CP v2

Tag: Lenkijos energetika

  • Antroji Lenkijos atominė elektrinė: EDF nemato kliūčių Koninui, bet sprendimas dar neaiškus

    Koninas ir Belchatovas – pagrindiniai kandidatai

    Prancūzijos energetikos grupės „EDF“ atstovybės Lenkijoje vadovas Thierry Deschaux teigia, kad šiuo metu nemato esminių kliūčių branduolinės energetikos projektui Konino regione. Vis dėlto jis pabrėžė, kad bendrovei dar trūksta dalies duomenų, reikalingų galutiniam vertinimui.

    „Šiandien nematau kliūčių branduoliniam projektui Konine, tačiau dar neturime visų duomenų“, – sakė Thierry Deschaux.

    „EDF“ nurodo rengianti du galimus antrosios Lenkijos atominės elektrinės scenarijus: Koninui ir Belchatovui. Galutinį sprendimą dėl vietos, anot bendrovės, priims Lenkijos Vyriausybė, įvertinusi technologinius, ekonominius ir saugumo kriterijus.

    Kodėl svarbi vieta ir vanduo

    Diskusijose dėl lokacijos daug dėmesio skiriama aušinimo vandens prieinamumui, nes jis yra vienas svarbiausių infrastruktūrinių veiksnių branduolinei jėgainei. Konino regiono šalininkai argumentuoja, kad aplinkoje yra keli vandens šaltiniai ir rezervai, kurie galėtų padėti valdyti rizikas karštesnėmis vasaromis.

    „EDF“ taip pat akcentuoja, kad jos siūloma technologija, bendrovės vertinimu, gali būti efektyvi pagal vandens sunaudojimą ir susidarančių radioaktyviųjų atliekų kiekį vienai pagamintai megavatvalandei. Šie teiginiai tampa vienu iš elementų, dėl kurių konkurencija dėl projekto gali aštrėti.

    Kada laukti sprendimų ir koks kontekstas

    Lenkija atnaujintame branduolinės energetikos plane yra įvardijusi Koniną ir Belchatovą kaip preferuojamas antrosios atominės elektrinės vietas. Strateginio partnerio ir technologijos pasirinkimas numatomas 2027 metais, statybų pradžia planuojama 2032 metais, o pirmojo bloko paleidimas – 2040 metais.

    Energetikos ministerijos atstovai viešai yra nurodę, kad vyksta dialogas su potencialiais tiekėjais, kuriame dalyvauja JAV, Prancūzijos ir Kanados pusės. Derybose aptariami finansavimo modeliai, vietos pramonės įtraukimas, technologijų perdavimas ir tiekimo grandinių patikimumas.

    Pirmoji Lenkijos atominė elektrinė statoma Pamario vaivadijoje, Choczewo savivaldybėje, o pirmojo reaktoriaus veiklos pradžia planuojama 2036 metais. Šis projektas yra svarbus atskaitos taškas antrajai elektrinei, nes nuo jo įgyvendinimo tempo, kaštų kontrolės ir reguliacinių sprendimų priklausys ir tolesnė šalies branduolinė programa.

  • Lenkijos energetikos sistema spaudžiama: brangsta ne tik elektra, tinklai nebespėja su atsinaujinančia energetika

    Sistemos saugumas tampa iššūkiu

    Lenkijoje spartėjanti energetikos transformacija kelia vis daugiau išbandymų nacionaliniam elektros tinklui. Augant vėjo ir saulės elektrinių daliai, sistema turi veikti lankščiau, tačiau vis dažniau susiduriama su tinklų perkrovomis, prijungimo ribojimais ir mažėjančiu patikimų galių rezervu.

    Apie tai, kaip tokiomis sąlygomis išlaikyti patikimą elektros tiekimą, diskutavo energetikos sektoriaus atstovai renginyje Energy Days. Ekspertai sutaria, kad vien kainų tema yra tik dalis bendro paveikslo, o svarbiausi sprendimai slypi tinklų modernizacijoje ir naujuose lankstumo šaltiniuose.

    Kainos ir reguliavimas: kur riba?

    Diskusijoje skambėjo kritika dėl elektros skirstymo bendrovių kapitalo grąžos ir jos įtakos galutinėms sąskaitoms. Prezidento patarėja Wanda Buk atkreipė dėmesį, kad skirstymo veikloje investuoto kapitalo grąža, jos teigimu, siekia 9–13 proc., todėl kyla klausimas, ar reguliuojamoje monopolio aplinkoje tokia grąža yra pagrįsta.

    „Skirstymo bendrovės pasiekia 9–13 proc. investuoto kapitalo grąžą. Tai itin patrauklu natūralaus monopolio sąlygomis, kai investicijų rizika minimali“, – sakė Wanda Buk.

    Kita pusė priminė, kad skirstymo tarifai sudaro tik dalį galutinės namų ūkių sąskaitos, o investicijų poreikis didžiulis. Energa-Operator vadovas Robertas Świerzyńskis pabrėžė, kad skirstymo dedamoji dažnai siekia apie 20 proc., o likusią dalį lemia elektros energijos kaina ir įvairūs mokesčiai.

