CP v2

Tag: Lenkijos eksportas

  • Lenkijos eksportą kilsteli kompiuteriai ir reaktyviniai varikliai: 2026 metų I ketvirtį – 93,3 mlrd. eurų

    2026 metų pirmąjį ketvirtį Lenkijos užsienio prekyba augo nuosaikiai, tačiau balansas iš esmės nepagerėjo: eksportas pasiekė 93,3 mlrd. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 2,2 proc. Vis dėlto importas buvo kiek didesnis, todėl susidarė nedidelis 278 mln. eurų prekybos deficitas.

    Lenkijos plėtros fondo (PFR) apžvalgoje pabrėžiama, kad eksporto augimą labiausiai pastūmėjo kelios konkrečios prekių grupės. Struktūroje vis ryškiau matyti technologijų ir pramonės produkcijos svoris, o ne vien tradicinės žaliavos ar paprastesnės gamybos prekės.

    Didžiausią šuolį fiksavo kompiuterių eksportas – jis per metus padidėjo 25,4 proc. Reaktyvinių turbovariklių ir jų dalių pardavimai užsieniui augo 9,8 proc., o mėsos ir valgomų subproduktų eksportas padidėjo 8,5 proc.

    Importas labiausiai auga energijos ir investicijų prekėse

    Importo pusėje sparčiausiai didėjo kuro ir investicinių prekių srautai, o bendrą dinamiką labiausiai veikė su nafta susiję produktai bei automobilių įvežimas. Tai rodo, kad vidaus paklausa ir pramonės poreikiai išlieka aukšti, tačiau kartu didina spaudimą prekybos balansui.

    Per metus naftos produktų importas, PFR duomenimis, išaugo beveik 46 proc., o automobilių pirkimai iš užsienio padidėjo 12,4 proc. Tokia kryptis dažnai reiškia didesnį ekonomikos jautrumą energijos kainų svyravimams ir tiekimo grandinių pokyčiams.

    Daugėja prekių iš Kinijos ir JAV

    2026 metų pradžioje augo Kinijos ir JAV vaidmuo kaip Lenkijos tiekėjų: Kinijos dalis importe padidėjo iki 15,8 proc., o Jungtinių Valstijų – iki 5,6 proc. Šie pokyčiai paprastai siejami su technologijų, elektronikos, pramonės komponentų ir energijos išteklių prekyba.

    Tuo pačiu Lenkijos eksporto kryptis išlieka aiški: apie 75 proc. viso eksporto keliauja į Europos Sąjungos šalis. Tai patvirtina, kad ES rinka ir toliau yra svarbiausias Lenkijos pramonės ir gamintojų augimo variklis, o bet kokie paklausos pokyčiai Europoje tiesiogiai atsiliepia ir Lenkijos rezultatams.

  • Lenkija tarp G20 lyderių: eksportas auga, bet ekspertai įspėja – be aiškios šalies „markės“ neužteks

    Lenkijos siekis įsitvirtinti tarp dvidešimties svarbiausių pasaulio ekonomikų tampa realiu politinės ir ekonominės darbotvarkės klausimu. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose diskutuota, kad vien augantis eksportas nepakaks, jei šalis nesukurs atpažįstamos, nuoseklios ir pasitikėjimą keliančios nacionalinės „markės“.

    Diskusijoje apie ekonominę diplomatiją akcentuota, jog valstybės vaidmuo vis dažniau matuojamas ne tik BVP ar investicijų statistika. Lygiai taip pat svarbu, kaip šalis pristato savo verslą užsienyje, kiek efektyviai telkia institucijas ir ar geba pasiūlyti aiškų pasakojimą apie tai, kuo yra išskirtinė.

    Eksporto augimas ir nauji įrankiai

    Lenkijos valdžios atstovai pabrėžė, kad eksporto dinamika išlieka viena stipriųjų šalies pusių, o įmonės vis drąsiau plečia veiklą už Europos ribų. Tam pasitelkiami valstybiniai eksporto skatinimo mechanizmai ir ekonominės misijos, kurios padeda rasti partnerių bei mažina įėjimo į naujas rinkas riziką.

