CP v2

Tag: Lenkijos energetika

  • „Orlen“ išplėtė Klečevo saulės parką iki 250 MW: hibridinė jėgainė keičia Lenkijos energetiką

    „Orlen“ išplėtė Klečevo saulės parką iki 250 MW: hibridinė jėgainė keičia Lenkijos energetiką

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pranešė užbaigusi Klečevo (Wielkopolės vaivadija) regioninio saulės energijos centro plėtrą. Po darbų elektrinės įrengtoji galia pasiekė 250 megavatų, o projektas įvardijamas kaip vienas didžiausių saulės objektų Vidurio ir Rytų Europoje.

    Bendrovės teigimu, tokios apimties gamyba per metus gali pagaminti tiek elektros, kad jos pakaktų iki 100 000 namų ūkių poreikiams. Projektas įgyvendintas rekultivuotoje buvusio atviro tipo lignito kasybos teritorijoje, todėl jis taip pat siejamas su pramoninių plotų pritaikymu naujai paskirčiai.

    Klečevo kompleksas vystomas kaip hibridinė jėgainė: be saulės modulių, čia įrengta ir 19,2 megavato vėjo elektrinių galia. Toks derinys leidžia efektyviau naudoti infrastruktūrą, o gamyba tampa stabilesnė, nes skirtingi šaltiniai dalinai kompensuoja vienas kito svyravimus permainingomis oro sąlygomis.

    „Orlen“ nurodo, kad objektas turi tinklo prijungimo ir reguliacinius suderinimus, kurie ateityje leistų didinti galią iki 334 megavatų. Tai reikštų, kad Klečevo mazgas galėtų tapti dar svarbesniu regioniniu generacijos tašku, jei bus priimti investiciniai sprendimai dėl tolesnės plėtros.

    Plėtra įsilieja į platesnę „Orlen“ strategiją iki 2035 metų viršyti 12 gigavatų atsinaujinančių išteklių įrengtąją galią. Į šį tikslą įtraukiami vėjo ir saulės parkai, taip pat biometano ir biodujų projektai, kurie energetikos sistemoje paprastai vertinami kaip galintys prisidėti prie lankstesnės generacijos.

    Įmonė taip pat yra viešai įvardijusi jūrinio vėjo plėtros kryptį Baltijos jūroje, o energetikos sistemos stabilumui didinti numato ir branduolinės energetikos projektus, tarp jų mažųjų modulinių reaktorių kryptį. „Orlen“ argumentuoja, kad didesnė vietinė, mažai emisijų sukelianti gamyba kartu su tinklų modernizavimu yra svarbi tiek energetiniam saugumui, tiek kainų stabilumui.

    „Nuosekliai įgyvendiname didžiausią investicijų programą Lenkijos energetikos istorijoje, kurią pavertėme didžiule statybų aikštele“, – sakė „Orlen“ valdybos pirmininkas Ireneuszas Fąfara.

    „Taip kuriama rytojaus energija: nepriklausomybė ir energetinis saugumas, taip pat kuo mažesnės energijos kainos Lenkijos gyventojams. Klečevo projektas rodo transformacijos mastą ir tempą“, – pridūrė jis.

  • Lenkijos anglies argumentas: buvęs „Kopex“ vadovas aiškina, kodėl savas kuras krizei – pranašumas

    Diskusijos dėl anglies ateities Lenkijoje vėl aštrėja: augant geopolitinei įtampai ir svyruojant energijos kainoms, dalis pramonės atstovų ragina neatsisakyti vietinio kuro per greitai. Buvęs „Kopex“ vadovas Marian Kostempski sako, kad turimos anglies atsargos ir gebėjimas jas išgauti krizėse tampa strateginiu privalumu.

    Anot jo, problema esą ne vien ekonominė, bet ir politinė: trūksta nuoseklumo ir sprendimų, kurie leistų sektoriui planuoti investicijas bei restruktūrizaciją. Pašnekovas kritikuoja pernelyg didelį pasikliovimą Europos žaliojo kurso kryptimi, teigdamas, kad tai gali turėti neigiamų pasekmių konkurencingumui, ypač energijai imliose pramonės šakose.

    Anglis kaip saugumo draudimas

    Kostempski pabrėžia, kad anglis kai kuriose rinkose vėl stiprina pozicijas ir dalinai pakeičia dujas, kai šios brangsta ar tampa politiškai rizikingos. Jo vertinimu, turėti savo kuro bazę reiškia mažesnę priklausomybę nuo importo, logistikos sutrikimų ir tiekimo grandinių šokų.

    „Įvairiose krizėse savas kuras yra didžiulis pranašumas. Tai pagaliau verta suprasti ir įvertinti“, – sakė Marian Kostempski.