    Lygiagrečiai aptartas ir planas nuo 2027 metų didinti pelno mokesčio tarifą energetikos įmonėms iki 30 proc. Diskusijoje nuskambėjo vertinimas, kad tai gali mažinti tinklų operatorių investicines galimybes ir taip dar labiau apsunkinti būtinas pertvarkas.

    Atsinaujinanti energetika auga, bet tinklai tampa siaurąja vieta

    Didėjant atsinaujinančios energetikos gamybai, elektros tinklams tenka vis didesnė našta, nes gamyba priklauso nuo oro sąlygų ir ne visada sutampa su vartojimu. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad po teisinių pakeitimų buvo „pravalyta“ prijungimo paraiškų eilė ir iš jos dingo dalis projektų, kurie rezervavo pajėgumus, bet realiai nebuvo pasirengę įgyvendinimui.

    Vis dėlto verslas įspėja apie šalutinį efektą: mažesniems projektams, ypač jungiamiems prie vidutinės įtampos tinklų, gali būti sunkiau atitikti reikalavimus ir suvaldyti kaštus. Electrum atstovas Adamas Szulcas teigė, kad po pokyčių jų projektų eilė, susijusi su tokiais prijungimais, sumažėjo maždaug 80 proc.

    „Mažesni projektai, ypač jungiami prie vidutinės įtampos tinklų, nukentės labiausiai dėl atsiperkamumo ir žemės rezervavimo reikalavimų. Mūsų atveju eilė po kovo pokyčių sumažėjo apie 80 proc.“, – sakė Adamas Szulcas.

    Jo vertinimu, pati tvarka padėjo sumažinti „popierinių“ projektų skaičių, tačiau būtina užtikrinti, kad rinkoje neliktų tik didieji žaidėjai. Kitu atveju mažėtų konkurencija, o regioniniai projektai, svarbūs vietos vartojimui ir tinklų balansui, būtų pristabdyti.

    Kodėl vien baterijų nepakaks

    Augant vėjo ir saulės generacijai, energijos kaupikliai vis dažniau įvardijami kaip būtina sistemos dalis. Jie gali padėti sugerti perteklinę gamybą, sušvelninti šuolius tinkle ir prisidėti prie dažnio reguliavimo, ypač jei įrengiami tiek tinkle, tiek pramoninėse mikrosistemose.

    Tačiau diskusijoje pabrėžta, kad kaupikliai neišsprendžia visų problemų, ypač kai kalbama apie ilgalaikį energijos saugojimą. Pasak A. Szulco, didesnį efektą gali duoti kaupiklių derinimas su pažangiais duomenų valdymo sprendimais ir DI, nes tai leidžia tiksliau prognozuoti gamybą ir vartojimą bei efektyviau balansuoti sistemą.

    Akmens anglis dar lieka, bet brangsta rezervas

    Energetikos pertvarkos fone Lenkija vis dar remiasi akmens anglimi, o diskusijoje nuskambėjo mintis, kad ji sistemoje liks tol, kol atsiras pakankama alternatyva iš branduolinės energetikos, energijos kaupiklių ir kitų lankstumo priemonių. Tuo pat metu vis garsiau keliama problema, kad anglies blokai, dirbdami ne pilnu pajėgumu, tampa brangūs, nes fiksuoti kaštai pasidalija mažesniam pagamintos energijos kiekiui.

    Konfederacijos parlamentaras Grzegorzas Płaczekas akcentavo, kad jei anglies blokai dirba 30–60 proc. apkrova, energijos savikaina kyla, o tai ilgainiui gali didinti sistemos išlaikymo naštą. Kiti dalyviai pabrėžė, kad per greitas atsisakymas be patikimų pakaitalų didintų tiekimo rizikas ir sistemos kaštus.

    Kas po 2028 metų?

    Vienas svarbiausių klausimų – kaip užtikrinti pakankamus rezervinius pajėgumus, kai baigs galioti dabartinės galios rinkos taisyklės. Polskie Sieci Elektroenergetyczne vadovybės atstovas Konradas Purchała teigė, kad vyksta derybos su Europos Komisija dėl naujo mechanizmo, kuris galėtų veikti po 2030 metų ir užtikrintų investicijų tęstinumą.

    „Vyksta pokalbiai su Europos Komisija dėl naujos galios rinkos, kuri veiktų po 2030 metų. Bus konsultacijos ir teisėkūros darbai, kad būtų užtikrintas energetinis saugumas“, – sakė Konradas Purchała.

    Diskusijoje priminta, kad galios rinka vartotojams kainuoja, tačiau šalininkai ją vertina kaip mokestį už patikimą tiekimą ir sistemos stabilumą. Lenkijai siekiant mažinti išmetimus ir didinti atsinaujinančios energetikos dalį, tinklų plėtra, lankstumo sprendimai ir aiškus reguliavimas tampa ne mažiau svarbūs nei pati elektros kaina.

  • Lenkijos energetikos transformacijos kaina iki 2050 metų: PSE žada patikimus skaičiuotuvus

    Kiek kainuos permainos energetikoje?

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorė PSE rengia prielaidas šalies energetikos strategijai iki 2050 metų ir žada viešai pateikti patikimus skaičiuotuvus, kurie leistų įvertinti pasirinkto energetikos scenarijaus bendrą kainą. Apie tai Energy Days 2026 diskusijoje apie energetikos dezinformaciją kalbėjo PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis.

