiai taip pat ryškūs: vidutinis atlyginimas per narystės laikotarpį augo daugiau nei 180 proc., o nedarbas sumažėjo nuo 19 proc. 2004 metais iki maždaug 3 proc. 2025 metais. Šie rodikliai siejami ne tik su ES investicijomis, bet ir su eksporto plėtra bei vieningos rinkos teikiamomis galimybėmis.

    „Vidutinis atlyginimas Lenkijoje per 22 metus išaugo daugiau nei 180 proc., o nedarbas sumažėjo nuo 19 proc. iki apie 3 proc.“, – teigiama Lenkijos užsienio reikalų ministerijos apžvalgoje.

    Ministerija taip pat akcentuoja vieningos ES rinkos poveikį užimtumui: skaičiuojama, kad milijonai darbo vietų Lenkijoje yra susijusios su prekyba ir tiekimo grandinėmis bendroje ES rinkoje. Praktikoje tai reiškia didesnę paklausą pramonei, transportui, logistikai ir paslaugų sektoriui, taip pat lengvesnes sąlygas investicijoms.

    Vis dėlto pats finansinis balansas nėra vienintelis narystės matas: įmokos į ES biudžetą ilgainiui natūraliai didėja augant ekonomikai, o dalis ES paramos reikalauja nacionalinio prisidėjimo. Nepaisant to, iki šiol Lenkija išlieka tarp daugiausia grynųjų ES lėšų gaunančių valstybių, o ES fondai laikomi vienu reikšmingiausių modernizacijos finansavimo šaltinių po 2004 metų.

  • „JSW“ skaičiuoja 2025 metų nuostolį: minuse apie 1,5 mlrd. eurų ir planuojama parama

    „JSW“ skaičiuoja 2025 metų nuostolį: minuse apie 1,5 mlrd. eurų ir planuojama parama

    Lenkijos kasybos grupė „JSW“ pranešė apie preliminarius 2025 metų rezultatus: konsoliduotas grynasis nuostolis siekė apie 1,46 mlrd. eurų, o EBITDA buvo neigiama ir sudarė maždaug 1,16 mlrd. eurų. Bendrovė nurodė, kad šie skaičiai yra pirminiai ir dar gali būti patikslinti.

    Tuo pačiu laikotarpiu „JSW“ pajamos, remiantis bendrovės pateiktais vertinimais, sudarė apie 2,2 mlrd. eurų. Galutiniai 2025 metų duomenys turėtų būti pateikti konsoliduotoje metinėje ataskaitoje, kurios publikavimą bendrovė yra numačiusi balandžio 30 dieną.

    Kas lėmė tokį rezultatą

    „JSW“ veiklos rezultatai glaudžiai priklauso nuo koksuojamosios anglies ir kokso kainų, taip pat nuo paklausos plieno pramonėje. Kai rinkoje krenta kainos arba silpnėja plieno gamintojų užsakymai, bendrovės pajamos ir maržos gali sparčiai mažėti, o fiksuoti kaštai išlieka aukšti.

    2025 metais grupė taip pat pateikė gamybos apimtis: bendra anglies gavyba siekė 13 mln. tonų, iš jų apie 11 mln. tonų sudarė koksuojamoji anglis, o energetinė anglis – 2 mln. tonų. Koksas, pagal preliminarius duomenis, sudarė apie 3,15 mln. tonų.

    Įtampa dėl paramos ir restruktūrizavimo

    Viešojoje erdvėje Lenkijoje pastaruoju metu daugėja diskusijų apie „JSW“ finansinį stabilumą ir galimus taupymo sprendimus, įskaitant restruktūrizavimo kryptis. Profesi­nės sąjungos yra įspėjusios, kad, jų vertinimu, neįgyvendinus anksčiau aptartų finansinės paramos priemonių, gali didėti socialinė įtampa bendrovėje.

    Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas, komentuodamas situaciją, teigė, kad dialogas su socialiniais partneriais vyksta, o dalis paramos jau buvo suteikta per obligacijų mechanizmą. Ministras taip pat nurodė, kad visas pagalbos paketas, apie kurį kalbama, turėtų siekti apie 678 mln. eurų.

    „Vienas milijardas zlotų buvo perduotas per obligacijas, kurios pateko į ARP, o ARP už šiuos pinigus nupirko du „JSW“ turimus aktyvus. Tai leido bendrovei turėti lėšų atlyginimams“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    Ministro teigimu, kitas numatomas žingsnis – teisės aktų pakeitimai, kurie sudarytų sąlygas Agencijai Rozwoju Przemysłu suteikti bendrovei lengvatinę paskolą. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad valstybė ieško priemonių amortizuoti trumpalaikius likvidumo ir investicijų poreikius, tačiau galutinis poveikis priklausys nuo sąlygų ir „JSW“ gebėjimo stabilizuoti pinigų srautus.