    Energetikos ekspertai pastaraisiais metais akcentuoja, kad energijos saugumas Europoje tapo lygiaverčiu tikslu greta klimato politikos. Dėl to vis dažniau ieškoma pereinamojo laikotarpio sprendimų, kai dalis anglies pajėgumų laikomi kaip rezervas, kol sparčiau plečiasi atsinaujinantys ištekliai, tinklai ir energijos kaupimas.

    Naujos kasyklos ar geresnis išnaudojimas?

    Kalbėdamas apie idėjas statyti naujas anglies kasyklas Liublino anglies baseine, buvęs „Kopex“ vadovas ragina vertinti atsargiai. Jo teigimu, kasyklos statyba reiškia didžiules investicijas į infrastruktūrą, o atsiperkamumas tampa vis labiau priklausomas nuo reguliavimo, taršos kainodaros ir rinkos paklausos.

    Alternatyva, anot jo, galėtų būti efektyvesnis esamų kasybos teritorijų Silezijoje panaudojimas, jei ten galima valdyti mažesnes rizikas ir išnaudoti jau veikiančią pramoninę bazę. Tokia kryptis, jo vertinimu, teoriškai leistų išvengti dalies pradinių kaštų, tačiau vis tiek reikalautų modernizacijos ir našumo didinimo.

    Restruktūrizacija – būtina, bet ne vien popieriuje

    Kostempski atvirai sako, kad be restruktūrizacijos sektorius neišsilaikys: būtina mažinti sąnaudas, kelti produktyvumą ir išgryninti ilgalaikius tikslus. Jis akcentuoja, kad vadovams reikia daugiau operacinės laisvės, bet kartu ir aiškių atskaitomybės kriterijų, vertinant pažangą per apibrėžtus laikotarpius.

    Pašnekovas kaip pavyzdį mini Jastrzębską Spółkę Węglową, kurios veikla orientuota į koksuojamąją anglį, svarbią plieno pramonei. Jo teigimu, būtent kaštų kontrolė ir efektyvumo didinimas šiame sektoriuje tampa lemiamu veiksniu, kai kainos svyruoja, o konkurencija tarptautinėje rinkoje stiprėja.

    Tuo pat metu anglies pramonė susiduria su struktūriniu spaudimu: Europos Sąjungoje griežtėja taršos reguliavimas, o investuotojai vis dažniau reikalauja aiškaus perėjimo plano. Tai reiškia, kad politinis sprendimas „palikti anglį“ be aiškaus modernizacijos, socialinės pertvarkos ir alternatyvių investicijų plano gali baigtis didesniais kaštais vėliau.

    „Kasybą reikia restruktūrizuoti. Tai nėra naujiena. Reikia nuoseklumo ir valdžios palaikymo“, – sakė Marian Kostempski.

    Kalbėdamas apie galimą lenkiško kasybos know-how eksportą, jis vertina atsargiai: pavienės įmonės galėtų rasti nišų, tačiau masinės plėtros tikėtis sunku. Jis primena, kad tokios šalys kaip Kinija turi didelį mastą, sparčiai kelia kokybės standartus ir pačios stato kasyklas, todėl konkurencija tarptautiniuose projektuose būtų itin kieta.

    Vis dėlto pagrindinė Kostempskio žinutė išlieka aiški: energetikos politikoje, jo manymu, būtina suderinti klimato tikslus su realiais saugumo scenarijais. Tai reiškia ne grįžimą prie senos priklausomybės nuo anglies, o pragmatišką pereinamojo laikotarpio valdymą, kai vietiniai ištekliai gali tapti atsarginiu sprendimu krizės atvejui.

  • JSW pasirašė susitarimą dėl išeitinių: 2026 metais vienkartinės išmokos daugiau nei 1 000 darbuotojų

    JSW pasirašė susitarimą dėl išeitinių: 2026 metais vienkartinės išmokos daugiau nei 1 000 darbuotojų

    Lenkijos valstybinė institucija patvirtino, kad su Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pasirašyta sutartis, numatanti vienkartinių išeitinių išmokų finansavimą darbuotojams. Apie tai radijo eteryje pranešė Valstybės turto ministerijai vadovaujantis Wojciechas Balczunas, pabrėžęs, kad sprendimas priimtas ir įformintas.

    Pagal pristatytą planą 2026 metais vienkartines išmokas turėtų gauti daugiau nei 1 000 žmonių, o artimiausiu etapu, gegužę, jos numatytos 560 darbuotojų. Bendra šiam tikslui skirta suma siekia apie 117 000 000 eurų, jei perskaičiuojama iš 500 000 000 zlotų pagal pastarųjų metų vidutinį kursą.