    PSE tikslas – sujungti skirtingus planuojamus sprendimus į vieną aiškią skaičiavimo logiką: nuo tinklo plėtros ir balansavimo iki naujų gamybos pajėgumų bei sisteminių rezervų. Tokie skaičiuotuvai turėtų padėti politikams, verslui ir vartotojams palyginti alternatyvas, o ne remtis fragmentiškais skaičiais.

    „Pateiksime patikimus energetikos skaičiuotuvus ir rodysime bendras pasirinktų sprendimų sąnaudas“, – sakė G. Onichimowskis.

    Atsinaujinanti energetika ir visuomenės požiūris

    Diskusijose Lenkijoje ypatingas dėmesys tenka ne tik investicijų apimčiai, bet ir visuomenės pasitikėjimui pačia transformacija. PSE vadovas pabrėžė, kad dalį permainų visuomenė priima palankiai, tačiau kita dalis projektų tampa dezinformacijos taikiniu, ypač sausumoje planuojami vėjo parkai.

    Tuo metu fotovoltinės elektrinės vertinamos gerokai šilčiau, nes jų nauda daugeliui gyventojų tapo tiesiogiai apčiuopiama mažesnėse sąskaitose už elektrą. Pasak PSE, būtent asmeninė patirtis ir ekonominė nauda yra viena priežasčių, kodėl šioje srityje skeptiškų naratyvų mažiau.

    „Fotovoltika nepatiria tokio spaudimo, nes apie 1 500 000 lenkų turi saulės modulius ir mato, kiek tai leidžia sutaupyti“, – sakė G. Onichimowskis.

    Dezinformacija ir sprendimų paaiškinamumas

    PSE akcentuoja, kad energetikos transformacijos diskusijose svarbu ne tik skelbti tikslus, bet ir aiškiai parodyti, kaip jie pasiekiami, kokių investicijų reikės ir kokią įtaką tai turės kainoms bei sistemos patikimumui. Skaičiuotuvai būtų vienas būdų sumažinti manipuliacijų erdvę, nes leistų tikrinti prielaidas ir matyti, kas lemia galutinį rezultatą.

    PSE vadovas taip pat atkreipė dėmesį į mokslo bendruomenės vaidmenį: ji galėtų prisidėti prie viešosios komunikacijos, tačiau, jo teigimu, turėtų atsižvelgti į greitai besikeičiančią klimato ir energetikos politiką. Tai ypač aktualu, kai sprendimai priklauso nuo technologijų kainų pokyčių, tinklų pralaidumo ir reguliavimo korekcijų.

  • Lenkijos valdžia keičia kursą dėl anglies: aiškėja, kiek dar gali veikti pasirinktos kasyklos

    Lenkijos Vyriausybės požiūris į akmens anglį pastebimai keičiasi: vietoj spartaus sektoriaus uždarymo vis dažniau svarstoma palikti kelias kasyklas ir elektrines, kurios galėtų dirbti dar ne vienerius metus. Tokį poslinkį siejama su energetinio saugumo argumentais ir noru išnaudoti turimą infrastruktūrą be naujų kasyklų statybos.

    Valstybės turto viceministras Grzegorzas Wrona viešai teigė, kad trumpuoju laikotarpiu reikia iš naujo įvertinti anglies vaidmenį, atsižvelgiant į geopolitinį nestabilumą. Jo teigimu, Lenkijoje dar yra išteklių, kuriuos esą galima efektyviai ir optimaliais kaštais išgauti artimiausius 10–15 metų.

    „Į anglį turime pažiūrėti dar kartą. Lenkijoje yra anglies išteklių, kuriuos artimiausius 10–15 metų galima išgauti veiksmingai ir optimaliomis sąnaudomis“, – sakė G. Wrona.

    Viceministras pabrėžė, kad prioritetas yra patikimos ir kuo pigesnės elektros tiekimas, o sprendimai dėl išgavimo plėtros atskirose vietovėse būtų grindžiami ekonominiu pagrįstumu. Jis taip pat akcentavo, kad anglies gavyba turi būti derinama su energetikos sistemos poreikiais.

    Iki kada anglis gali likti rezerve?

    Tuo pat metu Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis ragino vengti šūkių apie plataus masto sugrįžimą prie anglies. Pasak jo, didelė dalis anglimi kūrenamų blokų yra nusidėvėję tiek, kad investicijos į jų atnaujinimą nebūtų racionalios.

    „Dauguma anglies blokų yra taip nusidėvėję, kad į juos investuoti neapsimoka. Reikia atrinkti kelis ar keliolika, pratęsti jiems galimybes per galios rinką ir tada spręsti, kokių investicijų reikia, kad tai būtų rezervas iki maždaug 2035 metų“, – sakė G. Onichimowskis.

    Ši diskusija glaudžiai susijusi su galios rinkos ateitimi, nes būtent ji gali užtikrinti finansines paskatas išlaikyti dalį pajėgumų kaip strateginį rezervą. Vis dėlto bet kokiems sprendimams prireiktų Europos Komisijos pritarimo, todėl artimiausi mėnesiai Lenkijai gali būti lemiami formuojant naują anglies vaidmenį energetikoje.

