Tag: Lenkijos energetika

  • Lenkijos plėtros fondas susitarė su JAV DFC: ieškos milijardų šalies atominei energetikai

    Lenkijos plėtros fondas PFR ir JAV vyriausybinė investicijų agentūra „U.S. International Development Finance Corporation“ (DFC) Varšuvoje pasirašė deklaraciją dėl bendradarbiavimo finansuojant branduolinę energetiką ir kitus strateginius energetikos projektus.

    Susitarimas įtvirtintas per Partnerystės transatlantiniam energetiniam bendradarbiavimui (P-TEC) susitikimą, vykusį lapkričio 18–19 dienomis. Apie tai skelbia Lenkijos portalas WNP.

    Abi institucijos pabrėžia, kad energetinis saugumas yra valstybės saugumo pagrindas, o tiekimo šaltinių ir gamybos pajėgumų diversifikavimas mažina priklausomybę nuo išorinių energijos išteklių.

    Praktinis deklaracijos tikslas – ieškoti būdų, kaip pritraukti privatų kapitalą į ilgalaikius projektus, tarp jų – į Lenkijos branduolinės energetikos programą, kuriai ateinančiais metais reikės didelių investicijų.

    Ką apima PFR ir DFC deklaracija

    Dokumente numatyta bendromis pastangomis stiprinti Lenkijos energetinį saugumą ir plėsti energijos šaltinių bei tiekimo krypčių įvairovę.

    Taip pat sutarta ieškoti galimybių mobilizuoti privatų kapitalą branduolinei energetikai ir kitiems strateginiams projektams, įskaitant dujų infrastruktūrą.

    Dar viena kryptis – įvertinti, kaip Lenkijoje galėtų būti pritaikomi DFC finansiniai instrumentai. Agentūra mini platų priemonių spektrą: nuo investicijų į nuosavą kapitalą iki skolos finansavimo ar garantijų.

    PFR: tikslas – ilgalaikis finansavimas konkurencingomis sąlygomis

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis teigė, kad kuriamos sąlygos privačiam kapitalui įsitraukti į šalies branduolinę programą, o tai esą yra konkretus Lenkijos ir JAV strateginės partnerystės matmuo.

    PFR vadovas Mikołajus Raczyńskis pabrėžė, kad branduolinė energetika – vienas didžiausių artimiausių dešimtmečių investicinių iššūkių, o bendradarbiaujant su DFC ketinama ieškoti sprendimų, kurie leistų pritraukti ilgalaikį finansavimą palankiomis sąlygomis.

    DFC investicijų direktorius Conoras Colemanas akcentavo, kad agentūra mato galimybių remti Lenkijos energetikos sektorių, kuris laikomas vienu svarbiausių būsimo ekonomikos augimo ramščių.

    Kontekstas: antra didelė AE ir būsimi sprendimai

    PFR nurodė, kad sieks mobilizuoti privatų kapitalą Lenkijos branduolinei programai, veikdamas pagal jam taikomus teisės aktus. Kartu fondas deklaruoja neutralumą, renkantis technologijos tiekėją, rangovą, finansavimo šaltinį ar projekto struktūrą.

    Tekste taip pat pažymima, jog antros didelės apimties atominės elektrinės vieta ir technologijos tiekėjas turėtų būti paskelbti kitų metų antroje pusėje. Konkurenciniame dialoge dalyvauja „Westinghouse“, prancūzų EDF ir Kanados „AtkinsRealis“.

    Kaip galimos lokacijos minimi Bełchatówas arba Koninas. „Westinghouse“ technologija AP100 jau pasirinkta pirmajai Lenkijos atominei elektrinei, planuojamai Choczewo vietovėje.

    P-TEC platforma, kurios susitikimas vyko Varšuvoje, yra JAV Energetikos departamento koordinuojamas tarpvyriausybinis bendradarbiavimo formatas, vienijantis 24 Europos valstybes ir Europos Sąjungą.

  • Lenkija stato naujas elektrines, bet problema gilesnė: tinklai ir energijos kaupimas nespėja

    Lenkija sparčiai plečia elektros gamybos pajėgumus, tačiau vien naujų elektrinių statybų nepakanka, kad sistema būtų saugi. Energetikos atstovai įspėja: vis daugiau lemia tinklų atsparumas, energijos kaupimas ir gebėjimas veikti krizės sąlygomis.

    Tai ypač aktualu, kai daugėja rizikų – nuo kibernetinių atakų prieš energetikos infrastruktūrą iki karo Ukrainoje, ekstremalių orų ir realios „blackout“ grėsmės. Apie iššūkius kalbėta ir „Open Eyes Economy Summit“ renginyje Krokuvoje.

    Pasak „Tauron Zielona Energia“ valdybos viceprezidentės Annos Jedynak-Rykałos, anksčiau įmonės daugiausia koncentravosi į energijos tiekimą ir infrastruktūros plėtrą, o dabar vis svarbesnė tampa tiekimo tęstinumo ir saugumo tema, įskaitant kibernetines grėsmes.

    Kitaip tariant, vien pagaminti pakankamai elektros nebeužtenka – sistema turi atlaikyti sutrikimus, o įvykus avarijai kuo greičiau atsigauti. Tam reikalingi ne tik nauji šaltiniai, bet ir tinkamas tinklų valdymas bei atsargos.

    OZE plečiasi, bet balansavimas darosi vis sudėtingesnis

    „Tauron“ skaičiuoja, kad jau turi apie 1 GW veikiančių atsinaujinančios energetikos (OZE) pajėgumų. Šie objektai išsidėstę skirtingose Lenkijos vietose, o vien fotovoltinių elektrinių portfelyje – apie 16 parkų, kurių bendra galia siekia maždaug 300 MW.