  • Lenkijos vyriausybė patvirtino 2026–2030 prognozes: infliacija 2,5 proc., deficitas 6,8 proc. BVP

    Lenkijos vyriausybė patvirtino 2026–2030 prognozes: infliacija 2,5 proc., deficitas 6,8 proc. BVP

    Lenkijos Ministrų Taryba patvirtino daugiametes makroekonomines prielaidas 2026–2030 metams, kurios taps pagrindu rengiant valstybės biudžetą ir vidutinės trukmės fiskalinius planus. Finansų ministerijos paskelbtose projekcijose numatoma, kad 2026 metais vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., o realus BVP augs 3,6 proc.

    Dokumente taip pat įvardyti svarbiausi viešųjų finansų rodikliai: 2026 metais valdžios sektoriaus deficitas turėtų sudaryti 6,8 proc. BVP. Skola, prognozuojama, išliks aukšta ir artės prie Europos Sąjungos fiskalinių ribų, kurios vertina 60 proc. BVP skolą kaip orientyrą.

    Deficitas ir skola: planas mažinti

    Finansų ministerija nurodo, kad 2025 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarė 7,3 proc. BVP ir buvo 0,8 procentinio punkto didesnis nei 2024 metais. Pagrindinės priežastys – išaugusios išlaidos, tarp jų investicijos į gynybą, didesnės socialinės išmokos, viešojo sektoriaus vartojimas ir pabrangęs skolos aptarnavimas.

    Kita vertus, deficitą iš dalies ribojo sumažėjusi valstybės parama energijos ir šilumos vartotojams. Ministerija prognozuoja, kad 2026 metais deficitas bus sumažintas 0,5 procentinio punkto iki 6,8 proc. BVP, o tam turėtų padėti didesnės pajamos iš tiesioginių mokesčių ir mažesni dotacijų kaštai BVP atžvilgiu.

    Skolos dinamika išlieka jautria tema: projekte nurodoma, kad valdžios sektoriaus skola 2027 metais gali siekti 65,1 proc. BVP. Palyginimui, 2025 metais ji, kaip nurodoma prognozėse, sudarė 59,7 proc. BVP, todėl skolos lygio kilimas artimiausiais metais išlieka vienu svarbiausių fiskalinių iššūkių.

    Infliacija 2026 metais: kas ją lems

    Ministerijos vertinimu, 2026 metais vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc. Toks scenarijus grindžiamas prielaida, kad stabilizuosis bazinė infliacija, o importo kainų augimas bus ribotas, todėl kainų spaudimas ekonomikoje turėtų silpnėti.

    Tačiau pabrėžiama, kad dalis prielaidų priklauso nuo išorinių veiksnių, ypač žaliavų rinkų ir reguliuojamų kainų trajektorijų. Taip pat akcentuojama, kad bazinis scenarijus remiasi prielaidomis, kurios buvo suformuotos iki didesnės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose, todėl neapibrėžtumas dėl energijos ir tiekimo grandinių išlieka.

    Augimą turėtų kelti investicijos ir ES lėšos

    Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026 metais Lenkijos ekonomikos augimą labiausiai skatins gerokai didesnės viešosios ir privačios investicijos. Kaip vienas svarbiausių veiksnių įvardijamas spartesnis Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas, įskaitant finansavimą iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės.

    Taip pat numatoma, kad mažėjanti kapitalo kaina galėtų palaikyti privačiojo sektoriaus investicijas, o namų ūkių vartojimas išliks reikšminga augimo atrama. Tuo pat metu valdžia pripažįsta, kad augimo trajektorija priklausys nuo geopolitinių rizikų ir jų poveikio kainoms bei finansų rinkoms.

    „Tai dokumentas, kurį Ministrų Taryba tvirtina Finansų ministerijos teikimu, ir jis palengvina kito metų biudžeto planavimą bei parengimą“, – sakė Adam Szłapka po Ministrų Tarybos posėdžio.

    Posėdyje vyriausybė aptarė ir pažangos ataskaitą dėl 2025–2028 metų vidutinės trukmės biudžeto ir struktūrinių priemonių plano. Tai susiję su Europos Komisijos reikalavimais skaidriai rodyti, kaip planuojami ir įgyvendinami fiskaliniai įsipareigojimai, ypač šaliai esant sustiprinto dėmesio lauke dėl per didelio deficito.