    Konferencijoje išskirta Lenkijos investicijų ir prekybos agentūros PAIH veikla, prisidedanti prie sutarčių ir projektų pritraukimo. Kartu akcentuota, kad rezultatai dažnai priklauso ne tik nuo atskirų priemonių, bet ir nuo to, ar verslui suteikiamas vientisas „vieno langelio“ principu paremtas palaikymas.

    Team Poland: „viena komanda“ užsienyje

    Vienu ryškiausių pokyčių įvardyta iniciatyva Team Poland, kuri apjungia kelias institucijas, dirbančias su užsienio plėtra ir investicijomis. Idėja paprasta: ne įmonė turi pati susigaudyti sistemoje, o institucijos turi aktyviai surasti potencialą turinčius eksportuotojus ir juos lydėti.

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad tokia schema keičia santykį su verslu: vietoje deklaruojamos „pagalbos“ akcentuojama partnerystė ir bendras tikslas auginti nacionalinio kapitalo įmones. Tai ypač aktualu rinkose, kur valstybės atstovų dalyvavimas, kontaktai ir politinis svoris vis dar lemia durų atsidarymą.

    „Tai pokytis, nes verslas jaučiasi prižiūrėtas: daugelis įmonių net neįtaria, kad jų eksporto potencialas jau yra pakankamas, kol jo neįvardija ekspertai ir institucijos“, – sakė PAIH atstovas.

    Kodėl nacionalinė „markė“ tampa kritinė?

    Ekspertai iš akademinės ir verslo bendruomenės akcentavo, kad šiandien ekonomikoje didelę dalį sprendimų lemia emocijos ir patirtis, o ne vien kainos ar techniniai parametrai. Stipri šalies reputacija padeda pritraukti užsienio investicijas, talentus, didina pasitikėjimą produktais ir mažina rizikos suvokimą.

    Pasak diskusijos dalyvių, Lenkijos problema ne ta, kad šalis neturi stiprių argumentų, o tai, kad jie dažnai pateikiami fragmentiškai. Vietoje kelių aiškių atraminių temų atsiranda daug skirtingų asociacijų, kurios tarptautinei auditorijai ne visada susiklijuoja į vieną suprantamą paveikslą.

    „Nacionalinė „markė“ yra asociacijų sistema: jei kitos šalys siejamos su keliais aiškiais ramsčiais, Lenkija kol kas primena gerą, bet dar nesutvarkytą bigosą – reikia sudėlioti aiškius, tvirtus pagrindus“, – sakė prof. Barbara Mróz-Gorgoń.

    Pažymėta, kad tokiai „markei“ sukurti neužtenka vien reklamos kampanijų. Reikia ilgalaikio darbo, bendros krypties tarp valdžios, verslo ir kūrybinių industrijų, taip pat nuoseklaus šalies prisistatymo per prekybą, investicijas, mokslą, inovacijas ir saugumo politiką.

    Buvęs Lenkijos ambasadorius Jungtiniuose Arabų Emyratuose Jakubas Sławekas pabrėžė, kad didesnis ekonominis svoris reiškia ir didesnius lūkesčius: tarptautiniai partneriai tikėsis aiškios pozicijos energetikos, investicijų, gynybos ir užsienio politikos klausimais. Jo teigimu, įsitvirtinimas G20 lygyje yra ne finišas, o naujo etapo pradžia.

    Diskusijoje taip pat skambėjo argumentas, kad Lenkijos ekonominė transformacija ir augimo istorija gali tapti stipriu tarptautiniu pasakojimu, tačiau jis turi būti komunikuojamas drąsiau ir nuosekliau. Kitaip tariant, auganti ekonomika turi būti paversta atpažįstama reputacija, kuri dirbtų verslui kasdien, ne tik per atskiras misijas ar renginius.