    „Sprendimas priimtas, o sutartis dėl vienkartinių išeitinių išmokų finansavimo yra pasirašyta“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    Paklaustas, kiek darbuotojų turi palikti bendrovę, kad ji stabilizuotų veiklą, ministras nurodė, jog restruktūrizavimo planas baigiamas derinti. Jo teigimu, viešojoje erdvėje skamba vertinimai, kad kelių tūkstančių etatų mažinimas gali būti ne paskutinis žingsnis, tačiau pati restruktūrizavimo kryptis iš esmės nekvestionuojama.

    Kas leidžia mokėti išmokas?

    Teisinis pagrindas tokioms priemonėms atsirado tuomet, kai 2025 metų pabaigoje valdžia JSW pritaikė akmens anglių kasybos veiklą reglamentuojančias nuostatas. Tai atvėrė galimybę nuo 2026 metų sausio 1 dienos taikyti vadinamąsias kalnakasių atostogas ir vienkartines išmokas kaip priemonę mažinti užimtumą.

    Pagal galiojančią tvarką įmonė turi pasirašyti finansavimo sutartį su ministru, atsakingu už energetinių žaliavų ūkį. Būtent šis formalus žingsnis ir buvo esminė sąlyga, kad išmokos galėtų būti realiai pradėtos mokėti.

    Restruktūrizavimo fonas

    JSW dar 2025 metų rudenį įspėjo apie riziką prarasti finansinį likvidumą 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Reaguodama į tai, grupė pradėjo restruktūrizavimą, orientuotą į sąnaudų mažinimą ir grupės struktūros supaprastinimą.

    Pranešama, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį JSW grupė patyrė apie 144 000 000 eurų nuostolį, perskaičiuojant iš maždaug 615 900 000 zlotų. Tai sustiprino spaudimą spartinti pertvarką ir ieškoti sprendimų, kurie sumažintų finansinę naštą artimiausiais ketvirčiais.

    Energetikos ir pramonės analitikai pažymi, kad tokio tipo programos dažnai derinamos su platesniais sektoriaus pokyčiais, kai anglies pramonė Europoje susiduria su struktūriniu paklausos mažėjimu, griežtesne klimato politika ir investuotojų spaudimu mažinti taršą. Dėl to įmonėms vis dažniau tenka derinti socialines garantijas darbuotojams ir finansinio tvarumo priemones.

  • Lenkijos akmens anglių kasyba didina nuostolius: 2026 metų pradžia minus 400 mln. eurų

    Lenkijos akmens anglių kasybos sektorius 2026 metų pirmąjį ketvirtį baigė su maždaug 400 mln. eurų grynuoju nuostoliu. Nors nuostoliai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo, bendra finansinė padėtis išlieka įtempta, o greito lūžio požymių kol kas nematyti.

    Pagal Lenkijos pramonės plėtros agentūros pateiktus duomenis, 2026 metų sausio–kovo mėnesiais sektoriaus pardavimo pajamos siekė apie 1,62 mlrd. eurų, iš jų anglių pardavimai sudarė apie 1,19 mlrd. eurų. Prieš metus pajamos buvo šiek tiek didesnės, o tai rodo, kad rinkos sąlygos ir kainų lygis nebūtinai kompensuoja struktūrines sąnaudų problemas.

    Nuostoliai mažesni, bet spaudimas išlieka

    Veiklos nuostolis 2026 metų pirmąjį ketvirtį sudarė apie 394 mln. eurų, o vien anglių pardavimo veiklos rezultatas buvo dar prastesnis – apie 479 mln. eurų nuostolio. Lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, veiklos nuostolis sumažėjo, tačiau tai vis dar reiškia, kad sektorius generuoja nepakankamą grąžą, kad galėtų stabiliai finansuoti kasdienę veiklą ir investicijas.

    Gamybiniai rodikliai taip pat rodo, jog sektorius balansuoja ties produktyvumo riba: 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendra gavyba siekė apie 8,91 mln. tonų anglies ekvivalento. Tuo pat metu einamosios anglių gamybos sąnaudos sudarė apie 194 eurus už toną anglies ekvivalento, nors prieš metus jos buvo dar didesnės.

    Ką rodo sąnaudų ir valdymo diskusija?

    Duomenys apima kelias didžiausias ir reikšmingiausias rinkos įmones, tarp jų – Polska Grupa Górnicza, Jastrzębska Spółka Węglowa, Lubelski Węgiel Bogdanka ir kitas. Dalis šių bendrovių veikia skirtinguose segmentuose, todėl bendras sektoriaus rezultatas priklauso ne tik nuo anglies kainų, bet ir nuo kontraktų struktūros, darbo sąnaudų, kasybos sąlygų bei investicijų poreikio.

    Viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai apie ilgalaikę pramonės kryptį ir valdymo efektyvumą, ypač kai didelę įtaką turi valstybės vaidmuo savininko ir reguliuotojo grandyje. Kritikai pabrėžia, kad prastėjantys veiklos rodikliai signalizuoja ne vien ciklinius svyravimus, bet ir gilesnes, per daugelį metų susikaupusias problemas.

    „Susidaro įspūdis, kad Lenkijos kasyklos valdomos vis prasčiau, o tai jaučiama bent dešimtmetį“, – sakė buvęs Lenkijos vicepremjeras ir ekonomikos ministras Januszas Steinhoffas.

    Artimiausiu laikotarpiu sektoriui teks spręsti kelis lygiagrečius uždavinius: mažinti savikainą, stabilizuoti pinigų srautus ir apsispręsti dėl investicijų apimties, kai energetikos transformacija Europoje nuosekliai mažina anglies vaidmenį. Net jei trumpuoju laikotarpiu kainos ar paklausa svyruotų palankiau, ilgalaikė konkurencija ir reguliacinė kryptis verčia ieškoti tvaresnio veiklos modelio.

  • Atsinaujinančių išteklių elektrinės Lenkijoje vis dažniau stabdomos: kompensacijos nepadengia pajamų

    Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrinių priverstinio ribojimo mastas Lenkijos elektros sistemoje auga, o išmokamos kompensacijos gamintojams neatsveria realiai prarastų pajamų. Apie tai, pristatydamas 2026 metų pirmojo ketvirčio elektros rinkos situaciją, kalbėjo „Tauron Polska Energia“ prekybos viceprezidentas Krzysztofas Zavadzkis.

    Jo teigimu, vis dažnesnis vadinamasis nerynkinis dispečerio sprendimas, kai tinklo operatorius nurodo riboti gamybą dėl sistemos saugumo ar tinklo pralaidumo, tampa sistemine problema. Augant saulės ir vėjo parkų galiai, tokie ribojimai dažniau pasitaiko periodais, kai pasiūla viršija momentinę paklausą, o perdavimo tinklas nespėja perkelti energijos į vartojimo centrus.

    Kainų šuoliai ir neigiamos kainos

    2026 metų pradžia Lenkijos rinkai pasižymėjo ypač dideliu kainų nepastovumu tiek „spot“, tiek balansavimo rinkoje. Pasak K. Zavadzkio, fiksuotas platus kainų diapazonas, o dideli paros skirtumai rodo, kad sistema vis stipriau reaguoja į momentinius generacijos ir vartojimo pokyčius.

    Neigiamos elektros kainos 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasitaikė rečiau nei prieš metus, tačiau prognozuojama, kad per visus metus jų gali daugėti. Praktikoje neigiamos kainos dažniausiai signalizuoja, kad gamybos perteklius rinkoje susidaro greičiau, nei jį galima absorbuoti vartojimu, kaupimu ar eksportu, todėl dalis gamybos tampa ekonomiškai ir techniškai perteklinė.

    AEI ribojimas didėja, o kompensacijos stringa

    K. Zavadzkio pateiktais duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį nerynkinio AEI ribojimo apimtys šalyje pasiekė 295,5 gigavatvalandės ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 83 proc. Tai reiškia, kad vis didesnė pagamintos žaliosios energijos dalis realiai nepasiekia rinkos, nors jos gamybos pajėgumai yra įrengti ir pasirengę dirbti.

    „AEI ribojimo mastas nacionalinėje energetikos sistemoje, deja, auga. Neigiama tai, kad operatoriaus mokamos kompensacijos AEI gamintojams nepadengia prarastų pajamų“, – sakė K. Zavadzkis.

    Jo aiškinimu, vienas esminių ginčytinų aspektų yra kompensacijų skaičiavimo logika: prarastos pajamos apskaičiuojamos pagal balansavimo rinkos kainas, kurios ne visada atspindi faktines prekybines sutartis ir realias gamintojų pajamas. Dėl to gamintojai gali patirti finansinį skirtumą tarp to, ką būtų uždirbę pagal sudarytus sandorius, ir to, kas kompensuojama po ribojimo.

    „Tauron“ skaičiai: daugiau dispečerinio ribojimo

    „Tauron“ grupėje 2026 metų pirmąjį ketvirtį AEI gamybos ribojimai siekė beveik 13 gigavatvalandžių ir buvo 48 proc. didesni nei prieš metus. Bendrovė pabrėžė, kad pasikeitė ir ribojimų struktūra: ženkliai išaugo dispečerinio ribojimo dalis, o savanoriškas ar ekonominis saviribojimas sumažėjo.

