CP v2

Tag: Lenkijos energetika

  • Lenkijos energetikos transformacijai iki 2040 metų reikia 350 mlrd. eurų: iššūkis ne pinigai

    Lenkija iki 2040 metų planuoja įgyvendinti vieną didžiausių energetikos pertvarkų regione, kuri, įvairiais vertinimais, gali kainuoti per 350 mlrd. eurų. Į šią sumą patenka atominės energetikos projektai, jūriniai vėjo parkai, elektros perdavimo tinklų plėtra, energijos kaupimas ir pramonės modernizavimas.

    Vis dėlto diskusijose vis dažniau pabrėžiama, kad kritinis klausimas yra ne vien finansavimo dydis. Ne mažiau svarbu, ar kapitalas pasieks tinkamus projektus tinkamu metu, nes nuo to priklauso tiek kainos vartotojams, tiek energetinis saugumas.

    Didžiausia rizika – prasti sprendimai

    Transformacijos poreikiai apima visą tarpusavyje susijusių investicijų grandinę: nuo generacijos iki tinklų, nuo lankstumo priemonių iki infrastruktūros uostuose. Jei vienas segmentas vėluoja, stringa ir kiti, o brangiausiai tai kainuoja tada, kai elektros paklausą tenka dengti laikinais ir neefektyviais sprendimais.

    Finansų rinkoms svarbi ne tik grąža, bet ir taisyklių stabilumas. Investuotojai paprastai gali įvertinti technologinę ar statybų riziką, tačiau neapibrėžtumas dėl reguliavimo, leidimų ar politinės krypties didina finansavimo kainą ir lėtina sprendimų priėmimą.

    „Sėkmę nulems ne vien pinigų kiekis, o gebėjimas nukreipti kapitalą į teisingus projektus tinkamu laiku“, – sakė JT Pasaulinio susitarimo tinklo Lenkijoje ekspertė Katarzyna Szwarc.

    Kapitalas yra, bet reikia koordinavimo

    Lenkijos atveju akcentuojama, kad ilgalaikio kapitalo šaltinių netrūksta, o jų potencialas auga didėjant vidaus santaupoms. Tačiau dideliems energetikos projektams reikia ne tik bankų paskolų, bet ir institucinių investuotojų, valstybės garantijų, vystymo bankų dalyvavimo bei aiškių taisyklių, pagal kurias projektai vertinami ir lyginami.

    Dalis finansavimo sprendimų remiasi tvaraus finansavimo principais, kurie Europoje pastaraisiais metais sugriežtėjo: daugiau dėmesio skiriama projektų poveikiui klimatui, rizikų atskleidimui ir skaidrumui. Dėl to vis svarbesnė tampa projektų parengtis: techniniai sprendiniai, leidimai, prijungimo prie tinklo sąlygos ir realistiški terminai.

    Praktikoje tai reiškia, kad laimi ne tie, kurie tik paskelbia ambicingus tikslus, o tie, kurie sugeba paruošti investicijų paketą taip, kad finansuotojai galėtų greitai priimti sprendimus. Energetikos pertvarkoje laikas tiesiogiai virsta kaina: vėlavimai brangina įrangą, darbus ir didina sistemines rizikas.

    Nuo idėjų prie investicijų

    Tvaraus vystymosi idėja finansų rinkose svarbi ne todėl, kad nustato vieną technologiją, o todėl, kad sukuria bendrą kalbą investuotojams ir valstybei. Tai leidžia lyginti projektus pagal ilgalaikį poveikį, o ne tik pagal trumpalaikę grąžą, ir kartu išlaikyti technologinį neutralumą.

    Lenkijos energetikos kryptis apima kelias lygiagrečias trajektorijas: atsinaujinančių išteklių plėtrą, tinklų modernizavimą, šilumos ūkio pertvarką ir branduolinės energetikos projektus. Kiekviena iš šių krypčių turi skirtingą rizikos profilį, todėl kapitalo „suderinimas“ tampa ne mažiau svarbus nei bendra suma.

    Artėjant 2030 metų terminams, su kuriais siejami ES klimato ir energetikos įsipareigojimai, investicijų tempas įgauna papildomą reikšmę. Rinkos dalyviai dažniau kalba apie tai, kad svarbiausia tampa ne deklaracijos, o nuoseklus projektų portfelis, kuriame aiškiai matyti prioritetai, atsakomybės ir finansavimo logika.