    Įmonė planuoja tolesnes investicijas, tarp jų – ir 190 MW galios vėjo jėgainių parką Miejska Górka vietovėje. Tačiau kartu pabrėžiama, kad OZE augimas privalo eiti išvien su energijos kaupimo sprendimais bei šaltiniais, galinčiais užtikrinti galią, kai trūksta vėjo ar saulės.

    Kaip vieną iš sprendimų energetikos atstovai mini dujinius pajėgumus, kurie galėtų padėti užtikrinti sistemos stabilumą tais laikotarpiais, kai atsinaujinanti gamyba smarkiai krenta.

    Be to, didėja poreikis dalintis informacija apie rizikas ir gerinti apsaugą: ji apima ne tik fizines priemones, bet ir skaitmeninį monitoringą bei veikiančią komunikaciją tarp įmonių.

    Energijos kaupimo reikia, tačiau prisijungti prie tinklo – sunku

    Energetikos transformacijoje daug vilčių siejama su decentralizuota gamyba: vietiniai šaltiniai mažina priklausomybę nuo importuojamo kuro ir didina šaltinių įvairovę. Vis dėlto vien išskaidymas pats savaime dar negarantuoja sistemos saugumo.

    „Sunly Polska“ vadovas Marekas Motylis pabrėžė, kad vietiniai šaltiniai duoda daugiausia naudos tik tada, kai kartu atsiranda tinkama tinklų infrastruktūra ir energijos kaupikliai. Būtent čia, anot jo, rinkoje matomos didžiausios kliūtys.

    Bendrovė Lenkijoje turi daugiau nei 230 MW veikiančių saulės elektrinių ir norėtų plėtoti energijos kaupimą šalia jų, tačiau susiduria su prisijungimo sąlygų gavimo problema. Kaip pavyzdį jis pateikė 22 pateiktas paraiškas, iš kurių teigiamai baigėsi tik keturios, o sprendimų kartais teko laukti 8–10 mėnesių.

    Motylio vertinimu, problema nėra kapitalo trūkumas – labiau procedūros ir reguliavimas, kurie nespėja paskui rinkos poreikius. Dėl to investuotojai, galintys teikti tinklui stabilizuoti reikalingas paslaugas, įstringa administraciniuose ir reguliaciniuose barjeruose.

    Kas mokės už saugumą: bankai vis dažniau klausia apie rizikas

    Tinklų plėtra, energijos kaupimas, kibernetinis saugumas ir rezervų palaikymas kainuoja, o dalis šių investicijų ne visada tiesiogiai didina įmonių pajamas. Vis dėlto jos kuria naudą ekonomikai ir visuomenei, todėl kyla klausimas, kaip sąžiningai paskirstyti sąnaudas.

    Annos Jedynak-Rykałos teigimu, finansinė našta neturėtų tekti vienam dalyviui – saugumo išlaidos turi būti dalijamos solidariai. Ji akcentavo, kad energetikos įmonės dažnai remiasi išoriniu finansavimu, įskaitant investicijas į energijos kaupimą, kad kaštai mažiau persiduotų galutinėms kainoms vartotojams.

    Į finansinį aspektą atkreipia dėmesį ir bankai. BNP Paribas Bank Polska atstovas Michałas Siwekas sakė, kad įmonių atsparumas energetinėms krizėms tampa reikšminga kredito rizikos vertinimo dalimi.

    Finansų įstaigos analizuoja ne tik tai, kaip kainų šokas paveiks maržas, bet ir ką reikštų fiziniai elektros tiekimo sutrikimai: kas nutiktų sutartims, pajamoms ir likvidumui, jei gamykla ar objektas turėtų stabdyti veiklą. Jo teigimu, įmonės, kurios aktyviai valdo energijos prieinamumą, kainą ir dekarbonizaciją, ateityje bus vertinamos palankiau.

    „Blackout“ grandininė reakcija ir efektyvumas, kuris mažina riziką

    Didžiausius tiekimo sutrikimų padarinius greitai pajunta miestai: sutrikus elektrai, gali strigti vandens tiekimas, šiluma, telekomunikacijos ir transportas. Gliwicų merė Katarzyna Kuczyńska-Budka pabrėžė, kad svarbūs ne tik infrastruktūros sprendimai, bet ir aiškios reagavimo procedūros bei tarnybų koordinacija.

    Gliwicai investuoja daugiau nei 500 mln. zlotų į Žaliosios energijos parką, kuriame numatyta kogeneracija, saulės elektrinės ir šilumos kaupiklis. Projektu siekiama paruošti miesto šilumos sistemą pokyčiams ir mažinti riziką, kad šilumos kaina smarkiai išaugs.

    Kita saugumo pusė – energijos, kurios nereikia suvartoti, mažinimas. „Velux“ viceprezidentas Vidurio ir Rytų Europai Krisztiánas Mészárosas priminė, kad pastatų energinis efektyvumas leidžia mažinti sąnaudas, priklausomybę nuo importo ir gyventojų sąskaitas.

    Jo vertinimu, investicijos į naujus energijos šaltinius ir pastatų modernizaciją turi papildyti viena kitą. O kad sprendimai būtų realiai naudingi, svarbu tinkamai parinkti įrenginius pagal poreikį – per dideli ar netinkamai suprojektuoti sprendimai gali ir nesuteikti laukiamų sutaupymų.

    Energetikos atstovai sutaria, kad konkurencingos kainos, dekarbonizacija ir tiekimo saugumas nebūtinai yra nesuderinami tikslai. Tačiau tam transformaciją reikia vertinti kaip visos sistemos pertvarką – nuo gamybos ir tinklų iki kaupimo ir vartojimo.