  • „Bumech“ dėl anglies importo sprendimų į teismą: iš valstybės siekia apie 1,15 mlrd. eurų

    Ieškinys dėl 2022 metų anglies rinkos

    Varšuvos apygardos teismą pasiekė biržoje listinguojamos bendrovės „Bumech“ ieškinys prieš Lenkijos valstybę. Įmonė, valdanti ir administruojanti Przedsiębiorstwo Górnicze Silesia (PG Silesia) anglies kasyklą, reikalauja maždaug 1,15 mlrd. eurų žalos atlyginimo.

    „Bumech“ teigia, kad prieš kreipdamasi į teismą siūlė taikų susitarimą, tačiau valstybė su tuo nesutiko. Pasak bendrovės, ginčas kilo dėl priemonių, kurios, įmonės vertinimu, 2022 metais iškreipė konkurenciją Lenkijos akmens anglies rinkoje.

    Valstybės nurodymas importuoti anglį

    Ieškinyje akcentuojama, kad 2022 metais tuometinis ministras pirmininkas pavedė dviem valstybės kontroliuojamoms įmonėms vykdyti intervencinį anglies importą. Minimos bendrovės PGE Paliwa ir Węglokoks, kurioms, anot „Bumech“, buvo užtikrintos valstybės finansinės garantijos.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad importuotojams buvo žadėtas visų sąnaudų padengimas, įskaitant nuostolius, patirtus parduodant anglį pigiau nei jos įsigijimo ir atgabenimo kaštai. Be to, „Bumech“ teigimu, importui buvo suteiktas logistikos prioritetas uostuose ir geležinkeliuose, o tai papildomai spaudė rinką.

    Kas sudaro reikalaujamą sumą?

    Įmonės pateikiamas reikalavimas susideda iš dviejų dalių: realios žalos ir negauto pelno. Bendra suma, konvertavus į eurus, siekia apie 1,15 mlrd. eurų.

    Pasak „Bumech“, dalis pretenzijos siejama su 2023–2025 metų laikotarpiu, kai, bendrovės vertinimu, 2022 metais priimtų sprendimų pasekmės turėjo ilgalaikį poveikį pardavimams, kainodarai ir kasyklos veiklos planavimui.

    Anglies importo šuolis po embargo

    2022 metais anglies importas į Lenkiją šoktelėjo daugiau nei 60 proc. ir pasiekė rekordinius 20 mln. tonų. Didžiąją dalį sudarė energetinė anglis, kurios importuota daugiau nei 17 mln. tonų.

    Toks augimas sietas su embargu angliai iš Rusijos, energetikos krize ir būtinybe skubiai sukaupti atsargas namų ūkiams bei energetikos sektoriui. Vėlesniais metais importo mastai mažėjo: 2025 metais į šalį įvežta mažiau nei 5,5 mln. tonų anglies.

    „Bumech“ nurodo, kad dėl minėtų valstybės sprendimų pasekmių kreipėsi ir į Europos Komisiją, ragindama įvertinti galimus konkurencijos iškraipymus. Tuo pat metu teisme bus sprendžiama, ar valstybės veiksmai sudaro pagrindą priteisti žalos atlyginimą ir kokio dydžio nuostoliai laikytini pagrįstais.

  • „Ignitis“ stiprina pozicijas Lenkijoje: elektros pardavimai šoktelėjo 64,5 proc., plečiasi ir vėjo parkai

    „Ignitis grupė“ praneša toliau didinanti savo veiklą Lenkijos elektros ir gamtinių dujų rinkose. Bendrovės duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį elektros pardavimų apimtis šalyje augo 64,5 proc., o dujų – 44,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Energetikos bendrovė akcentuoja, kad augimą lemia išplėtotas pardavimų modelis ir didėjanti klientų bazė. Lenkijoje „Ignitis“ dirba su didžiaisiais verslo vartotojais, mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, per agentus bei su instituciniu sektoriumi.

    Pardavimų augimas ir viešieji pirkimai

    Bendrovės skaičiavimais, 2026 metų pirmąjį pusmetį Lenkijoje parduota 0,97 teravatvalandės elektros energijos. Dujų pardavimai per tą patį laikotarpį didėjo nuo 0,15 iki 0,22 teravatvalandės.

    „Ignitis“ taip pat nurodo, kad nuo 2025 metų spalio, pradėjus nuosekliau dirbti su institucinių klientų segmentu, įmonė laimėjo 45 konkursus. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją Lenkijoje, kur viešasis sektorius vis aktyviau perka energiją konkurso būdu ir ieško lankstesnių tiekimo sąlygų.

    Vėjo energetika ir atsinaujinančių išteklių portfelis

    Lenkijoje veikianti „Ignitis Renewables Polska“, atsakinga už atsinaujinančių energijos išteklių projektų plėtrą ir valdymą, bendrovės teigimu, patenka į dešimtuką didžiausių vėjo parkų savininkų šalyje. Tai leidžia „Ignitis“ išlaikyti tvirtesnes pozicijas sparčiai besikeičiančioje Lenkijos žaliosios energetikos rinkoje.