  • Lenkijoje liepos elektros gamyba augo, bet daugiau nei pusę vis dar pagamino anglis

    Lenkijoje 2026 metų liepą elektros gamyba pasiekė 13,77 TWh ir buvo 5,31 proc. didesnė nei prieš metus, rodo perdavimo sistemos operatoriaus Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) duomenys. Nors bendra gamyba augo, daugiau nei pusė elektros šalyje ir toliau buvo pagaminta deginant anglį.

    PSE skaičiai taip pat atskleidžia, kad nuo metų pradžios Lenkijoje pagaminta daugiau kaip 102,85 TWh elektros. Tai yra 5,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o tokia dinamika rodo išlikusį didelį sistemos apkrovimą ir gamybos poreikį.

    Vartojimas auga lėčiau

    Elektros vartojimas 2026 metų liepą sudarė 13,47 TWh ir per metus padidėjo 0,77 proc. Nuo metų pradžios suvartojimas siekė 100,57 TWh, arba 4,03 proc. daugiau nei pernai.

    Skirtumas tarp gamybos ir vartojimo rodo, kad sistema turėjo daugiau pagaminamos energijos, tačiau tai nebūtinai reiškia didesnį lankstumą. Esant didesnei vietinei generacijai, ypač kai ji sutelkta tam tikruose regionuose, svarbūs tampa perdavimo tinklo pralaidumai ir balansavimo priemonės.

    Atsinaujinančiai generacijai teko ribojimai

    2026 metų liepą operatorius 276 valandas per 28 dienas taikė ne rinkos pagrindu vykdomą atsinaujinančių išteklių generacijos ribojimą. Tai praktikoje reiškia, kad saulės ir vėjo elektrinių gamyba buvo mažinama sistemos operatoriaus nurodymu, siekiant subalansuoti tinklą.

    Forumo Forum Energii duomenimis, dėl tokių ribojimų liepą nebuvo pagaminta 252,4 GWh elektros. Tokie sprendimai paprastai laikomi kraštine priemone, kai dėl tinklo apribojimų, per didelės momentinės generacijos ar balansavimo trūkumo neįmanoma saugiai priimti visos pagaminamos energijos.

    Ši situacija pabrėžia dvi lygiagrečias Lenkijos energetikos transformacijos problemas: priklausomybę nuo anglies ir augančios atsinaujinančios generacijos integraciją. Kuo greičiau plečiami vėjo ir saulės pajėgumai, tuo svarbesnės tampa investicijos į tinklų stiprinimą, energijos kaupimą ir lankstesnius balansavimo sprendimus.

  • „Enea“ pateikė I pusmečio rezultatus: grynasis pelnas galėjo siekti apie 340 mln. eurų

    Lenkijos energetikos grupė „Enea“ paskelbė preliminarius 2026 metų pirmojo pusmečio finansinius rezultatus. Bendrovės teigimu, grupės pajamos per laikotarpį siekė apie 2,9 mlrd. eurų, o grynasis pelnas galėjo sudaryti maždaug 340 mln. eurų.

    „Enea“ taip pat nurodė, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį investicijos buvo artimos 680 mln. eurų. Tokios apimties kapitalo išlaidos paprastai siejamos su tinklų atnaujinimu, gamybos pajėgumų modernizavimu ir prisitaikymu prie griežtėjančių energetikos sektoriaus reikalavimų.

    Pelną tempė tinklai ir gamyba

    Pagal preliminarius duomenis, kasybos (anglies gavybos) segmentas sugeneravo apie 24 mln. eurų EBITDA, o grynoji anglies gamyba per pusmetį siekė 4,4 mln. tonų. Bendrovė pažymėjo, kad rezultatams įtakos turėjo didesnė gavyba ir komercinės anglies produkcija, nors kartu augo ir gamybos sąnaudos.

    Elektros gamybos segmente EBITDA, bendrovės skaičiavimu, sudarė apie 250 mln. eurų. „Enea“ nurodė, kad grynoji elektros gamyba per pusmetį siekė 10,5 TWh, įskaitant apie 0,6 TWh iš biomasės ir apie 0,3 TWh iš atsinaujinančių išteklių.

    Didžiausią indėlį į grupės pelningumą pateiktais skaičiavimais davė paskirstymo ir prekybos segmentai: jų EBITDA atitinkamai siekė apie 320 mln. eurų ir apie 22 mln. eurų. Paslaugų paskirstymo pardavimai galutiniams vartotojams sudarė 10,4 TWh, o mažmeniniams klientams parduotos elektros energijos ir dujų apimtys siekė 11,8 TWh.