  • Lenkijos vyriausybė: be valstybės paramos branduolinės elektrinės Europoje praktiškai neįmanomos

    Lenkijos vyriausybė teigia, kad branduolinės energetikos projektai Europoje be valstybės pinigų praktiškai neįgyvendinami. Pasak energetikos viceministro Wojciecho Wrochnos, dėl didelių kapitalo poreikių ir sudėtingų sąlygų būtinas viešasis finansinis „ramstis“.

    Kaip skelbia portalas WNP.pl, viceministras akcentavo, jog pagrindiniu paramos mechanizmu turėtų tapti CfD modelis (kontraktas dėl kainų skirtumo). Jis, anot W. Wrochnos, gali būti taikomas tiek didelėms branduolinėms elektrinėms, tiek mažiesiems moduliniams reaktoriams (SMR).

    Šie pareiškimai nuskambėjo Varšuvoje surengtuose workshopuose, skirtuose BWRX-300 technologijos mažųjų modulinių reaktorių diegimo Europoje galimybėms ir iššūkiams. Renginyje dalyvavo šių reaktorių plėtotojai bei kitos organizacijos, o Lenkijos pusė kalbėjo apie poreikį turėti patikimų partnerių.

    W. Wrochna Lenkiją pavadino savotišku „branduolinio renesanso“ lydere, nors šalyje šiuo metu veikia tik mokslinis reaktorius „Maria“ Świerke, netoli Varšuvos. Jo teigimu, norint realiai įsibėgėti, Lenkijai reikia sąjungininkų, kurie padėtų kurti branduoline energija paremtą ekonomiką ir vietinę branduolinės pramonės rinką.

    SMR planai ir didžiosios elektrinės projektas

    Pasak viceministro, SMR potencialas gali būti net didesnis nei didelės apimties branduolinių projektų. Jis aiškino, kad nors abu tipai gali gaminti elektros energiją, skiriasi jų paskirtis, todėl technologiją galima tiksliau pritaikyti konkretiems poreikiams.

    Lenkijoje vienas iš ryškiausių SMR planų siejamas su bendrove „Orlen Synthos Green Energy“ (OSGE), kuri deklaruoja ketinimus statyti 14 mažųjų reaktorių trijose vietovėse – Włocławeke, Oświęcime (Stawy Monowskie) ir Stalowa Woloje – su galimybe plėstis ir toliau.

    Tuo pat metu Lenkija kartu su JAV vysto ir didelės branduolinės elektrinės projektą: Pomeranijoje, Choczewo vietovėje, planuojama statyti tris „Westinghouse“ AP1000 reaktorius, kurių bendra galia siektų 3,6 GW. Šio projekto užsakovu nurodoma valstybinė bendrovė „Polskie Elektrownie Jądrowe“ (PEJ).

    Valstybinė parama ir derybos su Europos Komisija

    Kalbėdamas apie finansavimą, W. Wrochna pabrėžė, kad būtent valstybės parama yra esminė prielaida branduoliniams projektams judėti į priekį. Anot jo, CfD mechanizmas yra bazinis sprendimas, galintis suteikti investuotojams daugiau aiškumo dėl pajamų stabilumo.

    Viceministras teigė, kad vyriausybė yra pasirengusi pradėti derybas tiek su investuotojais, tiek su Europos Komisija, siekiant sukurti tinkamą tokios paramos teisinį ir finansinį „rėmą“.

    Tekste nurodoma, kad OSGE šių metų birželį pateikė Energetikos ministerijai paraišką dėl CfD kontrakto visai 14 BWRX-300 reaktorių „flotilei“. Vis dėlto pabrėžiama, kad procesas tęsiasi, o greitos pabaigos ženklų kol kas nedaug.

    W. Wrochna taip pat akcentavo, kad pionieriški branduoliniai projektai yra didelis iššūkis, tačiau Lenkija mato galimybių savo tiekimo grandinėje. Jo teigimu, vietos įmonės gali augti ne tik šalies viduje, bet ir regioniniu ar net pasauliniu mastu.

  • Lenkijos energetikos tinklams – beveik 108 mlrd. zlotų investicijų 2026–2031 metais

    Lenkijoje penki didžiausi elektros skirstymo sistemų operatoriai 2026–2031 metais planuoja investicijas į skirstomuosius tinklus, kurių bendra vertė siekia beveik 108 mlrd. zlotų. Tai – ženklas, kad šalies energetikos infrastruktūra laikoma būtina tolesniam ekonomikos augimui ir elektrifikacijai.

    Tokios išvados nuskambėjo Katovicuose vykusioje „Energy Days“ konferencijoje, diskusijoje apie technologijas skirstyme, išmaniuosius tinklus ir tinklo sprendimus. Joje pabrėžta, kad be tinklų plėtros sunku užtikrinti tiek patikimą elektros tiekimą, tiek naujų vartotojų prijungimą.

    Skaičiuojama, kad planuojamas investicijų mastas, lyginant su 2020–2025 metų laikotarpiu, reiškia beveik 80 proc. augimą. Toks šuolis siejamas su didėjančiu elektros poreikiu, pramonės ir transporto elektrifikacija, taip pat atsinaujinančių išteklių integracija į sistemą.

    Kartu diskusijoje akcentuota ir praktinė nauda vartotojams: diegiami išmanieji skaitikliai, tinklų automatizavimas ir pažangesnis gedimų valdymas turėtų padėti greičiau izoliuoti avarijas bei stabiliau palaikyti įtampą.