    Įmonės portfelį sudaro trys vėjo parkai: Pomerania, kurio galia siekia 94 megavatus, Silesia I su 50 megavatų ir Silesia II su 137 megavatų. Be to, vystomi ir saulės elektrinių projektai, kurių bendra galia – 24 megavatai.

    „Ignitis“ pažymi, kad svarbiu etapu tapo Silesia II vėjo parko komercinės veiklos pradžia 2025 metų rugpjūčio pabaigoje. Projektas įgyvendintas Opolės vaivadijoje ir apima 38 turbinas, o tai laikoma reikšmingu žingsniu stiprinant bendrovės atsinaujinančios energetikos bazę Lenkijoje.

    Akumuliatoriniai energijos kaupikliai

    Greta vėjo ir saulės projektų „Ignitis“ vis aktyviau investuoja į energijos kaupimo sprendimus, kurie tampa svarbūs didėjant nepastovios generacijos daliai. Bendrovės teigimu, Baltijos regione vystomų akumuliatorinių kaupiklių projektų bendra galia siekia 399 megavatus, o talpa – 798 megavatvalandes.

    Nurodoma, kad neseniai priimtas galutinis investicinis sprendimas dėl kaupiklio projekto, kuris bus įrengtas šalia statomos Tume saulės elektrinės Latvijoje. Tokie projektai paprastai padeda efektyviau išnaudoti prijungimo prie tinklo infrastruktūrą ir didina sistemos lankstumą, o Lenkijoje panašių sprendimų poreikis taip pat sparčiai auga.

    „Rezultatas, pasiektas Lenkijos rinkoje 2026 metų pirmąjį pusmetį, yra nuoseklaus abiejų įmonių komandų darbo rezultatas. Prisidedame prie šalies energetikos transformacijos ir aktyviai dalyvaujame kuriant modernią bei saugią sistemą“, – sakė „Ignitis“ ir „Ignitis Renewables“ vadovas Lenkijoje Maciej Kowalski.

    Pasak jo, tikslas – ne tik didinti vėjo energetikos pajėgumus, bet ir plėsti veiklą energijos kaupimo srityje. Bendrovė taip pat planuoja aktyviau įsitraukti į diskusijas dėl tolesnės Lenkijos energetikos transformacijos sprendimų.

  • Iš kur Lenkija ima naftą po atsisakymo Rusijos: 2 šalys sudaro daugiau kaip 80 proc. importo

    Iš kur Lenkija ima naftą po atsisakymo Rusijos: 2 šalys sudaro daugiau kaip 80 proc. importo

    Importo kryptys po lūžio

    Lenkija po visiško rusiškos naftos atsisakymo per trumpą laiką iš esmės perbraižė tiekimo žemėlapį. Naujausi OEC (Observatory of Economic Complexity) duomenys rodo, kad 2024 metais Lenkija buvo 16-a didžiausia naftos importuotoja pasaulyje.

    Pagal tą patį šaltinį, bendra metinė Lenkijos importo krepšelio vertė siekė apie 16 mlrd. eurų, o nafta tapo antra pagal reikšmę importo kategorija. Didžiausia dalis tiekimo susikoncentravo į kelias patikimas kryptis, kurios leidžia palaikyti rafinerijų darbą.

    Dvi šalys dominuoja

    OEC duomenimis, daugiau kaip 80 proc. Lenkijos importuojamos naftos vertės sudaro pristatymai iš Saudo Arabijos ir Norvegijos. Saudo Arabija išlieka pagrindinė partnerė, o ilgalaikės sutartys lemia stabilų tiekimą.

    Skaičiuojama, kad iš Saudo Arabijos 2024 metais į Lenkiją atkeliavo naftos už maždaug 7 mlrd. eurų, tai sudarė apie 47 proc. viso importo. Iš Norvegijos, kur nafta išgaunama Šiaurės jūroje, pristatyta už maždaug 5 mlrd. eurų, arba apie 36 proc. rinkos.

    Tarp kitų svarbesnių krypčių minima Jungtinė Karalystė, kurios dalis siekė apie 8 proc., taip pat Jungtinės Valstijos ir Nigerija. Likusią poreikio dalį dengė mažesni srautai iš tokių šalių kaip Kazachstanas, Irakas ar Kanada.

    Lenkija turi savos naftos, bet jos per mažai

    Nors Lenkija turi vidaus išteklių, jie tenkina tik nedidelę poreikio dalį. Valstybinio geologijos instituto duomenimis, 2025 metais šalyje buvo dokumentuota 89 naftos telkiniai, tačiau gavyba išlieka kukli.

    Metinė gavyba svyruoja apie 0,7–1 mln. tonų, kai bendras Lenkijos poreikis siekia apie 20 mln. tonų per metus. Dėl šios priežasties importas išlieka kritiškai svarbus tiek pramonei, tiek transporto sektoriui.

    Kelias iki rafinerijų ir pagrindinės rizikos

    Naftos pristatymas į Lenkiją šiandien daugiausia remiasi jūriniais maršrutais ir vamzdynų infrastruktūra šalies viduje. Tanklaiviai, gabenantys naftą iš Artimųjų Rytų ar Afrikos, keliauja per geopolitiniu požiūriu jautrius taškus, įskaitant Ormuzo ir Bab el Mandebo sąsiaurius bei Sueco kanalą.