    Kas keitėsi antrąjį ketvirtį?

    „Enea“ pranešime atskirai išskyrė 2026 metų antrąjį ketvirtį, kai gamybos srityje buvo pasiektas geresnis EBITDA rezultatas. Konvencinės energetikos dalyje vis dėlto fiksuotas pelningumo spaudimas, kurį bendrovė siejo su mažesnėmis maržomis ir dalies pajamų eilučių sumažėjimu.

    Atsinaujinančios energetikos segmente EBITDA augo, o bendrovė tai siejo su geresniais vėjo energetikos rezultatais ir ankstesnių įsigijimų efektu. Šilumos segmente EBITDA taip pat didėjo, anot „Enea“, dėl aukštesnės vieneto maržos.

    Kontekstas: investicijos ir energetikos transformacija

    Energetikos bendrovėms Lenkijoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, tenka balansuoti tarp dviejų krypčių: užtikrinti patikimą elektros tiekimą ir kartu mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tokį spaudimą didina emisijų kaštai, senstančių pajėgumų priežiūros išlaidos ir poreikis sparčiai plėsti bei skaitmeninti elektros tinklus.

    „Enea“ pateikti skaičiai rodo, kad didžiausia finansinė atrama išlieka reguliuojama paskirstymo veikla, kuri paprastai pasižymi stabilesniais pinigų srautais. Tuo metu gamybos ir prekybos rezultatai labiau priklauso nuo didmeninių kainų, maržų ir rinkos reguliavimo pokyčių.

    Galutiniai, audituoti 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatai paprastai gali dar kisti, nes bendrovė skelbia preliminarius vertinimus. Rinkos dalyviai dažniausiai stebi, ar pelno lygį palaiko tvarūs veiksniai, ir kokį signalą apie artimiausių ketvirčių perspektyvas siunčia investicijų tempas bei segmentų maržos.

  • Karščiai ir seklėjančios upės stabdo Europos elektrines, tarp jų ir Lenkijoje: EK ramina

    Dalis Europos elektrinių pastarosiomis dienomis buvo priverstos riboti gamybą dėl karščio bangos ir kritusio upių vandens lygio. Europos Komisija teigia, kad šiuo metu tiesioginės grėsmės elektros tiekimo saugumui Europos Sąjungoje nėra, nors situacija išlieka įtempta.

    Komisijos atstovė energetikos klausimais Anna-Kaisa Itkonnen Briuselyje nurodė, kad gamybą mažino arba laikinai stabdė elektrinės Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje. Pagrindinė priežastis yra mažesnis vandens kiekis upėse ir aukšta vandens temperatūra, ribojanti aušinimo galimybes.

    Lenkijoje apribojimai paliestų „Enea“ valdomas elektrines Kozienicuose ir Polanece, kurios sumažino darbą dėl žemo Vyslos vandens lygio. Upės vanduo šiose jėgainėse naudojamas aušinimui, o per karščius tiek vandens kiekis, tiek jo temperatūra tampa kritiniu veiksniu.

    „Mūsų dabartinis vertinimas toks, kad situacija stabili ir nėra jokių tiesioginių nuogąstavimų dėl tiekimo saugumo“, – sakė Anna-Kaisa Itkonnen.

    Europos Komisija pabrėžia, kad net ir sumažėjus gamybai atskirose elektrinėse, trūkumas gali būti kompensuojamas tarpvalstybiniais elektros jungtimis ir importu iš kaimyninių valstybių. Kaip pavyzdys minėta Prancūzija, kuri, nepaisant dalies pajėgumų apribojimų, vis dar gali eksportuoti elektrą į kaimynines šalis.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad ši situacija vis dažniau tampa klimato kaitos pasekmių dalimi: karščio bangos didina elektros poreikį dėl vėsinimo, o tuo pat metu mažina dalies šiluminių ir branduolinių elektrinių efektyvumą, nes aušinimui reikia daugiau vandens. Kai vandens lygis upėse nukrenta, o jo temperatūra pakyla, operatoriai susiduria su technologiniais ir aplinkosauginiais apribojimais.

    Europos Komisija nurodo, kad padėtį nuolat stebi Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklas ENTSO-E, palaikantis ryšį su nacionaliniais operatoriais. Taip pat pažymima, kad už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jorgensenas yra pasirengęs sušaukti ES Elektros energijos koordinavimo grupę, jei situacija prastėtų, tačiau kol kas nė viena valstybė narė tokio susitikimo neprašė.