    Išmanieji skaitikliai ir automatika – greitesniam gedimų suvaldymui

    Skirstymo tinklų modernizacijoje vienu svarbiausių įrankių įvardyti išmanieji skaitikliai. Jie leidžia sudaryti vartojimo profilius, rinkti duomenis apie tinklo kokybę ir tiksliau valdyti tinklą, įskaitant ir pasiūlymų vartotojams rengimą.

    Kalbėta, kad automatizacija vis labiau „leidžiasi“ į žemos įtampos tinklus – sprendimai, anksčiau daugiausia taikyti vidutinės ir aukštos įtampos lygiuose, plečiami ir arčiau galutinių vartotojų.

    Kaip pavyzdys paminėtas FDIR tipo sprendimas (gedimų aptikimas, izoliavimas ir maitinimo atkūrimas) vidutinės įtampos tinkluose. Jo esmė – automatiškai aptikti problemą, atskirti pažeistą atkarpą ir greičiau atkurti elektros tiekimą, sumažinant tiek trukmę, tiek paveiktą teritoriją.

    Elektra tampa regiono patrauklumo veiksniu

    Diskusijoje pabrėžta, kad elektros prieinamumas ir tinklo parametrai vis dažniau vertinami kaip vienas iš veiksnių, lemiančių, kur investuotojai pasirinks kurti gamyklas ar vystys kitus projektus. Elektros tiekimas esą nebėra vien „sąnaudų eilutė“ – tai tampa infrastruktūros kriterijumi greta kelių, vandens ar skaitmeninių ryšių.

    Taip pat akcentuota, kad skirstymo operatoriai neturėtų apsiriboti vien reagavimu į klientų prašymus dėl prijungimo. Buvo kalbėta apie proaktyvų planavimą, bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir institucijomis bei skaidrų prijungimo procesą.

    Augant investicijoms – ir kliūtys: kainos, terminai, standartizacija

    Didelė investicijų banga susiduria su praktiniais apribojimais. Tarp jų įvardytas ilgas kritinių komponentų – pavyzdžiui, transformatorių ir kabelių – tiekimo laikas, taip pat reikšmingas kainų augimas.

    Rangovų pusė atkreipė dėmesį ir į nepakankamą dokumentacijos bei reikalavimų standartizaciją – skirtingų operatorių konkursuose sąlygos gali smarkiai skirtis, todėl pasirengimas projektams užima daugiau laiko ir didina administracinę naštą.

    Be tinklų statybos ar rekonstrukcijos, vykdytojams tenka integruoti ir kitus elementus – aukštos įtampos įrangą, telekomunikacinius sprendimus duomenų apsikeitimui, taip pat saugumo infrastruktūrą. Diskusijoje nuskambėjo ir mintis, kad ateityje dalis infrastruktūros gali būti pritaikoma tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms.

    Energijos kaupikliai vis svarbesni tinklui

    Dar viena tema – energijos kaupiklių vaidmuo. Pabrėžta, kad jų plėtrai vien prijungimo prie tinklo nepakanka: investuotojams svarbu, kad kaupikliai galėtų atsipirkti per visą eksploatavimo laiką.

    Pasak diskusijos dalyvių, kaupikliai veikia dviem kryptimis – tiek įkrauna, tiek atiduoda energiją, todėl dialogas su operatoriumi tampa esminis planuojant jų darbo grafikus. Taip pat atkreiptas dėmesys į sprendimus, susijusius su cable pooling.

    Buvo teigiama, kad Lenkijoje daugėja energijos kaupiklių pas pramoninius vartotojus, ypač turinčius nuosavus gamybos šaltinius, pavyzdžiui, saulės elektrines – tokie kaupikliai neretai veikia įmonės vidiniams poreikiams.

    Skaičiais įvardyta ir namų ūkių rinka: Lenkijoje esą jau yra beveik 150 tūkst. namų energijos kaupiklių, o Vokietijoje tokių veikiančių įrenginių skaičius siekia beveik 2,5 mln.

  • Lenkijos energetikai – beveik 150 metų: nuo 1878-ųjų pradinukių iki pasiruošimo atomui

    Lenkijos elektroenergetikos istorija skaičiuoja beveik 150 metų – pirmieji elektrifikacijos žingsniai dabartinės šalies teritorijoje fiksuojami 1878 metais, kai Chorzove, anglies kasykloje „Król“, pradėjo veikti nuolatinės srovės generatoriai, maitinę lankines lempas.

    Tuo metu Lenkijos valstybės žemėlapyje dar nebuvo, o pats miestas vadinosi Królewska Huta (Königshütte) – Chorzovo pavadinimą jis gavo tik 1934 metais. Vis dėlto būtent šis pramoninis taškas tapo simboliniu startu ilgai ir nelygiai elektrifikacijos raidai.

    Atkūrus nepriklausomybę 1918 metais šalies elektroenergetikos sistema buvo itin kukli: veikė apie 280 energetikos įmonių, o bendra instaliuota galia siekė 211 MW. Skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, tai sudarė tik 8 kW – mažiau, nei šiandien prilygtų keliems vienu metu įjungtiems elektriniams virduliams.

    Elektros energija tuo metu pirmiausia buvo skirta miestų apšvietimui ir pramonei, o iki plačios buitinės elektrifikacijos dar buvo toli. Skirtumai tarp regionų taip pat buvo ryškūs – labiau elektrifikuoti Vakarai ir Pietūs lenkė menkiau išvystytas šalies dalis.

    Tarpukaris: sistemos „susiuvimas“ ir augimas

    Tarpukariu vienu svarbiausių uždavinių tapo skirtingų taisyklių ir infrastruktūros „sulipdymas“ po trijų padalijimų. Šį etapą vainikavo vadinamasis elektros įstatymas, kuriame atsirado ir šiandien atpažįstamas elementas – elektros tarifų idėja, skirta apsaugoti vartotojus nuo monopolijų savivalės.