    Tokia tendencija rodo, kad vis dažniau ribojimai įvyksta ne dėl pačių gamintojų sprendimų ar rinkos signalų, bet dėl sistemos apribojimų. Ilgainiui tai didina investuotojų riziką ir kelia klausimų, ar tinklų plėtra, lankstumo priemonės ir rinkos taisyklės spėja su AEI plėtra.

    Ekspertų vertinimu, sprendimų ašis čia yra kelių priemonių derinys: spartesnė perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra, energijos kaupimo įrenginių diegimas, vartojimo lankstumo skatinimas ir aiškesni, su realiais kontraktais suderinami kompensavimo mechanizmai. Priešingu atveju AEI plėtra gali vis dažniau atsiremti ne į leidimus ar technologijas, o į paprastą fizinę tinklo ribą.

  • Lenkija statys pirmąjį kabelių klojimo laivą: jis bus reikalingas Baltijos vėjo parkams

    Lenkija statys pirmąjį kabelių klojimo laivą: jis bus reikalingas Baltijos vėjo parkams

    Lenkija žengia dar vieną žingsnį stiprindama jūrinės vėjo energetikos grandinę Baltijos jūroje: pasirašytas ketinimų protokolas dėl pirmojo šalies kabelių klojimo laivo. Tokia specializuota jūrinė technika reikalinga povandeniniams elektros kabeliams tiesti ir vėjo parkams prižiūrėti.

    Susitarimą pasirašė Pramonės plėtros agentūra (ARP), kabelių gamintoja „Tele-Fonika Kable“, „Orlen Neptun“ ir „PGE Baltica“. Dokumentas numato, kad laivas būtų naudojamas statant ir aptarnaujant Lenkijos jūrinio vėjo projektus Baltijos jūroje.

    Laivas turėtų būti pastatytas Lenkijoje

    Lenkijos valstybės turto ministras Wojciech Balczun po pasirašymo teigė, kad projektas laikomas rimtu, o artimiausiu metu vyks statyklos atranka. Pasak jo, laivas turi būti statomas Lenkijos laivų statyklose.

    „Tai rimtas projektas: dabar vyks laivų statyklos atranka, o laivas bus pastatytas Lenkijos laivų statyklose“, – sakė Wojciech Balczun.

    Partneriai akcentuoja, kad siekiama išvengti laivo statybos Azijoje, o didesnę vertės dalį palikti vietos pramonei. Tokia kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją stiprinti strateginių tiekimo grandinių atsparumą energetikos pertvarkos metu.

    Terminas siejamas su antruoju etapu

    „Tele-Fonika Kable“ valdybos narys Piotras Mirekas nurodė, kad tikslas yra laivą parengti iki 2029 metų, kai prasidės antrasis Lenkijos jūrinių vėjo parkų plėtros etapas. Jo teigimu, tokios specializuotos paskirties laivo statyba paprastai trunka kiek mažiau nei trejus metus.

    „Norėtume, kad laivas būtų parengtas 2029 metais, antrajam jūrinių vėjo parkų statybų etapui Baltijos jūroje“, – sakė Piotras Mirekas.

    Jei statybos sutartis būtų pasirašyta trečiąjį ketvirtį, laivas realistiškai galėtų būti užbaigtas 2029 metų viduryje. Šie terminai svarbūs, nes kabelių klojimo pajėgumai dažnai tampa vienu pagrindinių „butelio kakliukų“ plečiant jūrinę vėjo energetiką.

    Kas valdys projektą ir kodėl to reikia?

    Už laivo statybą turėtų atsakyti specialios paskirties įmonė, kurią kurtų ARP ir „Tele-Fonika Kable“ grupė, o pati statyba būtų pavedama pasirinktai laivų statyklai. Įmonė dar tik steigiama, o steigėjai laukia ir konkurencijos priežiūros institucijų sprendimų.

    „PGE Baltica“ vadovas Bartoszas Fedurekas pabrėžė, kad bendrovė jau planuoja būsimas techninės priežiūros paslaugas iš šio laivo. Praktiškai tai reiškia siekį užsitikrinti vietinę infrastruktūrą ne tik statyboms, bet ir dešimtmečius trunkančiam jūrinių parkų eksploatacijos laikotarpiui.

    „Jau stojame į eilę dėl priežiūros paslaugų, kurias teiktų šis laivas“, – sakė Bartoszas Fedurekas.

    Jūrinės vėjo energetikos plėtra reikalauja ne tik turbinas montuojančių laivų, bet ir kabelių klojimo flotilės, uostų parengties, kvalifikuotų rangovų bei atsarginių dalių logistikos. Todėl kabelių klojimo laivas tampa svarbia nacionalinės energetikos transformacijos dalimi, mažinančia priklausomybę nuo užsienio rangovų ir jų užimtumo ciklų.