    Artimiausiomis savaitėmis daug kas priklausys nuo oro sąlygų ir hidrologinės situacijos: užsitęsus karščiams, elektrinėms gali tekti ilgiau dirbti su apribojimais, o elektros sistema labiau remsis importu, perdavimo tinklų pralaidumu ir lankstesniais gamybos šaltiniais. Komisija pabrėžia, kad šiuo metu ES turi pakankamai įrankių subalansuoti sistemą, tačiau vasaros ekstremalumai tampa vis svarbesniu išbandymu energetikos infrastruktūrai.

  • „Energa“ pirmą pusmetį baigė su ryškiu pelno šuoliu: augimą labiausiai tempė elektros skirstymas

    Lenkijos energetikos grupė „Energa“ 2026 metų pirmąjį pusmetį užbaigė geresniais finansiniais rezultatais: pajamos augo, o pelnas iš pagrindinės veiklos šoktelėjo. Bendrovė skelbia, kad didžiausią impulsą suteikė didesnė elektros skirstymo paslaugų apimtis.

    Per pirmus šešis 2026 metų mėnesius „Energa“ pardavimo pajamos siekė apie 2,6 mlrd. eurų, kai prieš metus sudarė maždaug 2,5 mlrd. eurų. Veiklos pelnas per tą patį laikotarpį padidėjo iki maždaug 455 mln. eurų, palyginti su apie 340 mln. eurų metais anksčiau.

    EBITDA augimą tempė skirstymas

    Bendrovės EBITDA 2026 metų pirmąjį pusmetį išaugo iki maždaug 632 mln. eurų, kai prieš metus siekė apie 505 mln. eurų. Antrąjį ketvirtį EBITDA sudarė apie 277 mln. eurų, o prieš metus buvo apie 235 mln. eurų.

    „Energa“ pabrėžia, kad rezultatus labiausiai palaikė skirstymo segmentas, kuriame fiksuota didesnė marža. Tai siejama su išaugusia pardavimo apimtimi ir mažesniais nuostoliais tinkle, kurie energetikos įmonėms tiesiogiai daro įtaką finansiniam efektyvumui.

    Kas vyko mažmeninėje prekyboje ir kituose segmentuose

    Mažmeninės prekybos verslo linija taip pat ženkliai prisidėjo prie bendro pelningumo: šio segmento EBITDA padidėjo iki maždaug 91 mln. eurų, kai prieš metus siekė apie 29 mln. eurų. Bendrovė nurodo, kad vienas iš veiksnių buvo palankūs pokyčiai atidėjiniuose nuostolingiems kontraktams.

    Pagal EBITDA struktūrą didžiausia dalis teko skirstymo verslui, kuris sugeneravo apie 71 proc. viso rodiklio. Mažmena sudarė apie 14 proc., naujos energetikos kryptys – apie 10 proc., o šilumos ūkis ir klasikinė generacija kartu sudarė nedidelę likusią dalį.

    Rinkos pajėgumų pajamos ir grupės vaidmuo

    „Energa“ nurodo gavusi papildomų pajamų iš rinkos pajėgumų mechanizmo: per 2026 metų pirmąjį pusmetį jos siekė apie 54 mln. eurų, kai prieš metus sudarė apie 36 mln. eurų. Vien antrąjį ketvirtį šios pajamos buvo apie 27 mln. eurų.

    Grupė veikia elektros gamybos, prekybos ir skirstymo grandyse ir yra viena didžiausių energetikos grupių Lenkijoje. „Energa“ skelbia valdanti apie 200 000 km skirstomųjų tinklų, o jos paslaugomis naudojasi apie 3,4 mln. klientų.

    Pagrindinis „Energa“ akcininkas yra Orlen, valdantis daugiau nei 95 proc. akcijų. Tai reiškia, kad strateginiai sprendimai, įskaitant investicijas į tinklų modernizavimą ir skirstymo patikimumą, iš esmės formuojami didžiausio akcininko lygiu.

  • Karščiai spaudžia: Lenkijos PSE vėl skelbia galios rinkos „prišaukimą“ piko valandomis 17–22

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorius Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) rugpjūčio 6 dieną paskelbė galios rinkos prišaukimo laikotarpius, kurie galios vakarinio piko metu. Pasak bendrovės, prišaukimas numatytas nuo 17 iki 22 valandos, suskaidant į penkias vienos valandos atkarpas.