    Įtampoms augant, laivai neretai renkasi ilgesnį kelią aplink Gerosios Vilties kyšulį, o tai kelia transportavimo kaštus ir didina galutinę žaliavos kainą. Visais atvejais į Baltijos jūrą plaukiantys tanklaiviai turi įveikti Danijos sąsiaurius, kurie laikomi dar vienu strateginiu siaurąja vieta.

    Galutinis jūrinės grandinės taškas yra Naftoportas Gdanske, kur nafta iškraunama į saugyklas ir nukreipiama į perdirbimą. Iš čia žaliava tiekiama į Gdansko rafineriją arba vamzdynais pumpuojama į šalies gilumą, įskaitant pagrindinį perdirbimo centrą Plocke.

    Lenkijos ekonomikos instituto vertinimu, didžiausia grėsmė Lenkijai ir visai Europos Sąjungai dažniau yra ne fizinis naftos trūkumas, o staigus kainų šuolis pasaulinėje rinkoje. Kainų bangos greitai persiduoda infliacijai, degalų kainoms ir verslo sąnaudoms, todėl energetinis saugumas vis labiau matuojamas ne vien tonomis, bet ir finansiniu atsparumu.

    Papildoma rizika susijusi su kritinės infrastruktūros apsauga Baltijos jūroje ir šalies viduje. Techniniai sutrikimai, incidentai jūroje ar hibridinės grėsmės gali laikinai apriboti tiekimo pajėgumus, net jei pati žaliava pasaulyje yra prieinama.

  • „Bogdanka“ laikosi 2026 metų gavybos plano ir taikosi į eksportą: daugiau anglies Ukrainai ir Europai

    Planai 2026 metams: 8 mln. tonų

    Lenkijos anglies bendrovė „Lubelski Węgiel Bogdanka“ skelbia išlaikanti 2026 metų gamybos planą – apie 8 mln. tonų anglies. Įmonė taip pat ketina iki 2 mln. tonų parduoti už Enea grupės ribų, o po pirmo pusmečio šis kiekis siekė 886 tūkst. tonų.

    Bendrovės atstovai pabrėžia, kad „Bogdanka“ išlieka viena efektyviausių anglies kasyklų Lenkijoje, o veiklos sprendimai grindžiami kaštų drausme ir gamybos efektyvumo didinimu. Toks tonas signalizuoja siekį išlaikyti konkurencingumą mažėjančių anglies kainų ir energetikos transformacijos fone.

    Eksportas: Ukraina, Slovakija ir naujos kryptys

    „Bogdanka“ nurodo norinti didinti eksportą, ypač į Ukrainą, tačiau tiekimus, pasak įmonės, stipriai lemia karo sąlygos ir logistikos rizikos. Be Ukrainos, pagrindinėmis eksporto kryptimis įvardijamos Slovakija, taip pat minima, kad atsirado pardavimų į Čekiją.

    Bendrovė taip pat vertina galimybes parduoti anglį Pietų Europos rinkoms. Tarp „Bogdanka“ pranašumų minimi siūlomos anglies kokybės parametrai ir geografinė padėtis, kuri gali sumažinti transporto kaštus lyginant su dalimi konkurentų.

    „Norėtume eksportuoti daugiau anglies, tačiau tiekimus į Ukrainą iš esmės determinuoja karo situacija“, – sakė „Lubelski Węgiel Bogdanka“ plėtros viceprezidentas Sławomir Krenczyk.

    Rezultatai ir rinkos spaudimas

    Per pirmą 2026 metų pusmetį „Bogdanka“ pardavė beveik 4,06 mln. tonų prekybinės anglies – 1,3 proc. daugiau nei prieš metus. Prekybinės anglies gamyba viršijo 4,38 mln. tonų, tai yra 509 tūkst. tonų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o anglies išeiga, bendrovės duomenimis, pakilo iki 72,1 proc.

    Įmonė skelbia, kad jos dalis tiekimuose profesionaliajai energetikai Lenkijoje pasiekė 31 proc. Nors eksporto dalis pajamose išaugo nežymiai, iki 3,2 proc., bendrovė akcentuoja, kad pardavimai į užsienį išlieka svarbūs diversifikacijai ir perteklinių kiekių realizavimui.

    „Gavybos sektoriaus rezultatai išlieka spaudžiami mažėjančių anglies kainų ir pokyčių energetikos rinkoje, o didesni gavybos kaštai prisidėjo prie EBITDA mažėjimo per pusmetį“, – sakė „Bogdanka“ finansų viceprezidentas Artur Wasilewski.

    Įmonė kartu pabrėžia, kad antrasis 2026 metų ketvirtis rodė aiškesnį atsigavimą: EBITDA siekė beveik 88 mln. zlotų, o grynasis pelnas viršijo 27 mln. zlotų. Konvertuojant, tai sudaro atitinkamai apie 20 mln. eurų ir apie 6 mln. eurų.