    Technologiniu požiūriu vyko perėjimas prie kintamosios srovės, aktuali tapo dažnio tema. Tarp reikšmingesnių projektų minimos ilgesnės perdavimo linijos, pavyzdžiui, nuo Gródeko hidroelektrinės iki Torunės, taip pat strateginė jungtis Gródek–Gdynia, leidusi aprūpinti energija nuo nulio kurtą uostą.

    Pramonės miestuose elektrifikacija progresavo, tačiau kaimas ilgai liko nuošalyje. Iki Antrojo pasaulinio karo elektrą turėjo tik apie 5 proc. Lenkijos kaimų – tai reiškė, kad srovė buvo atvesta vos į maždaug kas dvidešimtą gyvenvietę.

    Tuo pat metu didėjo ir bendra sistemos galia: 1938 metais instaliuota elektrinių galia šalyje priartėjo prie 1,7 GW, o metinė gamyba – prie 4 TWh. Vis dėlto didelė dalis elektrinių buvo labai mažos, o elektrifikacijos mastas, lyginant su šių dienų poreikiais, išliko ribotas.

    PRL laikotarpis: masinė elektrifikacija ir priklausomybė nuo anglies

    Po karo Lenkijoje prasidėjo masinė elektrifikacija, kuri dažnai minima kaip vienas ryškiausių to meto infrastruktūrinių pokyčių. Augo tiek elektros gamyba, tiek vartojimas – energija tapo būtina ir buitims, ir sunkiajai pramonei.

    Kartu stiprėjo ir priklausomybė nuo anglies. Lenkija turėjo gausius akmens ir rudosios anglies išteklius, todėl būtent šis kuras ilgam „užcementavo“ šalies energetikos modelį, o planuota atominė elektrinė Žarnovce taip ir nebuvo pastatyta.

    Elektrifikacija nereiškė, kad sistema tapo patikima: 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiais gyventojams teko susidurti su dažnais elektros tiekimo sutrikimais – situacija, kuri šiandien jau būtų sunkiai įsivaizduojama.

    Naujesnis etapas: traukimasis nuo anglies ir pasirengimas atomui

    Po 1990-ųjų anglies gavyba Lenkijoje pradėjo mažėti, o pastarąjį dešimtmetį energetikos kryptis vis aiškiau kinta. Šalis pamažu atsitraukia nuo „juodojo aukso“, o energijos balanse didesnį vaidmenį įgauna dujos ir atsinaujinantys šaltiniai, tokie kaip saulės ir vėjo elektrinės.

    Pokytis atsispindi ir elektros gamybos struktūroje: jei 2006 metais didžioji dalis daugiau nei 160 TWh pagamintos elektros buvo iš anglies, tai 2025 metais anglies indėlis jau gerokai mažesnis. Dalį praradimų kompensavo dujos ir augantis atsinaujinančių išteklių svoris.

    Į ateities planus įtraukiami ir kiti šaltiniai – biometanas, biodujos, vandenilis, jūriniai vėjo parkai, o 2030-aisiais numatomas ir atominės energetikos startas. Kontrastas su pradžia įspūdingas: kai 1918 metais visa sistema turėjo 211 MW, vienas planuojamos atominės elektrinės blokas siektų 1,11 GW.

    Per beveik pusantro šimtmečio Lenkijos energetika nuėjo kelią nuo kelių generatorių kasykloje iki didžiulės, nuolat besikeičiančios sistemos – ir dabar įžengia į etapą, kai svarbiausios temos tampa energetikos miksas, patikimumas ir transformacijos kaina.

  • Lenkijos įmonės rengiasi branduolinei elektrinei: Madride vyksta kritiniai AP1000 mokymai

    Lenkijos įmonės, siekiančios dalyvauti statant pirmąją šalies branduolinę elektrinę, pradėjo svarbų pasirengimo etapą – jų atstovai dalyvauja specialiuose AP1000 technologijos mokymuose Madride.

    Mokymai vyksta pirmajame Europoje AP1000 mokymų centre, o programoje dalyvauja septynių Lenkijos bendrovių atstovai. Apie tai skelbia portalas WNP.pl.

    Šie mokymai yra dalis platesnio proceso, kuriuo įmonės bando prisitaikyti prie ASME NQA-1 standarto – tai branduolinei pramonei taikomi kokybės reikalavimai, be kurių patekti į tiekimo grandinę praktiškai neįmanoma.

    Lenkijai planuojant branduolinės energetikos projektą, toks pasirengimas tampa esminis: nuo tiekėjų kvalifikacijos priklausys, kiek vietos pramonės galės prisidėti prie komponentų gamybos, paslaugų ir įrangos tiekimo.

    Kas dalyvauja mokymuose ir kam jie skirti

    Mokymuose dalyvauja ZKS Ferrum, FAMAK, Energomontaż-Północ Gdynia, Mostostal Siedlce, Mostostal Kraków, Mostostal Kielce ir ZBUD – tai įmonės, dirbančios su metalo konstrukcijomis ir pramoniniais projektais.

    Skelbiama, kad programa susieta su planuojama elektrine Lubiatove-Kopaline – tai vieta, kurioje Lenkija numato statyti savo pirmąją branduolinę jėgainę.

    Mokymų metu aptariamas tiekėjų vertinimas ir kvalifikavimas, techniniai bei kokybės reikalavimai, taip pat iššūkiai, kylantys skirtinguose projekto įgyvendinimo etapuose.

    Į mokymus įtrauktos ir iki šiol įgyvendintų projektų pamokos – dalyviai analizuoja jau sukauptą praktiką, kad ateityje būtų lengviau atitikti branduolinės pramonės standartus.