    Toks sprendimas dažniausiai taikomas tada, kai dėl karščių išauga elektros vartojimas, ypač dėl kondicionavimo ir didesnių apkrovų versle. Vasarą papildomą įtampą sistemai gali kelti ir hidrologinės sąlygos bei aukšta vandens temperatūra, ribojanti dalies šiluminių elektrinių darbą.

    Galios rinka Lenkijoje veikia kaip mechanizmas, kuriuo apmokama ne tik už pagamintą elektrą, bet ir už pasirengimą užtikrinti reikiamą pajėgumą sistemos stabilumui. Kitaip tariant, rinkos dalyviai gauna atlygį už tai, kad kritiniu metu galėtų greitai pateikti galią į tinklą arba sumažinti vartojimą, jei to paprašo operatorius.

    Prišaukimo paskelbimas reiškia, kad visi subjektai, turintys galios įsipareigojimus pagal galios rinkos sutartis, privalo juos įvykdyti nurodytu laikotarpiu. Elektros gamintojai turi pateikti operatoriui sutartą galią, o dalis vartotojų, dalyvaujančių paklausos valdyme, turi sumažinti savo elektros poreikį.

    PSE anksčiau buvo informavusi, kad energetikos sistema yra pasirengusi dengti didesnį vartojimą karštomis dienomis ir artimiausiu metu turėtų pakakti reikiamo rezervinio pajėgumo. Kartu bendrovė neatmetė, kad prišaukimai gali būti skelbiami ir toliau, jei apkrovos piko metu išliks aukštos.

    PSE yra Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorius, valdantis aukščiausios įtampos perdavimo tinklą ir pastotes, kurios užtikrina energijos perdavimą bei paskirstymą. Operatorius koordinuoja sistemos darbą realiuoju laiku, kad būtų išlaikyta patikima elektros tiekimo pusiausvyra, ypač staigių paklausos šuolių metu.

  • Lenkijos šilumos ūkiui – brangi revoliucija iki 2040 metų: milijardai eurų, mažiau anglies ir ginčas dėl kogeneracijos

    Lenkijoje baigiamos paskutinės konsultacijos dėl šilumos ūkio dekarbonizacijos gairių iki 2040 metų. Dokumentas numato spartų atsitraukimą nuo anglies ir didesnę šilumos gamybos elektrifikaciją, tačiau sektorius įspėja apie kainą ir tiekimo saugumą.

    Šilumos tiekimas Lenkijoje yra didelės apimties sistema: centralizuota šiluma pasiekia apie 15 mln. gyventojų, o trasų tinklas siekia maždaug 23 tūkst. kilometrų. Dalis šilumos gaminama kogeneracijoje, todėl sprendimai šilumos ūkyje tiesiogiai veikia ir elektros sistemos stabilumą.

    Kas numatyta iki 2040 metų

    Strategijos kryptis aiški: mažinti iškastinio kuro dalį, o šilumą vis dažniau gaminti naudojant elektros energiją, ypač iš atsinaujinančių šaltinių. Numatoma plėsti Power-to-Heat sprendimus, kai elektra paverčiama šiluma tais laikotarpiais, kai elektros sistemoje susidaro perteklinė gamyba.

    Dokumente taip pat akcentuojamas šilumos kaupimas: planuojama reikšmingai didinti šilumos kaupimo pajėgumus, kad sistema galėtų lanksčiau reaguoti į elektros kainų svyravimus ir atsinaujinančios energetikos generacijos cikliškumą. Ilgalaikėje vizijoje svarbų vaidmenį turėtų atlikti ir mažai anglies dioksido išskiriančios dujos, tokios kaip biometanas.

    Numatomas investicijų mastas kelia daugiausia diskusijų. Viešai aptariami poreikiai vertinami 197–231 mlrd. zlotų, tai būtų maždaug 46–54 mlrd. eurų, ir dalis lėšų siejama su tokiais instrumentais kaip Modernizavimo fondas.

    Kur kyla didžiausios įtampos

    Šilumos tiekėjų atstovai strategijos kryptį iš esmės palaiko, tačiau pabrėžia, kad transformacija negali būti vykdoma tik technologijų pasirinkimo logika. Jų teigimu, būtina iš anksto užtikrinti, kad šilumos kaina vartotojams išliktų prognozuojama, o šilumos ir elektros sistemų patikimumas nemažėtų.