    Tiekimas Enea grupei ir investicijos

    Anglies pardavimai Enea grupės įmonėms, bendrovės duomenimis, sudarė apie 73 proc. visų „Bogdanka“ pajamų, tai yra 7 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. 2026 metais sudaryti tiekimo sutarčių pakeitimai numato didesnius kiekius ir pakoreguotus pristatymų grafikus, įskaitant vežimus geležinkeliu.

    Per pirmą 2026 metų pusmetį grupė investicijoms skyrė apie 372,8 mln. zlotų, tai yra maždaug 86 mln. eurų, o didžiausia dalis teko naujų kasybos darbų plėtrai ir esamų pajėgumų modernizacijai. Bendrovė taip pat deklaruoja, kad iki 2030 metų planuoja kasmet investuoti maždaug 600–700 mln. zlotų, tai yra apie 140–160 mln. eurų.

    Vadovybė neatmeta, kad ateityje sutartyse galėtų būti aktyviau naudojamos peržiūros ir derybų nuostatos, jei rinkoje vyktų reikšmingi pokyčiai. Taip pat akcentuojama logistinių paslaugų plėtra, kai vežama ne tik anglis, bet ir kiti kroviniai, siekiant sumažinti priklausomybę nuo vieno produkto.

  • Lenkijos energetikos lūžis stringa: anglies blokai dar laiko sistemą, o dujos ir atomai vėluoja

    Lenkija spartina perėjimą nuo anglies prie atsinaujinančių išteklių ir branduolinės energetikos, tačiau transformacijos tempą riboja vienas esminis veiksnys – tiekimo patikimumas. Energetikos sektoriaus atstovai įspėja, kad artimiausiais metais elektros sistemos stabilumas vis dar labiausiai priklausys nuo anglimi kūrenamų elektrinių darbo.

    Energopomiar vadovas Tomasz Słupik pabrėžia, kad net didėjant vėjo ir saulės elektrinių galiai, anglies blokai išlieka pagrindine atrama, kai gamyba iš OZE svyruoja dėl oro sąlygų. Jo vertinimu, šios priklausomybės greitai pakeisti nepavyks, todėl planuojant anglies blokų išjungimą būtina nuosekliai įvertinti alternatyvių pajėgumų įgyvendinimo rizikas.

    Anglies blokų vaidmuo sistemoje

    Pagal Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus ir sektoriaus duomenis, centralizuotai dispečeruojamoje elektrinių grupėje tebėra kelios dešimtys anglies blokų, kurių bendra pasiekiama galia siekia apie 21 800 megavatų. Šie pajėgumai naudojami ne tik kasdienei gamybai, bet ir kaip rezervas, užtikrinantis sistemos balansą didelio vartojimo ar mažos vėjo ir saulės generacijos laikotarpiais.

    Praėjusiais metais daugiau kaip pusė Lenkijoje pagamintos elektros energijos vis dar buvo iš anglies, todėl staigus atsitraukimas nuo šio kuro reikštų didesnę riziką tiek tinklų balansavimui, tiek tiekimo saugumui. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis blokų dar yra palyginti geros techninės būklės, tačiau kitiems brangūs remontai ir modernizacijos gali tapti ekonomiškai nebeprasmingi.

    Didžiausia rizika – vėluojantys pakaitiniai pajėgumai

    Lenkijos planuose anglies generaciją turi pakeisti dujomis kūrenami kombinuoto ciklo blokai, vėliau – branduolinė energetika, o kartu sparčiai augtų OZE dalis ir energijos kaupimas. Tačiau didelė dalis šių projektų, kaip pripažįsta pramonės dalyviai, susiduria su įprastais inžineriniais ir tiekimo grandinių vėlavimais.

    Pasak T. Słupiko, dujų jėgainių statybose kelių mėnesių nuslydimai nuo grafiko yra dažnas reiškinys, o kai kuriais atvejais vėlavimai užsitęsia ilgiau. Situaciją apsunkina ir globalus investicijų bumas dujinėje energetikoje, siejamas su sparčiu duomenų centrų plėtojimu ir dėl to didėjančia elektros paklausa, kuri sustiprina konkurenciją dėl įrangos, ypač dujų turbinų.

    „Lenkijos energetikos transformacijoje svarbiausias rizikos veiksnys yra garantuoti nepertraukiamą elektros tiekimą, kuris šiuo metu priklauso nuo anglies blokų prieinamumo ir greitai nepasikeis“, – sakė Tomasz Słupik.

    Dar vienas neapibrėžtumas – branduolinių projektų terminai. Nors Lenkija siekia pastatyti pirmąsias atomines elektrines, tokio masto projektai pasaulyje dažnai susiduria su sudėtingais licencijavimo, tiekimo, rangos ir finansavimo etapais, todėl sistemai reikia tarpinio sprendimo, kuris užtikrintų patikimą bazinę ir manevrinę generaciją.

    Didėjant OZE daliai, įtampa auga ir dėl technologinių spragų, ypač ilgalaikio energijos kaupimo. Kol nėra pakankamai didelių kaupimo pajėgumų, tinklams reikia greitai reguliuojamų šaltinių, o praktikoje dažniausiai pasirenkami dujų blokai, kurių įgyvendinimą dabar riboja įrangos prieinamumas ir terminai.

    Ką tai reiškia artimiausiems metams?