  • Lenkijos įmonėms atsiveria eksporto langas: kodėl bankų parama gali nulemti, kas laimės

    Lenkijos įmonės vis aktyviau ieško augimo užsienyje, o dabartiniai geopolitiniai ir prekybos pokyčiai Europoje atveria naujų galimybių eksportuotojams. Vis dėlto, norint greitai pasinaudoti atsirandančiomis nišomis, dažnai prireikia ne tik pardavimų, bet ir tvirto finansinio „užnugario“.

    Europos tiekimo grandinės pastaraisiais metais tampa trumpesnės, o gamyba ir pirkimai dažniau perkeliami arčiau galutinių rinkų. Tai stiprina regioninių tiekėjų pozicijas ir didina spaudimą įmonėms užsitikrinti patikimus atsiskaitymus, apyvartinį kapitalą ir rizikų valdymą, ypač dirbant su naujais užsienio partneriais.

    Eksporto galimybėms reikia greičio

    Europos ekonomikos kongrese kalbėjęs „UniCredit“ stebėtojų tarybos pirmininkas Wojciechas Sobieraj pabrėžė, kad įmonėms svarbiausia yra ne „mechanika“, kaip tiksliai įplaukia pinigai ar kokiu instrumentu kredituojama tarptautinė veikla. Jo teigimu, didžiausią vertę dabar kuria gebėjimas greitai susirasti klientų ir užimti atsiveriančias rinkos nišas.

    „Įmonės neturėtų dabar susitelkti į tai, kaip tiksliai atsiskaito kontrahentas ar kaip finansuoti tarptautinę veiklą, jos turėtų koncentruotis į tai, kaip pasinaudoti atsiradusiomis verslo progomis“, – sakė Wojciechas Sobieraj.

    Tokio „greičio“ poreikis ypač išryškėja, kai tenka vienu metu derėtis dėl naujų sutarčių, didinti gamybos apimtis ir prisiimti ilgesnius atsiskaitymo terminus. Praktikoje tai reiškia didesnį apyvartinio kapitalo poreikį, didesnę valiutų svyravimo riziką ir būtinybę drausti ar kitaip valdyti neapmokėjimo riziką.

    Kur bankai gali suteikti pranašumą

    Anot W. Sobieraj, bankų vaidmuo tarptautinėje plėtroje yra padėti įmonėms sutelkti dėmesį į pardavimus ir santykių kūrimą, o finansinius procesus padaryti kuo paprastesnius. Tam svarbūs ne tik kreditai, bet ir atsiskaitymų infrastruktūra, prekybos finansavimas, garantijos bei konsultacijos, kaip saugiau dirbti su naujais kontrahentais.

    „UniCredit“ atstovas taip pat akcentavo modelį, kai klientui banke priskiriamas vienas aiškus kontaktinis asmuo, koordinuojantis sprendimus skirtingose šalyse. Tokia schema gali sutrumpinti sprendimų priėmimo laiką, kai įmonė pradeda veiklą naujoje rinkoje ar plečia tiekimo grandinę keliose valstybėse iš karto.

    Skaitmenizacija ir DI keičia bankininkystę

    Bankai vis dažniau derina tradicinę bankininkystę su fintech sprendimams būdingomis skaitmeninėmis paslaugomis. Tai apima greitesnį dokumentų tvarkymą, automatizuotą rizikos vertinimą, patogesnį sąskaitų ir mokėjimų administravimą bei sprendimus, kuriuose vis dažniau pasitelkiamas DI.

    W. Sobieraj teigimu, skirtis tarp „banko“ ir „fintecho“ labiausiai išlieka pačių bankininkų mąstyme, o klientų lūkesčiai vis labiau suvienodėja. Įmonės nori, kad paslaugos būtų greitos, aiškios ir patikimos, nepriklausomai nuo to, kas jas teikia.

    Šiame kontekste konkurencinis pranašumas tenka toms finansų institucijoms, kurios gali pasiūlyti ir tarptautinį tinklą, ir paprastą kasdienę skaitmeninę patirtį. Eksportuojančioms įmonėms tai gali reikšti mažiau „trinties“ pradedant dirbti naujose rinkose ir daugiau laiko skirti klientų paieškai.