    Viena aštriausių temų – kogeneracijos vaidmuo. Kogeneracinės elektrinės ne tik tiekia šilumą miestams, bet ir prisideda prie elektros gamybos, todėl jų greitas išjungimas gali didinti rizikas elektros sistemai, ypač piko metu ir šaltuoju sezonu.

    Technologijų asociacijos savo ruožtu kritikuoja, kad elektrifikacijos plane per didelė reikšmė teikiama elektriniams katilams, o šilumos siurbliams numatomas per menkas vaidmuo. Argumentas paprastas: šilumos siurbliai iš vieno elektros vieneto gali pagaminti kelis šilumos vienetus, o elektriniai katilai elektrą į šilumą paverčia beveik santykiu vienas prie vieno.

    „Strategija turi aiškiai įtvirtinti hibridinį modelį: elektrifikacija ir šilumos kaupimas būtini, bet jie pilnai nepakeis vietinės, reguliuojamos kogeneracijos“, – sakė šilumos sektoriaus atstovas.

    Ką tai reiškia vartotojams ir savivaldybėms

    Galutinis strategijos įgyvendinimas priklausys ne vien nuo nacionalinių gairių, bet ir nuo vietos planavimo. Savivaldybėms ir šilumos įmonėms teks spręsti, kur labiausiai atsiperka šilumos siurbliai, kur reikalingi elektriniai katilai balansavimui, o kur kogeneracija išlieka būtina dėl patikimumo.

    Vartotojams tai reiškia vienu metu ir galimybę mažinti taršą, ir riziką, kad pereinamuoju laikotarpiu sąskaitos gali svyruoti labiau, jei investicijos bus perkeliamos į tarifus. Dėl to strategijoje ypač svarbūs aiškūs finansavimo šaltiniai, reguliavimo stabilumas ir realistiški technologiniai prioritetai.

  • „Orlen“ išplėtė Klečevo saulės parką iki 250 MW: hibridinė jėgainė keičia Lenkijos energetiką

    „Orlen“ išplėtė Klečevo saulės parką iki 250 MW: hibridinė jėgainė keičia Lenkijos energetiką

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pranešė užbaigusi Klečevo (Wielkopolės vaivadija) regioninio saulės energijos centro plėtrą. Po darbų elektrinės įrengtoji galia pasiekė 250 megavatų, o projektas įvardijamas kaip vienas didžiausių saulės objektų Vidurio ir Rytų Europoje.

    Bendrovės teigimu, tokios apimties gamyba per metus gali pagaminti tiek elektros, kad jos pakaktų iki 100 000 namų ūkių poreikiams. Projektas įgyvendintas rekultivuotoje buvusio atviro tipo lignito kasybos teritorijoje, todėl jis taip pat siejamas su pramoninių plotų pritaikymu naujai paskirčiai.

    Klečevo kompleksas vystomas kaip hibridinė jėgainė: be saulės modulių, čia įrengta ir 19,2 megavato vėjo elektrinių galia. Toks derinys leidžia efektyviau naudoti infrastruktūrą, o gamyba tampa stabilesnė, nes skirtingi šaltiniai dalinai kompensuoja vienas kito svyravimus permainingomis oro sąlygomis.

    „Orlen“ nurodo, kad objektas turi tinklo prijungimo ir reguliacinius suderinimus, kurie ateityje leistų didinti galią iki 334 megavatų. Tai reikštų, kad Klečevo mazgas galėtų tapti dar svarbesniu regioniniu generacijos tašku, jei bus priimti investiciniai sprendimai dėl tolesnės plėtros.

    Plėtra įsilieja į platesnę „Orlen“ strategiją iki 2035 metų viršyti 12 gigavatų atsinaujinančių išteklių įrengtąją galią. Į šį tikslą įtraukiami vėjo ir saulės parkai, taip pat biometano ir biodujų projektai, kurie energetikos sistemoje paprastai vertinami kaip galintys prisidėti prie lankstesnės generacijos.

    Įmonė taip pat yra viešai įvardijusi jūrinio vėjo plėtros kryptį Baltijos jūroje, o energetikos sistemos stabilumui didinti numato ir branduolinės energetikos projektus, tarp jų mažųjų modulinių reaktorių kryptį. „Orlen“ argumentuoja, kad didesnė vietinė, mažai emisijų sukelianti gamyba kartu su tinklų modernizavimu yra svarbi tiek energetiniam saugumui, tiek kainų stabilumui.

    „Nuosekliai įgyvendiname didžiausią investicijų programą Lenkijos energetikos istorijoje, kurią pavertėme didžiule statybų aikštele“, – sakė „Orlen“ valdybos pirmininkas Ireneuszas Fąfara.