    Šių metų pradžioje ARP ir „Tele-Fonika Kable“ jau buvo pasirašiusios ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo jūrinės vėjo energetikos projektuose, įskaitant kabelių klojimo laivo idėją. Dabar prie iniciatyvos prisijungę energetikos ir jūrinės plėtros partneriai rodo, kad projektas pereina į praktiškesnę įgyvendinimo fazę.

  • Lenkijoje statys beveik 40 km 400 kV perdavimo liniją: kam reikalinga jungtis prie Baltijos vėjo parkų

    Lenkijoje pasirašyta sutartis dėl naujos 400 kV elektros perdavimo linijos ruožo statybos, kurio ilgis sieks apie 39,5 kilometro. Rangos darbus vykdys bendrovė „Aldesa“, o projektą užsako nacionalinis perdavimo sistemos operatorius Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE).

    Naujas ruožas sujungs statomą Choczewo elektros pastotę su esamu perdavimo tinklu šiaurinėje Lenkijos dalyje. Trasa drieksis per kelias Pamario vaivadijos savivaldybes, todėl darbai apims skirtingas teritorijas ir sudėtingą inžinerinį derinimą.

    „Beveik 40 kilometrų 400 kV linijos statyba yra sudėtingas inžinerinis iššūkis, reikalaujantis tikslaus darbų koordinavimo įvairiame reljefe. Tai strategiškai svarbi investicija Lenkijos energetiniam saugumui“, – sakė „Aldesa“ vadovas Lenkijoje Rafałas Kańskis.

    Pagal sutartį numatyta parengti techninę dokumentaciją, įrengti pamatų konstrukcijas, sumontuoti plienines atramas ir pakloti didelės pralaidos fazinius laidus. Dalis pagrindinių komponentų bus tiekiami kaip užsakovo pateikiamos investicinės medžiagos, todėl rangovui teks užtikrinti suderinamumą ir montavimo tikslumą.

    PSE šį projektą įvardija kaip platesnės perdavimo tinklo plėtros programos dalį, orientuotą į naujus elektros gamybos šaltinius. Pagrindinis tikslas – parengti tinklą didesniems srautams ir patikimam galios išvedimui, ypač didėjant jūrinio vėjo energetikos apimtims Baltijos jūroje.

    400 kV klasės linijos tokiose schemose paprastai pasirenkamos dėl galimybės perduoti didelius elektros kiekius didesniais atstumais ir mažesniais nuostoliais, taip pat dėl sistemos stabilumo. Tinklo stiprinimas šiaurėje aktualus ir dėl sezoniškumo: vėjo generacija neretai pasiekia pikus, todėl perdavimo infrastruktūra turi būti pasirengusi staigiems srautų pokyčiams.

    Investicijos į aukštos įtampos tinklą šiame regione siejamos ir su platesne Europos kryptimi sparčiau integruoti atsinaujinančią energetiką. Kuo greičiau atsiranda tinklo pralaidumas ir jungtys su esama infrastruktūra, tuo mažesnė rizika, kad nauji vėjo parkai susidurs su prijungimo ribojimais ar gamybos „apkarpymu“ dėl tinklo perkrovų.

  • Taivano „Formosa Smart Energy“ keliasi į Lenkiją: Lodzė tampa centru, fokusas – energijos kaupimas

    Taivano koncernas „Formosa Smart Energy“, priklausantis pramonės grupei „Formosa Plastics Group“, plečia veiklą Lenkijoje ir į ją perkelia savo Europos operacijų centrą. Įmonė akcentuoja projektus, susijusius su energetikos transformacija ir energijos kaupimo sprendimais, kurie tampa vis svarbesni stabilizuojant elektros sistemą.

    Sprendimas Europos biurą iškelti iš Vokietijos į Lodzę siejamas ne tik su geografija, bet ir su miesto ekonomine kaita. Pasak bendrovės atstovų, Lodzė per pastaruosius dešimtmečius iš tradicinės pramonės miesto evoliucionavo į paslaugų, technologijų ir inovacijų centrą, todėl tapo patraukli tarptautinėms komandoms.

    Ką reiškia biuro perkėlimas?

    Europos biuro perkėlimas paprastai signalizuoja apie ilgalaikes ambicijas regione: arčiau klientų, partnerių ir projektų. Energetikos sektoriuje tai ypač aktualu, nes energijos kaupimo sprendimai dažnai diegiami kartu su vietiniais rangovais, tinklų operatoriais ir šilumos bei elektros gamintojais.