    Kelias į tiekimo grandinę – per kokybės verifikaciją

    Vienas svarbiausių tikslų – sėkmingai pereiti atitikties patikrą, kuri laikoma būtina sąlyga, norint prisijungti prie „Westinghouse“ tiekimo grandinės ir dalyvauti projektuose, paremtuose AP1000 technologija.

    Įmonė „Westinghouse“ pabrėžia, kad vietinės tiekimo grandinės kūrimas reiškia ne tik gamybinių pajėgumų turėjimą, bet ir gebėjimą užtikrinti branduolinei pramonei privalomą kokybės lygį.

    Mokymų dalyviai taip pat turi galimybę susipažinti su pilno masto AP1000 blokinės valdymo salės simuliatoriumi, kuriame mokomi šių reaktorių operatoriai.

    AP1000 technologija ir planuojama jėgainė

    Madride veikianti AP1000 „Westinghouse“ mokymų akademija skirta specialistams, kurie ruošiami augančiai Europos branduolinei pramonei, įskaitant ir būsimus Lenkijos projektus.

    Lenkija yra numačiusi, kad pirmojoje šalies branduolinėje elektrinėje Choczewo savivaldybėje Pomeranijos vaivadijoje turėtų būti įrengti trys AP1000 reaktoriai.

    Tekste nurodoma, kad pasaulyje šiuo metu veikia šeši AP1000 reaktoriai, dar 14 yra statomi, o dėl penkių yra pasirašytos sutartys.

  • Dėl nebaigtos Ostrolenkos C elektrinės sulaikyti 25 asmenys, „Enea“ kalba apie lūžį

    Lenkijoje tęsiasi tyrimas dėl nebaigtos Ostrolenkos C elektrinės projekto – pranešta apie 25 asmenų sulaikymą. Tarp jų yra du parlamento nariai, taip pat buvę energetikos bendrovių vadovai ir priežiūros institucijų atstovai.

    Kaip rašo portalas WNP, į įvykius sureagavo su projektu siejamos bendrovės „Enea“, „Energa“ ir „Orlen“. Įmonės tikisi, kad teisiniai procesai leis bent iš dalies susigrąžinti prarastas investicijas, siekusias apie 1 mlrd. zlotų.

    Ostrolenkos C anglimi kūrenamas blokas taip ir neperžengė statybų stadijos, o pats projektas galiausiai buvo nutrauktas. Net ir iškilę konstrukciniai elementai, tarp jų minėti pylono tipo statiniai, vėliau buvo nugriauti.

    Byla laikoma viena garsiausių pastarųjų metų Lenkijos energetikos sektoriuje, nes kalbama apie didelio masto finansinę žalą ir sprendimus, priimtus dar nuo 2016 metų. Tyrimo detalės viešai atskleidžiamos itin ribotai.

    Įmonės komentuoja sulaikymus

    „Orlen“ ir „Energa“ (pastarąją „Orlen“ yra perėmusi, kartu perimdama ir su projektu susijusias problemas) viešai pabrėžė, kad šiuo metu vyksta procesiniai veiksmai. Bendrovės nurodė, jog aplinkybes vertina atsakingos institucijos, o pačios įmonės dėl tyrimo interesų detalių nekomentuoja.

    „Energa“ priminė, kad 2024 metų gruodį gavo leidimą imtis veiksmų dėl pretenzijų, susijusių su Ostrolenkos C projektu. Tai reiškia siekį teisinėmis priemonėmis įvertinti patirtą žalą ir galimas kompensacijas.

    „Enea“: tai – lūžis istorinėje byloje

    Ryškiausiai pasisakė „Enea“, kuri sulaikymus pavadino nauju etapu. Bendrovės teigimu, tai lūžis siekiant išaiškinti, kas lėmė, jos vertinimu, didžiausią žalą įmonės istorijoje.

    „Enea“ nurodė jau ne vienerius metus siekianti bylos išaiškinimo ir pabrėžė tęsianti veiksmus, kad realiai atgautų prarastas lėšas bei būtų nustatyta už žalą atsakingų asmenų teisinė atsakomybė. Įmonė taip pat žada aktyviai dalyvauti visuose tolesniuose procesuose.

    Žinoma, kad „Enea“ anksčiau nei „Energa“ ėmėsi veiksmų dėl galimų reikalavimų: 2023 metų gruodį kreipėsi dėl savo teisių gynimo, o 2024 metų sausį tam pritarė įmonės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

    Ką žinoma apie sulaikytuosius ir kaltinimus

    Apie sulaikytųjų tapatybes viešai informacijos beveik nėra – pavardės neatskleidžiamos. Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Waldemaras Żurekas tik patvirtino, kad tarp sulaikytųjų yra buvę bendrovių „Enea“, „Energa“ ir „Elektrownia Ostrołęka“ vadovai bei dviejų parlamentų narių statusą turintys asmenys, tačiau jų politinės priklausomybės nenurodė.

    Didelio dėmesio sulaukė ir žiniasklaidoje pasirodžiusi, tačiau oficialiai nepatvirtinta informacija, kad tarp sulaikytųjų gali būti ir Lenkijos „Westinghouse“ vadovas Mirosławas Kowalikas. Jis anksčiau vadovavo „Enea“ tuo laikotarpiu, kai buvo priimami sprendimai dėl investicijos.

    Prokuratūra kol kas skelbia tik bendrą informaciją: tyrimas susijęs su įtarimais dėl neteisingų dokumentų pateikimo siekiant gauti finansavimą, galimo įgaliojimų viršijimo, pareigų neatlikimo ir labai didelės turtinės žalos padarymo.