    „Taip kuriama rytojaus energija: nepriklausomybė ir energetinis saugumas, taip pat kuo mažesnės energijos kainos Lenkijos gyventojams. Klečevo projektas rodo transformacijos mastą ir tempą“, – pridūrė jis.

  • Lenkijos anglies argumentas: buvęs „Kopex“ vadovas aiškina, kodėl savas kuras krizei – pranašumas

    Diskusijos dėl anglies ateities Lenkijoje vėl aštrėja: augant geopolitinei įtampai ir svyruojant energijos kainoms, dalis pramonės atstovų ragina neatsisakyti vietinio kuro per greitai. Buvęs „Kopex“ vadovas Marian Kostempski sako, kad turimos anglies atsargos ir gebėjimas jas išgauti krizėse tampa strateginiu privalumu.

    Anot jo, problema esą ne vien ekonominė, bet ir politinė: trūksta nuoseklumo ir sprendimų, kurie leistų sektoriui planuoti investicijas bei restruktūrizaciją. Pašnekovas kritikuoja pernelyg didelį pasikliovimą Europos žaliojo kurso kryptimi, teigdamas, kad tai gali turėti neigiamų pasekmių konkurencingumui, ypač energijai imliose pramonės šakose.

    Anglis kaip saugumo draudimas

    Kostempski pabrėžia, kad anglis kai kuriose rinkose vėl stiprina pozicijas ir dalinai pakeičia dujas, kai šios brangsta ar tampa politiškai rizikingos. Jo vertinimu, turėti savo kuro bazę reiškia mažesnę priklausomybę nuo importo, logistikos sutrikimų ir tiekimo grandinių šokų.

    „Įvairiose krizėse savas kuras yra didžiulis pranašumas. Tai pagaliau verta suprasti ir įvertinti“, – sakė Marian Kostempski.

    Energetikos ekspertai pastaraisiais metais akcentuoja, kad energijos saugumas Europoje tapo lygiaverčiu tikslu greta klimato politikos. Dėl to vis dažniau ieškoma pereinamojo laikotarpio sprendimų, kai dalis anglies pajėgumų laikomi kaip rezervas, kol sparčiau plečiasi atsinaujinantys ištekliai, tinklai ir energijos kaupimas.

    Naujos kasyklos ar geresnis išnaudojimas?

    Kalbėdamas apie idėjas statyti naujas anglies kasyklas Liublino anglies baseine, buvęs „Kopex“ vadovas ragina vertinti atsargiai. Jo teigimu, kasyklos statyba reiškia didžiules investicijas į infrastruktūrą, o atsiperkamumas tampa vis labiau priklausomas nuo reguliavimo, taršos kainodaros ir rinkos paklausos.

    Alternatyva, anot jo, galėtų būti efektyvesnis esamų kasybos teritorijų Silezijoje panaudojimas, jei ten galima valdyti mažesnes rizikas ir išnaudoti jau veikiančią pramoninę bazę. Tokia kryptis, jo vertinimu, teoriškai leistų išvengti dalies pradinių kaštų, tačiau vis tiek reikalautų modernizacijos ir našumo didinimo.

    Restruktūrizacija – būtina, bet ne vien popieriuje

    Kostempski atvirai sako, kad be restruktūrizacijos sektorius neišsilaikys: būtina mažinti sąnaudas, kelti produktyvumą ir išgryninti ilgalaikius tikslus. Jis akcentuoja, kad vadovams reikia daugiau operacinės laisvės, bet kartu ir aiškių atskaitomybės kriterijų, vertinant pažangą per apibrėžtus laikotarpius.

    Pašnekovas kaip pavyzdį mini Jastrzębską Spółkę Węglową, kurios veikla orientuota į koksuojamąją anglį, svarbią plieno pramonei. Jo teigimu, būtent kaštų kontrolė ir efektyvumo didinimas šiame sektoriuje tampa lemiamu veiksniu, kai kainos svyruoja, o konkurencija tarptautinėje rinkoje stiprėja.

    Tuo pat metu anglies pramonė susiduria su struktūriniu spaudimu: Europos Sąjungoje griežtėja taršos reguliavimas, o investuotojai vis dažniau reikalauja aiškaus perėjimo plano. Tai reiškia, kad politinis sprendimas „palikti anglį“ be aiškaus modernizacijos, socialinės pertvarkos ir alternatyvių investicijų plano gali baigtis didesniais kaštais vėliau.