    Įmonė taip pat paskelbė apie bendros įmonės kūrimą su Lenkijos grupe SKB. Nauja struktūra turėtų vystyti projektus, susijusius su modernia energetika ir energijos kaupimu, sujungiant Taivano technologinę patirtį ir vietines įgyvendinimo kompetencijas.

    Partnerystės: nuo ketinimų iki projektų

    Dar vienas žingsnis – bendradarbiavimo memorandumas su „Veolia Energia Polska“ ir partneriais, apimantis energetikos infrastruktūrą, atsinaujinančią energetiką, šilumos ūkį bei energijos kaupimo sprendimus. Nors konkrečių projektų detalės viešai neatskleidžiamos, toks formatas paprastai naudojamas prieš pradedant bendrą projektų portfelio atranką ir techninį vertinimą.

    „Lenkijos rinka turi labai didelį potencialą, o memorandumo pasirašymas yra tik pirmas žingsnis“, – sakė Jennifer Lee.

    Kodėl energijos kaupimas dabar taip svarbus?

    Energijos kaupimo sistemos tampa kertiniu elementu, kai sparčiai auga vėjo ir saulės elektrinių dalis: jos padeda subalansuoti gamybos svyravimus ir gerinti tiekimo patikimumą. Tokios technologijos naudojamos dažnio reguliavimui, piko mažinimui, rezervų teikimui, o kai kuriais atvejais ir tinklų modernizavimo sąnaudoms atidėti.

    „Norime sujungti Taivano energijos kaupimo technologijas su vietinėmis partnerių kompetencijomis, kad rinkai pasiūlytume pilnus sprendimus“, – sakė Jennifer Lee.

    Įmonė pabrėžia ir vadinamąjį vietinių kompetencijų stiprinimą: tikslas – ne vien tiekti įrangą, bet ir perduoti žinias, kaip projektuoti, integruoti ir eksploatuoti energijos kaupimo sistemas. Tai svarbu rinkai, kuriai reikės daugiau inžinerinių, programinės įrangos ir energetikos valdymo kompetencijų, o technologijų tiekėjai vis dažniau konkuruoja ne tik įranga, bet ir gebėjimu užtikrinti visą sprendimo gyvavimo ciklą.

  • Kas laukia Lenkijos energetikos: Katovicuose jau ruošiamasi 2026 metų konferencijai Energy Days

    Katovicuose pradėti pasirengimo darbai kitai „Energy Days“ konferencijai, kuri tradiciškai vyks Tarptautiniame kongresų centre. Renginys suplanuotas 2026 metų rugsėjo 30 dieną–spalio 1 dieną, o organizatoriai jau kviečia dalyvius rezervuoti datas.

    Praėjusių metų „Energy Days“ pritraukė apie 2 500 dalyvių, kurie prisijungė gyvai arba nuotoliniu būdu. Per maždaug 30 turinio sesijų pasisakė apie 160 ekspertų, o daugiau nei 100 parodos dalyvių pristatė sprendimus energetikos sektoriui.

    Temos, kurios bus dėmesio centre

    2026 metų darbotvarkėje numatomos diskusijos apie energetikos transformaciją ir tai, kaip keičiasi elektros gamybos struktūra Lenkijoje. Daug dėmesio planuojama skirti branduolinei energetikai, tinklų plėtrai ir infrastruktūros saugumui.

    Taip pat bus nagrinėjama, kaip energijos kainos veikia pramonės konkurencingumą ir kokių sprendimų ieško rinkos dalyviai. Atskiros sesijos dažniausiai skiriamos vėjo ir saulės energetikai, taip pat energijos kaupimui, kuris tampa vis svarbesnis integruojant nepastovius atsinaujinančius šaltinius.

    Kas dalyvaus ir ko tikėtis?

    Kaip ir ankstesniais metais, organizatoriai tikisi sulaukti sprendimų priėmėjų, rinkos reguliuotojų, energetikos įmonių vadovų ir sektoriaus asociacijų atstovų. Tokia sudėtis paprastai lemia, kad konferencijoje daug dėmesio skiriama ne tik technologijoms, bet ir reguliacinei aplinkai bei investicijų finansavimui.

    Renginio formatas numatomas dviejų dienų: viešos diskusijos, pranešimai, pristatymai ir uždaresni susitikimai su suinteresuotosiomis pusėmis. Greta konferencijos programos turėtų vykti EXPO zona, kurioje įmonės demonstruos įrangą ir paslaugas, aktualias elektros, šilumos ir infrastruktūros projektams.

    Organizatoriai ragina dalyvius iš anksto teikti pasiūlymus programai, kad ji atspindėtų aktualiausius sektoriaus klausimus. Atsižvelgiant į spartėjančią elektrifikaciją, tinklų modernizavimo poreikį ir energijos saugumo darbotvarkę, „Energy Days“ turėtų tapti viena svarbiausių vietų aptarti artimiausių metų prioritetus Lenkijos energetikoje.