    Nuostolių mastą skirtingai vertino ir Lenkijos Aukščiausioji audito institucija – vienuose vertinimuose minima 958 mln. zlotų, kituose – beveik 1,3 mlrd. zlotų. Galutinis projekto rezultatas aiškus: elektrinės anglies blokas taip ir nebuvo pastatytas, o nutraukta investicija kainavo apie 1 mlrd. zlotų.

  • Už Bogdankos anglį teks mokėti daugiau: su „Enea“ pakeistos sutarties sąlygos iki 2036-ųjų

    Lenkijos bendrovė „Lubelski Węgiel Bogdanka“ pranešė pakeitusi ilgalaikės anglies tiekimo sutarties su „Enea Wytwarzanie“ sąlygas – už energetinę anglį numatyta mokėti daugiau.

    Kaip nurodoma įmonės pranešime, sutarties priedas (anekso forma) pasirašytas 2026 metų lapkričio 4 dieną. Juo pakoreguota dar 2012 metų sausio 23 dieną sudaryta daugiametė anglies tiekimo sutartis, galiosianti iki 2036 metų gruodžio 31 dienos.

    Pagrindinis susitarimo objektas nesikeičia: „Bogdanka“ ir toliau parduoda energetinę anglį „Enea Wytwarzanie“. Tačiau po derybų atnaujintos kai kurios kainodaros ir tiekimo apimčių nuostatos.

    Įmonė pabrėžia, kad pakeitimai susiję su 2026 metų ketvirtojo ketvirčio pristatymais ir atspindi tuo metu esamą energetinės anglies rinkos situaciją.

    Keičiasi sutarties vertės skaičiavimai

    „Bogdanka“ skelbia, kad pasirašius priedą buvo atnaujinti visos sutarties vertės įvertinimai laikotarpiams, kuriuos apima daugiametis susitarimas.

    Visos sutarties vertė 2017–2036 metų laikotarpiui, neskaičiuojant galimų tolerancijų ar papildomų pasirinkimų, įvertinta maždaug 26 727 mln. Lenkijos zlotų (be PVM).

    Tuo metu 2026–2036 metų laikotarpio sutarties vertė, taip pat neįtraukiant galimų tolerancijų ar papildomų opcijų, įvertinta maždaug 13 673 mln. zlotų (be PVM).

    Įmonės teigimu, tai yra 1 088 mln. zlotų daugiau – 8,6 proc. didesnė vertė, nei buvo nurodyta ankstesniame pranešime už tą patį laikotarpį.

    Kitos sąlygos lieka galioti

    Pasak „Bogdankos“, likusios sutarties nuostatos nebuvo keičiamos ir atitinka tokiems susitarimams taikomus rinkos standartus.

    Bendrovė taip pat primena, kad jos anglis daugiausia tiekiama pramonės pirkėjams rytų ir šiaurės rytų Lenkijoje, o svarbiausios pardavimo kryptys – energetikos sektorius ir pramoninė energetika.

  • 54 MW saulės elektrinė Lenkijoje: „Respect Energy“ perima balansavimą ir sistemos paslaugas

    Lenkijos energetikos bendrovė „Respect Energy“ ir Danijos vystytoja „European Energy“ pratęsė bendradarbiavimą, susijusį su 54 MW galios saulės elektrine Dębnica Kaszubska. Pagal naują susitarimą „Respect Energy“ ne tik supirks pagamintą elektrą, bet ir užtikrins komercinį balansavimą bei teiks sistemos balansavimo paslaugas.

    Projektas Dębnica Kaszubska įvardijamas kaip didžiausias „European Energy“ saulės energetikos objektas Lenkijoje. Elektrinė prie tinklo prijungta 2024 metų pabaigoje, o jos integravimas į balansavimo mechanizmus reiškia aktyvesnį dalyvavimą elektros sistemos valdyme, o ne vien gamybą pagal oro sąlygas.

    Kas keičiasi rinkoje?

    Susitarime numatyta, kad „Respect Energy“ atliks Balansavimo atsakingo subjekto funkciją ir veiks kaip balansavimo paslaugų teikėja. Praktikoje tai reiškia, kad saulės elektrinės gamyba bus tiksliau suderinama su faktiniu vartojimu ir rinkos grafiku, o nukrypimai bus valdomi per balansavimo rinką.

    Toks modelis leidžia atsinaujinančios energetikos objektui tiesiogiai reaguoti į tinklo operatoriaus poreikius ir prisidėti prie sistemos stabilumo. Augant saulės generacijai regione, balansavimas tampa vis svarbesnis, nes didėja gamybos svyravimai ir poreikis greitai kompensuoti netikslumus.

    „European Energy“ portfelis ir kryptis

    „European Energy“ skelbia Lenkijoje turinti daugiau kaip 202 MW veikiančių atsinaujinančios energetikos pajėgumų. Be to, įmonės projektų portfelis įvairiose vystymo stadijose viršija 3,5 GW, o tai rodo nuoseklią plėtrą ir didėjančią konkurenciją dėl prijungimo galių bei ilgalaikių elektros realizavimo sprendimų.

    „Respect Energy“ tuo metu pabrėžia patirtį diegiant saulės elektrines į balansavimo rinką. Bendrovė, be elektros prekybos ir investicijų į nuosavą generaciją, stiprina agregavimo ir lankstumo paslaugas, kurios tampa viena svarbiausių krypčių sparčiai augant atsinaujinančiai energetikai.

    Kodėl tai svarbu vartotojams?