    Ekspertai Lenkijoje vis dažniau kalba apie poreikį parengti detalią anglies blokų naudojimo iki 2040 metų analizę ir suderintą išjungimo grafiką, kuriame būtų aiškiai atskirta, kurie blokai galėtų būti palikti strateginiam rezervui. Toks planavimas turėtų būti derinamas su perdavimo sistemos operatoriumi, kad nauji pajėgumai būtų įtraukiami tik patvirtinus jų realų prieinamumą sistemos bandymais.

    Kita diskusijos kryptis – ekonominiai mechanizmai. Dalis anglies blokų Lenkijoje dar remiasi pajėgumų rinkos schema, tačiau po 2028 metų dabartinės taisyklės keičiasi, todėl kyla klausimas, kaip finansuoti blokų išlaikymą pereinamuoju laikotarpiu. Jei sprendimas nebus rastas, ekonominė logika skatintų greitesnį blokų uždarymą, o tai didintų tiekimo riziką.

    Apibendrinant, Lenkijos perėjimas nuo anglies prie OZE ir branduolinės energetikos juda į priekį, tačiau artimiausiu metu sistemos saugumo dilema išlieka: anglies blokai dar būtini, o jų pakaitos projektai, ypač dujiniai ir branduoliniai, gali vėluoti. Todėl pagrindinis transformacijos uždavinys tampa ne tik diegti naujus pajėgumus, bet ir užtikrinti, kad senieji būtų išjungiami tik tada, kai nauji realiai gali perimti jų vaidmenį.

  • Aistros dėl anglies kasybos Katovicuose: buvęs vicepremjeras įvardijo „valstybės kaltę“

    Katovicuose vykusioje konferencijoje Future Mining Forum & Expo kilusi diskusija apie anglies kasybos ateitį atskleidė gilų nesutarimą, kaip vertinti valstybės vaidmenį šiame sektoriuje. Panelio dalyviai ginčijosi, ar tolesnė finansinė parama kasybai yra būtina energetiniam saugumui, ar ji tik užtęsia struktūrines problemas.

    Debato centre atsidūrė Lenkijos anglies sektoriaus nuostolingumo priežastys ir vadinamosios valstybės pagalbos mastas. Skirtingos stovyklos rėmėsi skirtingais skaičiavimais, į vieną lentyną dėdamos tiek tiesiogines dotacijas, tiek socialinio draudimo sistemos finansavimo klausimus.

    Kas kaltas dėl nuostolių?

    Buvęs Lenkijos vicepremjeras ir ekonomikos ministras Januszas Steinhoffas pareiškė, kad didžiausia dabartinių bėdų priežastis yra valstybės politika, kuri, jo vertinimu, remia ilgainiui nuostolingas kasyklas. Pasak jo, tokia parama iškraipo konkurenciją ir gali pabloginti net pelningų įmonių padėtį.

    Kaip pavyzdį jis minėjo „Bogdanka“ kasyklą ir teigė, kad rinkos logika galiausiai baudžia tuos, kurie dirba efektyviau, jei greta nuostoliai dengiami iš viešųjų lėšų. Diskusijoje jis taip pat pabrėžė, kad anglies sektoriaus išlaikymas, įskaitant socialinius įsipareigojimus, reikalauja didelių biudžeto asignavimų.

    „Pagrindinė priežastis yra neapgalvotas valstybės įsikišimas pastaraisiais metais: remiamas anglies gavybos nuostolingumas, o į problemas įstumiama pelninga kasykla. Tai aiškus ekonomikos dėsnis“, – sakė Januszas Steinhoffas.

    Ginčas dėl pagalbos apibrėžimo

    Į šiuos teiginius sureagavo Lenkijos Kasybos pramonės ir prekybos rūmų prezidentas Januszas Olszowskis. Jis nesutiko, kad įmokos ar priemokos, susijusios su socialiniu draudimu, turėtų būti laikomos valstybės pagalba konkrečiai šakai.

    Jo teigimu, socialinio draudimo sistemos finansavimo problema nėra išskirtinė anglies pramonei, todėl tokias išlaidas priskirti „pagalbai kasybai“ yra metodologiškai klaidinga. Jis taip pat akcentavo, kad kasybos sektorius į valstybės biudžetą per mokesčius ir rinkliavas per ilgą laikotarpį sumoka daugiau, nei gauna įvairių paramos formų.

    Steinhoffas atsakė, kad nenori tapatinti skirtingų finansinių srautų, tačiau siekia parodyti bendrą viešųjų išlaidų, susijusių su anglies sektoriumi, mastą. Jo vertinimu, svarbiausias klausimas yra tai, kad šaka generuoja nuostolius, kuriuos tenka dengti valstybei, todėl diskusijoje būtina remtis realiais kaštų skaičiavimais.

    Debate dalyvavęs Krokuvos AGH universiteto profesorius Arkadiuszas Kustra pabrėžė, kad kasybos įmonėms būdingi dideli pastovieji kaštai. Jo teigimu, kai gavyba mažėja, vieneto savikaina automatiškai kyla, o parama be aiškios restruktūrizacijos tik įtvirtina ciklą, kai kasmet kartojasi klausimas, kiek dar teks primokėti.