  • Didžiausia Lenkijos saulės elektrinė tapo balansavimo paslaugų tiekėja: ką tai keičia rinkoje

    Lenkijos energetikos rinkoje fiksuojamas precedentas: didžiausia šalyje saulės elektrinė Zwartove (Pamario vaivadija, Choczewo valsčius) gavo balansavimo paslaugų tiekėjo statusą. Tai reiškia, kad fotovoltinė jėgainė nuo šiol gali dalyvauti techninėje sistemos balansavimo dalyje, kuri iki šiol daugiausia sieta su konvencinėmis elektrinėmis.

    Elektrinės įrengtoji galia siekia 204 megavatus, todėl ji laikoma didžiausia fotovoltine elektrine Lenkijoje. Už energijos prekybą atsakinga bendrovė „Respect Energy“, o projekto vystymą, statybą ir valdymą vykdo „Goldbeck Solar“.

    Statusas suteiktas rinkoje, kurioje pagrindinis pirkėjas yra sistemos operatorius PSE, valdantis Lenkijos elektros perdavimo tinklą ir atsakingas už nacionalinės sistemos stabilumą. Balansavimo rinkoje prekiaujama ne vien elektra, bet ir galimybe greitai didinti arba mažinti gamybą ar vartojimą tada, kai sistemoje atsiranda disbalansas.

    Kodėl tai svarbu saulės elektrinėms?

    Pastaraisiais metais Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, spartėjant saulės energetikos plėtrai vis dažniau pasitaiko valandų, kai elektros pasiūla viršija paklausą. Tokiais momentais didėja priverstinio generacijos ribojimo rizika, o kainos biržoje gali tapti neigiamos.

    Balansavimo paslaugų tiekėjo statusas leidžia saulės elektrinei uždirbti ne tik parduodant pagamintą elektrą, bet ir teikiant sistemai paslaugą, pavyzdžiui, sumažinant generaciją pagal operatoriaus signalą. Praktikoje tai tampa finansiniu saugikliu, kai gamybą tenka riboti ne dėl techninių gedimų, o dėl sistemos poreikių.

    Šis modelis taip pat keičia požiūrį į atsinaujinančių išteklių vaidmenį sistemoje: jie tampa ne vien nepastovios generacijos šaltiniu, bet ir aktyviu lankstumo elementu. PSE ne kartą yra akcentavusi, kad balansavimo paslaugas gali teikti įvairūs ištekliai, įskaitant atsinaujinančią energetiką.

    „Balansavimo paslaugas gali teikti įvairūs ištekliai, įskaitant atsinaujinančius šaltinius. Jų savininkams tai papildoma verslo galimybė, o operatoriui – parama užtikrinant saugų sistemos darbą“, – sakė PSE atstovas Maciej Wapiński.

    Ilgas pasirengimas ir testas vasarą

    Įmonės nurodo, kad dar po balansavimo rinkos reformos buvo pradėta ruoštis tam, kad Zwartovo elektrinė atitiktų operacinius reikalavimus. Pasirengimo darbai, įskaitant valdymo sistemų pritaikymą, startavo 2025 metų gegužę ir truko kelis mėnesius, kol pasiekta pilna kvalifikacija.

    Esminis pokytis tas, kad vietoje modelio, kai atsinaujinančios elektrinės ribojamos be tiesioginio užmokesčio, atsiranda galimybė už sistemos poreikiams suteiktą lankstumą gauti atlygį. Įmonių teigimu, tai turėtų padėti ir mažinti priverstinio ribojimo nuostolius, ir didinti bendrą projekto pajamų stabilumą.

    Ar šis žingsnis bus finansiškai patrauklus, labiausiai išryškės šiltuoju metų laiku, kai saulės generacija pasiekia piką, o disbalansų sistemoje atsiranda dažniau. Rinka taip pat stebės, ar šiuo keliu paseks kiti parkai, įskaitant vėjo elektrines, kurioms dalyvavimas balansavime gali tapti papildomu pajamų šaltiniu.

    Tokie atvejai tampa svarbūs ir platesniame Europos kontekste: augant kintančiai generacijai, sistemos stabilumui vis labiau reikia lankstumo, kurį gali suteikti ne tik tradicinės elektrinės, bet ir atsinaujinantys šaltiniai, energijos kaupimas bei paklausos valdymas. Zwartovo projektas rodo, kad fotovoltika gali pradėti atlikti aktyvesnį vaidmenį sistemos „kasdienėje“ pusiausvyroje.