    Nors susitarimas tiesiogiai nekeičia buitinių vartotojų sąskaitų per vieną dieną, rinkai tai signalas, kad atsinaujinančios energetikos projektai vis dažniau bus vertinami ne tik pagal instaliuotą galią, bet ir pagal gebėjimą patikimai veikti sistemoje. Kuo daugiau generacijos dalyvių prisideda prie balansavimo, tuo mažesnė našta lieka tinklo operatoriui ir kitoms rinkos pusėms.

    Ilgainiui tai gali padėti efektyviau integruoti saulės ir vėjo elektrines, mažinti disbalanso kaštus ir gerinti sistemos valdymą, ypač tais laikotarpiais, kai gamyba labai priklauso nuo oro sąlygų. Energetikos rinkoje vis labiau ryškėja tendencija, kad vien tik pagaminti elektrą nepakanka, svarbu ir atsakingai ją „atnešti“ į tinklą.

  • PGE atnaujino strategiją iki 2035 metų: investicijos mažinamos iki 49 mlrd. eurų, griežtinami tikslai

    Nauja strategija iki 2035 metų

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė PGE paskelbė atnaujinusi strategiją iki 2035 metų, kurioje daugiau dėmesio skiriama efektyvesniam kapitalo panaudojimui ir veiklos grąžai. Bendrovė pabrėžia, kad planus koreguoja dėl sparčiai kintančios elektros rinkos, didėjančios ekonomikos elektrifikacijos ir augančių investuotojų lūkesčių.

    Atnaujintas dokumentas pakeitė ankstesnę kryptį ir numato plėtrą per tris pagrindines ašis: augimą dėl elektrifikacijos, turto portfelio transformaciją ir investicinės bei operacinės veiklos efektyvumą. PGE teigia, kad sieks būti ne tik energijos gamintoja ir tiekėja, bet ir aktyviu pramonės bei skaitmeninių paslaugų plėtros partneriu.

    Investicijos mažėja, bet lieka didelės

    PGE nurodo, kad 2025–2035 metais į investicijas planuoja nukreipti apie 49 mlrd. eurų. Tai mažiau nei ankstesnėje strategijos versijoje, kur buvo numatyta apie 55 mlrd. eurų, todėl bendrovė akcentuoja siekį didinti investicijų pelningumą, o ne vien apimtį.

    Finansiniuose tiksluose numatoma, kad per 2025–2035 metus sukaupta EBITDA siektų apie 49 mlrd. eurų, o 2030 metais ji turėtų sudaryti apie 3,5 mlrd. eurų. 2035 metais PGE tikisi EBITDA virš 7 mlrd. eurų, taip signalizuodama, kad vėlesniu laikotarpiu didesnę grąžą turi generuoti modernizuotas gamybos ir tinklų portfelis.

    Grupė taip pat planuoja sugrįžti prie dividendų nuo 2026 metų pelno, numatydama, kad dividendų pajamingumas neturėtų viršyti 5 proc. Kartu deklaruojama konservatyvesnė skolos kontrolė: maksimalus grynosios skolos ir EBITDA santykis būtų 2,8, o tikslas išlaikyti investicinį reitingą lieka galioti.

    Žalioji gamyba, dujos ir kaupikliai

    Pagal atnaujintus planus iki 2035 metų PGE sieks prijungti 11 gigavatų naujų atsinaujinančių išteklių elektrinių galios. Kartu keliama ambicija turėti 18 gigavatvalandžių energijos kaupimo pajėgumų, kurie laikomi būtina sąlyga didesnei vėjo ir saulės integracijai.

    Strategijoje taip pat numatomas 9,6 gigavatų lanksčių dujinių pajėgumų tikslas, turint omenyje sistemos balansavimo poreikį ir anglies generacijos mažėjimą. PGE skaičiuoja, kad iki 2035 metų atsinaujinančių išteklių elektros gamyba iš grupės valdomų ir vystomų projektų turėtų siekti 28 teravatvalandes.

    Investicijų struktūroje didžiausios kryptys išlieka atsinaujinančios energetikos ir kaupimo projektai bei tinklų infrastruktūra. PGE nurodo, kad į atsinaujinančią energetiką ir kaupimą 2025–2035 metais planuojama skirti apie 19 mlrd. eurų, o į elektros tinklus, skirstymą ir susijusią infrastruktūrą – apie 16 mlrd. eurų.

    Akcentas vietiniam turiniui ir DI

    Naujoje strategijoje atsiranda ryškesnis vietinio komponento akcentas: PGE numato, kad per investicijų gyvavimo ciklą vietinis turinys turėtų sudaryti ne mažiau kaip 65 proc. Tai siejama su tiekimo grandinių saugumu ir didesne ekonomine nauda šalies pramonei.

    Taip pat išskiriamos naujos kryptys, susijusios su duomenų centrų poreikiais ir skaitmenizacija. PGE mini DI sprendimų plėtrą ir specializuotus energetinius pasiūlymus duomenų centrams, kur patikimas elektros tiekimas ir lankstumas tampa konkurenciniu pranašumu visame regione.

    Kalbėdama apie investicijų discipliną, bendrovė pabrėžia, kad tikisi monetizuoti daugiau kaip 70 proc. investicinių išlaidų per reguliacinius mechanizmus, įskaitant tarifus ir kontraktus dėl skirtumo. Investicijoms, kurios remiasi pajėgumų ir energijos rinkomis, PGE taikiniu įvardija 7–9 proc. vidinę grąžos normą, o kitoms investicijoms – didesnę nei 9 proc. grąžą.

    Strategijoje taip pat numatoma efektyvinimo programa, kurios tikslas – apie 4,4 mlrd. eurų optimizavimo efektas. PGE teigimu, tai turėtų padėti pasiekti iškeltus pelningumo ir finansinio stabilumo rodiklius, net ir mažinant bendrą investicijų apimtį lyginant su ankstesne versija.