    „Kasybą reikia restruktūrizuoti. Tai nėra naujiena. Reikia nuoseklumo ir valdžios palaikymo“, – sakė Marian Kostempski.

    Kalbėdamas apie galimą lenkiško kasybos know-how eksportą, jis vertina atsargiai: pavienės įmonės galėtų rasti nišų, tačiau masinės plėtros tikėtis sunku. Jis primena, kad tokios šalys kaip Kinija turi didelį mastą, sparčiai kelia kokybės standartus ir pačios stato kasyklas, todėl konkurencija tarptautiniuose projektuose būtų itin kieta.

    Vis dėlto pagrindinė Kostempskio žinutė išlieka aiški: energetikos politikoje, jo manymu, būtina suderinti klimato tikslus su realiais saugumo scenarijais. Tai reiškia ne grįžimą prie senos priklausomybės nuo anglies, o pragmatišką pereinamojo laikotarpio valdymą, kai vietiniai ištekliai gali tapti atsarginiu sprendimu krizės atvejui.

  • JSW pasirašė susitarimą dėl išeitinių: 2026 metais vienkartinės išmokos daugiau nei 1 000 darbuotojų

    JSW pasirašė susitarimą dėl išeitinių: 2026 metais vienkartinės išmokos daugiau nei 1 000 darbuotojų

    Lenkijos valstybinė institucija patvirtino, kad su Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pasirašyta sutartis, numatanti vienkartinių išeitinių išmokų finansavimą darbuotojams. Apie tai radijo eteryje pranešė Valstybės turto ministerijai vadovaujantis Wojciechas Balczunas, pabrėžęs, kad sprendimas priimtas ir įformintas.

    Pagal pristatytą planą 2026 metais vienkartines išmokas turėtų gauti daugiau nei 1 000 žmonių, o artimiausiu etapu, gegužę, jos numatytos 560 darbuotojų. Bendra šiam tikslui skirta suma siekia apie 117 000 000 eurų, jei perskaičiuojama iš 500 000 000 zlotų pagal pastarųjų metų vidutinį kursą.

    „Sprendimas priimtas, o sutartis dėl vienkartinių išeitinių išmokų finansavimo yra pasirašyta“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    Paklaustas, kiek darbuotojų turi palikti bendrovę, kad ji stabilizuotų veiklą, ministras nurodė, jog restruktūrizavimo planas baigiamas derinti. Jo teigimu, viešojoje erdvėje skamba vertinimai, kad kelių tūkstančių etatų mažinimas gali būti ne paskutinis žingsnis, tačiau pati restruktūrizavimo kryptis iš esmės nekvestionuojama.

    Kas leidžia mokėti išmokas?

    Teisinis pagrindas tokioms priemonėms atsirado tuomet, kai 2025 metų pabaigoje valdžia JSW pritaikė akmens anglių kasybos veiklą reglamentuojančias nuostatas. Tai atvėrė galimybę nuo 2026 metų sausio 1 dienos taikyti vadinamąsias kalnakasių atostogas ir vienkartines išmokas kaip priemonę mažinti užimtumą.

    Pagal galiojančią tvarką įmonė turi pasirašyti finansavimo sutartį su ministru, atsakingu už energetinių žaliavų ūkį. Būtent šis formalus žingsnis ir buvo esminė sąlyga, kad išmokos galėtų būti realiai pradėtos mokėti.

    Restruktūrizavimo fonas

    JSW dar 2025 metų rudenį įspėjo apie riziką prarasti finansinį likvidumą 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Reaguodama į tai, grupė pradėjo restruktūrizavimą, orientuotą į sąnaudų mažinimą ir grupės struktūros supaprastinimą.

    Pranešama, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį JSW grupė patyrė apie 144 000 000 eurų nuostolį, perskaičiuojant iš maždaug 615 900 000 zlotų. Tai sustiprino spaudimą spartinti pertvarką ir ieškoti sprendimų, kurie sumažintų finansinę naštą artimiausiais ketvirčiais.

    Energetikos ir pramonės analitikai pažymi, kad tokio tipo programos dažnai derinamos su platesniais sektoriaus pokyčiais, kai anglies pramonė Europoje susiduria su struktūriniu paklausos mažėjimu, griežtesne klimato politika ir investuotojų spaudimu mažinti taršą. Dėl to įmonėms vis dažniau tenka derinti socialines garantijas darbuotojams ir finansinio tvarumo priemones.